Valdžios institucijų teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis jau yra pasinaudojęs beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų, rodo Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikta apklausa.

Siekdamas dar labiau populiarinti elektroninius sprendimus, komitetas inicijuoja aktyvią skatinimo naudotis elektroninėmis paslaugomis kampaniją.

Šių metų liepos mėnesį apklausus 1008 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų paaiškėjo, kad pažangiomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamomis paslaugomis jau yra pasinaudoję 23 proc. respondentų. Bent kartą per savaitę šiomis paslaugomis naudojasi 4 proc., o bent kartą per mėnesį – 9 proc. apklaustųjų. Dažniau už kitus elektroninėmis paslaugomis naudojasi 30–49 metų žmonės (34 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (53 proc.) ir didmiesčių gyventojai (32 proc.). Tarp nė karto paslaugomis nesinaudojusių asmenų daugiausia pensinio amžiaus žmonių (92 proc.), gyvenančių kaimo vietovėse respondentų (83 proc.) ir apklaustųjų su mažiausiomis šeimos pajamomis (87 proc.).

2010 m. naudojimosi viešosiomis ir administracinėmis elektroninėmis paslaugomis vidurkis Europos Sąjungoje (ES) – 41 proc. Tikimasi, kad iki 2015 m. šių paslaugų vartotojų skaičius Europoje pasieks 50 proc.

Pasak IVPK direktoriaus pavaduotojos Ievos Žilionienės, Lietuva siekia lygiuotis į šį vidurkį – elektroninių paslaugų kūrimui bei tobulinimui skiriama daug lėšų iš ES struktūrinių fondų ir iš valstybės biudžeto. „Internetu

jau galima naudotis „Sodros“, „Regitros“, Registrų centro, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento ir daugelio kitų įstaigų teikiamomis elektroninėmis paslaugomis. Didžiausias jų privalumas – laiko taupymas, o kad tuo įsitikintų, žmonės paslaugas turi išmėginti patys. Dėl šios priežasties komitetas inicijuoja kampaniją, kurios metu visi Lietuvos gyventojai turės galimybę susipažinti su elektroninių paslaugų teikiama nauda“, – teigia I. Žilionienė.

Pasak jos, IVPK pradedama kampanija susidės iš kelių dalių ir bus skirta tiek pažengusiems interneto vartotojams, tiek žmonėms, mažai ar visai nesinaudojantiems internetu. Pažengusiesiems viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos ir jų teikiami privalumai bus pristatomi naujai kuriamame ir rugsėjį startuosiančiame interneto tinklapyje „Prisijungusi Lietuva“, o pradedantieji arba visai internetu nesinaudojantys šalies gyventojai spalį bus kviečiami į šalies bibliotekas, kuriose galės stebėti tiesiogiai transliuojamas šviečiamąsias „E-kademijos” paskaitas, gaus informacinės medžiagos.

„Atliktas tyrimas parodė, kad informacijos apie viešąsias ir administracines elektronines paslaugas labiausiai reikia gyvenantiems mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse žmonėms, pensininkams. Be to, net 26 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems stinga informacijos, kuo jiems apskritai gali būti naudingos elektroninės paslaugos, 20 proc. respondentų pageidauja aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip naudotis elektroninėmis paslaugomis. Todėl žinias apie elektroninių paslaugų aibę, apie jų naudą ir patrauklumą jiems pateiksime kuo priimtinesne forma. Taip pat skatinsime žmonių lankymąsi Elektroninių valdžios vartų tinklapyje www.epaslaugos.lt, kuriame centralizuotai pateikiamos nuorodos į daugelį valdžios institucijų teikiamų elektroninių paslaugų“, – pažymi I. Žilionienė.

IVPK dalyvauja formuojant valstybės informacinių ir ryšių technologijų politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą, yra atsakingas už ES struktūrinių fondų paramos, skiriamos informacinės visuomenės plėtros projektams, administravimą ir valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamų investicijų projektų derinimą, taip pat dalyvauja kuriant ir įgyvendina valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimą, vykdo informacinės visuomenės paslaugų teikimo priežiūrą.

BFL

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) išankstiniais duomenimis, bendra pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka pagal gautas pajamas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu (55 mln. Lt), padidėjo 11,5 proc. ir sudarė 61,3 mln. Lt. Pašto paslaugų rinka pagal gautas pajamas padidėjo 3,6 proc. – nuo 25,1 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 26 mln. Lt 2011 m. I ketv. Pasiuntinių paslaugų rinka padidėjo 18,1 proc. – nuo 29,8 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 35,2 mln. Lt 2011 m. I ketv.

Universaliųjų paslaugų teikėjo AB Lietuvos pašto bendros pajamos pirmą šių metų ketvirtį (44,18 mln. Lt) sumažėjo 0,1 proc., palyginti su 2010 m. I ketv. (44,24 mln. Lt), o pajamos, gautos už pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimą, padidėjo 3,8 proc. – nuo 26,1 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 27,1 mln. Lt 2011 m. I ketv. Pajamos iš universaliųjų pašto paslaugų sumažėjo 2 proc., t. y. nuo 21,2 mln. Lt 2010 m. I ketv. iki 20,8 mln. Lt 2011 m. I ketv.

"Veido" archyvas

Augant siuntų pristatymui šalies rinkoje, Lietuvos paštas plečia teikiamas paslaugas. Nuo antradienio pašto skyriuose siūloma nauja paslauga – “Ekonomiška siunta”, kuri leis nedideles siuntas siųsti ir gauti daug patogiau.

Siunčiant daiktus “Ekonomiška siunta”, tokia siunta bus pristatyta į bet kurį iš daugiau nei 700 Lietuvos pašto skyrių visoje Lietuvoje. Gavėjas siuntą galės atsiimti nebūtinai tame pašte, kuris jį aptarnauja. Siunta bus pristatyta į šalia gavėjo darbo vietos esantį ar ilgiau dirbantį paštą.

Pasak Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktoriaus Arūno Venckavičiaus, dar vienas šios paslaugos privalumas – specialus siuntos identifikavimo kodas, kuris leis sekti siuntos buvimo vietą. Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.post.lt esančiame laukelyje “Siuntų paieška” tereikės suvesti siuntos indentifikavimo kodą ir siuntėjas matys, kurioje Lietuvos vietoje yra jo siunta. Gavėjui nereikės laukti, kol jį pasieks pranešimas apie atėjusią siuntą. Ją bus galima atsiimti, kai tik paieškos sistemoje bus nurodyta galutinė siuntos pristatymo vieta.

“Ekonomiška siunta” bus galima siųsti daiktus, sveriančius iki 10 kg, o siuntiniai, sveriantys iki pusės kilogramo, į bet kurį Lietuvos pašto skyrių bus pristatyti už ypač patrauklią kainą.

“Ekonomišką siuntą” už papildomą mokestį bus galima ir apdrausti iki 16 tūkst. litų. Jei siunta adresatą pasieks pažeista, siuntėjui nereikės rūpintis dėl žalos atlyginimo. Visus patirtus nuostolius atlygins Lietuvos paštas.

Praėjusiais metais Lietuvos paštas gyventojams pristatė daugiau nei 400 tūkstančių prekių paštu, kurios svėrė apie 600 tonų.

Lietuvos prezidentės patarėja sako, kad įgyvendinus šalies vadovės siūlymus demonopolizuoti šilumos ūkį, atskiriant jo priežiūrą nuo tiekimo veiklos, turėtų sumažėti gyventojų sąskaitos už komunalines paslaugas.

Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui antradienį sakė, jog ateityje neturėtų būti toleruojama šilumos ūkio monopolininkų ir namų administratorių savivalė.

“Jei prezidentės siūlomi įstatymų pakeitimai bus priimti, tai jie iš tiesų sukurs realias prielaidas sumažinti gyventojų išlaidas už komunalines paslaugas ir gauti kokybiškesnes paslaugas. Tai yra, kai daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas bus nesusiję su komunalinių paslaugų teikėjais, jų priimami sprendimai turėtų būti objektyvesni, paslaugų kaina ir kokybė geriau atitikti konkretaus namo gyventojų poreikius. Be to, derybose su komunalinių paslaugų teikėjais, administratoriai atstovaus klientų – tai yra daugiabučių namų gyventojų, o ne komunalinių paslaugų teikėjų interesams. Nebebus toleruojama monopolininkų ir jiems dirbančių namų administratorių savivalė”, – kalbėjo S.Cirtautienė.

Pasak jo, dar vienas teigiamas rezultatas būtų tas, kad būtų apribota vadinamoji vertikali integracija komunalinių paslaugų rinkoje, užtikrinta šių paslaugų vartotojų interesų apsauga, sąžininga konkurencija bei skaidresnė daugiabučio namo administatorių ir šildymo sistemų prižiūrėtojo veikla.

S.Cirtautienės teigimu, prezidentės teikiamos įstatymų pataisos numato, jog Konkurencijos taryba turėtų kontroliuoti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, kad šilumos gamintojai, tiekėjai ir pastato šilumos bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ir nesudarytų draudžiamų susitarimų, o Valstybinė energetikos inspekcija būtų įpareigota realiai kontroliuoti pastato šilumos ūkio priežiūra užsiimančias įmones ir jai suteikiama galimybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas skirti realias sankcijas už netinkamą pareigų vykdymą šilumos ūkyje.

Bankai įsitikinę, kad šiemet jų klientai pageidaus itin individualizuotų, asmeniniams poreikiams ir aplinkybėms ypač pritaikytų bankinio sektoriaus paslaugų.

Šie metai, bankininkų nuomone, bus pirmieji po krizės, kai bankai visiškai atgaus pusiausvyrą, o rinka stabilizuosis. Juk iš esmės didžiosios bankų krizės visame pasaulyje jau liko praeityje, tad dabar pats metas kalbėti apie finansų sektoriaus atsigavimą. Prognozuojama, kad šiemet tiek gyventojai, tiek verslininkai nustos gyventi taupymo nuotaikomis ir vis daugiau pinigų ims investuoti.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai jau antrąjį 2010 m. pusmetį skolinosi kur kas aktyviau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o tai buvo pirmas augimas po dvejus metus trukusio skolinimosi mažėjimo.
Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės, nes verslas ims vis sparčiau augti. Ypač sparčiai atsigaus eksportuojantis verslas.
Lietuvos banko apklausų duomenimis, daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.
Šiek tiek lėčiau, bet taip pat atsigaus smulkusis ir vidutinis verslas, į kurį ketinama sutelkti itin daug dėmesio, mat būtent šis sektorius yra pajėgus sukurti daugiausiai naujų darbo vietų.
Tačiau tas dėmesys bus jau kitoks nei anksčiau. Pasak ekspertų, kaip niekada svarbus taps asmeninis bendravimas su bankininkais: per krizę žmonės suprato, kad negalima pasitikėti konvejeriu siunčiama informacija, kad svarbios kiekvieno banko kliento asmeninės aplinkybės ir joms pritaikytos banko paslaugos.
Tad šie metai, galima sakyti, taps individualių bankinių paslaugų proveržio metais.
Tokios pat nuomonės yra ir Ūkio banko tarybos pirmininkė dr. Edita Karpavičienė, su kuria kalbamės apie tai, kokie pokyčiai šiemet laukia ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio bankinio sektoriaus, ir kokios bankų paslaugos taps pačios svarbiausios šiais, 2011-aisiais, metais.

PROGNOZĖS: Kokie bus šie metai Lietuvos ir visos Europos bankams?
E.K.: Bankų rinkai nėra nieko svarbiau už stabilumą: tokiomis sąlygomis gali planuoti veiklą, prognozuoti rezultatus, pateisinti investuotojų bei indėlininkų lūkesčius ir uždirbti ateičiai.
Lietuvoje bankinio sektoriaus stabilumą pavyks užtikrinti. Tiesa, neteigiu, kad tam pakanka vien bankų pastangų. Didelės įtakos turės ir visos Šiaurės Rytų Europos sugebėjimas išlaikyti pusiausvyrą.

PROGNOZĖS: Bet juk įtampos dar tebeliks?
E.K.: Įtampos buvo ir bus: visi stebime padėtį Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje. Tačiau turime ir teigiamų žinių: ne tik Europos, bet ir viso pasaulio finansų rinkas stipriai sukrėtęs Islandijos bankrotas, pasak šaltinių, suvaldytas. Negana to, šios šalies prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas patikino, kad bankų krizė baigėsi, o naujoji bankų sistema veikia gerai.
Žinoma, įtakos bankų padėčiai turės didžiųjų valstybių veiksmai. Jau kuris laikas kalbame ne tik apie JAV, bet ir apie Kiniją. Jos planai pritraukti kapitalo į šalį, ketinimai investuoti užsienyje taip pat turės įtakos šių metų finansinei aplinkai.
Tokios dvejopos – neramios ir pozityvios žinios šiemet ir bus tas fonas, kuriame skleisis finansų ir bankų rinkos įvykiai.

PROGNOZĖS: Kokios žinios bus geriausios Lietuvos bankams?
E.K.: Lietuvos bankams geriausia žinia laikyčiau gerėjančias gyventojų nuotaikas. Apklausos liudija, kad 45,2 proc. verslininkų per ateinančius trejus metus reikės finansavimo verslui plėtoti. Iš jų 82,4 proc. ketina pasinaudoti paskolomis. Lietuvos bankams tai reiškia, kad šalies verslas jaučiasi stabiliau ir rengiasi plėtrai. Ketinimai skolintis liudija, kad verslas jau patikimiau planuoja savo ateitį.

PROGNOZĖS: Galbūt nukris ir didžioji atidėjinių blogosioms paskoloms našta?
E.K.: Krizė visiems mums davė vieną svarbią pamoką – visuomenė išmoko skolintis atsakingai. Kylant ekonomikai paskolų portfelio padėtis turėtų gerėti.

PROGNOZĖS: Kokių laukia naujų iššūkių?
E.K.: Mūsų šaliai iššūkis lieka tas pats – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau verslo ir gyvenimo sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis. Tačiau tam nepakaks vien bankų gerų norų ir pagalbos.
Statistikos departamento apklausos duomenimis, 2010-ųjų pabaigoje 19 proc. gyventojų tikėjosi, jog šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 36 proc. prognozavo pablogėjimą, o 42 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati. Taigi svarbios bus gyventojų nuostatos, kurios lems visos visuomenės pasiryžimą drąsiau imtis veiklos. Bankams svarbiausias iššūkis bus atrasti ir finansuoti tuos projektus, kurie paskatintų ekonomikos augimo procesus.

PROGNOZĖS: Kaip manote, kokios bankinės paslaugos šiais metais vyraus – investavimas, paskolos, indėliai?
E.K.: Manau, kad visos paslaugos bus aktualios ir jų paklausa didės. Atsigaunant po krizės kils nemažas tiesioginio bendravimo su bankų vadybininkais poreikis. Tai natūralu: negali pasitikėti vien tik konvejeriu siunčiama informacija, kiekvienam žmogui – ar jis būtų verslininkas, ar studentas – rūpi konkrečias jo gyvenimo aplinkybes nusakantys klausimai. Tad klientams reikės daugiau tiesioginio bendravimo.

PROGNOZĖS: Ką tokios tendencijos sakys apie Lietuvos rinką apskritai?
E.K.: Lietuva gana stipriai priklauso nuo ekonominio gyvenimo procesų, kurių pradžia ir valdymas ateina iš svetur. Manau, turėtume daugiau ekonominės veiklos inicijuoti šalies viduje, o ne tik reaguoti į tai, kas vyksta aplinkui. Didėjantys klientų poreikiai ir noras gauti individualių paslaugų mums rodo tendenciją, kad gyventojai ir verslas jau gyvena nebe taupymo nuotaikomis, bet imasi ieškoti galimybių daugiau uždirbti, investuoti ar kitaip “įdarbinti” savo turtą.
Pavyzdžiui, fiziniams asmenims per devynis praėjusių metų mėnesius Ūkio bankas išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei per tą patį laikotarpį užpernai. Be to, gyventojai skolinosi jau ir didesnes sumas – kreditų sumos svyravo nuo 700 iki 40 tūkst. litų.
Bet kuriuo atveju tai pozityvios tendencijos, patvirtinančios gerėjančias rinkos nuotaikas.

PROGNOZĖS: Kokios paslaugos vyraus jūsų banke?
E.K.: Mes aktyviai bendraujame su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, tarp klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Skiriame daug laiko ir jėgų tam, kad rastume klientui palankiausią ir naudingiausią sprendimą. Taigi mūsų banke vyraus dar individualesnis dėmesys klientui.

PROGNOZĖS: Ar 2011-aisiais didės palūkanų normos?
E.K.: Palūkanų normos priklausys nuo Lietuvos ir tarptautinės ekonominės padėties, kuri lems pinigų poreikį bei kainą.

PROGNOZĖS: Paprognozuokite, kas šiemet bus paskolų gavėjai.
E.K.: Realistiškai mąstantys ir veiklą planuojantys žmonės, o verslo segmente vyraus naujas idėjas įgyvendinantys žmonės.

PROGNOZĖS: Ar manote, kad būtent šie asmenys kels šių metų Lietuvos ekonomiką?
E.K.: Taip, nes būtent šie žmonės turi daugiausiai drąsos ir tvirčiausiai stovi ant kojų.

PROGNOZĖS: Kurie sektoriai, Jūsų nuomone, atsigaus greičiausiai ir lėčiausiai?
E.K.: Daug kas priklauso nuo vartojimo didėjimo bei bendrosios valstybės krypties. Lietuvos žmonės tapo labai atsargūs, šiais metais jie taip pat nepuls išlaidauti. Toliau tiesis eksportuojantis verslas. Gana nelengva bus smulkiajam ir vidutiniam verslui, priklausančiam nuo vidaus vartojimo, tačiau būtent jis kuria didelę dalį darbo vietų. Svarbu sutelkti ypatingą dėmesį į šį segmentą.

PROGNOZĖS: Kaip vertinate pasaulinę tendenciją griežčiau kontroliuoti bankų veiklą? Kokie to pliusai ir minusai?
E.K.: Kai kurias tokio reguliavimo mintis laikau būtinuoju politinės retorikos atributu.

PROGNOZĖS: Kaip tai paveiks Lietuvos bankus?
E.K.: Lietuvoje gaji į akligatvį vedanti kaltųjų ieškojimo veikla. Bankai pastebimi, jų veikla atidžiai stebima, todėl tikiuosi, kad priimti sprendimai dėl dar didesnės bankų kontrolės pirmiausia padės palaikyti bankų rinkoje vienodas konkuravimo sąlygas.

Įkirta
Iššūkis mūsų šaliai – palyginti stabilią ūkio padėtį aktyvuoti taip, kad kuo daugiau sričių pradėtų gyventi kūrybos ir plėtros, o ne taupymo nuotaikomis.

Skirtingai nei prieš aštuonerius metus, dabar Lietuvos gyventojai reikalauja mokytis nebe kompiuterinio raštingumo pradmenų, o naudotis konkrečiomis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susimokėti mokesčius internetu, teigia ekspertai.

Su kompiuterinio raštingumo plėtra susijusiais projektais užsiimančios asociacijos “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad nuo 2002 metų, kai buvo atidarytas pirmasis viešas interneto taškas, Lietuvos žmonės labai pasikeitė.

“2002 metais man reikėjo žmonėms paaiškinti, kokiomis darbo valandomis internetas veikia, arba “ar aš tikrai tą patį matysiu, ką mano vaikas Airijoje”. Šiandien klausimai yra visai kitokie, šiandien man skambina žmonės ir sako: “Man jau nereikia jūsų pradmenų, man reikia išmokti per banką susimokėti už paslaugas”, – ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje sakė L.Križinauskienė.

Ji su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ketvirtadienį pasirašė sutartį, kuria numatoma bendradarbiauti informacinės visuomenės plėtros srityje.

“Susitarimo pasirašymas įpareigotų toliau kompiuterinį raštingumą Lietuvoje skleisti, kad sutaptų mūsų infrastruktūriniai projektai, jų plėtra su žmonių gebėjimais”, – sutartį apibūdino E.Masiulis.

Šalys bendradarbiaus rengiant ir įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programą, kuriant elektroninės valdžios turinį, propaguojant elektronines paslaugas, mokant ir skatinant visuomenę naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Per artimiausius dvejus metus “Langas į ateitį” kompiuterinio raštingumo pradmenų žada išmokyti dar 16 tūkst. regionuose gyvenančių Lietuvos žmonių. Anot L.Križinauskienės, didžiausią dalį mokinių (9 tūkst.) sudarys bedarbiai, dar 6 tūkst. – kaimo gyventojai. Jie bus mokomi ne tik kompiuterinio raštingumo pradmenų, bet ir naudotis elektroninėmis verslo ir valdžios paslaugomis.

Jos teigimu, tarp probleminių regionų, kuriuose kompiuterinio raštingumo lygis žemesnis, tebėra Alytus, Marijampolė, Ignalina, Akmenė.

Nuo 2002 metų, pasak “Langas į ateitį” direktorės, įsteigta per 1000 viešų interneto prieigos taškų, kompiuterinio raštingumo mokymuose dalyvavo 80 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu jie apmokomi ne tik kompiuterių klasėse, bet ir internetu.

Susisiekimo ministerija žada pasiekti, kad iki 2013 metų visoje Lietuvoje veiktų spartusis internetas, kuriuo galėtų naudotis beveik milijonas namų ūkių. Taip pat tikimasi, kad iki 2013-ųjų dauguma valstybės institucijų paslaugų bus teikiamos ir internetu.

Pasak E.Masiulio, siekiama, kad po trejų metų sparčiausias interneto ryšys taptų prieinamas 98 proc. šalies gyventojų, 75 proc. realiai naudotųsi internetu. Šiuo metu, ministro teigimu, internetu naudojasi 50 proc. gyventojų.

Naujųjų metų sutiktuvėms sparčiai rezervuojami svečių namai ir viešbučiai Lietuvoje, – pasirodo, nemaža jų dalis Vilniuje, Druskininkuose ir Palangoje jau visiškai užsakyti.

Pavyzdžiui, dauguma sostinės viešbučių svečiams tegali pasiūlyti po keturis ar penkis laisvus kambarius.

Pasak Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro atstovės Annos Kaciun, svečiai naujametį poilsį kurorto sanatorijose, SPA centruose ir viešbučiuose planuoti pradėjo dar rugsėjį, tad didžioji dalis jų jau užsakyta.

Palangoje pasirinkimas dar šiek tiek didesnis. Viešbučio “Gabija” pardavimo ir rinkodaros vadovė Kristina Telpokaitė informavo, kad iki gruodžio buvo rezervuota apie 60 proc. kambarių. O poilsio namuose “Baltija” išnuomota daugiau nei trečdalis kambarių.

Kaip paaiškėjo, dažniausi vietų viešbučiuose užsakovai – užsieniečiai. Vilnių ir Druskininkus renkasi rusai, lenkai ir vokiečiai, o pajūryje daug latvių, nemažai dar ir lietuvių. Didesnio tautiečių aktyvumo Lietuvos kurortai tikisi nuo gruodžio vidurio – pasirodo, lietuviai visada susizgrimba vėliau. Tačiau užsieniečiai – naudingesni svečiai: jie dažniausiai apsistoja 3–8 paroms. Pavyzdžiui, nemažai Rusijos piliečių Druskininkuose šiemet planuoja ilsėtis nuo gruodžio 26-osios iki sausio 9 d.

Jau kelis mėnesius iš eilės daugelio prekių kainos Lietuvoje kyla, o paslaugų – priešingai, mažėja. Pavyzdžiui, spalį, Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos padidėjo 0,8 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc.

Kaip paaiškėjo, labiausiai pinga ryšio paslaugos (jos per metus atpigo net 6,2 proc.), taip pat – būsto apstatymo (tarkime, baldų surinkimo, remonto, buitinės technikos montavimo paslaugos per metus atpigo daugiau nei 3 proc). Sumažėjo ir poilsio bei kultūros paslaugų kainos: per metus sporto klubai, muziejai ar koncertai atpigo 2 proc.

Žinoma, kainų mažėjimo tendencija galioja ne visoms paslaugoms. Pavyzdžiui, būsto, vandens, energetikos ir kitos panašios paslaugos per metus pabrango daugiau nei 13 proc., o maitinimo paslaugų įkainiai kilo apie 5–10 proc.

Brango ir grožio paslaugos (kirpyklų, soliariumų, kosmetologijos kabinetų, plastinės chirurgijos). Pasak kirpimo verslu užsiimančios vilnietės Ninos Vasilevaitės, šioje srityje kainos kilo maždaug 10 proc.

Lietuva sunkiai vaduojasi iš posovietinio biurokratinių kliūčių tinklo: nors ES daug investuoja į Lietuvos piliečių aptarnavimo kokybės gerinimą, pažanga kol kas tik epizodinė.

Iš pusiausvyros išvedančio vilkinimo, siuntinėjimo su popieriais iš kabineto į kabinetą Lietuvoje patiriame kone kiekviename žingsnyje, kai tenka praverti valstybės įstaigų duris.

Piktybinio įstatymų pažeidinėjimo atvejai, kyšininkavimo sistema – tai atskiros temos. Tačiau kartais pilietinis bejėgiškumas apima dėl paprasčiausio valstybės tarnautojų biurokratinio požiūrio į žmogų, painių ir tik bereikšmiu sraigteliu valstybės aparate priverčiančių pasijusti taisyklių ir tvarkų.

“Veidui” išanalizavus keletą tipinių viešųjų paslaugų nepatogumo atvejų paaiškėjo, kad kaltinti nėra ko: kaip abejingi biurokratai atrodantys valstybės tarnautojai paprasčiausiai vykdo nelogiškas instrukcijas, gydytojai paklūsta jiems iš aukščiau nuleistai tvarkai. Telieka konstatuoti, kad iki šių metų pabaigos turėjusi pasibaigti esminė Lietuvos viešojo administravimo reforma įvykdyta nebuvo, o keli geri pavyzdžiai, kai valstybės tarnybos sklandžiai tarnauja piliečiams, tėra gera milžiniškų dar nenuveiktų darbų pradžia.

Sveikatos apsaugos nepatogumai

Pirminė Lietuvos sveikatos priežiūros grandis, paprasčiau tariant, poliklinikos, yra iš esmė gerai reformuota sistema, kurios aptarnavimo kokybę smarkiai pagerino ir kartelei kristi žemyn neleidžia privačių gydymo centrų konkurencija. Tačiau ir čia yra taisyklių, kurios beprasmiškai apsunkina pacientų gyvenimą.

Vilnietė Violeta Grybauskienė stebisi, kad nedarbingumo pažymas sergantiems vaikams ir juos slaugantiems tėvams gali išrašyti tik šeimos gydytojai. “Schema tokia: vaikas suserga, aš jį registruoju pas šeimos gydytoją, šis siunčia pas specialistą, kuris ir diagnozuoja ligą bei paskiria gydymą. Tačiau mes dar negalime keliauti namo į šiltą lovą ir gydytis – turime grįžti pas šeimos gydytoją, kuris tik vienas turi teisę išrašyti pažymą vaiko darželiui bei mano darbovietei”, – klajones poliklinikos koridoriais atpasakoja moteris.

Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad dėl jiems patikėtų gausybės funkcijų darbu labiausiai apkrauti šeimos gydytojai yra labai užsiėmę ir norint pas juos patekti tenka ilgai laukti eilėse.

Vilniaus centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinos klausimais Virginija Mačionienė paaiškina, kad Lietuva yra pasirinkusi tokį europietišką sveikatos priežiūros modelį, kai didžiausia atsakomybė už pacientą pirminėje grandyje tenka šeimos gydytojui. “Tai geras sprendimas, taip išvengiame situacijų, kai auklės devynios, o vaikas lieka be galvos”, – įsitikinusi medikė. Todėl šeimos gydytojas pats pirmas priima pacientą, siunčia jį pas kitus specialistus, vėliau kontroliuoja paskirto gydymo eigą ir galiausiai paciento kortelėje įrašo žymą apie pasveikimą.

Tokia yra teorija, tačiau praktikoje ji išvirsta į pacientų eiles prie šeimos gydytojų kabinetų ir šių specialistų darbo perkrovas. “Iš tiesų šeimos gydytojai, ypač tie, kurių reputacija geriausia, turi labai daug darbo, jų pacientams tenka ilgokai palaukti priėmimo. Tačiau pacientai patys gali pasirinkti šeimos gydytojus, ir jei visi nori gydytis tik tame konkrečiame kabinete, mums sunku kuo nors padėti”, – aiškina viena poliklinikos vadovių.

Dar vienas pacientų nusiskundimas – dėl šeimos gydytojų išrašomų siuntimų pas kitus specialistus terminų. Tarkime, siuntimas į ligonių kasas dėl sanatorinio gydymo kompensavimo galioja tik dvi dienas, nesuskubus per šį laiką tenka vėl kulniuoti pas šeimos gydytoją naujo siuntimo.

V.Mačionienė paaiškina, kad siuntimas galioja tik ribotą laiką, nes tai yra nurodymas tęsti pradėtą gydymą. “Juk kažkur siunčiamas tik tas žmogus, kuris turi sveikatos sutrikimų, vadinasi, gydytis reikia ilgai nedelsiant”, – pabrėžia gydytoja.

Vilnietis Arvydas Šlekys su, jo vertinimu, nereikalingu popierizmu susidūrė Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje. Jis atvyko gauti Europos sveikatos draudimo kortelės savo sūnui Martynui, studijuojančiam Austrijoje. “Manęs paprašė atnešti sūnaus pasirašytą įgaliojimą tvarkyti jo dokumentus bei jo asmens dokumento kopiją. Ar tai ne absurdas – juk aš pateikiau savo asmens dokumentą, vienu klavišo paspaudimu galima patikrinti, ar Martynas yra mano sūnus, patikrinti jo asmens duomenis”, – piktinasi vyras.

Jo nepasitenkinimas visiškai nesuprantamas Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovams. “Yra patvirtintos kortelės išdavimo taisyklės, pagal jas įgaliotas asmuo turi turėti to žmogaus, kuriam reikalinga išduodama kortelė, asmens dokumento kopiją. Viskas pagal įstatymą”, – informuoja VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Česlovas Grencevičius.

Kodėl kasų darbuotojai negalėtų patys patikrinti duomenų Fizinių asmenų registrų centre? “O kodėl jie turėtų tai daryti? Taisyklėse parašyta – pateikti kopiją. Ginčytis su instrukcijomis neverta”, – aiškina valdininkas. Ir jam nekyla minčių, kad tai nelogiška, kad kitose šalyse tokių nesąmonių jau seniai nebėra.

Nesulaukia atsakymų

Dar vieną nerezultatyvaus bendravimo su valdininkais pavyzdį pateikia vilnietis Darius Daubaras. Jis jau pusmetį nesėkmingai mėgina išsiaiškinti, kurioje jam priklausančio žemės sklypo vietoje galėtų nepažeisdamas įstatymų išsikasti tvenkinį.

Žemės sklypas – Šalčininkų rajone, ant Šalčios upės kranto. Tvenkinį čia norintis kasti žemės savininkas yra girdėjęs, kad taikomi tam tikri apribojimai upės vandenų zonai. “Kreipiausi į Šalčininkų savivaldybę, nuvežiau žemėlapius, savo žemių brėžinius – paklausiau, kurioje tiksliai vietoje ir kokio dydžio tvenkinį galiu išsikasti, nepažeisdamas gamtosaugos reikalavimų”, – epopėjos pradžią prisimena pašnekovas.

Savivaldybės slenkstį jam teko minti dar ne kartą, daug laiko sugaišta su valdininkais susirašinėjant elektroniniu paštu, deja, atsakymo sulaukti nepavyko. “Savivaldybės tarnautojai galiausiai prisipažino atsakymo nežinantys ir nusiuntė mane į Aplinkos ministeriją. Susiradau atitinkamą skyrių, konkretų specialistą, pradėjau susirašinėti su juo, tačiau ir čia atsakymo negavau. Man tik patarė pasiskaityti įstatymus – gal atsakymą rasiu ten. Deja, konkrečių apibrėžimų, kaip elgtis upės vandenų zonoje, ten nėra”, – apie beviltišką situaciją pasakoja pašnekovas.

O štai vieno Vilniaus senamiestyje esančio daugiabučio gyventojai nepigų priminimą apie savo susidūrimą su valstybės įstaigomis gavo praėjus net ketveriems metams. Bylinėjęsi su vienu atidaryti užeigą norėjusiu namo gyventoju, jie bylą teisme pralaimėjo ir turėjo apmokėti teismo išlaidas – beveik po 6 Lt kiekvienam butui. Tačiau gyventojai rankų nenuleido, tęsė bylinėjimąsi aukštesnių instancijų teismuose. Prieš kelias savaites jie sulaukė antstolės padėjėjo skambučio, raginančio susimokėti ketverių metų senumo skolą, kuri dabar jau yra išaugusi iki beveik 79 Lt.

Žmonės piktinasi, kad net kelerius metus jiems niekas nepriminė apie senąją skolą. Antstolė Palma Kisielienė paaiškino, kad pakartotinis raginimo siuntimas įstatymais nėra numatytas. O ilgą delsimą išieškoti skolas ji aiškina dideliu antstolių užimtumu: esą dvejus metus dar tęsėsi namo gyventojų bylinėjimasis, o paskui dar tiek laiko užėmė, kol antstolės padėjėjai surado laiko iš naujo pradėti skolos išieškojimą. “Supraskite, turime po keliolika tūkstančių bylų, jas tvarkome iš eilės”, – tvirtino antstolė.

Ji pateikė keliolika kartų išaugusios skolos išklotinę: 30 Lt sudaro būtinosios vykdymo išlaidos, 20 Lt skirta antstolio atlyginimui, 14 Lt atsieina vykdymo išlaidų indeksavimas, dar 9 Lt sudaro pašto ir mokėjimo pavedimų išlaidos.
Ir tokių istorijų tūkstančiai. Nors Lietuva jau 20 metų nepriklausoma, nors biurokratai ir valdininkai perkrikštyti į tarnautojus, bet tikrų tarnautojų mūsų šalyje vis dar labai mažai, o daugumą sudaro užkietėję biurokratai. Tiesa, turime jau ir gražių pavyzdžių, tačiau tie pavyzdžiai kažkodėl neužkrečiami.

Dabar ne tik provincijos parduotuvėlėse, bet jau ir didžiųjų miestų prekybos centruose atsiskaityti banko kortelėmis galima nebe visose vietose. Skubėti iki bankomato išsigryninti pinigų arba, norint atsiskaityti mokėjimo kortele, pirkti daugiau nei už 20 Lt prireikia net ir sostinės “Akropolio” lankytojams.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika aiškina, esą taip atsitinka todėl, kad verslininkams išlaikyti banko kortelių nuskaitymo POS terminalus yra brangu. Esą vien vienkartinės investicijos siekia 5–6 tūkst. Lt, o kiekvienos operacijos banko komisiniai gali siekti nuo pusės iki kelių litų. “Jeigu operacija atliekama iki 20 Lt, tai vertinant normalią prekės maržą, nuo prekės kainos pardavėjui nelieka nieko. Taigi POS terminalai suvalgo prekybininkų pelną, todėl neretai klientų paprašoma atsiskaityti grynaisiais”, – teigia G.Romeika.

Tuo tarpu DnB NORD banko Mokėjimo kortelių skyriaus vadovė Elvina Nagelytė-Bobariko teigia nepastebinti atsiskaitymo kortelėmis mažėjimo. Kartu ji teigia, kad prekybininkui banko įkainis mažėja, jeigu jis turi daugiau kasų, jei didėja atsiskaitymo banko kortelėmis apyvarta ir jeigu klientas atsiskaito to paties banko, kuris prižiūri PSO terminalą, banko kortele.

Priminsime, kad Lietuvos bankų asociacijos turimais duomenimis, per šių metų rugpjūčio mėnesį grynieji pinigai iš bankomatų išimti 5,4 mln. kartų, išgryninta suma siekė per 1,9 mlrd. Lt.Šį rugpjūtį pinigų išgryninta 42,3 mln. Lt daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį.

Lietuvos banko duomenimis, per metus grynųjų pinigų apyvartoje padaugėjo 677 mln. Lt. Rugsėjo pabaigoje grynųjų pinigų apyvartoje, einamosiose sąskaitose ir kredito įstaigų privalomųjų atsargų buvo 10,8 mlrd. Lt.

Vasarą po Lietuvą keliavę miestiečiai susidūrė su vienu atokesniuose kampeliuose dar įprastu nepatogumu – dar ne visi paslaugų teikėjai sudaro sąlygas už paslaugas atsiskaityti banko kortele. Pasitaikė atvejų, kai kavinės ar viešbučiai kortelių atsiskaitymo terminalus turėjo, bet vis vien prašė klientų mokėti grynaisiais – netgi nurodė, kur yra artimiausias bankomatas jiems išsigryninti. “Spėju, kad tai susiję su šešėline ekonomika ir nenoru rodyti tikrųjų savo pajamų. Galbūt taip elgtis skatina ir bankų už šių terminalų aptarnavimą imamas mokestis”, – svarsto vienas “Veido” skaitytojas.

Viešbutį ir šešių parduotuvių tinklą Rokiškyje bei vieną kepyklėlę Vilniuje valdančios UAB “Darola” direktorius Pranas Blažys sako, kad nedideliuose miesteliuose įsikūrusius, apyvarta negalinčius pasigirti svečių namus ar užeigas nuo šio civilizacijos išradimo iš tiesų gali atbaidyti bankų nustatyti mokesčiai. Jis pats už kiekvieno banko kortelių terminalo aptarnavimą kas mėnesį moka kone šimto litų mokestį, bankui tenka atiduoti 3–4 proc. kliento sumokėtos sumos siekiantį mokestį. “Jeigu jūsų pajamos nedidelės, suprantama, nėra jokio noro jomis dar su kažkuo dalytis”, – dėsto provincijoje dirbantis verslininkas.

P.Blažys pamažu atsiskaitymo banko kortelėmis sistemas įdiegė visuose savo paslaugų taškuose, nes tai darė ir konkurentai, be to, vis daugiau žmonių pageidauja tokios paslaugos jau ir mažuose miesteliuose. “Paprasčiausiai negalėjome to nedaryti – dabar terminalus turi įsirengusios jau ir mažiausios Šilutės krautuvėlės”, – sako šiame pamario miestelyje įsikūrusio viešbučio “Daims” direktoriaus pavaduotoja Laura Raudoniutė. Šiame viešbutyje kortele atsiskaityti galima jau dvejus metus.

“Swedbank” informuoja šiuo metu valdantis daugiau nei 10 tūkst. elektroninių kortelių skaitytuvų tinklą visoje Lietuvoje. Kas mėnesį prieš šio tinklo prisijungia vidutiniškai po 50 naujų įmonių. SEB bankas savo prižiūrimų terminalų skaičių laiko konfidencialia informacija. Bet atskleidžia, kad dėl elektroninių kortelių skaitytuvų įrengimo sąlygų bei įkainių su kiekvienu klientu tariamasi individualiai. Taikomo įkainio dydis esą priklauso nuo įvairių sąlygų – atsiskaitymo kortelėmis apyvartos, susitarimo, kieno lėšomis diegiama įranga. Šiuo metu įkainis svyruoja nuo 1,5 iki 3 proc. Jis skaičiuojamas nuo bendros prekių ir paslaugų, už kurias atsiskaityta banko kortelėmis, sumos.

Pasiruošti rudens sezonui ir valykloje išvalyti rudeninį puspaltį ar paltą šiemet kainuoja bene pusšimtį litų. Beje, brangu ne tik didžiuosiuose miestuose – kainos panašios visoje Lietuvoje: puspalčio valymas vidutiniškai atsieina apie 35–40 Lt, o paltas bus išvalytas už 40–45 Lt.

Pigiausiai visoje Lietuvoje drabužius valo tos bendrovės, kurios turi didžiausią valyklų tinklą. Pavyzdžiui, “Joglė” puspaltį sutinka išvalyti už 39 Lt, o paltą – už 44 Lt, o vieną ar kelis priėmimo punktus turinčios bendrovės už tą patį darbą atitinkamai prašo 45 ir 50 Lt.