2016 Balandžio 07

TRYS KLAUSIMAI

Ar Povilo Gylio siūlymas ministru buvo „trolinimas“?

veidas.lt

BFL

Trys klausimai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriui Tomui Janeliūnui.

– Ar Povilo Gylio siūlymas vidaus reikalų ministru buvo „trolinimas“, ar tai vis dėlto reali kandidatūra?

– Rolandas Paksas į vidaus reikalų ministrus P.Gylį siūlė kaip realų kandidatą. Tai patvirtina faktas, kad socialdemokratai šią kandidatūrą svarstė keletą dienų ir to nepalaikė balandžio 1-osios pokštu. Spėju, kad tik kilus triukšmui žiniasklaidoje premjeras Algirdas Butkevičius buvo priverstas pakeisti savo nuomonę.

R.Paksui, kaip partijos lyderiui, ši kandidatūra buvo tinkama.

– Kaip vertinti, kad į vidaus reikalų ministro kėdę siūlomas žmogus, kuris dar neseniai buvo priešingoje barikadų pusėje ir mėgino kovoti su sistema?

– Vidaus reikalų ministerija – tai jėgos struktūra, jai reikia nepriekaištingos reputacijos vadovo, kuris nepiktnaudžiautų gauta galia. Vis dėlto tai statutinė jėgos struktūra su aiškia hierarchija ir bet koks piktnaudžiavimas gali kelti grėsmę valstybei. P.Gylys, kaip matėme iš jo biografijos, neatitinka nešališko vadovo kriterijų. Jo konfliktas su teisėsaugos institucijomis buvo gana didelis, ilgalaikis ir tai būtų kėlę įtampą jam tapus ministru. Vien faktas, kad jis nėra ir negali būti nešališkas, galėjo būti pagrindas atmesti jo kandidatūrą.

Jei kalbėtume apie tai, kad ministrais skiriami nepartiniai asmenys, tai nėra geras politikų įprotis, tačiau Lietuvoje toks valdymo būdas neišvengiamas.

Jei kalbame apie R.Paksą, šis politikas pats turi bėdų su teisėsaugos institucijomis ir negali būti vadinamas nešališku. Jis pats atsidūręs teisėsaugos akiratyje ir galvoja, kaip kovoti su pareigūnais, o ne apie tai, kaip gerinti jų darbą ir tobulinti sistemą. Jo interesas – perimti vadovavimą šiai organizacijai.

Nepamirškime, kad partijos, kuriai atstovauja P.Gylys, lyderė slapstosi, ir tai galėjo būti papildomas pavojaus faktorius. Negalime atmesti ir teorinės tikimybės, kad  „Drąsos kelio“ partijos nariai galėjo gauti prieigą prie konfidencialios informacijos. Tą greičiausiai apsvarstė ir pareigūnai, vertindami, ar kandidatas tinka šioms pareigoms. Kai vilkas įleidžiamas į vištidę, nukenčia vištos.

Kokių grėsmių galėjo kilti valstybei, jei P.Gylio kandidatūra vis dėlto būtų buvusi patvirtinta?

– Statutiniai pareigūnai nebūtų pasitikėję tokiu vadovu ir minis­trui tai keltų sunkumų vadovaujant įstaigai. Jo nutarimai nebūtų vykdomi arba vykdomi visiškai formaliai ir aplaidžiai. Tai paralyžiuotų institucijos veiklą, nes pagrindinė energija tokiais atvejais skiriama ne darbui, o kilusiems konfliktams spręsti ir gesinti.

Jei kalbėtume apie tai, kad ministrais skiriami nepartiniai asmenys, tai nėra geras politikų įprotis, tačiau Lietuvoje toks valdymo būdas neišvengiamas. Kai kurios partijos tiesiog neturi tinkamų kandidatų ir ieško žmonių iš šalies. Jos taip atskleidžia, kad negali veikti kaip normali politinė jėga. Per rinkimus partijos tarsi įsipareigoja iškovotus postus skirti politikams, nes tik jie gali geriausiai įgyvendinti programas, už kurias balsavo rinkėjai.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Ne karo prievolininkas jau Ne karo prievolininkas jau rašo:

    Nors 20m. buvau tik dėstytojas – lektorius [ir daugumoje antraeilininkas 5 aukštosiose m-lose], bet pakomentuosiu profesorių iš TSPMI ir pabaigoje savo nuomonę pandysiu suformuoti, jei kam įdomu.
    VRM ne jėgos struktūra, tai centriniė valstybės valdymo institucija statutinėms PD, PAGD, VSAT, VST, FNTT, VAD [apie 25000 tarnautojų] ir nestatutinėms sporto , regionų , savivaldos, informatikos, valstybės karjeros tarnybos ir kt. institucijoms [irgi apie 25000 žmonių be savivaldybių darbuotojų ], kurie pagrindinai atsirado amžiaus pradžioje prijungus Savivaldybių ir refofmų ministeriją ir sucivilinus VRM aparatą [liko politikai- politinio pasitikėjimo komanda , karjeros tarnautojai ir samdomi darbuotojai pagal sutartis bei truputį VRM rezervistų - statutinių pareigūnų iki 5m. [su pratęsimo teise] civilinėse pareigose].
    Ministras yra politikas, sistemos [tame tarpe vidaus tarnybos statutinės sistemos ] vadovas, tačiau kai yra kalba apie jėgos struktūras [statutinius], tai čia irgi daug įvairovės . Įvardintų 6 centrinių statutinių įstaigų visi vadovai statutiniai ir jų skyrimo ir valdymo [bei atskaitomybės] sritys skiriasi, ypač policijos generalinio komisaro [ pamenate p. V. Grigaravičius atsistatydino tik REZIDENTO VALIA , nors tuometinis ministras siekė jį pastumti į žemesnes pareigas, ber pats pasitraukė ].Statutiniai pareigūnai klauso tik įstatymų ir teisėtų savo viršininkų įsakymų [ visi žinome ir negerų išimčių... ], įstatymų yra departizuoti, negali dalyvauti politinėje veikloje [tik balsuoti], bet deja gyvenimas yra gyvenimas – ir ”papolitikuoja” ir ”pasimpatizuoja”
    savo favoritams [ir ne tik Lietuvoje tai...].
    Dėl p.P. Gylio . Vis prisimenama, kad jis ”drąsietis”, bet gyvenimas ilgas ir buvo jis ”nepartinis ” Demokratinio [kairios pakraipos] su A/A K. Čilinsku vadovas, tada neprieštaravo teisėsaugos ir teisėtvarkos veiklai , o kartu su pareigūniška profsąjunga NPPSS juos gynė, buvo LDDP Vyriausybės ministru [užsienio reikalų], bet nesutarė tarp A/A AMB ir p. Šleževičiaus [tuometinio Premjero ir partijos vadovo ]flangų priešpriešų,todėl LSDP politikoje jau nedalyvavo [dėl ko galimai nepatenkinti ir dabar socdemai], buvo LKP vadovaujantis politikas [anksčiau TSKP ''kareivis'' Politekonomijos dėstytojas VU, teko prieš kokį 35m. laikyti pas jį egzaminą iš socialistinės politekonomijos dalies [ją dėstė ir Jos Eselencija APM],sakyčiau objektyviai įvertino kai sukritikavau ”socialistinę ūkiskaitą” statistiniais tada faktais]. Taigi nemanau, kad praeitis yra trukdys vadovauti [numatyti politiką, strategiją vidaus reikaluose ir kontroliuoti vykdymą, veikti pagal kompetenciją personalo valdyme], bet profesionalumo statutiniuose reikaluose jam truksta [pvz. muitininkus , tiek metų būnant politikoj ir akademinėj bendruomenėj TV interviu priskirti VRM valdymo sferai mane nustebino... ].O kalbėti apie visus statutinius pareigūnus NPPSS dabartinio vadovo V. Banel lūpomis, kad jis netinkamas jiems nesolidu.

  2. Bernarda Bernarda rašo:

    Įbridus į mėšlą (Drąsos kelias),dar ilgai sklis dvokas.Gerai,kad atsakingi asmenys atėjo į protą ir apsaugojo visuomenę nuo ministro Gylio.Užuojauta Venckienei.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...