2010 Gegužės 04

Mokesčiai

Valstybei mokesčių galima ir nemokėti. Legaliai.

veidas.lt

Draudimo bendrovės ir gyvybės draudimo paslaugas teikiantys bankų padaliniai verslininkams ir vadovams pasiūlė legalų būdą, kaip apgaudinėti valstybę: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir dalies pelno mokesčio.

Didžiausias pastarųjų savaičių premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės galvasopis, kaip iš maždaug 200 tūkst. žmonių, kurių dauguma neturi jokio darbo ir jokių pajamų, išreikalauti už praėjusius metus nesumokėtą privalomojo sveikatos draudimo įmoką – maždaug po 864 Lt. Ta proga premjeras sudarė vyriausybinę darbo grupę. Jai pavesta rasti būdų, kaip į biudžetą “įnešti” apie 173 mln. Lt, kad, ministro pirmininko žodžiais, nenukentėtų mokesčių sistema.

Tikslas šventas. Visi privalome laikytis solidarumo principo ir valstybei sąžiningai mokėti mokesčius, iš kurių išlaikomi mūsų tėvai ir vaikai. Premjeras A.Kubilius ir visa jo kariauna absoliučiai teisūs: visi kairiųjų populistų laikais sudaryti mokesčių šiltadaržiai įvairioms finansinių rėmėjų ir kitokioms interesų grupėms turi būti sunaikinti.
Bet tai žodžiai, o ką rodo darbai?

“Veido” žurnalistinis tyrimas atskleidžia šiandieninės valdžios dviveidiškumą. Konservatoriai su savo koalicijos partneriais liberalais, liberalcentristais ir nežinia į ką virtusiais šoumenais dar labiau didina socialinę atskirtį ir išskiria dar siauresnes priviligijuotas verslo grupes, kurioms suteikia teisę nemokėti valstybei mokesčių. Bene labiausiai priviligijuota verslo grupė – gyvybės draudimo bendrovės ir šias paslaugas teikiantys svetimų šalių bankų padaliniai Lietuvoje.

Pasirodo, konservatoriai ne tik nepanaikino jokių lengvatų draudimo bendrovėms, o, priešingai, kaip patikslino “Sodros” Komunikacijos skyriaus vedėjas Algirdas Meškauskas, nuo praėjusių metų sausio visi darbdaviai, kurie įmonės sąskaita apdraudžia savo darbuotojus gyvybės draudimu, be visų kitų, dar kairiųjų įteisintų mokesčių lengvatų, nemoka ir “Sodros” mokesčio.

Galimybė išsimokėti atlyginimą nemokant mokesčių valstybei

“Veido” žurnalistė, apsimetusi naivia vidutinio verslininko žmona, dirbančia puse etato vyro vadovaujamoje įmonėje, apskambino visas bendroves, teikiančias gyvybės draudimo paslaugas Lietuvoje, ir paprašė jų darbuotojų pateikti draudimo pasiūlymus tariamai įmonei. Tikslas – esą įmonės vardu apdrausti patį savininką, jo žmoną bei maždaug penketą lojaliausių darbuotojų, bet, svarbiausia, išvengti mokestinių prievolių valstybei: nemokėti “Sodros”, fizinių asmenų pajamų (FAPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir dalies pelno mokesčio. Tokia atvira ir paprasta “verslininko žmonos” motyvacija – apdumti mokesčių rinkikus daugeliui draudikų kėlė pritariamą šypseną.
Šio žurnalistinio eksperimento “Veidas” ėmėsi siekdamas apginti visuomenės interesą nebūti mulkinamiems valdžios, draudikų ir darbdavių.

Beje, keletas verslininkų, pasinaudojusių šiomis Pelno, Gyventojų pajamų, Valstybinio socialinio draudimo ir Draudimo įstatymuose įteisintomis mokesčių nemokėjimo galimybėmis, atvirai ir sarkastiškai “Veido” žurnalistei dėstė: “Jei valdžia tyčiojasi iš verslo keldama kitus mokesčius, tai kodėl mes turime būti lojalūs? Mes tiesiog naudojamės visomis įstatymų spragomis, kaip legaliai plauti pinigus. Juk gyvybės draudimo lengvatos juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, yra ne kas kita, kaip įteisintas būdas nemokėti mokesčių. Iš tikrųjų samdomam darbuotojui nauda iš to draudimo menka, nes savininkas gali manipuliuoti darbuotoju ir bet kada pakeisti draudimo išmokos gavėją kitu, bet patiems įmonių savininkams, gaunantiems solidžius atlyginimus, gyvybės draudimo lengvatos yra puikus šansas išvengti mokesčių ir sukaupti pinigų senatvei bei apsidrausti nuo visų galimų rizikų – ligos, nelaimingų atsitikimų, mirties, o ir investuoti. Bet, jei atvirai, tai jokio rūpesčio paprastu žmogumi šiose lengvatose nėra. Jei valdžiai rūpi paprastas žmogus, tai kodėl atsisakyta lengvatų savo gyvybę besidraudžiantiems privatiems asmenims?”

Įdomu, kad lygiai taip gyvybės draudimo lengvatas juridiniams asmenims, draudžiantiems savo darbuotojus, traktuoja ir pačių draudimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai.

Tiesa, yra viena išlyga – draudimo suma negali viršyti darbuotojo 25 proc. metinio “popierinio” atlyginimo. Mat jei drausi save ar darbuotoją suma, viršijančia ketvirtį metinio atlyginimo, už visus “perviršius” jau tektų susimokėti mokesčius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...