Universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. O reitingų rengėjų tikslas vienintelis – padėti jaunuoliams susiorientuoti, ko tikėtis, pasirinkus konkrečią aukštąją mokyklą.

Prie šios išvados prieita pirmąkart savaitraščio “Veidas” surengtoje konferencijoje “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei”.

Į praėjusią savaitę savaitraščio “Veidas” surengtą konferenciją “Universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei” susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šalies valstybinių ir privačių universitetų vadovų, kolegijų direktorių ir jų pavaduotojų, švietimo ir mokslo institucijų vadovų, ekspertų, aukštųjų technologijų profesionalų.
Pirmą kartą šalies istorijoje surengtoje aukštųjų mokyklų reitingavimo konferencijoje dalyvavo ir pranešimą apie tarptautinius aukštųjų mokyklų reitingus bei jų auditą skaitė ir Tarptautinės reitinguotojų audito organizacijos (IREG) viceprezidentas, Lenkijos fondo “Perspektywy” prezidentas Waldemaras Siwinskis (išsamų interviu su IREG viceprezidentu rasite 34 p.)
Mat, kaip sakė savaitraščio “Veidas” leidėjas dr. Algimantas Šindeikis, pirmasis ir vienintelis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguotojas – savaitraštis “Veidas”, pristatęs savo rangavimo metodiką viešam šalies aukštųjų mokyklų vadovų “teismui”, rengiasi pateikti savo metodiką ir IREG. “Taigi, ne tik aukštosios mokyklos, atsiradus reitingams, nebegali būti ramios, bet ir mūsų savaitraštis: netrukus ne tik mes jus vertinsime, o ir mus vertins kolegos, kitų šalių reitinguotojai”, – įžanginėje kalboje sakė A.Šindeikis.

Ministras pripažįsta reitingų naudą abiturientams
Šią “Veido” konferenciją globojęs ir ją atidaręs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius visų pirma pabrėžė reitingų, kylančių ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės iniciatyvų, svarbą. Pasak ministro, nors reitingais ir neįmanoma atskleisti visko apie konkrečią aukštąją mokyklą, vis dėlto reitingai yra vienas informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui.
“Gerai, kai reitingais pasitikima, – pabrėžė G.Steponavičius. – Juk reitingai daugiausia grindžiami pasitikėjimu ir tęstinumu, tad bent menka abejonė dėl šališkumo ar kaip nors kitaip pelnomų vietų reitinge gali sugriauti net geriausius sumanymus.” Taigi, pasak ministro, svarbu, kad visi subjektai pateiktų patikimus duomenis, vienodai skaičiuojamą statistiką, – ir ne tik reitingo rengėjams, bet ir valstybinėms duomenų bazėms.
Beje, šiai ministro idėjai – kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei jai pavaldžios institucijos tikrintų reitinguotojams teikiamus aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, pritarė ir daugumos universitetų bei kolegijų vadovai ir atstovai.
Kita, G.Steponavičiaus žodžiais, svarbi pasitikėjimo reitingais sąlyga – aiškūs vertinimo kriterijai. “Tikiuosi, – pabrėžė ministras, – kad ši konferencija sustiprins metodiką. Svarbu rasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad būtų galima palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija.”

“Veidas” atstovauja tik būsimų studentų interesams
Tiek ŠMM vadovai, tiek savaitraščio “Veidas” vadovai ir reitingus rengiantys žurnalistai yra ne kartą girdėję priekaištų iš specializuotų universitetinių aukštųjų mokyklų, girdi, jų dėl savo specifiškumo neįmanoma lyginti su kitais mūsų šalies universitetais. Ypač tai pabrėžia menų akademijų vadovai, kiekvienais metais kartojantys, esą juos galima lyginti tik su Europos ir pasaulio menų akademijomis.
Savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas paaiškino, kad į visus menų akademijų ir kolegijų prašymus, pasikalbėjus su jų rektoriais ir direktoriais, buvo atsižvelgta jau rengiant ankstesnių metų reitingus: “Vienas esminių jų pageidavimų buvo pripažintus menininkus prilyginti mokslo daktarams. Tai ir buvo padaryta.”
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius dr. Renaldas Jurkevičius siūlė reitingo rengėjams atsisakyti vertinti siūlomų specialybių kiekį, nes pagal šį rodiklį daugiausiai balų gauna klasikinės aukštosios mokyklos, o specializuotos – vėlgi nukenčia. “Veido” atstovai patikslino, kad jau nuo praėjusių metų šio parametro lyginamasis svoris yra minimalus – vos 0,1 procentinio punkto. O štai už studijų unikalumą galima gauti kur kas daugiau balų.
“Bet kokiu atveju reikia suprasti, kad jei reitinge kažkas yra pirmas, tai kažkas bus ir paskutinis: juk niekada nebus taip, kad visi būtų tik pirmi. Ir nors mes maksimaliai stengiamės atsižvelgti į visų universitetų ir kolegijų interesus bei išskirtinumą, kiekvieno įgeidžio ir kiekvieno paklodės timptelėjimo į save tikrai nepatenkinsime: nes vieną patenkinus, nukenčia kitas. Todėl visus siūlymus analizuosime ir priimsime visoms, o ne vienai konkrečiai šaliai maksimaliai naudingiausią sprendimą”, – tvirtino G.Sarafinas.
Savaitraščio leidėjas A.Šindeikis apibendrino, kad “Veido” tikslas yra ne įtikti ar patikti konkretiems universitetams bei kolegijoms, o pateikti abiturientams svarbiausią informaciją apie kiekvieną aukštąją mokyklą. “Mes tarnaujame tik būsimiems studentams, – apibendrino A.Šindeikis, – o universitetų ir kolegijų tarpusavio nesutarimai dėl pinigų ar artimumas centrinei valdžiai nėra reitingo dėmesio objektas. Studentui svarbu, ką jis gaus, atėjęs studijuoti.”

Nereitinguojamos tik Afrikos aukštosios mokyklos
IREG viceprezidentas W.Siwinskis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad visų šalių reitinguose lyderiai – dažniausiai dvi aukštosios mokyklos – nesikeičia metų metais. “Jie yra geriausi, ir tuo viskas pasakyta, – dėstė W.Siwinskis. Bet reitinguotojų tikslas – nebūtinai parodyti, kas geriausi ir kad jie nesikeičia, o įspėti būsimus studentus, kurių aukštųjų mokyklų studijų ir mokslo kokybė prastėja, o kurių – gerėja.”
Universitetų reitingavimo Lietuvoje ir pasaulyje patirtį lyginęs Mykolo Romerio universiteto kancleris dr. Saulius Spurga šmaikščiai prabilo į auditoriją, kad universitetų ir kolegijų reitingai ne visoms aukštosioms mokykloms malonūs, bet yra neišvengiami. “Kad ir kaip akademinė bendruomenė nemėgtų reitingų ir juos kritikuotų dėl netobulumo matuojant aukštosios mokyklos kokybę, žmonėms jų reikia, jie jais domisi. Kai yra tokie milžiniški informacijos kriokliai, žmonėms tampa labai patrauklu, kai sudėtingi klausimai pateikiami paprastu būdu”, – mano S.Spurga.
Jo žodžiais, viso pasaulio reitingų rengėjai orientuojasi į tą pačią auditoriją: studentus, darbdavius, potencialius dėstytojus ir mokslininkus, besirenkančius galimą darbdavį. O viso pasaulio aukštųjų mokyklų administracijos pagal universiteto vietą reitinge ir reitingo kriterijus neretai koreguoja netgi savo metų planus, nors tai ne visada prisideda prie studijų ir mokslo kokybės gerinimo. Be to, daugelio šalių vyriausybės, pasak S.Spurgos, konkretaus universiteto ar studijų krypties finansavimą irgi grindžia reitingais. “Kad ir kiek kritikuotume pasaulinius ar nacionalinius reitingus, vis dėlto į daug blogesnę padėtį patekusios ir daug nelaimingesnės yra Afrikos valstybės, kurių universitetų iš viso niekas nereitinguoja”, – atkreipė dėmesį MRU kancleris.
Lietuvos aukštojo mokslo reitingavimo trūkumus ir pranašumus išdėstęs Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas, Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas svarstė, kad kolegijų reitingai turėtų būti pristatyti studentams netrukus po universitetų reitingo pristatymo. Tada, pasak kai kurių kitų kolegijų atstovų, abiturientai turėtų daugiau laiko ir galimybių apsvarstyti, kur studijuoti: prastesnio lygio universitete ar aukšto lygio kolegijoje.
Utenos kolegijos direktorius dr. Gintautas Bužinskas paantrino, kad kolegijų studijų kokybės lygį geriau padėtų atskleisti papildomas pokriterijis – dėstančių aukščiausio lygio praktikų skaičius kolegijose.
“Siūlytume labiau vertinti ir pasaulinio lygio mokslininkų, dėstančių dažniausiai privačiose aukštosiose mokyklose, darbą, – ragino Studijų kokybės vertinimo centro vyr. specialistė Daiva Buivydienė. – Šie vizituojantys profesoriai čia, Lietuvoje, nesukuria mokslo produkcijos, bet duoda daug naudos studentams per paskaitas.”
O profesorius R.Jurkevičius pasiūlė vertinti ir tai, kiek užsienio studentų, palyginti su visu studentų kiekiu, studijuoja konkrečioje aukštojoje mokykloje, – tai rodo užsieniečių pasitikėjimą arba nepasitikėjimą mūsų studijų ir mokslo kokybės lygiu.
Pasak konferencijos rėmėjos UAB “Microsoft Lietuva” sprendimų eksperto Šarūno Končiaus, reitingo pridėtinę vertę smarkiai pagerintų naujas kriterijus – aukštųjų technologijų lygis universitetuose ir kolegijose.
Savaitraščio “Veidas” rengiamų aukštųjų mokyklų reitingų partnerio rinkos tyrimų bendrovės “Prime consulting” vadovas Saulius Olencevičius, skaitydamas pranešimą “Aukštųjų mokyklų įvaizdžio įtaka darbdavių apsisprendimams”, pabrėžė, jog universitetų ir kolegijų vadovai turi ne piktintis reitingų organizatoriais, kad jų aukštoji mokykla patenka į žemą poziciją, o galvoti ir visus metus veikti taip, kad būtų matomi žmonėms, – tik tada galės tikėtis gerų darbdavių vertinimų reitinge.

„Aš neadvokataučiau, jei mokslo finansavimas Lietuvoje būtų visiškai kitoks“, – prisipažįsta vienas žymiausių Lietuvoje advokatų prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas. Jį teisininkai išrinko iškiliausiu pastarojo dešimtmečio teisės mokslininku.

Su 53 metų V.Mikelėnu sutarėme susitikti jo darbe – advokatų kontoroje „Baltic Legal Solutions Lithuania“ sostinės Senamiestyje. Buvo penkta valanda vakaro, bet neatrodė, kad advokato darbo diena jau baigtųsi. Mūsų pokalbis tęsėsi trumpiau, nei tikėjomės, nes advokato lūkuriavo dar vieni klientai – juos V.Mikelėnas priėmė iškart po interviu.
Į pokalbį V.Mikelėnas atėjo pakiliai nusiteikęs, į klausimus atsakinėjo laisvai, bet, kaip ir daugelis teisininkų, gerai pasverdamas žodžius.
„Kiek trunka jūsų darbo diena? Ar daugiau nei aštuonias valandas?“ – klausiame advokato. V.Mikelėnas linkteli: „Turbūt dešimt–dvylika valandų. Bet aš mėgstu savo darbą, todėl valandų niekada neskaičiuoju.“ Jis prisimena, kad rengiant LR civilinį kodeksą dirbdavo ir po šešiolika valandų, o kartais – netgi ilgiau.

Civilinio kodekso tėvas

Toks Civilinis kodeksas, koks yra dabar – daugiausia būtent V.Mikelėno nuopelnas. Profesorius buvo pagrindinis naujojo kodekso koncepcijos autorius, kaip sako teisininkai, Civilinio kodekso tėvas, tad jo žinios, idėjos, teisės suvokimas padėjo pamatus visai šalies teisinei sistemai ir dabar turi įtakos visų mūsų kasdieniam gyvenimui. Kaip tik už indėlį rengiant šį vieną svarbiausių šalies įstatymų „Veido“ žurnalistų atliktoje apklausoje dalyvavę autoritetingi teisininkai V.Mikelėną pripažino iškiliausiu pastarojo dešimtmečio Lietuvos teisės mokslininku.
„Kai dabar pagalvoju, kokiomis sąlygomis tada dirbome, man darosi baisu, – į prisiminimus leidžiasi teisės specialistas. – Darbą pradėjome iš karto po 1990-ųjų, o tada nė kompiuterių neturėjome: rašiau ranka, o katedros reikalų tvarkytoja fakultete rašomąja mašinėle tuos tekstus spausdindavo. Iki šiol saugau savo rankraščius. Kodekse yra beveik du tūkstančiai straipsnių, tad nemažai laiko teko nuo šeimos pavogti, dirbti ir dieną, ir naktį, bet rezultatu dabar džiaugiamės visi.“
Praėjus dešimtmečiui po to, kai įsigaliojo šis įstatymas, V.Mikelėnas pripažįsta, jog tokia galimybė – kurti tokio svarbumo teisės aktą – pasitaiko labai retai. Teisininko manymu, jam tiesiog pasisekė gimti geru laiku.
V.Mikelėnas ranką yra pridėjęs ir prie daugybės kitų teisės aktų. Ir šiandien, sulaukęs prašymo prisidėti rengiant kokį nors teisės aktą, advokatas neatsisako padėti, juolab kad pastebi negerą tendenciją, jog Vyriausybė, ministerijos, Seimo nariai rengdami įstatymus mokslo žmones pasitelkia vis rečiau. Kodėl?
„Manau, už to slypi tam tikrų interesų grupių veikla. Jei, tarkime, Civilinis kodeksas būtų rengiamas dabar, jis išeitų jau kitoks, nes tada interesų grupės, kurios dabar turi tokią didelę įtaką, visiškai nebuvo stiprios, ir mūsų darbo grupė sugebėjo atsispirti įvairiems siūlymams. Šiandien Lietuvoje tikra lobistinė veikla nevyksta, o vyksta užkulisinė, pogrindinė. Paanalizavus kiekvieną įstatymo projektą galima nuspėti, kas už jo stovi, kieno interesus bando apginti“, – tvirtina V.Mikelėnas.
Ar jis pritartų prof. Egidijaus Kūrio nuomonei, kad įstatymų leidyba Lietuvoje šiuo metu yra tragiškos būklės? V.Mikelėno teigimu, teisės aktų dabar kepama iš tiesų daug, o iš to atsiranda savotiškos džiunglės, kuriose, anot profesoriaus, lengva ir pasiklysti, ir visokius blogus darbus daryti. Kita vertus, teisininkas stebisi, kad štai neseniai Seimas dar kartą pratęsė Administracinių teisės pažeidimų kodekso, iš esmės sovietinio teisės akto, tik šiek tiek palopyto, galiojimą.
V.Mikelėną taip pat stebina kai kurie, anot jo, unikalūs lietuvių „išradimai“, pavyzdžiui, bandymai susieti šeimos sampratą tik su santuoka. „Tai bent jau Europoje būtų tikras šeimos teisės „išradimas“. Mes visiškai priešingai bandome reglamentuoti tuos dalykus, negu yra ne tik europiniame, bet ir pasauliniame kontekste, išskyrus musulmoniškus kraštus. Gali būti, kad bemėgindami išrasti kažką unikalaus mes pradėsime griauti europinės teisės tradiciją. Tokių požymių jau esama. Vienas tokių pavyzdžių, manau, yra dabar stumiamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas“, – vertina profesorius.

Teismų sprendimai dvelkia šalčiu

Kalbėdamas apie šalies teisės sistemos pokyčius pastarąjį dešimtmetį, V.Mikelėnas apibendrino, kad Lietuva išties susikūrė modernias taisykles, bet tai, pasak teisininko, dar nereiškia, jog mūsų gyvenimas tapo modernus.
Na, o kas pasikeitė teismų sistemoje per tuos daugiau nei šešerius metus, kai V.Mikelėnas, sukeldamas didžiulį atgarsį teisininkų bendruomenėje ir visoje visuomenėje, nusivilko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo mantiją? Ar, jo nuomone, teisėjų korpusas per šį laiką jau pakankamai apsivalė?
„Valymosi arba valymo požymių yra. Atleista daug teisėjų, net nebežinau tikslaus skaičiaus, matyt, šis procesas tęsis ir ateityje. Galbūt tai susiję su aktyvesne šalies prezidentės veikla šioje srityje. Be to, dirbdamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje pastebiu, kad ir patys teisėjai dabar daug reiklesni nei prieš dešimtmetį. Dirbti teisėjais į teismus ateina ir visiškai neblogi mano studentai, tad gyvenimas vietoje nestovi. Pasitikėjimą teismais galima padidinti tik pačių teismų pastangomis, teisėjų noru keistis“, – įsitikinęs V.Mikelėnas.
Teisininkas priduria, kad teismų autoritetą visuomenės akyse smukdo ir pernelyg formalūs teisėjų sprendimai – teisingumo su „žmogiškuoju veidu“ stoka, tačiau tai esą ne vien Lietuvos problema.
Neformalios, o „žmogiškąjį veidą“ turinčios teisės V.Mikelėnas pasigenda ir garsiojoje Kauno pedofilijos byloje, kurios ašimi pastarosiomis savaitėmis tapo teismo sprendimo dėl mergaitės grąžinimo motinai nevykdanti teisėja.
„Skaitydamas sprendimą šioje byloje, ir ne tik joje (tą patį galėčiau pasakyti ir apie Vokietijos teismo sprendimą Rinau byloje), aš jutau šaltį. Man, kaip buvusiam teisėjui, akivaizdu, kad galėjo būti ir kitoks sprendimas. Čia, mano galva, ir yra ta problema, kad mes nesugebame susieti teisės su žmogiškumo principais. Girdžiu skambius kolegų pasisakymus, tokias formuluotes, kaip „įstatymų viršenybė“, „teisinė valstybė“ ir t.t., bet tos frazės – bedvasės. Pasigendu mūsų bendruomenėje tokių asmenybių, kurios suvoktų, kad teisė yra tik įrankis apginti tam, ką visi žmonės vertina kaip vertybę. Taip, teisiškai viskas teisinga, bet ar taip yra ir moraliniu požiūriu? Kai mes sakome, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje viskas turi būti daroma pagal įstatymą, tokiu atveju logiška, kad ir hitlerinė Vokietija bei stalininė Sovietų Sąjunga buvo teisinės valstybės, nes konclageriai buvo statomi ir žmonės į juos vežami pagal tuo metu galiojusią teisę, tik kad ta teisė buvo antžmogiška“, – kad teisėje visada turi būti ir dvasinis elementas, tačiau teisėjai tą dažnai pamiršta, pabrėžia V.Mikelėnas.

Rašo naują knygą

Advokato darbas V.Mikelėnui patinka. Kai susidaro ilgesnė pertrauka tarp bylų nagrinėjimo, jis pasiilgsta teismo posėdžių salės, o jo bylų pobūdis labai įvairus: nuo testamentų užginčijimo ir santuokos nutraukimo iki įvairių sutartinių ginčų. V.Mikelėnas patikina tikrai nesąs vien tik žinomų ir turtingų asmenų gynėjas, kaip galbūt kai kam atrodo.
Bent dukart per savaitę advokatas skuba į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą – dėstyti paskaitų studentams. Mokslinė bei su ja susijusi visuomeninė veikla, kurios V.Mikelėnas turi apsčiai, teisininkui taip pat labai svarbi, gal todėl jis teigia negalįs pasakyti, kad advokatų kontora yra pagrindinis jo darbas. Štai dabar rašo naują knygą, nors kol darbas nebaigtas, jokių detalių apie būsimą kūrinį išklausti nepavyksta. Tik tiek, kad knyga, jei viskas klostysis sėkmingai, turėtų pasirodyti maždaug po metų.
„Neadvokataučiau, jei mokslo finansavimas būtų visiškai kitoks. Na, gal turėčiau porą bylų per metus“, – šypteli V.Mikelėnas. Girdėti tokius žodžius iš vieno garsiausių advokatų šiek tiek keista, bet tai tik parodo, kad mokslinis darbas V.Mikelėnui reiškia labai daug, nors tikru mokslininku jis nesijaučia jau daug metų – nuo tų laikų, kai dirbo tik universitete ir rašė disertaciją.
„Mūsų mokslininkai iš profesoriaus ar docento algos nei į konferenciją užsienyje gali nuvažiuoti, nei rimtą knygą nusipirkti. Tarkime, solidi mūsų srities knyga kainuoja tris keturis šimtus eurų, o profesoriaus alga į rankas dabar yra 2300 Lt. Tad už vieno mėnesio atlyginimą aš net į konferenciją negaliu nuvažiuoti, o koks tu tuomet mokslininkas, jei nejauti pasaulinio mokslo pulso, negali sekti periodikos, skaityti naujausių monografijų, vykti į konferencijas, bendrauti su kolegomis iš kitų šalių. Su tokiu mokslo finansavimu to padaryti neįmanoma“, – skėsteli rankomis iškiliausiu teisės mokslininku Lietuvoje kolegų išrinktas V.Mikelėnas.

Prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas

Išsilavinimas
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas (1982 m.)
Maskvos valstybinio universiteto Teisės fakultetas (1986 m.)
Lundo universiteto Teisės fakultetas, Švedija (1992 m.)
Šveicarijos lyginamosios teisės institutas (1993 m.)
Maxo Plancko institutas, Hamburgas, Vokietija (1994 m.)
Tarptautinis privatinės teisės unifikavimo institutas (UNIDROIT), Roma, Italija (1995 m.)

Narystė
Lietuvos advokatūra
Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisja
Tarptautinė proceso teisės asociacija
Europos civilinio kodekso studijų grupė
Europos šeimos teisės komisija
Europos tarptautinės privatinės teisės tinklas
Žurnalo „European Review of Private Law“ redakcinės kolegijos narys

Šeima
Su žmona Dalia Mikelėnienė, teisininke, susilaukė dviejų dukterų.

Pomėgiai
Sodininkystė. „Esu prisiekęs sodininkas“, – prisipažįsta V.Mikelėnas.

Didžiausią įspūdį padariusi grožinės literatūros knyga
Ernesto Hemingway’aus „Kam skambina varpai“.

Didelei daliai – dviem penktadaliams apklaustų Lietuvos gyventojų pastarąjį dvidešimtmetį sunkiausi buvo 2009–2010 metai, dar panašiai tiek didžiausių sunkumų tikisi artimiausiu metu.

Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Pasirodo, 1990–2008 m. ypač sunkūs buvo gana nedidelei daliai – tik 3,6 proc. respondentų.
Kartu pasidomėjome ir tuo, kieno kainos, apklaustųjų vertinimu, Lietuvoje neadekvačiai išpūstos. Pirmoje vietoje atsidūrė maisto produktai – juos išskyrė per 80 proc. visų respondentų, bet daug apklaustųjų minėjo ir šildymą, degalus, taip pat drabužius bei avalynę.

Jums asmeniškai gyvenimas sunkiausias buvo: (proc.)
2009–2010 m.    42,4
Manau, kad didžiausi sunkumai artėja    41,8
2006–2008 m.    5,8
Nė vieni metai man nebuvo ypač sunkūs    5,2
1990–1993 m.    2,4
Nežinau / nesakysiu    0,8
1997–2001 m.    0,6
1994–1996 m.    0,4
Šiemet    0,4
2002–2005 m.    0,2

Kaip manote, kieno kainos šiuo metu Lietuvoje neadekvačiai išpūstos? (proc.)
Maisto produktų    80,6
Šildymo    69,8
Degalų    54,8
Drabužių ir avalynės    23,2
Vaikiškų prekių    13,2
Alkoholio ir tabako    6,2
Paslaugų    5,4
Visko    3
Buitinės technikos    0,4
Kainos Lietuvoje nėra pernelyg išpūstos    0

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugpjūčio 15–17 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.
Pastaba: atsakydami į antrąjį klausimą, respondentai galėjo rinktis iki trijų atsakymo variantų.

Apdovanotas jau septintas geriausias valstybės tarnautojas

Sauliauis Žiūros nuotr.

Išskirtiniu kuklumu ir diplomatija išsiskiriantis Deividas Matulionis per Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose vykusią iškilmingą apdovanojimo ceremoniją neslėpė, kad tai gražiausia ir maloniausia jo gyvenimo diena per visą darbo valstybės tarnyboje dvidešimtmetį. Tuo pat metu kuklusis valdininkas ir diplomatas prisipažino, kad nors diplomatinė karjera ir paliko gilų įspaudą, išorinis jo romumas ir santūrumas ne visuomet esti tikras: emocijos viduje kunkuliuote kunkuliuoja. Bet kiekvienu sudėtingu gyvenimo ir darbo klausimu D.Matulionis nuolat prisimenąs pagrindinį diplomatijos devizą – “Tiesti tiltus, o ne juos griauti”, kuris padedąs susitvardyti ir ieškoti tarpusavio supratimo bei kompromisų.
Svarbiausiu savo darbu ir laimėjimu Ministro Pirmininko tarnybos kanceliarijoje D.Matulionis laiko Nacionalinį susitarimą, kuris, jo nuomone, ne tik padėjo įsivyrauti socialinei rimčiai, bet ir atpigino valstybės skolinimosi sąnaudas.
Pagerbti savo dešiniosios rankos atvykęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius šmaikštavo: “Iš tikrųjų, tai man labai džiugi proga: juk jei ministro pirmininko dešinioji ranka yra geriausia Lietuvoje, tai ir kūnui yra pliusų, – ir surimtėjęs pridūrė: – Aukštą įvertinimą ir pripažinimą Deividas jau seniai įgijęs Vyriausybės rūmuose, bet labai džiugu, kad taip buvo įvertintas ir viešai, Valstybės dienos proga.”
Pernai geriausiu valstybės tarnautoju išrinktas Seimo kancleris Jonas Milerius paantrino esąs vienas tų, kurie seniai laiko D.Matulionį tikru tobulo valstybės tarnautojo pavyzdžiu, ir viešai prisipažino, kad balsuodamas pats šiemet išskyrė jį pirmuoju numeriu.
Valdovų rūmų vadovas Vydas Dolinskas, kaip ir kiti kelbėjusieji, sveiką humorą derino su iškilmingais palinkėjimais: “Veido” rengiamuose rinkimuose geriausiais valstybės tarnautojais daugiausia buvo renkami kancleriai arba sekretoriai. O gali būti, kad šiuose LDK valdovų rūmuose sekretoriai ir kancleriai, anuomet vadinti referendoriais, rengė ir redagavo Statutą”, – kalbėjo V.Dolinskas. Todėl, anot jo, džiugu ir simboliška nauja gija susieti praeitį su dabartimi ir būtent čia pagerbti geriausiai valstybei tarnaujančius žmones.
Sveikindamas geriausią valstybės tarnautoją, savaitraščio “Veidas” leidėjas Algimantas Šindeikis atkreipė dėmesį, kad šis renginys tapo diena, kai spauda iškelia talentingiausius bei pažangiausius valstybės tarnautojus ir susilaiko nuo valstybės tarnybos kritikos. Vis dėlto akivaizdu, kad po pirmojo nepriklausomybės dvidešimtmečio antagonizmas tarp valstybės tarnybos, valdžios ir spaudos vis plečiasi. “Sunku ir pasakyti, iš kurios pusės to noro pažeminti, sutrypti, sunaikinti yra daugiau”, – svarstė A.Šindeikis.

2011 metų valstybės tarnautojo apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs Premjeras A. Kubilius pasidžiaugė tokiu D. Matulionio įvertinimu. Pasak Vyriausybės vadovo, tai kartu ir visos Ministro Pirmininko tarnybos vykdomų darbų įvertinimas. “Didžiuojuosi, kad šalia dirba toks kompetentingas profesionalas”, – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Žurnalo “Veidas” atliktoje anoniminėje apklausoje dalyvavo apie 90 aukščiausio rango valstybės tarnautojų: ministerijų viceministrų ir kanclerių, įvairių valstybės institucijų ir komisijų vadovų.

25_veidas

Turinys Nr. 25, 2011 m. birželio 20-26 d.

LIETUVA

EKSPRESAS SAVAITĖ 6-13

SAVAITĖS INTERVIU: “Nepriklausomumas be atskomybės – labai pavojinga teisinė fikcija”, – sako ilgametę tarptautinę karjerą baigiantis teisininkas, prof. hab. dr. Pranas Kūris 14
PARTIJOS: liberalai jungtis nori, bet nesugeba 18
VIRŠELIO TEMA: kas valdo valstybės valdomas įmones 20
VIRŠELIO TEMA: valdininkų atlyginimai prasikala ir pro taupymo įšalą 22

VERSLAS

APSKRITASIS STALAS: kada Lietuvoje pradės dygti pasyvieji namai 26
SUSISIEKIMAS: Lietuvoje stinga keleivinių upių laivų 32

PASAULIS

GYNYBA: NATO tapo našta visoms jos narėms 36
KONFLIKTAI: ar Izraelis atsilaikys prieš arabų pavasario permainas 38

VISUOMENĖ

ISTORIJA: dviejų Antrojo pasaulinio karo tironų grumtynės, kurių įkaite tapo ir Lietuva 40
AUKLĖJIMAS: netrukus mažamečiai “Facebook” karaliaus oficialiai 44
POILSIS: populiariausias Lietuvos vasaros kurortas – Palanga 48
IT: kaip valdysime kompiuterį rytoj 50

KULTŪRA

RENGINIAI: Vilniuje šurmuliuos studentų dainų ir šokių šventė “Gaudeamus” 52
KINAS: melancholiškasis L.von Trieras prisišaukė tarptautinį skandalą 54
VASAROS SKAITINIAI: ištrauka iš per šimtmetį aktualumo nepraradusios “Minios psichologijos” 56

LAISVALAIKIS

SPORTAS: jaunieji talentai gali perrašyti Lietuvos krepšinio istoriją 58
KELIONĖS: patarimai keliautojams – ką daryti, jei patekote į bėdą užsienyje 60

KOMENTARAI

REDAKTORIAUS LAIŠKAS 4
V.SUTKUS: apie konkurencijos kultūrą 11
A.BAČIULIS: LSSR poetų vizitas ambasadoje 12
A.ŠINDEIKIS: pokario Europos socialistinio modelio krachas 17
V.V.LANDSBERGIS: apie tauriąją žiniasklaidą ir ne tik 62

POLITIKA

18 p. Po liberalių Lietuvos jėgų sparnais susibūrusios ambicingos asmenybės niekaip nesuranda kelio į bendradarbiavimą ir rinkėjų suteklimą

STATYBA

26 p. Apskritojo stalo “Veido” diskusijoje – apie tai, ar realu Lietuvoje pastatyti namą, kurio išlaidos energijai siekia… 0 Lt.

AUKLĖJIMAS

44 p. Daugybę Lietuvos vaikų susiurbęs “Facebook” jau netrukus ketina įteisinti tai, kas jau seniai yra virtę realybe: leisti registruotis nepilnamečiams

KELIONĖS

60 p. Nuo nemalonumų kelionėse gali apsaugoti tik nuolatinis budrumas ir gerai iš anksto atlikti pasiruošimo išvykai namų darbai

24veidas1

LIETUVA
EKSPRESAS SAVAITĖ 6–13
Savaitės interviu: “Lietuvoje turistai – valgytojai ir gulėtojai”, – teigia Vilniaus universiteto doc. dr. Aida Mačerinskienė 14
Viršelio tema: “Veidas” atskleidžia 12 prezidentės išaiškintų niekdarių ir parsidavėlių 16
Kariuomenė: estas įžeidžiamai, bet tiksliai parodė Lietuvos karinį neįgalumą 20
Pinigai: milijardiniai Lietuvos projektai – pirmyn į praeitį 22

VERSLAS
Ekonomika: krizė baigėsi dar ne visuose sektoriuose 24
Bankai: paskolų sąlygos švelnėja, bet verslas skolinasi kol kas nedrąsiai 26

PASAULIS
Kaimynai: Baltarusijos ekonomika byra tiesiog akyse 42
Afrika: koks likimas laukia nuverstų ir dar nepasidavusių Afrikos diktatorių 44

VISUOMENĖ
Tema: 2011 m. kolegijų reitingas 32
Istorija: didžiausias Stalino režimo nusikaltimas Lietuvoje 46
Šeima: vaikystės vasaros – ant miesto asfalto 48
Stilius: lietuviai išvaizda nuo vakariečių vis dar smarkiai atsilieka 50

KULTŪRA
Profilis: menotyrininkas Ugnius Gelguda tvirtina įžvelgęs naują žanrą – kriminalinį peizažą 52
Renginiai: Vilniaus senamiesčio gyventojai šį savaitgalį kviečiami būti supratingi 54
Knygos: kelionmaišių knygos: būti ar nebūti 55
Kinas: Lietuvos kino kūrėjai kovoja dėl finansinės paskatos įstatymo 56
Vasaros skaitiniai: ištrauka iš gana nostalgiškos knygos “Lietuvos rokas. Ištakos ir raida” 58

LAISVALAIKIS
Kelionės: priešistoriniai paminklai – daugiau mįslių nei atsakymų 60

KOMENTARAI
Redaktoriaus laiškas 4
J.Rojaka: ką žada po ilgo miego prabundanti darbo rinka? 11
A.Bačiulis: pranešimas, kurio nebuvo 12
A.Maldeikienė: Lietuva pagal Dalią 12
A.Šindeikis: Aukščiausiasis Teismas prieš Aukščiausiąjį Teismą 62

2011 m. kolegijų reitingas
“Veidas” trečią kartą pristato gidą abiturientams ir jų tėvams – kurią kolegiją verta rinktis
32 p.

Ekonomika
Krizė baigėsi dar ne visuose sektoriuose
24 p.

Didžiausias Stalino režimo nusikaltimas Lietuvoje
Prieš 70 metų, 1941-ųjų birželį, iš Lietuvos buvo ištremta dešimtys tūkstančių gyventojų ir taip sunaikintas tautos žiedas
46 p.

Stilius
Lietuviai išvaizda nuo vakariečių vis dar smarkiai atsilieka
50 p.

Turizmas
Priešistoriniai paminklai: daugiau mįslių nei atsakymų
60 p.

Viršelis: Scanpix nuotr.

Šiandien nieko nenustebinsi periodinių leidinių persikėlimu į elektroninę erdvę – internete surasi kiekvieno populiaraus laikraščio ar žurnalo svetaines. Tačiau nuo šiol „Veido“ žurnalo elektroninę versiją jau galima skaityti ir planšetiniuose kompiuteriuose „iPAD“. Beje, „Veidas“ – tai pirmasis lietuviškas žurnalas, kurio visi numeriai nuo 2011 metų pradžios yra „iPAD“ terpėje. Vieno numerio kaina – 0,79 eurocentai.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje prokurorai tikisi baigti iki sausio mėnesio pabaigos.

Straipsnio autoriui Petrui Stankerui įtarimai kol kas nepareikšti, jis turi specialaus liudytojo statusą.

“Aš tikiuosi, kad šį mėnesį bus galima priimti sprendimus”, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

Pasak prokuroro, artimiausiu metu tikimasi sulaukti istorikų išvados, kurį turi reikšmės tyrimo eigai.

“Laukiame išvadų, tada priklausomai nuo išvadų bus atliekami dar kažkokie veiksmai, papildomos apklausos (…) Taip pat dar turi būti Žurnalistų etikos inspektorės išvada dėl leidinio “Veidas”, – tvirtino V.Baranauskas.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti, tačiau straipsnio autorius P.Stankeras, anot prokuroro, byloje yra įvardijamas kaip specialusis liudytojas.

Gruodžio viduryje teisėsaugininkas sakė, kad apklausti buvo P.Stankeras, savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Apklausti ketinta į teisėsaugą besikreipusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovę Birutę Sabatauskaitę.

Kokie dar asmenys buvo apklausti, V.Baranauskas pirmadienį neatskleidė.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

“Veidas” išrinko šiuos metus ir gyventojų nuotaikas geriausiai apibūdinančias apklausas.

Jei galėtumėte laiką atsukti atgal, ar savo šeimos finansus tvarkytumėte taip pat, kaip elgėtės iki šiol? (proc.)
Ne    68,8
Neimčiau paskolų iš bankų    13,8
Daugiau taupyčiau    7,2
Nepirkčiau nekilnojamojo turto    5,4
Taip    3,8
Nepirkčiau nereikalingų daiktų    0,8
Nežinau    0,2

Jūsų vertinimu, kuriai problemai dabartinė Vyriausybė skiria per mažai dėmesio (proc.)
Nedarbo didėjimui    33,2
Energetinės nepriklausomybės mažėjimui    21
Augančiai emigracijai    16,6
Sveikatos apsaugos reformai    14
Skurdo didėjimui    6,2
Nesubalansuotai mokesčių sistemai    5,6
Nežinau / Kita    3,4

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)
Ne    54,6
Iš dalies    31
Taip    13,8
Neturiu nuomonės    0,6

Kaip vertinate dabartinę Lietuvos užsienio politiką? (proc.)
Blogai. Tai mūsų silpnoji vieta. Mūsų šalis dėl prastos užsienio politikos patiria daug ekonominių nuostolių 53,6
Vidutiniškai. Tik mūsų užsienio politika pernelyg atšiauri Rusijos atžvilgiu 21,2
Vidutiniškai. Tik mūsų diplomatai ir politikai pernelyg pataikauja JAV 14,8
Gerai. Lietuva iš tiesų vykdo išmintingą, pragmatišką ir solidžią užsienio politiką 7
Kita / Nežinau 3,4

Jūsų manymu, ar būtina Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros”) reforma? (proc.)
Taip, nes bijau, kad dabartinė “Sodra” bankrutuos 91,4
Ne, nes nepasitikiu reformatoriais 5,4
Nežinau / neturiu nuomonės 2,2
Ne, man atrodo, kad sunkumai laikini 1

Jūsų vertinimu, kuri valdžios šaka šiuo metu dirba kokybiškiausiai? (proc.)
Prezidentūra 51,2
Ketvirtoji valdžia (žiniasklaida) 39
Teismai 7,4
Vietinė valdžia (savivaldybės) 2
Vyriausybė 0,2
Nė viena 0,2
Seimas 0

Netrukus sukaks šešeri metai, kai Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos? (proc.)
Taip, labai 49,4
Taip, šiek tiek 28,4
Ne, beveik nieko nedavė 16,2
Nežinau 5,4
Davė daug žalos 0,6

Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus ilginti pensinį amžių? (proc.)
Neigiamai 72,2
Neutraliai 15,4
Nežinau 5
Kitos išeities nėra 4,8
Teigiamai 2,6

Ar tikite, kad Lietuva pasistatys naują atominę elektrinę? (proc.)
Taip, iki 2050 m. 32,6
Taip, iki 2100 m. 23,2
Ne 21,6
Nežinau 14,8
Taip, naują atominę elektrinę turėsime iki 2020 m. 7,8

Ar jaučiate, kad krizė iš Lietuvos traukiasi? (proc.)
Iš dalies, tik iš kai kurių sektorių 56,6
Ne, nejaučiu, krizė kaip tik vis labiau įsigali 35,6
Taip, jaučiu 6,2
Nežinau 1,6

Jūsų nuomone, kuri iš partijų, patekusių į Seimą, per šią kadenciją susitepė labiausiai? (prc.)
Tautos prisikėlimo partija 24,8
Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai 16,6
Visos 15,4
“Tvarka ir teisingumas” 12,2
Darbo partija 11,2
Socialdemokratų partija 8,4
Nežinau 6,8
Liberalų ir centro sąjunga 2,2
Liberalų sąjūdis 1,8
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga 0,6

Kaip vertinate, ar ateinantys 2011-ieji bus geresni nei 2010-ieji? (proc.)
Bus geresni    53,2
Bus panašūs kaip ir šie metai    30,4
Manau, kad bus blogesni    14,6
Nežinau    1,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausos, 2010 m. sausis–gruodis.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje atliekantys prokurorai sako laukiantys istorikų išvados, nuo kurios pateikimo gali priklausyti tyrimo trukmė.

“Paskyrėme užduotį istorikams ir lauksime jų išvados, kuria kažkiek remsimės. Galbūt dar kažkas bus apklausiamas, bet iš esmės tyrimas priklausys nuo to, kada jie pateiks išvadą”, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

“Specialistų išvada nebus viską lemianti, bet įneš aiškumo, nes tai yra istoriniai dalykai ir tam reikalingos specialios žinios”, – pridūrė prokuroras.

Tyrimas buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Anot V.Baranausko, įtarimai kol kas niekam nepareikšti. Teisėsaugininkai apklausė straipsnio autorių Petrą Stankerą, savaitraščio “Veidas” vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną.

Trečiadienį bus apklausiama ir į teisėsaugą besikreipusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Birutė Sabatauskaitė.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Rusijai aštriai sukritikavus Lietuvos spaudoje paskelbtą rašinį apie holokaustą, Lietuva penktadienį paragino Maskvą “su tokiu pat uolumu reaguoti ir į Lietuvos okupacijos neigimą” bei stalinizmo nusikaltimų menkinimą, praneša naujienų agentūra BNS.

“Jei Rusija turi teisę baksnoti pirštu į piliečio Petro Stankero išsakytas mintis, ji privalo suvokti ir savo pareigą su tokiu pat uolumu reaguoti į Lietuvos okupacijos neigimą bei savo viešojoje erdvėje pasirodančias kito totalitarinio režimo – stalinizmo – nusikaltimų padarytos žalos, jo aukų neigimo bei menkinimo apraiškas”, – BNS penktadienį pareiškė Lietuvos diplomatas, nenorėjęs įvardyti savo pavardės.

Rusijos ambasada Lietuvoje ketvirtadienį pareiškė, kad savaitraštyje “Veidas” paskelbta publikacija apie holokaustą yra vienas iš nacizmo teisinimo ir istorijos perrašymo Lietuvoje pavyzdžių.

Ambasada išsakė susirūpinimą “Lietuvoje stiprėjančiais mėginimais savaip interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją ir toli gražu nevienareikšmiškai įstatymų leidybos lygmenyje reguliuoti istorinių diskusijų eigą”.

Kiek anksčiau prieš tai ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pasveikino Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadorių protestą dėl straipsnio, po kurio publikacijos autorius istorikas buvo priverstas palikti darbą Vidaus reikalų ministerijoje.

“Mes patenkinti, kad mūsų partneriai pagaliau sureagavo į Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pasirodančias sistemingas publikacijas ir pareiškimus, teisinančius nacių nusikaltėlius”, – “Interfax” pranešime cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Prieš savaitę septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo holokausto menkinimo straipsnyje.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.