2011 Spalio 14

Per pasaulį ritasi neregėta protestų banga

veidas.lt


Spalio 15-ąją taikiu protestu išreikšti nepasitenkinimą vyriausybių politika, bankų godumu ir tarptautinių kreditorių suvaržymais visame pasaulyje vienu metu ketina apie 10 mln. žmonių.

Šių metų spalio 15-oji į pasaulio istoriją gali patekti kaip didžiausių visų laikų protestų diena. Socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir televizijoje mirga pranešimai apie planuojamus masinius protestus visame pasaulyje, pradedant Graikija, Portugalija, Airija ar Lenkija ir baigiant Šiaurės bei Pietų Amerikos, Azijos, Afrikos šalimis ir net Australija. Tinklalapyje map.15october.net esančiame žemėlapyje kasdien atsiranda naujų raudonų taškų, žyminčių vietas, kuriose šeštadienį gyventojai ketina prisidėti prie vadinamojo pasaulinio protesto.

Įtūžę gyventojai nebegali tylėti

Šių protestų dalyvių pasipiktinimas kunkuliuoja dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui JAV, kur jau kelias savaites protestai nerimsta ir vis plečiasi ne tik Niujorke, bet ir Bostone, Čikagoje, Los Andžele bei kituose miestuose, pagrindinė jų priežastis – bankininkų ir didžiųjų verslo korporacijų godumas. Demonstracijų dalyviai teatrališkai – išsipaišę veidus baltai ir vaizduodami vaiduoklius ar dėvėdami „skudurinių onučių“ kostiumus, skanduoja šūkius, kad Volstritas priklauso žmonėms, o ne bankininkams, ir kaip tik paprastiems amerikiečiams, o ne korporacijoms turi būti skirta milijardinė vyriausybės parama.
Šeštadienį į JAV miestų gatves išeis ir dėl savo ateities neužtikrinti studentai, ir darbo netekę vidurinės klasės atstovai, ir didelė dalis šalyje veikiančių profsąjungų – iš viso, tikėtina, protestuose dalyvaus daugiau nei milijonas amerikiečių, reikalaujančių diržus suveržti turčiams, o ne jų godumo įkaitais tapusiems paprastiems piliečiams.
Europoje į gatves plūstančių žmonių nepasitenkinimą labiausiai kursto kitkas – ne tiek bankininkai ar turtuoliai, kiek Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai mažinti vyriausybių išlaidas bei pastarųjų bandymas visą šio taupymo naštą perkelti ant žmonių pečių.
Štai Didžiojoje Britanijoje, kur praėjusią savaitę vien Mančesteryje jau protestavo apie 20 tūkst., o Glazge – apie 15 tūkst. gyventojų, šeštadienį į gatves turėtų išeiti apie pusę milijono žmonių, labiausiai nepatenkintų vyriausybės taupymo programa.
Airijoje, kur jau rengiami transparantai su užrašais „okupuok Dubliną“ ar „užimk Korką“, šeštadienį į protesto demonstracijas irgi gali susirinkti iki 500–600 tūkst. žmonių.
Ne mažiau protestuotojų tikimasi ir Graikijoje, kur ir taip jau daugiau nei metus nuolat vyksta didesni ar mažesni protestai. Šioje šalyje žmonės ypač niršta dėl to, kad iki ausų į skolas šalį įklampinę politikai dabar keliaklupsčiauja prieš ES ir TVF inspektorius.
„Piliečius protestuoti skatina pyktis dėl to, kad kitose ES šalyse visa graikų tauta, o ne šios šalies politikai, kaltinama skaičių klastojimu, skolintų pinigų švaistymu ir reikalavimais juos gelbėti nuo bankroto. Demonstracijose dalyvaujančių protestuotojų įsiūtį kelia ir Graikijos vyriausybės pataikavimas pinigų paskolinusiam TVF“, – protestų priežastis aiškina Graikijos analitikas Dmitris Bekiaris.
Masiniai protestai laukia ir Portugalijos. Jau prieš savaitę Lisabonoje protestavo 130 tūkst., Porto mieste – apie 50 tūkst. žmonių, o spalio 15-ąją laukiama didžiausių protestų per pastaruosius 30 metų. „Neabejoju, kad protestuose gali dalyvauti milijonas ar dar daugiau portugalų. Į juos rinksis ir kairieji, ir dešinieji. Manau, kad ši diena pakeis šalies istoriją“, – svarsto vienas šalies aktyvistų Ricardo Salta.
Jo nuomone, į aklavietę pateko ne valstybių biudžetai, o vyriausybių vykdoma fiskalinė politika, ir politikai bus priversti atsižvelgti į protestuotojų kritiką. „Suimti ir užčiaupti 700 protestuotojų, kaip nutiko prieš savaitę Niujorke, įmanoma, tačiau milijonams viso pasaulio žmonių garsiai pareikšti savo nuomonę ne tik nepavyks uždrausti, bet ir teks į ją atsižvelgti“, – neabejoja R.Salta.

Pasaulio nepakeis?

Stiprėjantis gyventojų nepasitenkinimas finansinių sunkumų slegiamose valstybėse, prasiveržiantis vis didesniais ir masiškesniais protestais, iš tiesų yra aiškus signalas politikams, kad su dabartine situacija gyventojai nelinkę taikytis. Tačiau ar „pasaulinis protestas“ išties gali pakeisti pasaulį?
Ispanijos politologas profesorius Fernandas Vallespinas aiškina, kad vienintelis dalykas, kuris po protestų gali pasikeisti, yra atnaujintos politinių partijų programos, kuriose bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus. „Tačiau tai, kad rinkimuose dalyvaus ir laimės naujas programas pasirašiusios senosios partijos, dar nereiškia, kad sulauksime naujovių“, – skeptiškai protestuotojų viltis pakeisti vyriausybių politiką vertina analitikas.
Tiesa, kai kurie pasaulio lyderiai, regis, pabūgo įpykusių gyventojų ir artėjant didžiajam protestų šeštadieniui užsimena apie galimus pokyčius. Štai JAV prezidentas Barackas Obama, viena ausimi lyg ir įsiklausantis į protestuotojų šūkius, praėjusią savaitę užsiminė apie naują Buffeto mokestį turtingiesiems, pavadintą už didesnį turtuolių apmokestinimą pasisakančio milijardieriaus Warreno Buffeto vardu. Bet ar ši iniciatyva kada nors taps realybe, kol kas sunku atsakyti.
Taip pat nė žodžiu neužsimenama, ar kada nors bus atsižvelgta į protestuotojų reikalavimus mažinti ne mokytojų atlyginimus, o karinį biudžetą ar biurokratų reprezentacines išlaidas, kurios jau kelias savaites paprastų amerikiečių vadinamos „keksiukų mokesčiu“. Mat neseniai, atlikus valstybinių JAV institucijų auditą, paaiškėjo, kad prasidėjus sunkmečiui ir ėmus skalambyti apie visuotinį taupymą, šalies valdininkai nė kiek nesumažino savo apetito tiesiogine šio žodžio prasme. Tarkime, auditoriai nustatė didžiulį gyventojų įniršį sukėlusį faktą, kad gynybos srityje dirbančių valdininkų furšetuose pernai buvo be skrupulų vaišinamasi 16 dolerių kainuojančiais miniatiūriniais pyragaičiais, – tuo pat metu, kai B.Obama aiškino, jog verčiau reikia karpyti socialines išmokas, nei gynybos biudžetą.

Reikalingos radikalios reformos

Taigi kas esant dabartinei situacijai galėtų numaldyti protestuotojų pyktį, o valstybėms padėti apsivalyti nuo skolų?
Analitikų teigimu, aklai klausyti protestuotojų reikalavimų gal ir nederėtų, tačiau į kai kuriuos pasiūlymus atsižvelgti verta. Štai Vašingtone įsikūrusio Politinių ir ekonominių tyrimų centro direktorius ekonomistas Markas Weisbrotas sako, kad graikų noras trauktis iš euro zonos yra visiškai logiškas, nors valdžios atstovai kategoriškai atmeta tokią galimybę aiškindami, esą tai turės labai skaudžių ekonominių ir politinių padarinių. Tačiau M.Weisbrotas dabartinę Graikijos padėtį lygina su 2000-ųjų finansine krize Argentinoje ir tikina, kad taip, kaip anuomet Argentinoje, dabar ir Graikijoje nieko dramatiško nenutiktų.
Priminsime, kad 2000-aisiais Argentina tapo nemoki ir atsiejo nacionalinę valiutą nuo JAV dolerio. Ir nors daugelis ekonomistų Argentinai tuomet prognozavo katastrofą, tačiau šalies ekonomika netrukus atsigavo.
Dar vienas dėmesio vertas protestuotojų reikalavimas – valstybių išlaidas mažinti biurokratų sąskaita ir apskritai imti taupyti, o ne švaistyti pinigus. Juk komiškai atrodo tai, kad toje pačioje Graikijoje vis dar galima paminėti apie 600 profesijų, kurių atstovai beveik dešimtmečiu anksčiau išeina į pensiją ir pradeda gauti valstybinę senatvės pensiją. Ir tai ne ugniagesiai ar medikai, o, tarkime, padavėjai ar buhalteriai.
Ir ar galima sakyti, jog neteisūs protestuojantys graikai, liejantys pyktį dėl to, kad Graikijos vyriausybė, artimiausius ketverius metus pažadėjusi kasmet po 100 tūkst. sumažinti biurokratų skaičių, šiemet savo biurokratinį aparatą sumažino tik 30 tūkst. etatų.
Apskritai protestuotojai visame pasaulyje siekia atkreipti valdžios dėmesį į gyventojų socialines problemas, korupciją, korporacijų įsigalėjimą, nedarbą, dideles išsilavinimo kainas, ir turbūt nėra nė vieno analitiko pasaulyje, kuris pasakytų, kad šios problemos išgalvotos, o reikalavimas jas spręsti – nepagrįstas.
Beje, protestuotojų reikalavimus palaiko netgi George’as Sorosas. „Atvirai sakant, šiuo metu galiu suprasti gyventojų nusiteikimą ir pritariu jų nepasitenkinimui bei daugeliui reikalavimų“, – teigia JAV investuotojas, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas G.Sorosas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. mekusa mekusa rašo:

    O Sestadieni Klaipedoje irgi rinkosi radikalai. Suveskit i yuotube: Mekusa 15 October


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...