Kasmet Europoje įvykdoma maždaug po 500 teroristinių išpuolių, tačiau dabar jų grėsmė dar labiau padidėjo. Skelbiama, kad Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys tapo “Al Qaedos” ir kitų stambių teroristinių organizacijų taikiniu.

Prieš savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere paskelbė kol kas didžiausią Vokietijos istorijoje teroristinių išpuolių pavojų. Jo žodžiais tariant, Vokietija gali tapti teroristų taikiniu pačiu artimiausiu metu, ir tokios baimės esą pagrįstos tikrais faktais, keliančiais didelį nerimą.

Pastaruoju metu panašūs pranešimai Europoje tapo itin dažni. Tad galima teigti, kad iš esmės per kelerius metus terorizmo grėsmė Europoje gerokai išaugo. “Padėtis iš tiesų labai pasikeitė. Tiesa, reikia nerimauti, bet ne isterikuoti”, – mano Vokietijos ministras. Vis dėlto isterijai kilti pagrindo šiek tiek yra.

Nors lapkričio pabaigoje nieko siaubingo ir neįvyko, pavojus Vokietijoje vis dėlto nėra atšauktas. Priešingai, visuomenę pasiekė pranešimai, kad teroristinė organizacija “Al Qaeda” planavo užimti net Vokietijos Reichstagą. Be to, per Europą vykstančiuose traukiniuose pastarosiomis savaitėmis buvo aptikta net keletas bombų, kurios, kaip manoma, turėjo sprogti įvairiose šalyse, pradedant ta pačia Vokietija, baigiant Prancūzija, Didžiąja Britanija ir kitomis.

Beje, ir JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Danielis Benjaminas vis dar neatšaukęs raginimo amerikiečiams, vykstantiems į Europą, būti budriems ir atsargiems, mat “žemyne terorizmo rizika yra itin išaugusi”.

Priminsime, kad spalio pradžioje JAV valstybės departamentas savo piliečiams paskelbė perspėjimą apie galimas teroristų atakas Europos šalių teritorijoje. Perspėjime rašoma, kad, pagal turimus duomenis, “Al Qaeda” ir su ja susijusios organizacijos ketina surengti teroristinius išpuolius Senajame žemyne.

Europoje esantiems amerikiečiams tuomet (o ir dabar) rekomenduota atkreipti dėmesį į padidėjusį pavojų ir pagal galimybes vengti masinio susibūrimo vietų.

Be to, rugsėjo 29 d. pasirodė informacija, kad JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms bendromis pastangomis pavyko užkirsti kelią stambiems teroro aktams Europos miestuose, tarp jų Londone, Paryžiuje ir Frankfurte.

Terorizmo pavojus – nevienodas

Vertinant viso pasaulio mastu, Europa priskiriama prie vidutinės rizikos patirti teroristų ataką zonų. Nors Europolo duomenimis, bendras planuojamų ir įvykdomų teroristinių išpuolių skaičius žemyne kasmet viršija 500.

Pagal teroristų keliamą grėsmę nė viena Europos valstybė nelenkia šiuo požiūriu pirmaujančio Somalio, taip pat pirmajame dešimtuke esančių Pakistano, Irako, Afganistano, Kolumbijos, turistų pamėgtojo Tailando, Filipinų, Jemeno bei mūsų kaimynės Rusijos. Vis dėlto terorizmo grėsmės indeksas, kurį nuolat skelbia korporacija “Maplecroft”, Europoje yra išaugęs.

Šiuo metu Graikija yra 24-a labiausiai nukentėti nuo teroristų rizikuojanti valstybė pasaulyje ir pirma – Europoje. Per metus čia įvykdyta net 180 didesnių ar mažesnių teroristinių išpuolių – daugiau nei, tarkime, Jemene.

Tiesa, daugelis teroristinių išpuolių Graikijoje baigiasi be žmonių aukų, tačiau pridaro labai daug žalos. Prisiminkime vien šių metų lapkričio pradžios bombų sprogimus, suniokojusius kelias ambasadas ir oficialių Graikijos institucijų pastatus.

Beje, nuo Graikijos nedaug, vos trimis pozicijomis, pasaulio mastu atsilieka Ispanija, kurioje veikia pavojingiausia ir daugiausiai Europoje grėsmės dėl teroristinių išpuolių kelianti grupuotė ETA.

Tačiau pastaruoju metu Europą bloga akimi nužiūrinėja jau ir minėta “Al Qaeda”, ir įvairios islamistinės, nacionalistinės bei separatistinės organizacijos, tad terorizmo rizika didėja ir Prancūzijoje, kuri pagal rizikingumą terorizmo atžvilgiu užima 44-ą vietą pasaulyje, ir 46-oje vietoje esančioje Didžiojoje Britanijoje.

JAV bepiločiam lėktuvui pirmadienį atakavus vieną taikinį Pakistano genčių regione netoli sienos su Afganistanu, žuvo aštuoni kovotojai, tarp kurių buvo Vokietijos piliečių, pranešė vietos saugumo pareigūnai.

“Per šį smūgį žuvo penki turkų kilmės sukilėliai iš Vokietijos ir trys vietos kovotojai”, – nurodė vienas saugumo pareigūnas, pridūręs, kad stengiamasi gauti daugiau informacijos apie nukautuosius ir jų grupuotę.

Kitas saugumo pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP, kad “keli Europos šalių piliečiai, tarp kurių buvo vokiečių, žuvo per šį smūgį”, tačiau tikslaus aukų skaičiaus nenurodė.

Šios atakos taikiniu tapo Mir Alio turgus, esantis už 20 kilometrų į rytus nuo Miranšacho, pagrindinio Šiaurės Vaziristano regiono miesto šalie šiaurės vakaruose.

Šiaurės Vaziristanas yra žinomas kaip Talibano ir su tarptautiniu teroristų tinklu “al Qaeda” susijusių kovotojų bastionas.

Ši bepiločio lėktuvo ataka buvo surengta praėjus kelioms valandoms po to, kai Japonija ir Švedija pasekė Vašingtono ir Londono pavyzdžiu, paskelbdamos perspėjimą apie “galimą teroro ataką”, kurią “al Qaeda” ir su ja susijusios grupuotės esą planuoja įvykdyti prieš šių šalių piliečius Europoje.

JAV televizija “Fox News”, remdamasi neįvardytais žvalgybos pareigūnais, sakė, kad kovotojai yra numatę smogti taikiniams Prancūzijoje ir Vokietijoje, tarp jų Eiffelio (Eifelio) bokštui ir Dievo Motinos katedrai Paryžiuje, Brandenburgo vartams Berlyne, taip pat šio miesto centrinei geležinkelio stočiai ir Aleksandro aikštės televizijos bokštui.

“Fox” citavo vieną aukštą Vakarų šalies žvalgybos pareigūną, kuris sakė, jog informacijos apie taikinių sąrašą pateikė “vienas Vokietijos ir Pakistano pilietis, tardomas Bagramo oro pajėgų bazėje Afganistane”.

Pakistano pareigūnai rugsėjį pranešė apie mažiausiai 21 JAV bepiločių lėktuvų ataką. Per šiuos smūgius žuvo apie 120 žmonių – iki šiol daugiausia per vieną mėnesį.

Pastarųjų raketų smūgių taikiais tapo kovotojai, susiję su Šiaurės Vaziristane veikiančiu vadinamuoju Haqqani (Hakanių) tinklu – nepriklausoma protalibaniška sukilėlių grupe, susijusia su Jalaluddinu Haqqani (Džalaludinu Hakaniu) ir jo sūnumi Sirajuddinu Haqqani (Siradžudinu Hakaniu).

Nuo 2008 metų rugpjūčio Pakistane per daugiau nei 139 bepiločių lėktuvų atakas žuvo mažiausiai 1 150 žmonių, tarp jų keli svarbūs kovotojų vadai.

Tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” vadovas Osama bin Ladenas yra susijęs su numanomu planu įvykdyti išpuolių seriją Europos miestuose, taip pat galimai Jungtinėse Valstijose, ketvirtadienį pranešė JAV visuomeninis radijas.

Prieš kelis mėnesius O.bin Ladenas informavo “al Qaeda” sąjungininkus ir partnerius, jog jis nori bent trijose Europos šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje) surengti išpuolius, panašius į Mumbajuje prieš dvejus metus įvykdytas teroro atakas, nurodė “National Public Radio” (NPR), remdamasis žvalgybos pareigūnų ir su šiais faktais susipažinusių asmenų informacija.

2008 metai Indijos finansų sostinę atakavę dešimt iki dantų apsiginklavusių užpuolikų nužudė 166 žmones ir daugiau nei 300 sužeidė trijuose prabangiuose viešbučiuose, geležinkelio stotyje ir restoranuose.

Kaip praneša NPR, teroristai planavo apšaudyti žmones gausiai turistų lankomuose Europos miestuose ir užgrobti viešbučius. Tokio pobūdžio išpuoliai “al Qaeda” iki šiol nebuvo būdingi, tačiau šio plano detalės kol kas nėra aiškios.

O.bin Ladeno taikiniu taip pat gali tapti Jungtinės Valstijos.

“Žinoma, kad Osama bin Ladenas išplatino nurodymą, – NPR citavo vieną neįvardytą pareigūną, susipažinusį su žvalgybos duomenimis apie šį planą. – Jeigu jis paskelbė šį nurodymą, tiesiog negalime manyti, kad Jungtinės Valstijos nebūtų jo svarbiausių strateginių taikinių sąraše. Jos turi ten būti”.

Visuomeninis radijas pranešė, jog informacijos apie šį planą pirmiausia gauta iš Vokietijos piliečio Ahmado Siddiqui (Ahmado Sidikio), kuris šiuo metu laikomas suimtas Bagramo oro pajėgų bazėje netoli Afganistano sostinės Kabulo.

A.Siddiqui sakė pažinojęs Mohamedą Attą (Mohamedą Atą), vieną iš įtariamų 2001 metų rugsėjo 11 dieną Jungtinėse Valstijose surengtų teroro atakų vykdytojų. Sulaikytasis nurodė, kad jiedu lankė tą pačią mečetę Vokietijoje.

Manoma, jog naująjį planą paskatino sukurti “al Qaeda” aukščiausieji vadai, besislapstantys Pakistano genčių regionuose. JAV pareigūnai neseniai suintensyvino bepiločių lėktuvų smūgius šiame regione, siekiant likviduoti šio suokalbio sumanytojus, iš kurių keli esą buvo nukauti.

Žvalgybas pareigūnai sakė NPR, kad kai kurie planuotų atakų būsimieji vykdytojai jau buvo Europoje.

Kai kurie pareigūnai būgštauja, kad planuojamų “komandosų atakų” vykdytojai galėjo atvykti į Vakarus, naudodamiesi Europos šalių pasais, todėl būtų sunku juos surasti ir sustabdyti.

Terorizmu įtariama Eglė Kusaitė tvirtina, kad ją suimtą Lietuvos ir Rusijos pareigūnai mušė kelis kartus.

Antradienį po teismo posėdžio, kuriame prašė tirti galimai prieš ją panaudotą smurtą, 21 metų mergina taip pat sakė, kad jai buvo leidžiami į veną psichotropiniai vaistai.

“Pirmasis sumušimas buvo areštinėje (pernai spalio pabaigoje – BNS), vėliau, kai rusai atvažiavo. Pirma apklausa buvo su Justu Lauciumi Generalinėje prokuratūroje, o kitą dieną, nežinau kurią, buvau išvežta į nežinomą baltą pastatą”, – žurnalistams po Vilniaus apygardos teismo posėdžio pasakojo E.Kusaitė.

“Manau, kad galėjo būti taip, kad (tas pastatas – BNS) priklausė galbūt Valstybės saugumo departamentui (VSD). Aš nedarau prielaidų, tiesiog man taip atrodė, kad gal priklausė VSD. Aš ten buvau patalpinta į “boksiką”, vadinamą laikino sulaikymo vietą. Įėjo trys rusai ir pradėjo reikalauti, kad liudyčiau prieš Magmadovus. Kai aš atsisakiau tai daryti, pasipylė keiksmai, smūgiai, ir spardė, ir daužė, ir trankė į žemę paėmę už plaukų”, – teigė mergina.

Merginos teigimu, ji buvo trijų Rusijos pareigūnų sumušta ir jų grasinimų apklausų metu sulaukė balandžio pradžioje. Jie, anot E.Kusaitės, neprisistatė.

“(Su rusais teko bendrauti – BNS) du kartus. (Balandžio – BNS) septintą ir kitą kažkurią dieną (…) Jie sakė iš pradžių, esą tu protinga mergaitė, tu papasakosi ir pradėjo kišti diktofoną. Kai aš akivaizdžiai atsisakiau su jais bendrauti, tada pasipylė riksmai ir smūgiai. Aš nieko apie Magmadovus nesakiau, bet jie vis tiek pasakė, kad mes surašysime taip, kaip mums reikia, mes pakankamai žinome iš jūsų bendravimo internetu, tuos aspektus pritaikysime”, – pasakojo mergina.

Ji tvirtino iš pat pradžių nesiskundusi, nes bijojo dėl artimųjų.

“Iš karto nesiskundžiau, nes bijojau dėl savo artimųjų gyvybės, nes man sakė, kad artimieji negyvens ir tu pati negyvensi. Sako – pabandyk pasiskųsti, neišgyvensi nė savaitės. Be to, grasino, kad nukankins tą draugę Maskvoje, sakė, išvešime tave, tavo draugę į Maskvą, susprogdinsime”, – tikino E.Kusaitė.

Ji teigė iš pradžių apskritai nenorėjusi, kad informacija apie esą patirtą smurtą išeitų į viešumą.

“Aš siunčiau per vieną savo draugę laiškus artimiesiems, mano laiškai buvo cenzūruojami, aš nenorėjau, kad visa tai atsispindėtų, nes bet kokiu atveju galėjau sulaukti bausmės. Paskui susekė vis tiek, kad laiškai buvo siunčiami per draugę ir, žodžiu, apie tą smurtą aš išdėsčiau artimiesiems, bet prašiau laiškų neviešinti. Aš norėjau kažkam pasisakyti, pasipasakoti, bet artimieji laiškus paviešino”, – tvirtino įtariamoji.

Mergina pasakojo, kad pirmą kartą ją sumušė Lietuvos pareigūnai iš karto po sulaikymo spalio pabaigoje.

“Į areštinę, į kamerą atėjo pareigūnai ir pradėjo tyčiotis ir trankyti”, – teigė E.Kusaitė.

Mergina taip pat pasakojo, kad jai buvo leidžiami, kaip ji mano, psichotropiniai vaistai. Juos, anot merginos, leido nepažįstama moteris.

“Psichotropiniai vaistai, aš manau, man buvo leidžiami, nes man aišku daugelis epizodų yra išsitrynę iš to laikotarpio, kai prieš mane naudojo psichotropines medžiagas. Man vaistai buvo leidžiami, per “bliuską” buvo leidžiami, dabar atsigamina epizodai, kad buvo leidžiami į veną. Generalinėje prokuratūroje ir kalėjime apklausų metu”, – kalbėjo E.Kusaitė.

Vilniaus apygardos teismas antradienį nagrinėjo merginos skundą dėl galimai jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichologinio smurto tuo metu, kai buvo suimta.

Mergina skundžia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas E.Kusaitės skundas dėl liepos mėnesį Generalinės prokuratūros sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl jos atžvilgiu neva naudoto smurto.

Mergina anksčiau teismo posėdžiuose yra tvirtinusi, kad per apklausas prieš ją naudotas fizinis smurtas, psichologinis spaudimas, psichotropinės medžiagos. Dėl to esą ir keitėsi jos parodymai.

“Tose apklausose, kurias atsimenu, buvau pastatyta į padėtį be išeities”, – tikino E.Kusaitė. Ji sakė, kad pareigūnai grasino, jog jai neprisipažinus nukentės jos draugai Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova, kurie dabar yra sulaikyti Maskvoje.

E.Kusaitė yra įtariama tuo, kad rengėsi susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje

"Veido" archyvas

Kopenhagos, Londono, Paryžiaus ir kitų sostinių gyventojai nuogąstauja, kad neprasidėtų naujos teroristų atakos

Pastaruoju metu terorizmo grėsmė nuolat didėja. Ir prie to nemažai prisideda ne tik teroristams aptemstantis protas, bet ir pykčio bei kvailumo apakintų vakariečių provokacijos.

Prieš savaitę Australijos teisininkas Alexas Stewartas, dirbantis Kvynslando technologijų universitete, atsisėdo priešais filmavimo kamerą su dviem cigaretėmis dantyse – viena susukta į šventosios musulmonų knygos Korano, kita – į krikščionių Biblijos lapą – ir paklausė: na, tai kuri knygelė smilksta geriau? Pabandęs vienos ir kitos, padarė išvadą, kad Biblija liepsnoja geriau. Tada šį makabrišką dvylikos minučių vaizdelį įkėlė į “YouTube” tinklą, kad jį pamatytų visas pasaulis.

O tada viskas ir prasidėjo. Iš pradžių tokiu nepagarbiu elgesiu pasipiktino musulmonų dvasininkai, vėliau į gatves ir musulmoniškose šalyse, ir Vakaruose išėjo įskaudinti islamo išpažinėjai. Dar vėliau įsitraukė politikai ir pagaliau į šį reikalą įsikišo Interpolas.

Likus vos kelioms dienoms iki rugsėjo 11-osios minėjimo ši kovos su tarptautiniu nusikalstamumu organizacija paskelbė turinti žinių apie teroristinių atakų pavojų 188-ose šalyse, mat gavo signalų, kad teroristų grupuotės ketina keršyti visam Vakarų pasauliui. Ir ne tik dėl neatsargių australo žaidimų su ugnimi. Artėjant rugsėjo 11-ajai, Vakarų pasaulis, regis, nieko kito nedarė, tik provokavo teroristus, šaipydamasis ne tik iš jų, bet ir iš viso musulmonų pasaulio bei jų įsitikinimų.

Užtenka prisiminti, kad dabar bepročiu vadinamas JAV pastorius Terry Jonesas prieš porą savaičių pagrasino rugsėjo 11-osios proga sudeginti Koraną. Jau tada “Al Qaeda” paskelbė, kad tokiu atveju atsakys išpuoliais, per daug nesirinkdama taikinių.

Šiek tiek anksčiau teroristus įpykdė italų menininkai, parodoje pristatydami pranašą Mohamedą ir Koraną įžeidžiančius kūrinius.

Daug audrų sukėlė ir šiųmetis Prancūzijos valdžios sprendimas uždrausti šalyje gyvenančioms musulmonėms į mokymo įstaigas eiti su galvos apdangalais, vadinamais burkomis. Neliko nepastebėtas ir Šveicarijoje neseniai įsigaliojęs sprendimas drausti šalyje statyti naujus minaretus, iš kurių musulmonai šaukiami melstis.

Lyg to būtų negana, Danijoje visai neseniai vykusiuose rinkimuose laimėjo antimusulmoniškai nusiteikusi radikalų partija. Beje, Danija apskritai įtraukta į teroristų juodąjį sąrašą. Štai vos prieš savaitę viename Kopenhagos viešbutyje nugriaudėjus nedideliam sprogimui, per atsitiktinumą buvo sulaikytas, kaip įtariama, teroristinį aktą planavęs nusikaltėlis. Tarp jo daiktų rastas Danijos laikraščio “Jyllands-Posten” redakcijos adresas. To paties, kuriame 2007-aisiais buvo išspausdinta nespalvota švedų karikatūristo Larso Vilkso karikatūra, pašaipiai vaizduojanti pranašą Mohamedą. Tad tyrėjai beveik įsitikinę, kad prieš savaitę šios redakcijos darbuotojams vos per plauką pavyko išvengti atakos.

Provokacijų medžioklė

Žinoma, galėtume tvirtinti, esą bijoti nėra ko: kovai su terorizmu kasmet skiriami milijardai JAV dolerių. Išnaikinti teroristų organizacijas mėgina galingiausių pasaulio valstybių žvalgybos ir kariai. Jų užmačios dažnai atskleidžiamos ir nelaimių pavyksta išvengti.

Kita vertus, pripažįstama, kad teroristai niekur nedingo, o pastaruoju metu jų atakų tikimybė smarkiai padidėjo. Ir, kaip teigia JAV žvalgybos veiklą nušviečiantis leidinys “Stratfor”, tik laiko klausimas, kada statinė sprogs.

Janas Hjarpe, Švedijos Lundo universiteto islamo studijų profesorius, tvirtina, kad pastaruoju metu santykiai tarp Vakarų ir teroristų grupuočių darosi vis aštresni ir įgauna kitokį pobūdį. Tad teroristų tyla gali būti lyg ta prieš audrą.

Anksčiau teroristai patys kurstydavo Vakarus: siųsdavo filmuotus lyderių pasisakymus ar kraują stingdančius susidorojimo su įkaitais įrodymus, o dabar stebi ir klausosi – medžioja Vakarų provokacijas, tokias kaip rūkantis australas ar Koraną deginti užsimojęs JAV pastorius.

“Esu įsitikinęs, kad tokios provokacijos teroristų lyderiams leidžia rinkti taškus ne tik tarp nusikaltimų bendrų, bet ir tarp taikių musulmonų, kuriuos vis labiau siutina, jog Vakarų šalyse žodis “teroristas” ir “musulmonas” neretai reiškia tą patį”, – užbaigia profesorius.

Terorizmu įtariama 21 metų klaipėdietė Eglė Kusaitė turi būti paleista į laisvę, ketvirtadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas. Šio teismo teisėjas Viktoras Kažys panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo jos suėmimas pratęstas dviem mėnesiams.

E.Kusaitė ketvirtadienį prašėsi paleidžiama į laisvę ir teigė atsisakanti anksčiau viešai pasakytų žodžių dėl teroro aktų vykdymo.

Ji pareiškė per devynis mėnesius, kai buvo suimta, padariusi “išvadas dėl kai kurių savo pasisakymų”. “Atsisakau viešai internete, pokalbiuose išsakytų minčių apie teroro aktų rengimą”, – tvirtino mergina.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad jos mintys apie teroro aktą rengimą buvo išprovokuotos kitų žmonių.

E.Kusaitė įtariama, kad pernai siekė išvykti į Rusiją ir ten kaip savižudė susisprogdinti kariniame objekte.

Prokuratūros teigimu, ji mokėsi gaminti sprogmenis, gavo 500 dolerių perlaidą iš Rusijos piliečio Apti Magmadovo atvykti į Rusiją. Bylos duomenimis, būtent su šiuo čečėnų tautybės asmeniu ir jo seserimi Aišat Magmadova lietuvė ir rengė teroro aktą.

Ketvirtadienį per teismo posėdį E.Kusaitė tikino, kad ją radikalių veiksmų link esą stūmė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys.

“Dvejus metus iki sulaikymo mane sekė saugumiečiai, globojo mane. Jie turėjo suteikti pagalbą, jei matė, kad netinkama linkme einu, – teigė įtariamoji. – (…) Buvau labai jauna. Man buvo tik 18 metų.”

Ji taip pat tvirtino buvusi paveikta psichotropiniais vaistais, o elektroninę knygą apie sprogmenis ir jų gamybą atsisiuntė internetu neva ne savo iniciatyva, o kito asmens prašymu.

E.Kusaitė ketvirtadienį teisme prisipažino išpažįstanti islamą, kurį priėmė Vokietijoje.

Pasak jos, į Rusiją pernai spalį ji vyko aplankyti susirašinėjimo draugės Aišat Magmadovos. Tačiau ikiteisminį tyrimą perėmęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda atkreipė dėmesį, kad bilietą ji buvo įsigijusi tik į vieną pusę.

Mergina aiškino tiesiog nežinojusi, kiek laiko svečiuosis Rusijoje.

Priimti islamą ją paskatino draugystė su jaunu čečėnu, kuris prieš porą metų iš Klaipėdos išvyko į Čečėniją ir ten esą žuvo.

Bylos duomenimis, neva klaipėdietė norėjo atkeršyti dėl draugo žūties ir dėl to rengėsi atlikti teroro aktą.

“Labai noriu į laisvę, ir darysiu viską, kad daugiau nesuteikčiau skausmo savo motinai”, – teisme sakė E.Kusaitė.

Argumentuodama, kodėl reikėtų įtariamąją paleisti į laisvę, jos gynėja Ingrida Botyrienė atkreipė dėmesį, kad suėmimo pagrindas grindžiamas daugiausia jai inkriminuojamos veikos sunkumu ir numatytos bausmės griežtumu.

Anot advokatės, teiginiai, jog mergina gali trukdyti procesui ir padaryti naujų nusikalstamų veikų, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

I.Botyrienė taip pat atkreipė dėmesį, kad jai mesti įtarimai daugiausia grindžiami E.Kusaitės mintimis, pasakytomis asmeninių pokalbių metu, bei faktu, kad ji atsisiuntė elektroninę knygą apie sprogmenų gamybą. Anot gynėjos, tai nėra pakankamas pagrindas laikyti jos ginamąją suimtą.

Prokuroras M.Dūda tvirtino, kad E.Kusaitę būtina laikyti suimtą, nes jis gali ir slapstytis, ir mėginti daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, kuris atliekamas jos bendrininkų atžvilgiu.

Be to, anot pareigūno, merginos ryšiai su šeima – silpni. Tai rodo jos buvęs pabėgimas į Vokietiją.

“E.Kusaitė rengėsi vykdyti teroro aktą. Nusikalstamos veikos ji nebaigė, nes rengimosi stadijoje ją užkardė VSD pareigūnai, – sakė M.Dūda. – (…) Būdama laisvėje ji gali realizuoti savo nusikalstamą sumanymą iki galo.”

Anot jo, Rusijoje suimtų Magmadovų artimieji ketina atvykti į Vilnių, kad suderintų E.Kusaitės ir Aišat bei Apti Magmadovų parodymus.

Generalinės prokuratūros prokuroras nežinojo, ar lietuvės atžvilgiu Rusijoje atliekamas koks nors tyrimas. Kita vertus, jis pripažino, jog ir čia, ir ten tiriama ta pati nusikalstama veika.

Generalinė prokuratūra liepą pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl klaipėdietės rengimosi dalyvauti teroristinėje veikloje.

E.Kusaitei šiuo metu yra pateiktas galutinis įtarimas dėl dalyvavimo kuriant ir dalyvaujant organizuotoje grupėje teroro aktui vykdyti ir dėl rengimosi padaryti teroro aktą itin kvalifikuotomis aplinkybėmis.

Griežčiausia gresianti bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.

Prokurorų duomenimis, E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte – karinėse bazėse, kuriose buvo laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekiant sunkių padarinių – tai yra, nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį.

Šiuo metu įtariamoji ir jos gynėjai susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tyrimo medžiagą sudaro 15 tomų dokumentų.

E.Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis.

Dar du asmenys – Apti Magmadovas ir Aišat Magmadova – laikomi suimti Rusijoje. Jie įtariami verbavę lietuvę teroristiniam aktui.

JAV federalinis prisiekusiųjų teismas Niujorke pirmadienį pripažino du islamistų kovotojus kaltais rengus sąmokslą susprogdinti Johno F.Kennedy (Džono F.Kenedžio) tarptautinį oro uostą.

Gajanoje gimęs 67 metų Russellas Defreitasas (Raselas Defreitasas), turintis JAV pilietybę, ir 58 metų Abdul Kadiras iš Gajanos rengė sąmokslą susprogdinti pastatus, kuro cisternas ir vamzdynus oro uoste Niujorko Kvinso rajone. Jie buvo areštuoti 2007 metų birželį.

Pasak prokurorų, R.Defreitasas, anksčiau dirbęs oro uoste, suteikė žinių apie jo infrastruktūrą ir išplanavimą, o inžinierius Abdul Kadiras padėjo techniniais klausimais, pavyzdžiui, kaip susprogdinti po žeme esančius kuro vamzdynus.

Vyrams gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pavyko užkirsti kelią teroro aktui, kurį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė ketino įvykdyti Rusijoje – susisprogdinti kariniame objekte ir nusinešti su savimi kuo daugiau žmonių gyvybių, antradienį pranešė prokuroras.

Tokias detales antradienį per Lietuvos Apeliacinio teismo (AT) posėdį atskleidė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

“E.Kusaitė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo padaryti, kad įvykdytų tai, kas jai buvo liepta, tai yra vykti į Rusiją, kad susisprogdintų kariniame objekte”, – teisme kalbėjo J.Laucius.

Teismo posėdyje nagrinėjamas įtariamosios skundas dėl balandžio 22-ąją priimto Vilniaus apygardos teismo sprendimo pratęsti suėmimą trims mėnesiams. Mergina suimta jau ilgiau kaip šešis mėnesius, nuo spalio pabaigos.

Prokuroras teigė, kad E.Kusaitė įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 5 dalį, tai yra, kad dalyvavo bendrininkų grupėje siekiant įvykdyti teroro aktą.

Pasak J.Lauciaus, yra duomenų, kad tokiu žingsniu siekta įbauginti žmones.

Vis dėlto jos veiksmus pavyko užkardyti, nes ji buvo sulaikyta Lietuvoje.

Posėdžio pradžioje buvo paviešinta, kad paruošiamuosius veiksmus dvidešimtmetė mergina esą vykdė nuo pernai metų birželio iki spalio 24-osios, kuomet buvo sulaikyta: tuomet ji mokėsi daryti sprogmenis, juos detonuoti, gavo lėšų tokiems mokymams.

Prokuroras J.Laucius tvirtino, kad E.Kusaitė turėjo ryšių ne tik su Rusijoje esančiais asmenimis, kurie buvo sulaikyti, bet ir su “agresyvaus islamo nuostatų” besilaikančiais asmenimis Azerbaidžane, Uzbekijoje, Anglijoje.

"Veido" archyvas

Po sprogimų Maskvos metro stotyse specialiosios tarnybos prakalbo apie būrį eilėje laukiančių gerai parengtų savižudžių sprogdintojų.

Niekuo iš kitų neišsiskiriantį rytą savižudės sprogdintojos nusileidžia į vieno didžiausių Europos miestų metro stotį. Rytą, kai tūkstančiai žmonių skuba ir grūdasi į vagonus, nenorėdami pavėluoti į darbą. Kai tėvai su mažais vaikais metro važiuoja į darželius ir mokyklas.

Tada jos susisprogdina. Tą akimirką vienų gyvenimas akimirksniu baigiasi, kitų – visiems laikams pasikeičia. 39 aukos, šimtai sužeistųjų, tūkstančiai prislėgtų sielvarto ir baimės. Skausmas, aimanos ir klyksmai, gelbėtojų automobiliai, medikų brigados – taip lygiai prieš savaitę prasidėjo rytas Maskvoje.

Per tą savaitę apie teroristų išpuolį pasakyta ir prirašyta daug. Daug pažadėta: Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažadėjo sunaikinti teroristų tinklą. Specialiosios tarnybos – atskleisti visus šio išpuolio organizatorius. Čėčėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas prisiekė išnuodyti visus teroristus kaip žiurkes.

Tačiau baimės ir netikrumo per savaitę tik padaugėjo. Vis garsiau kalbama, kad praėjusio pirmadienio išpuolis – niekur garsiai nepaskelbto teroristų karo pradžia. Kad sprogdinimų bus vis daugiau, o nematomas priešas kels vis didesnę baimę ir paniką.

Tokiomis nuotaikomis gyvena ne tik paprasti rusai, prancūzai ar lietuviai. Lygiai tą patį jau kalba ir vieši asmenys.

Nežinoma grupuotė

Rusijos tyrėjai perspėja, kad netrukus gresia daugiau teroristų išpuolių, o maždaug 20 parengtų (kiek žinoma, “mokslus” išėjusių Turkijoje) savižudžių sprogdintojų laukia savo eilės.

Federalinė tyrimų tarnyba (FTB) savo ruožtu aiškina, kad dvi Maskvos metro susisprogdinusios moterys gali būti dar didesnės, galbūt 30 teroristų apimančios grupės narės. Esą juos visus rengia čečėnų kovotojai – taip yra sakęs toks Saidas Buriatskis. O juo FTB tiki, mat jis buvo įtakingas islamistas ir ideologas, įdėjęs džihadą skelbiantį videoįrašą į interneto svetainę “Youtube”, o kovo pradžioje nužudytas specialiųjų pajėgų. Neatmetama galimybė, kad sprogdinimai Maskvos metro gali būti susiję su jo nužudymu. “Kerštas”, – įsitikinęs Rusijos laikraštis “Kommersant”.

Tačiau kas iš tiesų kaltas, greičiausiai taip ir nepaaiškės. Kaip ir visais kitais atvejais, kai Rusija nukentėdavo nuo teroristų išpuolių.

Galima net išvesti kelių žodžių formulę, kas apie sprogdinimus metro stotyse bus kalbama po kelerių metų: “Rusija apkaltino čečėnų kovotojus, o šie įžvelgia paties Kremliaus pirštą”. Mat lygiai tą patį galima pasakyti ir apie kone visus teroristų išpuolius, kurių Rusijoje nuo 1995-ųjų buvo 26.

Blogiausia ne tai, kad Rusija ilgai nesvarstydama apkaltina čečėnus, o ekspertai tam net sugalvojo specialų terminą – “čečėnizavimas”. Blogiausia, kad niekada nepaaiškėja visa tiesa, o kaltininkai nebūna nubausti, kad ir kas jie būtų.
Žmogaus teisių instituto Maskvoje analitikė Tania Lokšina neabejoja, kad Rusijoje kovojama nebent su pasekmėmis, bet tikrai ne su priežastimis: “Tai, kad D.Medvedevas susidoros su konkrečiu teroristų tinklu, nereiškia, jog liausis pačios Rusijos smurtas Čečėnijoje, Ingušijoje ar Dagestane. O būtent nuo to reikėtų pradėti, siekiant užkirsti kelią ateities teroristų išpuoliams”.