Trūkstant patikimų šaltinių atsirado palanki dirva bręsti mistifikacijai. Šiame straipsnyje apie tai kalbėsime plačiau, tyrinėdami įvairias mistines istorijas, palikusias atgarsį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Vakarų Europoje.

Prieš 110 metų pasirodė „Vilniaus žinios“, lietuviškas laikraštis, išleistas legaliai – po 40 spaudos draudimo metų.

Nešviesūs prisiminimai. Praeityje gausu ne tik herojų, pasiaukojusių žmonių, bet ir antiherojų – tironų, galvažudžių, aferistų ir kitokių niekšų. Viačeslavas Molotovas paliko ryškų pėdsaką XX a. pasaulio istorijoje, nors ir tamsų.

Vytautas Didysis buvo mažo ūgio, bet mokėjo kariauti. Jo pusbrolis Skirgaila buvo girtuoklis ir mušeika, bet mokėjo gydyti. Jogaila buvo didis politikas, bet nebuvo toks didis karo vadas kaip jo pusbrolis Vytautas Didysis. Abu su Vytautu buvo blaivininkai. Gėrė tik šaltinio vandenį. Blaivybė bent iš pradžių buvo skiriamasis Gediminaičių bruožas.

“Nereikia pamiršti ir to, kad karo metais žmonių santykiai buvo paremti pagalba vienas kitam. Tai šiandien mes skaičiuojame teisuolius, laikome juos ypatingais, o per karą pagalba buvo savaime suprantamas, kasdienis reikalas, ne priežastis tuo girtis”, – “Veidui” teigė dr. Marcinas Urynowiczius, Lenkijos tautos atminties instituto istorikas.

Žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių lenkų muziejus, pavadintas Ulmų šeimos vardu, taps išskirtine vieta ir Lenkijos, ir visos Rytų Europos žemėlapyje. Nors tai – viso labo neįspūdingo dydžio rūdžių spalvos pastatas. Aplink Markovą Lenkijos pietuose dažno valstiečio daržinė atrodo prašmatniau.

Giedraičiai – garsi istorinė Lietuvos šeima. Šios giminės ištakos ieškotinos dabartinių Giedraičių vietovės, minimos jau XIV amžiuje, apylinkėse. Būtent iš čia Giedraičiai išsikėlė į Žemaitiją, dabartinėje Baltarusijoje buvusias LDK teritorijas, Lenkiją, o Antrojo pasaulinio karo metais – ir į Didžiąją Britaniją bei Prancūziją. Taip Giedraičių giminės istorija peržengė vienos valstybės ribas ir tapo, galima sakyti, transnacionalinė.

Dvylika vyrų Karpatų kalnuose 1950 m. liepą krovėsi kuprines ir paskutinį kartą tikrino ginklus. Su sovietais kovojantys Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) partizanai ruošėsi prasiveržti į Lietuvą. Tai bus paskutinis UPA organizuotas žygis už savo šalies ribų.

Kelrodžiai. Šviesa, kuri veda laivus į saugų uostą. Pagalbos ženklas. Tikėjimo ir vilties simbolis. Tokį švyturio įsikūnijimą perteikia grožinė literatūros ar filmai, o moderniųjų technologijų fone jis dvelkia nostalgiška praeitimi ir romantika.

1990 m. svarstėme, kaip ginsimės ir kur trauksimės. 1944-aisiais panašiai klausta, trauktis ar pasilikti, o pasilikus – kaip priešintis. Klausimai ėmė kartotis pernai

Pirmeiviai. Taip pavadino vieną mūsų tautinio judėjimo pradininkų – žemaičių bajorą Dionizą Pošką Simanas Daukantas.