2010 Lapkričio 01

Remigijus Šimašius

Į “Veido” klausimus atsako teisingumo ministras Remigijus Šimašius

veidas.lt

– Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra skaičiuojama, kiek valstybei atsieina tiek civilinių, tiek baudžiamųjų bylų nagrinėjimas? Kodėl iki šiol nėra jokios sąnaudų analizės nei tyrimo?

– Problemą pripažįstu. Deja, sistema neegzistuoja. Tai susiję ne tik su ekonominiais dalykais, bet ir su bendru požiūriu į didįjį teisingumą. Lietuvoje teisingumas įgyvendinamas neatsižvelgiant į sąnaudas, tačiau dažnai būna taip, kad neadekvačiai didelės pajėgos ir finansai skiriami vienoms byloms, o kitoms lieka trupiniai. Pastebėjau, kad ypač rezonansinėms byloms tikrai skiriama per daug žmogiškųjų, finansinių ir laiko resursų.

Manau, ir naujajai Generalinės prokuratūros valdžiai yra kur parodyti valią, nustatyti standartus, kokie ikiteisminiai tyrimai turi būti vykdomi pirmiausia, ir pasidomėti, ar kai kurių bylų nagrinėjimas finansiniu požiūriu nevirsta absurdu. Taip pat akivaizdžiai matau, kad ekspertinės įstaigos – Teismo medicinos tarnyba, Teismo ekspertizės centras, kurios aptarnauja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismus, yra apkrautos labiau, nei galėtų būti: kai kuriais atvejais ieškoma ir bandoma surasti tokių įrodymų, kurių jau yra ne tik pakankamai, bet net daugiau nei pakankamai. O tai kainuoja ir daug laiko, ir pinigų.

– Kas trukdo elgtis protingiau ir bylas tirti tiesiog racionaliau?

– Įstatymai to daryti tikrai netrukdo. Tai labiau organizacinė ir administravimo problema. Kita vertus, pamažu ir daroma. Antai prieš pusmetį su generaliniu prokuroru pasirašėme bendrą susitarimą dėl Europos arešto orderio proporcionalumo. Anksčiau iš Lietuvos Europos valstybės juokdavosi: nusikaltimo žala – keli šimtai litų, o asmens parsivežimas kainuodavo kelis ar keliolika tūkstančių litų. Dabar tai sutvarkyta. Ir tokių pavyzdžių nemažai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Alfonsas Alfonsas rašo:

    Mamo atveju: Nuo 2005 metų vyksta teismo procesai- Viena byla teisėjos išžiūrėta aplaidžiai, ko pasėkoje advokatas atstovaudamas klientą kūrė nieko vertas byla, tai užsitęsė eilė metų ir bylą pralaimėjo, nes teisėja buvo priėmusi nepagrįstą nutartį. – Antra byla teisėjo išžiūrėta nesilaikant įstatymo, nei procesinių normų, sudarė sąlygas advokatui ir jo klientui bylinėtis vėl eilę metų, bet byla dar nebaigta, nes beprasmiškai vis kurią bylas manydamas gal vėl geras jam teisėjas pasitaikys. Lygiagrečiai tas pats advokatas atstovavo (manomai pagal ankstesnio klieno įnorius) kitą klientą, iškėlė man nieko nepagrįstą bylą, kuri tęsėsi 14 mėmesių, bet klientas supratęs su kuo susidėjo ir prašė teismo bylą nutraukti, bet teisėja, nei advokatas bylos nenutraukė. Po 3 mėnesių vėl teisėjos prašė byla nutraukti, bet vėl teisėja nei advokatas bylos nenutraukė. Tik trečią kartą praėjus 1,5 mėnesio ieškovui parašius prašymą bylą nutraukti ir atsisakius advokato paslaugų tik tada teisėja bylą nutraukė. Be to teisėja mano atžvilgiu buvo netaktiška, kad ir toks išsireiškimas “NEPOSTRINGAK” ir kitą… Klausimas kas trukdė bylą nutraukti ar įtakingas asmuo ar istatymas ? Pirmų instancijų teisėjai, kai priima nepagrįstas nutartis, tai turi daug darbo Aukštesnieji teismai kol panaikina nepagrįstas nutartis. Nemanau, kad Šiaulių teisėjai neišmanytų įstatymų, bet galima galvoti, kad galėjo būti įtakojami aukšto rango pareigūno. Per nesąžiningus teisėjus nukenčia ir sąžiningi Teisėjai. Kada akivaizdžiai priimdami neteisėtas nutartis atsakys nesąžiningi teisėjai? Ar ne laikas apsivalyti nuo tokių teisėjų, tai ir bylų būtų mažiau.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...