2010 Lapkričio 22

Škvalo padariniai

Škvalo padariniai valstybiniuose miškuose bus sutvarkyti iki balandžio

veidas.lt

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sako, kad rugpjūtį praūžusio škvalo nusiaubtų miškų tvarkymo

darbus šiuo metu kai kur tenka stabdyti dėl per didelės drėgmės, tačiau juos numatoma atnaujinti pašalus ir bent

valstybiniuose miškuose baigti iki kitų metų balandžio.

“Planuojame iki kitų metų balandžio visiškai sutvarkyti valstybiniuose miškuose vėjolaužas ir vėjovartas.

Privačiuose miškuose šis darbas, matyt, užtruks”, – interviu dienraščiui “Lietuvos žinios” teigė B.Sakalauskas.

Jo teigimu, vėjovartų ir vėjolaužų daugiau likę privačiuose miškuose – juose sutvarkyta tik apie 40 proc. škvalo

nuniokotų medynų. Tuo metu valstybiniuose miškuose iki lapkričio 15 dienos sudorota apie 80 proc. vėjovartų ir

vėjolaužų.

“Lietuvos žinios” praneša:

- Kodėl delsiama sutvarkyti škvalo išlaužytus miškus?

- Vėjovartų ir vėjolaužų daugiau yra privačiuose miškuose. Juose sutvarkyta tik apie 40 proc. škvalo nuniokotų

medynų. Ir tai suprantama. Daugelis privačių miškų savininkų neturi tiek finansinių galimybių ir profesinių žinių

prižiūrėti miškus taip, kaip urėdijos.

O valstybiniuose miškuose iki lapkričio 15 dienos sudorota apie 80 proc. vėjovartų ir vėjolaužų. Kai kuriose

urėdijose, pavyzdžiui, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Varėnos šie darbai jau netoli pabaigos. Lėčiau dirbama

Švenčionėlių ir Ignalinos urėdijose, nes ten nemaža dalis miškų drėgni. Pastaruoju metu škvalo padarinius dorojo

580 miško pjovėjų, buvo pasitelktos 25 medkirtės, 55 medvežės mašinos.

Dabar šiuos miško darbus daug kur sustabdėme, nes tapo pernelyg šlapia, nenorime gadinti miško paklotės, kelių.

Likusias vėjovartas ir vėjolaužas surankiosime, kai pašals.

- Ar pažeistuose nesutvarkytuose medžiuose neįsiveis ir nepaplis kinivarpos bei kitokie miškų kenkėjai?

- Laimė, škvalas atūžė vasaros pabaigoje. Jeigu jis būtų siautęs pavasarį, medžių kenkėjams šiltuoju metų laiku

veistis būtų palankesnės sąlygos ir jų būtų galėję gerokai padaugėti. Tačiau dabar vėsu ir jie atkus tik

pavasarį. Todėl planuojame iki kitų metų balandžio visiškai sutvarkyti valstybiniuose miškuose vėjolaužas ir

vėjovartas. Privačiuose miškuose šis darbas, matyt, užtruks.

Sanitarinės miškų apsaugos specialistai pataria pažeistus medžius ateinantį pavasarį bent apdoroti insekticidais

arba nulupti nuo jų žievę, kad kenkėjai neturėtų kur veistis. Neabejoju, kad Valstybinė miškų tarnyba kontroliuos

šiuos darbus.

- Vyriausybės pateiktame 2011 metų biudžeto projekte numatyta kitais metais milijonu kubinių metrų padidinti

kirtimus valstybiniuose miškuose. Ši žinia sujaudino daug žmonių. Ar nenukentės žaliasis krašto rūbas?

- Valstybiniuose miškuose tikrai neiškertama daugiau medynų negu priauga. Kirtimai pastaraisiais metais sudaro

tik 60-65 proc. mokslininkų apskaičiuoto leistino kiekio. Mokslo numatyta kirtimų riba yra 85 proc. medynų

prieaugio. Beje, Skandinavijos, Centrinės Europos šalyse kertama net iki 90 procentų.

Iki šiol kirtimų neintensyvinome todėl, kad tiek medienos, kiek dabar iškertama, Lietuvos pramonei pakako. O

eksportuojama iš mūsų valstybinių miškų tik 13 proc. žaliavinės medienos, nes mes manome, kad išvežti žaliavą

nenaudinga.

“Lietuvos žinių” teigimu, Tad Lietuvos valstybiniuose miškuose susikaupė nemažai brandžių medynų, ypač minkštųjų

lapuočių – drebulynų, baltalksnynų, beržynų. Apie 250 tūkst. kubinių metrų jų galima kirsti be jokios žalos

girioms. Dar apie 150 tūkst. kubinių metrų medienos galima tiekti retinant medynus.

Tie papildomi pusė milijono kubinių metrų medienos bus panaudoti biokurui – mūsų būstams bei vandeniui šildyti.

Kuo daugiau biokuro naudosime, tuo mažiau priklausomi būsime nuo rusiškų dujų.

Likusius reikalaujamus dar 500 tūkst. kubinių metrų medienos urėdijos galėtų paruošti tik tuo atveju, jeigu joms

būtų perduota bent pusė miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti. Juk jie dabar nenaudojami, o tokių miškų

yra apie 230 tūkst. hektarų. Jeigu jie būtų perduoti urėdijoms, valstybė iš jų galėtų gauti nemažai naudos.

Tačiau abejoju, kad urėdijos greitai juos gaus. Tad kol kas, mano nuomone, nerealu padidinti kirtimus

valstybiniuose miškuose tiek, kiek numatyta biudžeto projekte.

- Kitų metų biudžeto projekte numatyti ir didesni urėdijų mokesčiai į valstybės iždą. Ar nepritrūks lėšų girioms

prižiūrėti?

- Dar pernai buvo padvigubintas urėdijų mokestis į biudžetą nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir

nenukirstą valstybinį mišką. Dabar jis yra 20 mln. litų per metus. Kitoms įmonėms ir bendrovėms, naudojančioms

valstybės turtą, mokesčiai į valstybės biudžetą praėjusiais metais nebuvo didinami.

Panaši istorija pasikartojo šiemet – kitų metų biudžeto projekte numatyta urėdijų mokestį padidinti dar 20 mln.

litų. Ir vėl – sumos padidintos tik urėdijoms. Kodėl tik jos, o ne visos valstybinės įmonės privalo veržtis

diržus?

Sumažinę išlaidas kai kuriems darbams tikriausiai tuos reikalaujamus 20 mln. surastume. Pavyzdžiui, galime

apkarpyti išlaidas rekreacijos įrenginiams miškuose statyti, nors dėl to nukentės jų lankytojai. Taip pat įmanoma

mažiau investuoti į kelių priežiūrą, nors, žinoma, tai labai nuostolinga.

Tačiau biudžeto projekte kalbama ir apie dar didesnę mokesčių sumą – 50 mln. litų. Tiek urėdijos galėtų surinkti

nebent tada, jei joms būtų perduoti rezervuotieji nuosavybės teisėms atkurti miškai.

Beje, skirtingai negu Lietuvoje, kitose Europos valstybėse valstybinis miškininkystės sektorius yra dotuojamas iš

biudžeto. O mūsų krašto urėdijos iš valstybės neprašo nė lito. Jos ne tik išsilaiko ir miškus atkuria, prižiūri

bei saugo, bet ir į valstybės iždą sumoka apie 160 mln. litų per metus.

- Pastaruoju metu netrūko siūlymų reformuoti valstybinę miškininkystę. Ar jie bus įgyvendinti?

- Tie siūlymai kartojasi nuolat, periodiškai. Tai suprantama – juk Lietuvos valstybinių miškų vertė per

pastaruosius 10 metų padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų. Patarėjų noras aiškus – atskirti nuo valstybės, perimti

ir užvaldyti komercinę valstybinio miškininkystės sektoriaus dalį. Tačiau girios būtų nuniokotos.

- Ar visoms urėdijoms sėkmingi šie metai?

- Manau, taip. Nė viena urėdija nebankrutavo ir pernai, kai pasaulinė ekonomikos krizė mums smogė skaudžiau nei

šiemet. Urėdijų pajamos tada buvo sumažėjusios net 35 procentais. Iš 42 Lietuvoje esamų urėdijų kelios negavo

tiek pelno, kiek planavo: dvi – dėl objektyvių priežasčių, o su trijų vadovais teko atsisveikinti.

Šiemet, tikiuosi, to nebus, nes jau išmokome dirbti krizės sąlygomis. Džiaugiamės, kad ir škvalas neparklupdė.

Tiesa, dėl jo negausime apie 25-30 mln. litų planuotų pajamų, nes padidėjo darbų sąnaudos, o ir medienos kokybė

prastesnė.

Tačiau didelio medienos kainų kritimo pavyko išvengti, nes sumažinome kirtimus tose urėdijose, kurias aplenkė

stichija. Sutelkėme darbus škvalo nuniokotuose miškuose. Bendras iškirstos medienos kiekis liko beveik toks pats,

kaip ankstesniais metais, tad kaina išliko stabili. Privačių miškų savininkai nuostolių turi daugiau.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...