BFL

Jei tektų eiti į teismą ir rinktis atstovą arba gynėją, didžioji dalis respondentų atsižvelgtų į pažįstamų rekomendacijas (46 proc.), beveik trečdalis – į reputaciją (32 proc.). Tai leidžia teigti, kad gyventojų teisinių problemų sprendimo sąmoningumas yra ūgtelėjęs.

Trečdalis Lietuvos gyventojų (31 proc.), rinkdamiesi teisinių reikalų atstovą, atsižvelgtų į paslaugų kainą – rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad didžioji dauguma gyventojų neįvertina visų rizikų, kurios kyla einant į procesą be advokato.

„Tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad pokalbių ir susirašinėjimų su advokatu negali būti klausomasi ar sekama teisėsaugos pareigūnų, nors tai yra viena kertinių garantijų, kurią gauna advokatų klientai“, – pristatydamas tyrimo rezultatus teigė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Tarp neįvertinamų rizikų advokato praktikai keliami reikalavimai – aukšta kvalifikacija, profesinės veiklos ir atsakomybės žalos atveju draudimas, griežtesni reklamavimosi reikalavimai, savivaldos institucijų (Drausmės komiteto, Advokatų garbės teismo) priežiūra ir privalomas Advokatų etikos kodekso nuostatų laikymasis.

„Visuomenė turėtų žinoti, kaip atskirti advokatą, turėtų būti aiškūs kriterijai, advokatūra turėtų aiškiai nurodyti savo svetainėje, kas gali naudoti advokato vardą“, – priminė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Pasak jo, mažiau informuotos yra vyresnių nei 70 metų (58 proc.), žemesnio išsilavinimo (50 proc.) ir žemiausių pajamų (54 proc.) gyventojų grupės – tai pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai, tačiau jiems taip pat tenka spręsti paveldėjimo, žemės, darbo, skolų klausimus, todėl svarbu užtikrinti jų teises.

Didžioji dauguma gyventojų rinktųsi savo atstovu advokatą – taip atsakė 80 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Vilmorus“ 2015 m. birželio 5–14 d. Vykdant apklausą buvo kalbinta per 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimas vyko 21 mieste ir 24 kaimuose.

Skirtingai nei prieš aštuonerius metus, dabar Lietuvos gyventojai reikalauja mokytis nebe kompiuterinio raštingumo pradmenų, o naudotis konkrečiomis elektroninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susimokėti mokesčius internetu, teigia ekspertai.

Su kompiuterinio raštingumo plėtra susijusiais projektais užsiimančios asociacijos “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė sako, kad nuo 2002 metų, kai buvo atidarytas pirmasis viešas interneto taškas, Lietuvos žmonės labai pasikeitė.

“2002 metais man reikėjo žmonėms paaiškinti, kokiomis darbo valandomis internetas veikia, arba “ar aš tikrai tą patį matysiu, ką mano vaikas Airijoje”. Šiandien klausimai yra visai kitokie, šiandien man skambina žmonės ir sako: “Man jau nereikia jūsų pradmenų, man reikia išmokti per banką susimokėti už paslaugas”, – ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje sakė L.Križinauskienė.

Ji su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ketvirtadienį pasirašė sutartį, kuria numatoma bendradarbiauti informacinės visuomenės plėtros srityje.

“Susitarimo pasirašymas įpareigotų toliau kompiuterinį raštingumą Lietuvoje skleisti, kad sutaptų mūsų infrastruktūriniai projektai, jų plėtra su žmonių gebėjimais”, – sutartį apibūdino E.Masiulis.

Šalys bendradarbiaus rengiant ir įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros programą, kuriant elektroninės valdžios turinį, propaguojant elektronines paslaugas, mokant ir skatinant visuomenę naudotis informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Per artimiausius dvejus metus “Langas į ateitį” kompiuterinio raštingumo pradmenų žada išmokyti dar 16 tūkst. regionuose gyvenančių Lietuvos žmonių. Anot L.Križinauskienės, didžiausią dalį mokinių (9 tūkst.) sudarys bedarbiai, dar 6 tūkst. – kaimo gyventojai. Jie bus mokomi ne tik kompiuterinio raštingumo pradmenų, bet ir naudotis elektroninėmis verslo ir valdžios paslaugomis.

Jos teigimu, tarp probleminių regionų, kuriuose kompiuterinio raštingumo lygis žemesnis, tebėra Alytus, Marijampolė, Ignalina, Akmenė.

Nuo 2002 metų, pasak “Langas į ateitį” direktorės, įsteigta per 1000 viešų interneto prieigos taškų, kompiuterinio raštingumo mokymuose dalyvavo 80 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu jie apmokomi ne tik kompiuterių klasėse, bet ir internetu.

Susisiekimo ministerija žada pasiekti, kad iki 2013 metų visoje Lietuvoje veiktų spartusis internetas, kuriuo galėtų naudotis beveik milijonas namų ūkių. Taip pat tikimasi, kad iki 2013-ųjų dauguma valstybės institucijų paslaugų bus teikiamos ir internetu.

Pasak E.Masiulio, siekiama, kad po trejų metų sparčiausias interneto ryšys taptų prieinamas 98 proc. šalies gyventojų, 75 proc. realiai naudotųsi internetu. Šiuo metu, ministro teigimu, internetu naudojasi 50 proc. gyventojų.