Seimas penktadienį nepritarė tai numatančiai Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Jono Rimanto Dagio parengtai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisai: už balsavo 6 Seimo nariai, prieš – 20, o susilaikė 63 parlamentarai.

J.R.Dagys siūlė 1 procentiniu punktu – nuo 3 iki 4 proc. – padidinti gyventojų įmokas “Sodrai”.

Padidėjus įplaukoms į “Sodrą”, J,.R.Dagys siūlė nuo 2011 metų palikti galioti dabartinę motinystės išmokų tvarką, kai ji siekia 90 proc. buvusio motinos (tėvo) uždarbio pirmais vaiko auginimo metais ir 75 proc. – antraisiais.

Dabar darbdavys už darbuotoją “Sodrai” moka 31 proc. jo uždarbio dydžio įmokas, o pats darbuotojas – dar 3 procentus.

Seimas neribotam laikui paliko galioti iki 2 proc. sumažintas “Sodros” įmokas privatiems pensijų fondams. Anksčiau buvo numatyta, kad 2 proc. tarifas galioja iki šių metų pabaigos.

Seimas trečiadienį priėmė atitinkamas Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 18 parlamentarų.

Seimas nesutiko “Sodros” pervedimus į antros pakopos pensijų fondus sumažinti iki 1 proc. Tokias pataisas siūlė valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir “darbietis” Mečislovas Zaščiurinskas.

Seimas taip pat įpareigojo Vyriausybę, konstatavus valstybėje susidariusios ypatingos padėties pabaigą, Seimui pateikti pataisas dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

2008-ųjų pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti “Sodros” įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 metų pavasarį – iki 2 proc. ir šią tvarką siūlyta taikyti tik iki 2010-ųjų pabaigos, o nuo 2011-ųjų grįžti prie 5,5 proc., taip pat žadėta gyventojams dėl to patiriamus nuostolius kompensuoti vėliau.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti “Sodros” mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš “Sodros”.

Seimas šiandien priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, inicijuotas Vyriausybės, kurios suteikia individualių įmonių savininkams pasirinkimo laisvę mokant pensijų socialinio draudimo įmokas.

Individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai iki 2012 metų sausio 1 d. galės patys nutarti, ar mokėti įmokas pensijų socialiniam draudimui. Iki šiol jie privalėjo kas mėnesį mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumų, kurios negalėjo būti mažesnės negu minimali mėnesinė alga ir buvo privalomai draudžiami pensijų, motinystės ir sveikatos draudimu. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, nuo 2011 metų sausio mėnesio bus apdrausti socialiniu draudimu.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, įstatymo pataisos palengvins mokesčių naštą ir prisidės stengiantis išsaugoti verslą.

Kaip ir buvo prognozuota, valstybinio socialinio draudimo fondas “Sodra” šiemet ir toliau gilina deficitą. Pernykščius metus baigusi su 2,48 mlrd. Lt siekusiomis skolomis, šiemet per pirmus keturis mėnesius “Sodra” savo skylę padidino dar 1,2 mlrd. Lt.

Į finansinę duobę įkritusiai “Sodrai” Vyriausybė pernai gruodį suteikė rekordinę 1,35 mlrd. Lt paskolą, kad fondas galėtų mokėti išmokas pirmąjį šių metų pusmetį. Priminsime, kad lėšos “Sodrai” skiriamos iš valstybės vardu užsienio rinkose brangiai pasiskolintų pinigų.

Iš “Sodros” nuolat plaukiant blogoms žinioms, visuomenėje kyla įtampa. Gegužės mėnesį, “Sodrai” pradėjus centralizuotai mokėti pensijas, jos pervedimas į daugelio gavėjų sąskaitas vėlavo kelias dienas. Nepatenkinti pensininkai buvo užgulę komercinių bankų poskyrius, panikuodami skambino į “Sodrą”. Organizacija atsiprašė žmonių ir pranešė, kad vėlavimai susiję su naujos sistemos diegimu, bet visi pensininkai anksčiau ar vėliau gaus jiems priklausančią dalį. Tik nepaaiškino, kaip gaunant, pavyzdžiui, 700 Lt pensiją, išgyventi kad ir tas kelias bepiniges dienas.

“Veidas”: Šių metų pradžioje apie “Sodros” reformos projektą visi garsiai pašnekėjo ir nutilo. Kas šiuo metu su juo daroma?

A.M.: Apie būtinybę imtis esminės “Sodros” reformos šnekėta visus metus. Dabar turime Vyriausybės darbo grupės parengtą projektą, savo projektą yra pateikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir mes, Liberalų ir centro sąjunga. Taigi yra trys projektai, o šiuo metu vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais bei partijomis. Mano požiūriu, reformą reikia pradėti neatidėliojant, nes jeigu to nepadarysime dabar, dėl “Sodros” biudžeto problemų po 20 metų Lietuva susidurs su didžiuliais iššūkiais. Numatomas “Sodros” biudžeto deficitas – apie milijardą litų – tik didės. O demografinė padėtis Lietuvoje, kaip ir visoje šiaurinėje Europoje, nepalanki – visuomenė sensta, dirbančiųjų, savo įmokomis išlaikančių pensinio amžiaus žmones, vis mažėja.

“Veidas”: Ar galime tikėtis, kad iki liepos 1 d. galutinis projektas bus parengtas?

A.M.: Nežinau, ar pavyks. Įsipareigota iki liepos 1 d., bet nesiimčiau tvirtinti, kad tai bus padaryta. Kur kas svarbiau, nei suspėti iki šio termino, rimtai pasirengti ir pradėti esminę reformą, skirti projektui daugiau laiko ir ieškoti sutarimo tarp visų socialinių partnerių – darbdavių, profesinių sąjungų, politinių partijų. Kad visi sutartų, kokiu keliu bus einama, nes ši reforma bus ilgalaikė. Šiandien viena Vyriausybė, rytoj – kita, bet susitarimo turės būti laikomasi.

“Veidas”: Ar atidėliodami terminus politikai savaime nenumarins “Sodros”, kaip, beje, ir buvo siūloma?

A.M.: Numarinti negalime, nes valstybė turi įsipareigojimų savo žmonėms – juos reikia vykdyti, ir, žinoma, neturime laukti, kol fondas bankrutuos. Reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad pensijų didinimas ir mažinimas bei kiti socialinių išmokų dalykai turi būti griežtai atsieti nuo politinės konjunktūros ir susieti su ekonomine padėtimi: kyla ekonomika, daugėja įmokų – pensijos didėja. Deja, jeigu ekonomika leidžiasi, turi mažėti ir socialinės išmokos – aišku, taikant tam tikrą kompensacinį mechanizmą. Kad neatsitiktų taip, jog politikai, užsimanę prieš rinkimus gražiai atrodyti, padidina išmokas, kaip buvo 2008 m., ir tikisi, kad už juos balsuos. O kad po metų biudžete bus skylė, kaip Lietuvoje ir atsitiko, negalvoja. Todėl ir siūlome socialines išmokas griežtai susieti su draudžiamosiomis pajamomis, kad politikai negalėtų daryti įtakos.

Savivaldybė turės atlyginti “Sodrai” žalą, kurią patyrė gatvėje paslydusi ir ranką susilaužiusi moteris.

Šį teisinį precedentą sukūrė nelaimingas atsitikimas Rokiškyje. Dienraštis “Lietuvos žinios” penktadienį rašo, kad dviejų instancijų – Rokiškio rajono apylinkės ir Panevėžio apygardos – teismai nusprendė, kad Rokiškio rajono savivaldybė penkiasdešimtmetei moteriai privalo atlyginti 23 tūkst. litų žalą, patirtą per plikledį, kai ši skubėdama į darbą paslydo ir susilaužė ranką.

“Sodros” rajono skyriaus teisininkė Daiva Jasiūnienė dienraščiui sakė, kad iki šiol Lietuvoje, matyt, nebūta atvejo, kad “Sodra” į teismą duotų savivaldybę ir kad vietos valdžia būtų pripažinta nelaimingo atsitikimo kaltininke – jai būtų priteista atlyginti patirtą žalą.

Anot teisininkės, abiejuose teismuose “Sodrai” pavyko laimėti, nes buvo įrodyta, kad savivaldybei priklausanti bendrovė “Rokiškio komunalininkas” nenuvalė ar bent specialiu mišiniu nepabarstė šaligatvio, kuriuo rytą į darbą skubėjo miesto gyventojai.

Rokiškio rajono meras Almantas Blažys teigė gerbiantis teismų darbą ir jų sprendimus priimantis nuolankiai, todėl kartu su rajono tarybos nariais jis žada rasti teismo priteistų pinigų moters lūžusios rankos gydymo išlaidoms padengti.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų “Sodros” Rokiškio skyriuje.

Atlikus kratas, “Sodros” Rokiškio skyriaus direktorei Nijolei Anzelmai Valickienei pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Direktorė sulaikyta 48 valandoms.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2010 m. balandžio mėnesio pajamos buvo 849,8 mln. Lt, tai yra 42 mln. Lt arba 5,2 proc. daugiau nei buvo planuota.

Kaip ir buvo planuota, gauta 29 mln. Lt asignavimų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių.

Deja, 2010 metų balandžio mėnesio priskaičiuotos išmokos buvo 1 mlrd. 97,8 mln. Lt, tai yra 46,6 mln. Lt arba 4,4 proc. daugiau nei planuota, nes didesnis lėšų poreikis nedarbo draudimo išmokoms. Šių metų balandžio mėnesio išmokos buvo 248 mln. Lt didesnės už pajamas. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turėjo 3 mlrd. 166,2 mln. Lt įplaukų, tai 90,1 mln. Lt. arba 2,9 proc. daugiau, nei planuota.

„Sodros“ biudžeto išmokos per 2010-ųjų sausio – balandžio mėnesius sudarė 4 mlrd. 374,0 mln. Lt ir buvo 153,1 mln. Lt didesnės nei planuotos. Perviršis susidaro dėl didesnių nei planuota nedarbo draudimo išlaidų. Pateikti duomenys yra preliminarūs.

Draudimo bendrovės ir gyvybės draudimo paslaugas teikiantys bankų padaliniai verslininkams ir vadovams pasiūlė legalų būdą, kaip apgaudinėti valstybę: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir dalies pelno mokesčio.

Didžiausias pastarųjų savaičių premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės galvasopis, kaip iš maždaug 200 tūkst. žmonių, kurių dauguma neturi jokio darbo ir jokių pajamų, išreikalauti už praėjusius metus nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – maždaug po 864 Lt. Ta proga premjeras sudarė vyriausybinę darbo grupę. Jai pavesta rasti būdų, kaip į biudžetą “įnešti” apie 173 mln. Lt, kad, ministro pirmininko žodžiais, nenukentėtų mokesčių sistema.

Tikslas šventas. Visi privalome laikytis solidarumo principo ir valstybei sąžiningai mokėti mokesčius, iš kurių išlaikomi mūsų tėvai ir vaikai. Premjeras A.Kubilius ir visa jo kariauna absoliučiai teisūs: visi kairiųjų populistų laikais sudaryti mokesčių šiltadaržiai įvairioms finansinių rėmėjų ir kitokioms interesų grupėms turi būti sunaikinti.
Bet tai žodžiai, o ką rodo darbai?

“Veido” žurnalistinis tyrimas atskleidžia šiandieninės valdžios dviveidiškumą. Konservatoriai su savo koalicijos partneriais liberalais, liberalcentristais ir nežinia į ką virtusiais šoumenais dar labiau didina socialinę atskirtį ir išskiria dar siauresnes priviligijuotas verslo grupes, kurioms suteikia teisę nemokėti valstybei mokesčių. Bene labiausiai priviligijuota verslo grupė – gyvybės draudimo bendrovės ir šias paslaugas teikiantys svetimų šalių bankų padaliniai Lietuvoje.

Pasirodo, konservatoriai ne tik nepanaikino jokių lengvatų draudimo bendrovėms, o, priešingai, kaip patikslino “Sodros” Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas, nuo praėjusių metų sausio visi darbdaviai, kurie įmonės sąskaita apdraudžia savo darbuotojus gyvybės draudimu, be visų kitų, dar kairiųjų įteisintų mokesčių lengvatų, nemoka ir “Sodros” mokesčio.

Galimybė išsimokėti atlyginimą nemokant mokesčių valstybei

“Veido” žurnalistė, apsimetusi naivia vidutinio verslininko žmona, dirbančia puse etato vyro vadovaujamoje įmonėje, apskambino visas bendroves, teikiančias gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, ir paprašė jų darbuotojų pateikti draudimo pasiūlymus tariamai įmonei. Tikslas – esą įmonės vardu apdrausti patį savininką, jo žmoną bei maždaug penketą lojaliausių darbuotojų, bet, svarbiausia, išvengti mokestinių prievolių valstybei: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų (FAPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir dalies pelno mokesčio. Tokia atvira ir paprasta “verslininko žmonos” motyvacija – apdumti mokesčių rinkikus daugeliui draudikų kėlė pritariamą šypseną.
Šio žurnalistinio eksperimento “Veidas” ėmėsi siekdamas apginti visuomenės interesą nebūti mulkinamiems valdžios, draudikų ir darbdavių.

Beje, keletas verslininkų, pasinaudojusių šiomis Pelno, Gyventojų pajamų, Valstybinio socialinio draudimo ir Draudimo įstatymuose įteisintomis mokesčių nemokėjimo galimybėmis, atvirai ir sarkastiškai “Veido” žurnalistei dėstė: “Jei valdžia tyčiojasi iš verslo keldama kitus mokesčius, tai kodėl mes turime būti lojalūs? Mes tiesiog naudojamės visomis įstatymų spragomis, kaip legaliai plauti pinigus. Juk gyvybės draudimo lengvatos juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, yra ne kas kita, kaip įteisintas būdas nemokėti mokesčių. Iš tikrųjų samdomam darbuotojui nauda iš to draudimo menka, nes savininkas gali manipuliuoti darbuotoju ir bet kada pakeisti draudimo išmokos gavėją kitu, bet patiems įmonių savininkams, gaunantiems solidžius atlyginimus, gyvybės draudimo lengvatos yra puikus šansas išvengti mokesčių ir sukaupti pinigų senatvei bei apsidrausti nuo visų galimų rizikų – ligos, nelaimingų atsitikimų, mirties, o ir investuoti. Bet, jei atvirai, tai jokio rūpesčio paprastu žmogumi šiose lengvatose nėra. Jei valdžiai rūpi paprastas žmogus, tai kodėl atsisakyta lengvatų savo gyvybę besidraudžiantiems privatiems asmenims?”

Įdomu, kad lygiai taip gyvybės draudimo lengvatas juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, traktuoja ir pačių draudimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai.

Tiesa, yra viena išlyga – draudimo suma negali viršyti darbuotojo 25 proc. metinio “popierinio” atlyginimo. Mat jei drausi save ar darbuotoją suma, viršijančia ketvirtį metinio atlyginimo, už visus “perviršius” jau tektų susimokėti mokesčius.

Naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis popierinės pažymos tampa nebūtinos ir jų nebereikia pristatinėti nei į „Sodrą“, nei į darbovietę.

Kai asmuo kreipiasi į gydytoją ir pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS (Elektroninę nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą) užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pabrėžiame, jog užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas – tai juridinę galią turintis dokumentas, kurio pagrindu skiriama pašalpa. Per EPTS įformintas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“.

Darbdavys, prisijungęs prie EDAS, mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą. Pašalpos skyrimui reikalingą informaciją „Sodrai“ darbdavys taip pat gali pateikti elektroniniu būdu per EDAS, užpildęs Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris yra senojo popierinio nedarbingumo pažymėjimo antrosios pusės – draudėjo informaciją – atitikmuo.

Darbuotojui, norinčiam pareikti prašymą pašalpai skirti, nuo šiol nebūtina vykti į „Sodros“ teritorinį skyrių. Tai jis gali padaryti elektroniniu būdu, prisijungęs prie SEGAS („Sodros“ Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos), kurioje matomas ir išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.

Jeigu asmuo, kuriam per EPTS įforminamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, pageidauja, jam gali būti įteikiamas atspausdintas pranešimas apie elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą. Šis pranešimas neturi jokios juridinės galios – jo paskirtis tik informuoti apie išduotą elektroninį pažymėjimą.

Praėjusią savaitę premjero sudaryta darbo grupė iki liepos 1 d. svarstys, kaip Vyriausybei įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pensijų, socialinių išmokų, atlyginimų mažinimo per ekonominę krizę. “Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisininkai ir socialinio draudimo ekspertai taip pat analizuoja KT sprendimą. Į jį tikrai bus atsižvelgta”, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Bušinskaitė.

“Jei gyvename teisinėje valstybėje, nereikėtų atidėlioti pensijų mažinimo perskaičiavimo pagal KT išaiškinimą. Kuo ilgiau delsime, tuo brangiau tai gali valstybei atsieiti, nes kiekvienas pensininkas, kuris kreiptųsi į teismą dėl daugiau nei minimaliai sumažintos pensijos, laimėtų bylą”, – įspėja parlamentaras Algirdas Sysas.

Be kita ko, KT nurodė, kad ir biudžetininkų algos gali būti mažinamos proporcingai turėtoms ir tik oficialiai paskelbus, kad valstybę ištiko sunki ekonominė padėtis, ką Vyriausybė padarė tik spalį. Kokios pasekmės gali būti biudžetui, jei visi besijaučiantys nuskriausti kreiptųsi į teismą, sunku prognozuoti.

Štai KT pasiekė 30-ies teisėjų byla. Joje Administracinis teismas prašo išaiškinti, ar neišmokėtų atlyginimų grąžinimas už ne daugiau nei trejus metus, kaip numatyta Darbo kodekse, neprieštarauja Konstitucijai. Jei byla baigtųsi besiskundžiančiųjų naudai, kiekvienam jų iš valstybės biudžeto tektų sumokėti nuo 1997 m. iki dabar prikapsėjusius po maždaug 360 tūkst. Lt neišmokėtų atlyginimų, to paties turėtų teisę reikalauti ir kiti teisėjai. “Taip gali būti ir dėl neišmokėtų pensijų”, – įspėja A.Sysas.

KT vertinimu, mažinant algas ir išmokas reikėjo laikytis proporcingumo principo, tuo tarpu Vyriausybė prioritetu iškėlė solidarumą. Formaliai šis KT išaiškinimas nėra prievolė keisti priimtą tvarką. Jei būtų skųstas pats įstatymas, KT nusprendus, kad jis neatitinka Konstitucijos, jis iš karto nustotų galioti. Tačiau šįsyk, pritrūkus parlamentarų balsų, tebuvo prašyta išaiškinti jo formuluotes. “Tad dabar valdančiųjų sąžinės reikalas vykdyti KT verdiktą”, – įsitikinęs A.Sysas.

O kol kas “Sodros” biudžete ir taip žioji beveik 1 mlrd. Lt skylė. Išankstiniais duomenimis, pirmojo ketvirčio piniginės įplaukos buvo 2,3 mlrd. Lt, 2,1 proc. daugiau, nei planuota, o išlaidos – 3,3 mlrd. Lt ir viršijo planuotas 3,4 proc. Kaip paaiškino “Sodros” laikinoji vadovė Česlava Zabulėnienė, planuota, kad išlaidos bus 901,4 mln. Lt didesnės nei įplaukos, tačiau šis skirtumas faktiškai buvo 58,4 mln. Lt didesnis, nes išlaidos nedarbo draudimui siekė 145,6 mln. Lt, o tai beveik pustrečio karto daugiau, nei prognozuota. Planuojama, kad 2010 m. “Sodros” išmokos įplaukas viršys 2,77 mlrd. Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (“Sodra”) priklausančius parduodamus senelių globos namus “Senevita” Vilniaus rajone, Nemenčinėje, perims Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai BNS patvirtino laikinai “Sodros” direktorės pareigas einanti Česlava Zabulėnienė. Anot jos, dėl to neįvyko ketvirtadienį planuotas globos namų pardavimo aukcionas.

Č.Zabulėnienės teigimu, pirkti “Senevitą” norėjo trys pretendentai. Pradinė 100 proc. įmonės akcijų paketo kaina buvo 5,3 mln. litų.

“Sodra” senelių namus norėjo parduoti siekdama atsisakyti nepagrindinės veiklos. Prieš porą metų įmonė taip pat turėjo potencialių pirkėjų, tarp jų buvo Vilniaus miesto savivaldybė.

Pasak Č.Zabulėnienės, “Sodra” norėtų parduoti ir kitas dvi jos valdomas sanatorinio gydymo įmones – Vilniuje, Baltupiuose esantį “Pušyno kelią” ir “Palangos Žvorūnę”, tačiau dabar tam nepalankus metas, nėra pirkėjų.

“Senevitos tinklapyje skelbiama, jog 1997 metais įkurta globos įstaiga, skirta gyventi pensinio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga globa bei slauga. Šiuo metu globos namuose gyvena 130 gyventojų, juos aptarnauja 83 darbuotojai.