Protestai Lenkijoje

Jei Barry Sonnenfeldas, režisavęs legendinį filmą „Vyrai juodais drabužiais“, vėl imtųsi tamsiai apsirengusios specialiosios tarnybos temos, jis turėtų pagalvoti, ar veiksmas iš Niujorko neturėtų persikelti į Varšuvą, o vyrus pakeisti moterys.

Rima JANUŽYTĖ

1997-aisiais kurtame filme svarbiausia vaikinų juodais drabužiais užduotis buvo prižiūrėti Žemėje gyvenančius ateivius. Po beveik 20 metų panašios užduoties ėmėsi Lenkijos moterys. Tik visa tai ne filmas, o realybė. Ir skirta tai ne ateiviams, o šalies valdžiai.

Sumanymas visiškai uždrausti abortus – taip pat ir tais atvejais, kai moters gyvybei gresia pavojus, ir kai moteris išprievartauta arba jai 11 metų, ir kai vaisius sunkiai apsigimęs, kelia tiek audrų, kad net dažnai lietuvei norisi sakyti „aš esu lenkė“, taip, kaip daug europiečių po išpuolio Paryžiuje sakė „aš esu Charlie Hebdo“.

Beje, ne visai tikslu sakyti, kad valdžia pati sugalvojo griežtinti abortų įstatymą. Tokią siūlymą pateikė piliečių iniciatyva „Stop Abortion“, surinkusi 450 tūkst. parašų. Kaip teigia pasipriešinti šiam absurdui stojusios lenkės, tie piliečiai, kurių iniciatyvą dabar svarsto vyriausybės komitetas, – beveik vien vyrai arba davatkos. Tad protestuoti į gatves plūstančios lenkės juodais drabužiais jaučiasi kaip radikaliuose islamo kraštuose net automobilio vairavimo teisės neturinčios į nikabus įspraustos musulmonės.

Jau ir anksčiau abortų įstatymas Lenkijoje buvo vienas griežčiausių Europoje – juk abortai draudžiami pagal nuo 1993-iųjų galiojantį įstatymą. Bet yra numatyta bent jau keletas išimčių: kai moters gyvybei gresia pavojus, kai vaisius yra neišgydomai apsigimęs, taip pat kai moteris pastoja po išžaginimo arba incesto. Pagal naująjį pasiūlymą visos išimtys būtų naikinamos, o moterys, siekiančios aborto, ir juos atliekantys gydytojai būtų baudžiami įkalinimu iki penkerių metų.

Kritikų teigimu, naujasis įstatymas reiškia, kad bus įtariamos ir tiriamos visos moterys, patyrusios persileidimą. Gydytojai gali imti paniškai bijoti net ir reguliarių nėščiųjų apžiūrų, nes nelaimės atveju ant jų kristų įtarimų šešėlis.

Tad tūkstančiai moterų daugiau nei šešiasdešimtyje Lenkijos miestų atsisakė eiti į darbą ir protestavo prieš aborto draudimo įstatymą. Streikavo ir buvo priverstos užsidaryti kavinės, kirpyklos, biurokratinės įstaigos, universitetai ir mokyklos.

Tūkstančiai moterų daugiau nei šešiasdešimtyje Lenkijos miestų atsisakė eiti į darbą ir protestavo prieš aborto draudimo įstatymą. Streikavo ir buvo priverstos užsidaryti kavinės, kirpyklos, biurokratinės įstaigos, universitetai ir mokyklos.

Protestų kulminacija tapo didžiulis mitingas Varšuvos senamiesčio širdyje. Tūkstančiai juodai apsirengusių moterų bangavo tarsi audringa jūra. Tūkstančiai moterų išėjo ir į Gdansko, Vroclavo ir kitų miestų gatves.

Protestai vyko ne tik Lenkijos, bet ir kitų Europos šalių miestuose, taip pat ir Vilniuje. Netgi Briuselyje, prieš ES buveinę, su plakatais rankose susirinko maždaug du šimtai juodai apsirengusių protestuotojų, palaikančių Lenkijos moteris. Šimtai aktyvistų taip pat žygiavo Berlyno gatvėmis, buvo surengtas piketas prie Lenkijos ambasados Londone.

Kol kas parlamentas tikrą audrą sukėlusias pataisas atmetė (prieš balsavo 352 parlamentarai, už – 58), tačiau konservatoriai nurimti neketina. Jie žada pakoreguoti pataisų siūlymą ir teikti jį iš naujo. Tad lenkių juodais drabužiais misija dar tikrai nebaigta.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Scanpix

Armėnų įtūžis dėl brangstančios elektros rimsta, o masiniai protestai išsikvėpė. Nors gatvėse daugiau nei dvi savaites protestavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, šiuo metu Armėnijos sostinėje Jerevane maištautojų liko tik nedidelė saujelė.

Tiesa, politologų nuomone, tai buvo rimtas signalas, kad visuomenėje auga nepasitenkinimas ir trūksta tik kibirkšties, kad Armėnijos gatvėse prasidėtų revoliucija. „Ši protestų banga yra kur kas daugiau nei pasipiktinimas dėl elektros kainų augimo: šalyje jau kurį laiką stebimas piliečių nepasitenkinimas vyriausybe, be to, protestai turėjo ir antirusišką atspalvį. Tačiau Maidanui laikas dar neatėjo“, – teigia Jerevano regioninių studijų centro direktorius Richardas Giragosianas.

Įvykiai, privertę prabilti apie Armėnijoje bręstančias permainas, prasidėjo dar birželio 17 d., paskelbus, kad nuo rugpjūčio šalyje didės elektros tarifai. Tą dieną Jerevane, o dar po kelių parų – ir kituose didesniuose Armėnijos miestuose į gatves išėjo tūkstančiai nepatenkintų žmonių, kurių gretos prieš pat Jonines buvo pasiekusios 10 tūkst. Policija juos vaikyti ėmėsi jėga, tad neapsieita be sužeistųjų, tarp kurių yra ir 11 policijos pareigūnų. Šis bandymas užgniaužti tautos balsą nenusisekė: protestuotojai netrukus vėl grįžo.

Tiesa, jau pasidalinę į dvi stovyklas: vieniems pakako valdžios siūlymo kompensuoti elektros kainos padidėjimą – jie pasitraukė taikiai protestuoti į Laisvės aikštę, kiti, radikalesni, pasiliko pagrindinėje sostinės gatvėje. Pastarųjų teigimu, prezidento pareiškimas apie kompensuojamą elektros kainą yra nepakankamas, jie reikalauja, kad kainų padidinimo būtų visiškai atsisakyta. Jie taip pat reikalauja nubausti policijos pareigūnus, anksčiau naudojusius jėgą prieš demonstrantus.

Mokslininkai žada, kad 2012-aisiais masiniai neramumai apims visą pasaulį, o protestai sudrebins net šalis, niekada neturėjusias “protestų kultūros”.

Naujuosius metus Vakarų šalių gyventojai pasitiko ne vien džiaugsmingais šūksniais ir šventiniais fejerverkais. Daugelyje šalių net ir naujametę naktį tęsėsi jau pernai prasidėję protestai, o jų organizatoriai žadėjo, kad šiais metais pasaulyje protestuos rekordinis skaičius pasaulio gyventojų.

Jau šį mėnesį JAV sostinėje Vašingtone planuojamas didžiausias istorijoje protestas, jame ketina dalyvauti milijonas amerikiečių. Baltųjų rūmų aikštę sausio 17-ąją planuojama paversti palapinių miestu, kuriame apsigyvens amerikiečiai iš Niujorko, Los Andželo, Ouklando ir daugybės kitų Amerikos miestų. Be to, judėjimo “Okupuok Volstritą” iniciatoriai tikina, kad pernai spalio 9 d. prasidėjęs, o gruodį dar didesnį pagreitį įgavęs judėjimas netrukus pasieks kulminaciją ir apims jau ne tik 82 valstybes kaip pernai, bet taps visos planetos gyventojų sukilimu prieš turtinę nelygybę.

Europą drebina euro krizė

Protestų banga žadama ir skolų nustekentoje Europoje, kurios gyventojų kantrybė galutinai gali trūkti, jei šiemet išsipildytų juodasis scenarijus – subyrėtų euro zona, prasidėtų bankų sektoriaus griūtis. Štai pernai gruodžio viduryje Didžiosios Britanijos ambasadų darbuotojai visame Senajame žemyne sulaukė savo šalies vyriausybės raginimų parengti atsarginius planus, kaip apsaugoti užsienio šalyse gyvenančius britus tuo atveju, jei žlugtų euras, o Europoje prasidėtų masinės riaušės. Ambasadoms išplatintame dokumente raginama numatyti veiksmų planą, jei visoje Europoje nebeveiktų bankomatai, kiltų socialiniai neramumai ir galimas smurto protrūkis.

Apie Europoje šiemet kilsiančią protestų bangą perspėja ir dėl čia dislokuotų amerikiečių karių nerimaujantys JAV pareigūnai. Ne taip seniai aukštas JAV karinių pajėgų generolas Martinas Dempsey pareiškė abejojąs, kad Europoje šiemet pavyks išlaikyti euro zonos stabilumą, ir perspėjo, jog tai gali turėti neprognozuojamų pasekmių Europoje dislokuotoms JAV karinėms pajėgoms, kurias sudaro daugiau nei 80 tūkst. karių ir 20 tūkst. civilių darbuotojų.

Ekonominio ir politinio nepasitenkinimo kokteilis protestams itin palankus ir Rusijoje, kurią praėjusių metų pabaigoje jau sudrebino didžiausi per pastaruosius dvidešimt metų kilę gyventojų maištai, išprovokuoti gruodį vykusių Dūmos rinkimų. Politologų nuomone, ne ką mažesnė protestų tikimybė bus ir kovą, kai šalyje vyks prezidento rinkimai.

“Galima neabejoti, kad Rusijoje prezidento rinkimus laimės Vladimiras Putinas ir kad didelė dalis gyventojų, protestavusių po pernai iškovotos “Vieningosios Rusijos” pergalės Dūmoje, vėl išeis į gatves”, – prognozuoja “The Moscow Times” analitikai. Pridurkime, kad Rusijoje brangs maistas, degalai, svyruos rublio kursas, o bankų sektoriui kils vis didesnė bankrotų grėsmė. Protestuoti rusus gali paskatinti ir masinis investuotojų traukimasis, reiškiantis ir neišvengiamą visos ekonomikos traukimąsi.

Protestai prognozuojami ir Artimuosiuose Rytuose, kitose Azijos, taip pat Afrikos šalyse – ypač ten, kur ką tik įvyko arba netrukus gali įvykti revoliucijos. Praėjusius metus protestais užbaigė, o šiuos pradėjo Sirija, Egiptas, Alžyras, Iranas ir kitos valstybės, kuriose protestuoti gyventojus skatina ir nepasitenkinimas diktatoriais arba juos pakeitusiais radikaliai nusiteikusiais politikos naujokais, ir kylančios maisto kainos bei didėjanti socialinė atskirtis.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Spalio 15-ąją taikiu protestu išreikšti nepasitenkinimą vyriausybių politika, bankų godumu ir tarptautinių kreditorių suvaržymais visame pasaulyje vienu metu ketina apie 10 mln. žmonių.

Šių metų spalio 15-oji į pasaulio istoriją gali patekti kaip didžiausių visų laikų protestų diena. Socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir televizijoje mirga pranešimai apie planuojamus masinius protestus visame pasaulyje, pradedant Graikija, Portugalija, Airija ar Lenkija ir baigiant Šiaurės bei Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos šalimis ir net Australija. Tinklalapyje map.15october.net esančiame žemėlapyje kasdien atsiranda naujų raudonų taškų, žyminčių vietas, kuriose šeštadienį gyventojai ketina prisidėti prie vadinamojo pasaulinio protesto.

Įtūžę gyventojai nebegali tylėti

Šių protestų dalyvių pasipiktinimas kunkuliuoja dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui JAV, kur jau kelias savaites protestai nerimsta ir vis plečiasi ne tik Niujorke, bet ir Bostone, Čikagoje, Los Andžele bei kituose miestuose, pagrindinė jų priežastis – bankininkų ir didžiųjų verslo korporacijų godumas. Demonstracijų dalyviai teatrališkai – išsipaišę veidus baltai ir vaizduodami vaiduoklius ar dėvėdami „skudurinių onučių“ kostiumus, skanduoja šūkius, kad Volstritas priklauso žmonėms, o ne bankininkams, ir kaip tik paprastiems amerikiečiams, o ne korporacijoms turi būti skirta milijardinė vyriausybės parama.
Šeštadienį į JAV miestų gatves išeis ir dėl savo ateities neužtikrinti studentai, ir darbo netekę vidurinės klasės atstovai, ir didelė dalis šalyje veikiančių profsąjungų – iš viso, tikėtina, protestuose dalyvaus daugiau nei milijonas amerikiečių, reikalaujančių diržus suveržti turčiams, o ne jų godumo įkaitais tapusiems paprastiems piliečiams.
Europoje į gatves plūstančių žmonių nepasitenkinimą labiausiai kursto kitkas – ne tiek bankininkai ar turtuoliai, kiek Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai mažinti vyriausybių išlaidas bei pastarųjų bandymas visą šio taupymo naštą perkelti ant žmonių pečių.
Štai Didžiojoje Britanijoje, kur praėjusią savaitę vien Mančesteryje jau protestavo apie 20 tūkst., o Glazge – apie 15 tūkst. gyventojų, šeštadienį į gatves turėtų išeiti apie pusę milijono žmonių, labiausiai nepatenkintų vyriausybės taupymo programa.
Airijoje, kur jau rengiami transparantai su užrašais „okupuok Dubliną“ ar „užimk Korką“, šeštadienį į protesto demonstracijas irgi gali susirinkti iki 500–600 tūkst. žmonių.
Ne mažiau protestuotojų tikimasi ir Graikijoje, kur ir taip jau daugiau nei metus nuolat vyksta didesni ar mažesni protestai. Šioje šalyje žmonės ypač niršta dėl to, kad iki ausų į skolas šalį įklampinę politikai dabar keliaklupsčiauja prieš ES ir TVF inspektorius.
„Piliečius protestuoti skatina pyktis dėl to, kad kitose ES šalyse visa graikų tauta, o ne šios šalies politikai, kaltinama skaičių klastojimu, skolintų pinigų švaistymu ir reikalavimais juos gelbėti nuo bankroto. Demonstracijose dalyvaujančių protestuotojų įsiūtį kelia ir Graikijos vyriausybės pataikavimas pinigų paskolinusiam TVF“, – protestų priežastis aiškina Graikijos analitikas Dmitris Bekiaris.
Masiniai protestai laukia ir Portugalijos. Jau prieš savaitę Lisabonoje protestavo 130 tūkst., Porto mieste – apie 50 tūkst. žmonių, o spalio 15-ąją laukiama didžiausių protestų per pastaruosius 30 metų. „Neabejoju, kad protestuose gali dalyvauti milijonas ar dar daugiau portugalų. Į juos rinksis ir kairieji, ir dešinieji. Manau, kad ši diena pakeis šalies istoriją“, – svarsto vienas šalies aktyvistų Ricardo Salta.
Jo nuomone, į aklavietę pateko ne valstybių biudžetai, o vyriausybių vykdoma fiskalinė politika, ir politikai bus priversti atsižvelgti į protestuotojų kritiką. „Suimti ir užčiaupti 700 protestuotojų, kaip nutiko prieš savaitę Niujorke, įmanoma, tačiau milijonams viso pasaulio žmonių garsiai pareikšti savo nuomonę ne tik nepavyks uždrausti, bet ir teks į ją atsižvelgti“, – neabejoja R.Salta.

Pasaulio nepakeis?

Stiprėjantis gyventojų nepasitenkinimas finansinių sunkumų slegiamose valstybėse, prasiveržiantis vis didesniais ir masiškesniais protestais, iš tiesų yra aiškus signalas politikams, kad su dabartine situacija gyventojai nelinkę taikytis. Tačiau ar „pasaulinis protestas“ išties gali pakeisti pasaulį?
Ispanijos politologas profesorius Fernandas Vallespinas aiškina, kad vienintelis dalykas, kuris po protestų gali pasikeisti, yra atnaujintos politinių partijų programos, kuriose bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus. „Tačiau tai, kad rinkimuose dalyvaus ir laimės naujas programas pasirašiusios senosios partijos, dar nereiškia, kad sulauksime naujovių“, – skeptiškai protestuotojų viltis pakeisti vyriausybių politiką vertina analitikas.
Tiesa, kai kurie pasaulio lyderiai, regis, pabūgo įpykusių gyventojų ir artėjant didžiajam protestų šeštadieniui užsimena apie galimus pokyčius. Štai JAV prezidentas Barackas Obama, viena ausimi lyg ir įsiklausantis į protestuotojų šūkius, praėjusią savaitę užsiminė apie naują Buffeto mokestį turtingiesiems, pavadintą už didesnį turtuolių apmokestinimą pasisakančio milijardieriaus Warreno Buffeto vardu. Bet ar ši iniciatyva kada nors taps realybe, kol kas sunku atsakyti.
Taip pat nė žodžiu neužsimenama, ar kada nors bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus mažinti ne mokytojų atlyginimus, o karinį biudžetą ar biurokratų reprezentacines išlaidas, kurios jau kelias savaites paprastų amerikiečių vadinamos „keksiukų mokesčiu“. Mat neseniai, atlikus valstybinių JAV institucijų auditą, paaiškėjo, kad prasidėjus sunkmečiui ir ėmus skalambyti apie visuotinį taupymą, šalies valdininkai nė kiek nesumažino savo apetito tiesiogine šio žodžio prasme. Tarkime, auditoriai nustatė didžiulį gyventojų įniršį sukėlusį faktą, kad gynybos srityje dirbančių valdininkų furšetuose pernai buvo be skrupulų vaišinamasi 16 dolerių kainuojančiais miniatiūriniais pyragaičiais, – tuo pat metu, kai B.Obama aiškino, jog verčiau reikia karpyti socialines išmokas, nei gynybos biudžetą.

Reikalingos radikalios reformos

Taigi kas esant dabartinei situacijai galėtų numaldyti protestuotojų pyktį, o valstybėms padėti apsivalyti nuo skolų?
Analitikų teigimu, aklai klausyti protestuotojų reikalavimų gal ir nederėtų, tačiau į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgti verta. Štai Vašingtone įsikūrusio Politinių ir ekonominių tyrimų centro direktorius ekonomistas Markas Weisbrotas sako, kad graikų noras trauktis iš euro zonos yra visiškai logiškas, nors valdžios atstovai kategoriškai atmeta tokią galimybę aiškindami, esą tai turės labai skaudžių ekonominių ir politinių padarinių. Tačiau M.Weisbrotas dabartinę Graikijos padėtį lygina su 2000-ųjų finansine krize Argentinoje ir tikina, kad taip, kaip anuomet Argentinoje, dabar ir Graikijoje nieko dramatiško nenutiktų.
Priminsime, kad 2000-aisiais Argentina tapo nemoki ir atsiejo nacionalinę valiutą nuo JAV dolerio. Ir nors daugelis ekonomistų Argentinai tuomet prognozavo katastrofą, tačiau šalies ekonomika netrukus atsigavo.
Dar vienas dėmesio vertas protestuotojų reikalavimas – valstybių išlaidas mažinti biurokratų sąskaita ir apskritai imti taupyti, o ne švaistyti pinigus. Juk komiškai atrodo tai, kad toje pačioje Graikijoje vis dar galima paminėti apie 600 profesijų, kurių atstovai beveik dešimtmečiu anksčiau išeina į pensiją ir pradeda gauti valstybinę senatvės pensiją. Ir tai ne ugniagesiai ar medikai, o, tarkime, padavėjai ar buhalteriai.
Ir ar galima sakyti, jog neteisūs protestuojantys graikai, liejantys pyktį dėl to, kad Graikijos vyriausybė, artimiausius ketverius metus pažadėjusi kasmet po 100 tūkst. sumažinti biurokratų skaičių, šiemet savo biurokratinį aparatą sumažino tik 30 tūkst. etatų.
Apskritai protestuotojai visame pasaulyje siekia atkreipti valdžios dėmesį į gyventojų socialines problemas, korupciją, korporacijų įsigalėjimą, nedarbą, dideles išsilavinimo kainas, ir turbūt nėra nė vieno analitiko pasaulyje, kuris pasakytų, kad šios problemos išgalvotos, o reikalavimas jas spręsti – nepagrįstas.
Beje, protestuotojų reikalavimus palaiko netgi George’as Sorosas. „Atvirai sakant, šiuo metu galiu suprasti gyventojų nusiteikimą ir pritariu jų nepasitenkinimui bei daugeliui reikalavimų“, – teigia JAV investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas G.Sorosas.

Sirijos pietuose, Derijos mieste, saugumo pajėgos, vaikydamos tūkstantines protestuojančiųjų minias, ėmė šaudyti į minią, remiantis įvairiais šaltiniais, žuvo nuo 13 iki 17 žmonių.

Per visą šalį demonstracijos nerimsta jau ketvirtą savaitę.

Ir šiauriau sostinės esančiame Homso mieste per susirėmimus su saugumo pajėgomis sužeista daug žmonių.

Pasak vieno aktyvisto, paskambinusio naujienų agentūrai AFP, Derijoje į žmones šaudyta guminėmis ir tikromis kulkomis.

“Tūkstančiai žmonių, po pamaldų išėję iš mečečių, nužygiavo prie teismo rūmų, bet civiliais rūbais apsirengę saugumiečiai ašarinėmis dujomis vaikė juos”, – pasakojo jis.

“Demonstrantai ėmė mėtyti akmenis, prasidėjo susirėmimai…, padėtis labai įtempta”, – pridūrė jis.

Mirčių įsiutinti protestuotojai padegė valdančiosios partijos “Baath” būstinę.

Valstybinė televizija tvirtino, kad “diversantai ir susimokėliai atidengė ugnį į gyventojus ir saugumo pajėgas” ir nušovė du žmones – pareigūną ir greitosios pagalbos darbuotoją.

Oficialioji naujienų agentūra SANA nurodė, jog sužeisti dešimtys civilių, saugumiečių ir policininkų.

Per valstybinę televiziją rodyti už medžių stovintys, galvas kufijomis (skarelėmis) apsirišę jaunuoliai, aidi automatinių ginklų šūviai.

Sirijos žmogaus teisių gynimo lygos vadovas Abdel Karimas Rihawi (Abdel Karimas Rihavis) sakė, jog per susirėmimus pramoniniame Homso mieste buvo sužeista žmonių; kovos kilo ir Harastoje, netoli sostinės; taip pat tūkstančiai žmonių protestavo Banjase ir Tale, 20 kilometrų šiauriau Damasko.

Pasak jo, demonstracijos vyksta, siekiant pagerbti “kankinius”, žuvusius Dumoje, Derijoje, Latakijoje, aidi šūkiai “Dievas, Sirija, Laisvė”.

Tūsktančiai žmonių žygiavo ir penkių šiaurinių miestų gatvėmis, daugiausia kurdiškuose miestuose Hasakėje ir Amudoje; reikalaujama panaikinti nepaprastosios padėties įstatymą, paleisti kalinius.

Daugiau nei dvi savaites besitęsiantys protestai, kuriuose reikalaujama daugiau laisvių šalyje, kur jau beveik pusšimtį metų galioja nepaprastoji padėtis, tapo precedento neturinčiu iššūkiu vienuolika metų Siriją valdančiam prezidentas Basharui al-Assadui (Bašarui Asadui.)

Omano sultonas Qaboosas bin Saidas (Kabusas ben Saidas) pakeitė du ministrus; jis tai padarė, verčiamas protestų, kuriais reikalauta pažaboti korupciją ir imtis reformų šiaip ramioje Persų įlankos šalyje, pranešė šeštadienį oficialioji šalies žiniasklaida.

Sultonas paskyrė Khaledą bin Hilalą bin Saudą al-Bousaidi (Chaleda Hilalą Saudą Busaidį) karališkojo teismo ministru, atleisdamas iš šio posto Ali bin Humudą al-Bousaidi (Alį Humudą Busaidį), nurodė naujienų agentūra ONA.

Sultono tarnybos ministru buvo paskirtas Sultanas bin Mohammedas al-Numani (Sultanas Mohamedas Numanis), pakeitęs Ali bin Majidą al-Maamari (Ali Madžidą Mamarį).

Omane protestuotojus, kurie sekmadienį bandė įsiveržti į policijos nuovadą pramoniniame Soharo mieste, esančiame į šiaurės vakarus nuo sostinės Maskato, saugumo pajėgos vaikė ašarinėmis dujomis, pranešė liudininkai.

Protestuotojai bandė pulti policijos nuovadą netoli Žemės kelio žiedo, kur maždaug 250 demonstrantų tęsia sėdimąjį streiką. Saugumo pajėgos juos atrėmė ir išvaikė ašarinėmis dujomis, sakė liudininkai.

Kaip pranešė įvykių liudininkai, manifestantų minios, atsakydamos į tai, apmėtė akmenimis tvarkos saugotojus.

Protestai šiame mieste vyksta jau antrą dieną. Pagrindiniai mitinguotojų reikalavimai – įvykdyti politines reformas šalyje.

Protesto akcijos taip pat vyksta pietiniame Salalos uostamiestyje. Ten dar penktadienį manifestantai pastatė palapinių stovyklą šalia gubernatoriaus rezidencijos.

Tuo tarpu Omano sultonato vadovas Qaboosas ben Saidas (Kabusas ben Saidas) padarė kelis vyriausybės pakeitimus – jis atleido šešis kabineto narius ir paskyrė naujus ministrus.

Vyriausybės sudėties pakeitimai padaryti praėjus savaitei po masinės taikos demonstracijos Omano sostinėje Muskate.

Maždaug 500 akcijos dalyvių paragino vykdyti šalyje reformas, kurti darbo vietas ir kovoti su nedarbu.

Nors šio provakarietiško sultonato iki šiol iš esmės nepalietė neramumų banga, kuri arabų pasaulyje kilo per liaudies sukilimą nuvertus Tuniso prezidentą Zine’ą El Abidine’ą Ben Ali (Ziną El Abidiną Ben Alį), valdžia vis dėlto ryžosi imtis kai kurių priemonių, kad išvengtų panašaus scenarijaus.

Tūkstančiai demonstrantų šeštadienį dalyvavo eitynėse sostinėje Manamoje, reikalaudami, kad atsistatydintų valdantysis sunitų režimas, ir didindami spaudimą vyriausybei, praėjus parai po demonstracijos, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Vėliavomis mojuojantys demonstrantai skandavo “Atsistatydink, Hamadai!” ir “Šalin Hamadą” protestuodami prieš karalių Hamadą bin Isą al Khalifą (Hamadą bin Isą Chalifą) Perlų aikštėje, kuri yra nuo vasario 14 dienos vykstančių neramumų pagrindinis židinys.

“Žmonės nori nuversti režimą”, šaukė demonstrantai, eidami link vieno didelio plento ir užtverdami kelią eismui.

Manamos Perlų aikštė virto šimtų palapinių miesteliu, kuriame kasdien budi protestuotojai.

Oficialios opozicijos jėgos iki šiol tiesiogiai nereikalavo pakeisti režimą, tik ragino imtis svarbių reformų – įvesti premjero rinkimus ir sukurti “tikrą” konstitucinę monarchiją.

Praėjusią savaitę septyni žmonės žuvo per policijos reidą prieš demonstrantus, protestuojančius prieš sunitų al Khalifos dinastiją, jau apie 200 metų vadovaujančią šiai šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra šiitai.

Protestuotojai, įsitvirtinę Bahreino sostinės Manamos Perlų aikštėje, pirmadienį reikalavo naujos vyriausybės, o dėl mokytojų streiko neveikė daugelis mokyklų.

“Nemokysime, kol grius vyriausybė”, – Perlų aikštėje skandavo daugiau nei 1 500 mokytojų.

Šioje aikštėje susirinkę apie 10 tūkst. demonstrantų tęsia prieš savaitę prasidėjusius protestus, kuriems vadovauja šioje šalyje gyventojų daugumą sudarantys šiitai, reikalaujantys didesnių teisių sunitų valdomoje karalystėje, kuri yra svarbi JAV ir Saudo Arabijos sąjungininkė.

Prie mokytojų buvo pastatyta vyriausybę vaizduojanti “skulptūrinė kompozicija”: pavojingai pasvirusi kėdė, pastatyta ant kraujo spalva nudažytos dėžės. Kėdė buvo prismaigstyta strėlių; prie jos taip pat buvo pririštas šautuvas ir pritvirtintos lentelės su užrašais “Korupcija”, “Nedarbas”, “Natūralizacija” ir “Kankinių kraujas”.

“Žmonių akyse ši vyriausybė jau žlugusi”, – sakė 38 metų valstybinio naftos sektoriaus darbuotojas Amiras Ahmedas.

Opozicija reikalauja įvesti tikrą konstitucinę monarchiją, kuri suteiktų piliečiams didesnę įtaką tiesiogiai renkamoje vyriausybėje. Taip pat raginama paleisti politinius kalinius.

Bahreino karalius Hamadas bin Isa al Khalifa (Hamadas bin Isa Chalifa) paprašė savo sūnaus sosto įpėdinio pradėti dialogą su visomis partijomis, tačiau po kraujo praliejimo gatvėse opozicija nelinkusi bendradarbiauti.

Vienas opozicijos lyderis, kuris Bahreine buvo už akių teistas dėl mėginimo nuversti vyriausybę, nurodė, kad antradienį grįš į tėvynę iš Londono, todėl tikėtina, kad priešprieša tarp vyriausybės ir jos priešininkų dar labiau padidės.

Tiesos judėjimo už laisvę ir demokratiją lyderio Hassano Mushaimos (Hasano Mušaimos) svetainėje socialiniame tinkle “Facebook” nurodoma, jog jis ketina “patikrinti, ar (Bahreino) lyderiai rimtai kalba apie dialogą, taip pat ar jis bus suimtas”.

Šis judėjimas ginčija prieš dešimtmetį karaliaus pradėtų reformų teisėtumą ir boikotuoja rinkimus. Jis atsiskyrė nuo pagrindinio Bahreino šiitų opozicijos bloko “al Wefaq”, kai šis iškėlė savo kandidatus per 2006 metų parlamento rinkimus.

Libijoje per antivyriausybinius protestus nuo antradienio žuvo mažiausiai 173 žmonės, sekmadienį pranešė žmogaus teisių organizacija “Human Rights Watch” (HRW), remdamasi šaltiniais ligoninėse.

“Yra 173 aukos”, – naujienų agentūrai AFP iš Londono sakė HRW atstovas spaudai Tomas Porteousas (Tomas Portusas)

“Tai atsargūs duomenys, paremti informacija iš šaltinių rytinio Libijos miesto Bengazio ir dar trijų vietovių ligoninėse”, – nurodė jis.

“Tai nepilni duomenys, be to, esama daug sužeistųjų, – sakė T.Porteousas. – Pasak Libijos sveikatos sistemos šaltinių, žmonių sužeidimai rodo, kad prieš demonstrantus naudojami sunkieji ginklai”.

Kinijoje nuo šeštadienio areštuota keliolika garsiausių teisių gynėjų, o pasipiktinę piliečiai internete raginami Artimųjų Rytų “jazminų revoliuciją” paminėti protestais, sekmadienį paskelbė kampanijos aktyvistai.

Visoje šalyje vykstant policijos mobilizacijai, dingo iki 15 žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų, o vyriausybė, regis, cenzūruoja interneto skelbimus, kuriuose raginama dalyvauti demonstracijose.

“Laukiame, (kad) … nedirbantys darbuotojai ir priverstinių iškeldinimų aukos dalyvautų demonstracijose, skanduotų šūkius ir siektų laisvės, demokratijos ir politinių reformų “vienos partijos valdymui” nutraukti”, – sakoma viename interneto skelbime.

Tie skelbimai, kurių daugelis, regis, buvo paskelbti iš užsienio, ten gyvenančių kinų politinių aktyvistų tinklalapiuose, ragina dalyvauti protestuose Pekine, Šanchajuje, Guangdžou ir 10-yje kitų didžiųjų Kinijos miestų.

Protestuotojai raginami skanduoti tokius šūkius kaip “Norime maisto”, “Norime darbo”, “Norime būsto”, “Norime teisingumo”, “Tegyvuoja laisvė” ir “Tegyvuoja demokratija”.

Pekino centre esančiame Vangfudzingo parduotuvių rajone, kur turėjo rinktis protestuotojai, budi daugybė policininkų, bet jokių demonstracijų nesimatė, o tūkstančiai pirkėjų zujo kaip paprastai.

Policija išsivedė mažiausiai du žmones: vieną dėl pareigūnų plūdimo, o kitą – už šūkavimą “Aš noriu maisto”.

Kaip skelbiama internete, kituose miestuose pasirodė tik saujelė demonstrantų, nors numatytose protestų vietose Šanchajuje, Harbine, Guangdžou ir Čengdu budėjo daug policininkų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad visas pasaulis stebi įvykius Egipte, sklindant kalbom, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali patenkinti protestuotojų reikalavimus ir netrukus atsistatydinti.

JAV prezidentas sakė, kad Jungtinės Valstijos padarys viską, kad Egipte vyktų taikus perėjimas prie demokratijos.

“Norime, kad visi egiptiečiai suprastų – Amerika darys viską, ką gali, remdama taikų ir tikrą perėjimą prie demokratijos Egipte”, – sakė jis.

B.Obama taip pat tiesiogiai kreipėsi į jaunuosius egiptiečius, kurie suplūdo į Kairo aikštes, pareikšdamas, kad Amerika stengsis užtikrinti tikrą perėjimą į demokratiją.

“Mes labai atidžiai šiandien stebime įvykius Egipte. Turėsime daugiau ką pasakyti, kai jie pasibaigs”, – sakė B.Obama.

“Visiškai aišku tai, kad mes esame istorinių įvykių liudininkai. Tai permainų laikas, jos vyksta todėl, nes jų reikalauja Egipto žmonės”, – sakė jis.

Sukilimas Egipte

Tuo tarpu “Reuters” iš Dubajaus praneša, kad Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) ir Ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Sami Hafezas Ananas (Samis Hafezas Enanas) išvyko į kurortinį Šarm el Šeicho miestą, pranešė iš Dubajaus transliuojanti arabų šalių televizija “al Arabiya”.

Televizija nenurodė, kuo rėmėsi tai pranešdama.

Anksčiau Egipto valstybinė televizija parodė vaizdą iš H.Mubarako ir viceprezidento Omaro Suleimano susitikimo, kuris esą vyko prezidento rūmuose Kaire.

Laukiama, kad apie 22 val. Egipto prezidentas per televiziją kreipsis į tautą.

Beje, Egipto informacijos ministras Anasas el-Fekky (Anasas Fekis) neigė gandus apie H.Mubarako atsistatydinimą.

“Prezidentas tebėra valdžioje ir neketina atsistatydinti”, – sakė jis naujienų agentūrai “Reuters”.

“Prezidentas neatsistatydina ir visa ta, ką jūs girdite žiniasklaidoje – tėra gandai”, – pabrėžė informacijos ministras.

Egipto ministras pirmininkas Ahmedas Shafiqas (Ahmedas Šafikas), savo ruožtu, pranešė, kad prezidentas dar neapsisprendė dėl atsistatydinimo.

“Al Arabiya” dar pranešė, remdamasi šaltiniais, jog armija yra pasirengusi veikti, jeigu protestuojantieji nesutiks su planu, pagal kurį prezidentas H.Mubarakas turi perduoti valdžią viceprezidentui O.Suleimanui.

Iš Vašingtono pranešama, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) gali išvežti iš šalies apie 2 milijardus dolerių, jeigu jį privers atsistatydinti ir išvykti į užsienį, svarstoma JAV televizijos kanale NBC.

JAv vyriausybės vertinimu, H.Mubarako turtas sudaro nuo 2 iki 3 mlrd. dolerių.Tik nežinoma, kokia šio turto dalis laikoma už Egipto ribų.

Pasak NBC, Egipto vadovams, pakeisiantiems dabartinę H.Mubarako vyriausybę, bus sunku perimti ir jo finansus.

Tyrimų centro Nardello & Co. vadovas Nicholas Peckas (Nikolas Pekas) įsitikinęs, kad diktatoriai perveda savo lėšas į užsienį, jeigu ateityje ketina išvykti iš savo gimtos šalies.

“Visuomet susirūpinę savo asmeniniu saugumu jie mėgsta laikyti likvidžius aktyvus savo šalyje. Tačiau, jeigu diktatorius ketina ilgainiui apsigyventi už savo gimtinės ribų, jis pagalvoja, ar nevertėtų dalį lėšų padėti sąskaitoje Šveicarijos banke arba nominalioje sąskaitoje Panamoje”, – aiškino N.Peckas.