2011 Kovo 09

Vilniaus savivaldybė

Kodėl vilniečiai myli lenkus, A.Zuoką ir R.Paksą

veidas.lt

Sostinėje jau keturiolika metų rinkėjai gausiausiai balsuoja nesvarbu, už kurią partiją, – svarbu, kad jai vadovautų Rolandas Paksas arba Artūras Zuokas. Ir nė motais, kad vienas jų pamynęs Konstituciją, o kitas teistas.

Sostinėje gyvenančiam lietuviui visiškai nerūpi, ar politikas doras, – svarbu, kad būtų ūkiškas ir energingas. O vilniečiui lenkui užtenka, kad būtų savas.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žiūrint į oficialią statistiką atrodo, jog vilniečiai balsuoja tai už vieną, tai už kitą partiją, o iš tikrųjų jau penkerius savivaldybių tarybų rinkimus iš eilės jie balsuoja arba už Rolando Pakso, arba už Artūro Zuoko sąrašą, kad ir kaip jis vadintųsi. Iš šio ritmo neišmuša nei tai, kad R.Paksas po apkaltos proceso atstatydintas iš prezidento posto už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą, o A.Zuokas buvo teisiamas.

“Teistas žmogus, o kandidatuoja rinkimuose. Neturi jokios gėdos. Mūsų teisės normose – keista išimtis: jei esi teistas ir tai nuslėpei, išbrauks iš kandidatų sąrašų, o jei prisipažinai, tada tinki”, – teistų asmenų antplūdžiu savivaldybės rinkimuose stebisi garsus advokatas Kęstutis Lipeika. Tačiau maža to, kad teisti asmenys kandidatuoja, – kiti už juos balsuoja, ir dar taip gausiai, kad A.Zuokas tapo rinkimų Vilniuje lyderiu.

O kita – kitatautė Vilniaus dalis visus pastaruosius keturiolika metų palyginti nuosekliai balsuoja už Lenkų rinkimų akciją. Ar lenkai po dvidešimt vienų nepriklausomybės metų tokie nesaugūs, kad jaučia būtinybę turėti savo tautinės mažumos gynėjų valdžioje?

Nedoras kaip daugelis, charizmatiškas kaip retas

“Balsavau ne prieš Kazimierą Prunskienę, ne prieš Viktorą Uspaskichą, bet UŽ A.Zuoką, nes tai buvo pirmas Vilniaus meras, kuris nuveikė labai konkrečių darbų ir pagerino Vilniaus įvaizdį”, – savo pasirinkimą motyvuoja Užupio gyventoja Daina E.Dikavičiūtė.

Ją žavi A.Zuoko energija, nors Užupio gyventoja pripažįsta, kad jos buvo skirta ir veiklai, už kurią dabar A.Zuokas nuolat linksniuojamas. Kad ir kaip ten būtų, pašnekovės manymu, A.Zuokui užteko energijos, kurios buvo įlieta ir į miestą, ne tik į savo daržą. Palyginusi A.Zuoko ir pastarojo laiko Vilniaus vadovų interesų prastūminėjimą, D.E.Dikavičiūtė sakosi balsą nedvejodama atidavė už A.Zuoką. “Taip, glumina jo aferos. Bet žiūriu į tai filosofiškai – žinosime, ko laukti. Antra vertus, šildymo kainos po A.Zuoko didėjo ne vieną kartą. Jei jos grįš į A.Zuoko laikus – gal ir neblogai? Dabar jo laikas pataisyti ne tik savo įvaizdį. O gal jis ir kelią į prezidentus klojasi?” – neatmeta tokios galimybės D.E.Dikavičiūtė.

A.Zuoko atžvilgiu nebūtų veiksminga net demokratinėse šalyse funkcionuojanti profilaktika prieš nepatikimus politikus: ten stiprios bendruomenės, ir jos į vietos valdžią kelia gerai pažįstamus, veikloje jau patikrintus žmones.

Tačiau už gerai pažįstamą A.Zuoką Užupio kaimynai rinkimų dieną ėjo balsuoti ištisais kiemais. Čia už jį balsavo 28,9 proc. rinkėjų. Beje, Muitininkų apylinkėje Naujamiestyje – 33,3 proc., Taurakalnio – beveik 30 proc., Centre, Senamiestyje, Jeruzalėje – per 27 proc. rinkėjų, o juk vilniečiai rinkosi net iš 29-ių sąrašų ir pavienių kandidatų.

Akivaizdu, kad A.Zuoką labiau palaiko ne “proletarinių” ir ne lenkiškų mikrorajonų gyventojai. Štai Naujosios Vilnios Pramonės apylinkėje A.Zuoko rėmėjų nebuvo nė 3 proc., užtai Valdemaro Tomaševskio blokas čia pelnė net 51,5 proc. balsų.

A.Zuokas savo populiarumui išnaudoja ir melodramos vertą savo gyvenimo istoriją. Štai prieš rinkimus pašto dėžutėse vilniečiai rado brošiūrėlę “Aš, Artūras Zuokas”. Joje sukryžminti rinktiniai jo biografijos faktai, kaip iš alkoholikų šeimos liūno, pasitelkęs atkaklumą, pakilo iki labiausiai pasižymėjusio pasaulio jauno žmogaus titulo, su pažadais apie “AirVilnius” ar vidutinį 6400 Lt atlyginimą 2020-aisiais. Gal tai balsavusiems už A.Zuoką pasirodė pasiekiama, kaip kad išsipildė A.Zuoko vaikystės svajonės? Juolab kad ir kitos partijos pripūtė panašių arabų.

Taigi dažnas ir samprotauja: jei visi vagia, visi žada, ko netesės, visi proteguoja savų biznį (ar bereikia priminti mero konservatoriaus Viliaus Navicko atvejį), tai gal energingasis A.Zuokas – mažesnė blogybė, nes juk būdamas meras daug padarė. Tiesa, bepigu merui būti geram, kai sąskaitos paliekamos apmokėti ateities kartoms. Tačiau štai A.Zuoko palikimą kuopę Juozas Imbrasas ir V.Navickas vienu balsu tikina patys nepradėję nė vieno naujo didelio investicinio projekto, lyg tai būtų privalumas, o ne trūkumas. Vadinasi, jei ne A.Zuokas, šiandien, pavyzdžiui, nebūtų pradėtas nė vienas Vilniaus aplinkkelis? Galų gale, jei A.Zuokas taps meru, jo lauks iššūkis grąžinti dar savo meravimo laikotarpiu prikauptas skolas.

Ar pajėgs peržengti Rubikoną?

Vis dėlto filosofija, kad visi vagys, tik kai kurie dar ir energingi, priimtina ne visiems. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisipažįsta nustebintas, kad toks nesisteminis, vadinasi, sunkiai prognozuojamas darinys, kaip A.Zuoko ir Vilniaus koalicija, surinko pakankamai daug balsų. Prestižinės gimnazijos vadovą glumina ir tai, kad žmonės balsuoja už teistą asmenį. “Daug kas susidėliotų šalies politiniame gyvenime į vietas, jei žmonės laikytųsi moralės supratimo principų. Kai to nėra, galima pasakyti, kad nepasitikime teisėsauga, vadinasi, mūsų kandidatas gal buvo neteisingai nubaustas”, – svarsto Licėjaus direktorius.

Gal nepasitikėjimas teisėsauga žmonių akyse iš tiesų “sušvelnino” A.Zuoko prasižengimus, juo labiau kad jis, pripažintas kaltu dėl poveikio tuomečiam tarybos nariui, atsipirko pinigine bauda.

Už A.Zuoką balsavusių 17,7 proc. vilniečių tikrai negalima kaltinti atminties praradimu, nes ją atgaivino įrašas jo kandidato anketoje – teistas. Ne taip lengvai užmirštamos istorijos, kaip A.Zuokas bandė nusipirkti balsą rinkimuose į mero postą, specialiųjų tarnybų įrašytuose pokalbiuose su jo globotos verslo įmonių grupės “Rubicon group” vadovais sublizgėjo net kalinių žargonu, siūlydamas tarybos narį paplukdyti Nerimi pilvu į viršų, o po kratos “Rubicon” būstinėje paskubomis išlėkė į Lenkiją.

Ar A.Zuokas, kaip viešai žadėjo, gali peržengti Rubikoną ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme – nebūti valdomas kurios nors verslo grupės? “Žmonės lėtai keičiasi. Reikia labai norėti, kad žmogus pajėgtų pasikeisti. Neturiu didelio tikėjimo, kad A.Zuokas to norėtų”, – abejoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius.

A.Zuoko oponentų vis primenama dar nesibaigusi istorija dėl jo sklypo Pilių rezervate ir rinkimų sąraše įrašyto su jo skyrimu susijusio asmens lyg ir nerodo, kad vyktų kokie didžiuliai vertybiniai asmenybės pokyčiai.

Tad jei A.Zuokas taptų meru, opozicijai būtų darbo jį reikliai kontroliuoti. Belieka klausimas, ar kitos politinės jėgos nesusivienys prieš A.Zuoką. Neoficialių šaltinių teigimu, konservatoriai, tiksliau, jų lyderis Andrius Kubilius, dėl sostinės mero posto pasiryžęs Lenkų rinkimų akcijai žadėti bet ką – vos ne leisti prie Vilniaus ribos iškabinti lenteles “Wilno nasze”.

Lenkus vienija eskaluojamos grėsmės

Antrą vietą rinkimuose pelniusios Lenkų rinkimų akcijos, šįsyk suvienijusios jėgas su Rusų aljansu, lyderis V.Tomaševskis, kitaip nei A.Zuokas, ambicijų tapti Vilniaus meru neturi. Jis, nors kaip ir A.Zuokas suteikė savo vardą partijų blokui, išoriškai – visiška šio priešingybė. Ne toks save įsimylėjęs, kaip kad A.Zuokas, nepanašus ir į uždegantį oratorių, biografija standartinė, profesija eilinė – inžinierius mechanikas. Lenkų lyderis nežiba užkrečiama zuokiška jaunatviška energija, nors yra už jį vos trejais metais vyresnis.

Tačiau tampa aršus, kai kalba pasisuka apie lenkų mažumos teises. Jis aktyviai reiškiasi lenkiškoje Lietuvos žiniasklaidoje, o Europarlamente kovoja dėl lenkų Lietuvoje reikalų taip, lyg tikrai grėstų realus pavojus jų egzistencijai. Tai lenkus vienija į monolitą. Atrodo, kad antra vieta Vilniaus savivaldybėje jiems gali būti geras derybų placdarmas reikalaujant lenkams dar daugiau teisių.

Šokas, bet ne pirmąkart

Taigi nieko nepadarysi – Vilniuje lyderiauja teistas A.Zuokas ir lenkai. Jei ir toliau nepavyks be skandalų bendrauti su vietos lenkais, jie tebeliks valstybe valstybėje. Antra, kol daugelis partijų ar judėjimų veiks pagal konservatoriaus V.Navicko paskelbtą schemą, žmonės rinksis nors labiau susitepusį, bet darantį labiau matomus darbus, tegu ir skolon.

Kol teisėsauga pati nebus skaidresnė už bent jau vidutinį statistinį visuomenės vidurkį, teistumas, na, gal ne už kriminalinį nusikaltimą, politikoje nebus laikomas didele nuodėme.

Ir ne tik Vilniuje. Juk begėdijant, kad sostinė balsavo už politines jėgas, vienos iš kurių lyderis buvo teistas, o kitos lyderio ieškojo net Interpolas, nereikia užmiršti, kad iš dėl dabartinės Seimo valdančiosios daugumos partijų ketvertuko lyderių teisti du. O portalo “Delfi” skaitytojai geriausiu per dvidešimt metų visos Lietuvos meru įvardijo A.Zuoką, trečias reitinge – R.Paksas. Deja, problema kur kas platesnė nei vien rinkimų Vilniuje rezultatai.

“Žmonės turėtų suprasti: jie neturi kaip restorane sėdėti ir laukti, kad atneštų meniu, – reikia ne laukti, kol atsiras tų gerųjų politikų, o eiti, reikalauti, dalyvauti miesto gyvenime. Tik tada ateis pemainos”, – pabrėžia R.Juozapavičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...