Tūkstantmečius menantys radiniai visame pasaulyje byloja apie religinius, ritualinius ir net erotinius įvairių tautų šokius, o tai – faktas, kad šokiai yra viena seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Nepaisant to, daugelis lietuvių apie istorinį šokį pasakoti pradeda nuo… klumpakojo.

1941 m. birželio 23 d. sukilimo metinių belaukiant Briuselyje gyvenantis poetas ir eseistas Sergejus Kanovičius paneigia įsišaknijusius mitus apie šį įvykį.

Per visus 25 nepriklausomybės metus Lietuvos žydų bendruomenė nebuvo gavusi progos viešai pasidalinti savo mintimis minint Gedulo ir Vilties dieną LR Seime. Praėjo 75 metai nuo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų pradžios.

Europoje teatras atliko kultūrinį, politinį ir socialinį vaidmenį, todėl straipsnių cikle aptarsime ne tik šiuos teatro raidos etapus, operos gimimą Abiejų Tautų Respublikoje, bet ir perteiksime įvairių kraštų teatrinę atmosferą.

V.Kašubos Gediminas – tai XIV amžiaus Lietuva, vertybėmis labai panaši į JAV tikrovę po šešių šimtmečių. Tokį skulptūros darbą sukurti galėjo neabejotinai tik išeivijos menininkas, nes XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuva buvo labai nacionalistinė valstybė, įsikibusi tautinių herojų ir Didžiojo Istorijos naratyvo, kuris patogus atkuriant valstybę, tačiau tolimesnei jos raidai, žvelgiant į Vakarų pasaulio kontekstą, tik trukdo.

Viešojoje erdvėje – vėl įtampa dėl galimo politikų manipuliavimo žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo duomenimis. Sudarinėjama Seimo laikinoji komisija toms manipuliacijoms tirti. Aistros. Nesutarimai.

Kodėl Švietimo amžiuje papūtė „emancipacijos“ srovės, prieštaraujančios įsitikinimui, esą moterys itin netobulos būtybės? Į šį klausimą atsakysime ne tik apžvelgdami mažai kam žinomą grafienės Marijos Teresės Tiškevičienės biografiją, bet ir tyrinėdami Abiejų Tautų Respublikos moterų kūrybinį kelią.

Vilniuje, gegužės mėn. 6-8 d., Romos katalikų bažnyčia rengia Nacionalinio gailestingumo kongresą. Tai pagrindinis renginys, kuriuo Lietuvos katalikai švęs popiežiaus Pranciškaus paskelbtą Ypatingojo gailestingumo jubiliejų. Kito jubiliejaus gali tekti laukti 2025 metų.

Lietuvių–lenkų istoriografijoje Henriko Valua (Henri de Valois, 1551–1589) valdymo periodas įvardintas „prancūzišku eksperimentu“, kadangi tai buvo pirmasis svetimšalis Abiejų Tautų Respublikoje bei monarchas, negebėjęs atlikti formalių pareigų.

Visais laikais žinios iš Drakono šalies – Kinijos masino lietuvių susidomėjimą, todėl prieškarinėje spaudoje galima aptikti nemažai įdomios informacijos, rodančios, kad mūsų tautiečiai sekė žinias iš kito pasaulio krašto.

Didžiojo karo palikimas šalyje tiesiog ištrintas, akcentuojant jį kaip etapą į Lietuvos Nepriklausomybę ir netiriant čia veikusių priešų armijų, mūšių, žymesnių asmenybių biografijų. O juk Lietuva gali pasigirti europinio masto garsenybių pėdsakais, kurie tarsi stūmoklis išvedė valstybę į pasikeitusį pasaulį.