Rusijoje antradienį vyks daug iškilmingų renginių, skirtų pagerbti pirmajam į kosmosą pakilusiam žmogui Jurijui Gagarinui, kurio istorinis skrydis iki šiol yra vienas iš svarbiausių šios šalies kosminės programos laimėjimų bei nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Rusijos pareigūnai rūpinasi, kad jokie nesklandumai nesutrukdytų paminėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio J.Gagarino istorinio skrydžio 50-ąsias metines, nors dabartinę Maskvos kosminę programą neseniai ištiko kelios nesėkmės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį vyks į Pamaskvėje esantį kosminių skrydžių valdymo centrą ir televizijos ryšiu kalbėsis su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula, sakė vienas Kremliaus pareigūnas.

Vėliau šalies vadovas įteiks apdovanojimus kosmonautams ir kosmoso veteranams, taip pat pasakys kalbą Kremliaus Didžiojoje palatoje.

Tuo tarpu antrasis valdančiojo tandemo narys – premjeras Vladimiras Putinas – planuoja susitikti su rusais ir ukrainiečiais kosmonautais Ukrainoje, kur jis taip pat dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir premjeru Mykola Azarovu.

“Tą dieną šios temos nepavyks išvengti”, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą buvo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos psichologinių pergalių Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas ir 1957 metais paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas “Sputnik 1″ buvo vieni iš svarbiausių tarybinės kosmoso programos pasiekimų.

Rusijos kosmoso agentūra “Roskosmos” pakvietė apie 40 kitų šalių kosminių programų vadovų ir atstovų, taip pat Rusijos ir Sovietų Sąjungos kosmonautus bei užsienio kosmoso pionierius dalyvauti iškilmėse, kurios pirmadienį vyks Maskvoje veikiančiame Kosmonautikos memorialiniame muziejuje.

“Pakvietėme visus pirmuosius astronautus iš visų šalių, kurie kada nors yra skridę (kosminiais laivais) “Sojuz”, – “Roskosmos” atstovas Aleksandras Vorobjovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais skraidinti žmones į TKS, kai JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija nurašys savo paskutinį tebenaudojamą “Space Shuttle” klasės erdvėlaivį. Po jo paskutinio skrydžio Jungtinių Valstijų pilotuojamų skrydžių programa taps visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Kitaip nei kitos šalys, Rusija anksčiau nesuteikdavo specialių vardų savo kosminiams laivams, tačiau šiai tradicijai buvo nusižengta – J.Gagarino vardas buvo suteiktas “Sojuz” kapsulei, praeitą ketvirtadienį atskraidinusiai tris naujus įgulos narius į TKS.

“Neabejotina, jog taip išreiškiama pagarba žmogaus, kuris pakeitė pasaulį, žygdarbiui”, – V.Putinas sakė praeitą savaitę, turėdamas omenyje visoje šalyje vyksiančias iškilmes.

Šiuo metu Rusija moka nuomą Kazachstanui už naudojimąsi jo teritorijoje esančiu kosmodromu, iš kurio 1961 metais startavo ir J.Gagarino rakete, tačiau šiemet Maskva pradėjo statytis kitą kosmodromą Tolimuosiuose Rytuose, netoli sienos su Kinija.

V.Putinas pernai liepą sakė, kad vyriausybė naujojo kosmodromo “Vostočnij” (Rytinis) statybos pradiniam etapui numačiusi skirti 800 mln. JAV dolerių, o pirmasis pilotuojamas kosminis laivas iš jo turėtų startuoti 2018 metais.

Tačiau šalies dabartinė kosminėje programoje pastaruoju metu iškilo kai kurių kliuvinių.

Pernai gruodį Rusiją ištiko viena iš apmaudžiausių kosminių nesėkmių – raketa “Proton M”, turėjusi iškelti į orbitą tris navigacinės sistemos palydovus, tuojau po starto nukrito į Ramųjį vandenyną. Tuo tarpu pastarasis “Sojuz” skrydis į TKS buvo savaitei atidėtas dėl techninės problemos.

“Roskosmos” vadovas Anatolijus Perminovas dėl šių trikdžių spaudžiamas atsistatydinti ir tikriausiai paliks postą, pasibaigus J.Gagarino skrydžio metinių iškilmėms.

Nors pasitaikė kai kurių rimtų nesėkmių, V.Putinas praeitą savaitę sakė savo vyriausybei, kad Rusija turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį kosmoso tyrimų srityje. Premjeras nurodė, kad vėliau šiais metais bus paleistas kosminis zondas, kuris tirs Fobą – vieną iš dviejų Marso palydovų.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija po ilgokos pertraukos planuoja atnaujinti tarpplanetinius tyrimus, taip pat paragino TKS projekto partneres suvienyti jėgas tiriant Mėnulį, Marsą ir kitas planetas.

“Turime padidinti savo dalyvavimą pasaulinėje kosmoso rinkoje, kuri nuo 2003 metų išaugo 2,5 karto ir šiuo metu siekia apie 200 mlrd. JAV dolerių”, – pridūrė premjeras.

Vienas paskutinių dalykų, apie kuriuos Jurijus Gagarinas kalbėjo prieš pat savo istorinį skrydį į kosmosą, buvo dešra.

Ši pikantiška naujiena yra tarp daugiau nei 700 archyvinės medžiagos puslapių, susijusių su pirmojo kosmose pabuvojusio žmogaus 108 minučių skrydžiu prieš 50 metų. Šią medžiagą Rusija paskelbė penktadienį.

Antradienį Rusijoje vyks daugybė šventinių renginių tam istoriniam skrydžiui paminėti ir visur vyks ceremonijos sovietinių laikų didvyriui J.Gagarinui pagerbti, pradedant Tarptautine kosmoso stotimi (TKS) ir baigiant Kremliumi.

Tarp ta proga skelbiamų dokumentų yra nedidelis pranešimas apie J.Gagarino, kuris tuo metu buvo prisegamas kapsulėje, pokalbį su vyriausiuoju raketų dizaineriu Sergejumi Koroliovu, kuris ir pats Rusijoje yra įgijęs legendinio žmogaus statusą.

Dažniausiai prisimenama, kad J.Gagarinas, erdvėlaiviui “Vostok” kylant nuo žemės, ištarė “Važiuojame!”. Tačiau rusiškame internete šį savaitgalį mirga pranešimai apie tai, ką J.Gagarinas pasakė kelios akimirkos prieš tą garsiąją frazę.

Atrodo, kad vienas didžiausių S.Koroliovo rūpesčių buvo tai, kad būsimasis didvyris turėtų pakankamai maisto, kai grįš į Žemę, rodo komentarai, kuriuos pirmoji paskelbė interneto svetainė lifenews.ru.

“Ten dėžutėje tūbos – pietūs, vakarienė, pusryčiai”, – radijo ryšiu J.Gagarinui sakė sovietinės raketų programos tėvas, kai buvo skaičiuojamos sekundės iki starto.

“Aišku”, – atsakė J.Gagarinas.

“Ten yra dešros, dražė ir uogienės arbatai. 63 vienetai, būsi storas, – toliau primygtinai sako vyriausiasis konstruktorius. – Šiandien atskrisi, iš karto viską suvalgyk”.

“Aha”, – atsako pirmasis kosmonautas ir neprarasdamas humoro jausmo priduria: “Svarbiausia – dešros yra naminukei užkąsti”.

“Bjaurybė, o juk viską užrašinėja, šunsnukis!” – juokais piktinasi S.Koroliovas, žinodamas, kad J.Gagarino mikrofonas fiksuoja kiekvieną žodį.

Rengiantis paleidimui, į juostelę patenka ir replika, rodanti, kad ne viskas ėjo sklandžiai.

“Gabalėlį pleistro atplėšk – mes pamiršome priklijuoti šį daiktą”, – sako kažkas, pažymėtas stenogramoje kaip “Nežinomasis”. Apie ką buvo kalbama, įrašuose nepatikslinama.

Dar po kelių minučių S.Koroliovas sako J.Gagarinui, kad įėjimo liukas bus nuimtas ir įstatytas iš naujo, nes “vienas kontaktėlis nepasirodė”.

“Supratau jus teisingai. Liukas atidarytas. Tikrinu signalizatorius”, – ramiai atsako J.Gagarinas.

Lifenews.ru priduria, kad per ryšio patikrinimą prieš skrydį pirmasis kosmonautas dainavo ir švilpavo įvairias melodijas – iš pradžių Marko Berneso dainą “Apie tolimą riestanosę vaikystę”, po to – “Katutes”, dar po to – “Tėvynė girdi, tėvynė žino”.

Paskutinė J.Gagarino atlikta daina likus dviem minutėms iki starto buvo “Skriskite balandžiai, skriskite”.

Po to prasidėjo variklių prapūtimas, įjungiamas degimas ir “Vostok” atitrūksta nuo žemės – J.Gagarinui pasakius savo garsųjį “Važiuojame”.

Po to 20 sekundžių įraše girdėti vien trukdžiai ir įvairus triukšmas, o tada užfiksuoti pirmieji jau skrydžio metu ištarti J.Gagarino žodžiai.

“Aušra -1″, aš “Kedras”. Viskas vyksta gerai. Triukšmas kabinoje silpnas. Savijauta gera, jaučiu perkrovą, vibracija, viskas gerai”, – praneša kosmonautas iš neįtikėtinu greičiu lekiančios raketos.

“Aš “Aušra-1″, – atsako S.Koroliovas – Mes visi linkime jums gero skrydžio. Viskas gerai?”.

Paskutiniai J.Gagrino žodžiai kosmose buvo apie įrenginių parametrus: slėgį stabdymo varikliuose, laivo salone.

“Savijauta gera, tęsiu skrydį”, – praneša J.Gagarinas likus pusei valandos iki nusileidimo.

Po to “Vostok” įskrieja į radijo ryšio šešėlį, ryšys su juo atsinaujina trumpam. O po pusės valandos – 10 val. 55 min. – J.Gagarinas nusileido netoli Saratovo.

Pokalbių stenogramą sudaro 247 dokumentai, išslaptinti artėjant J.Gagarino skrydžio 50 metų jubiliejui. Jo pokalbių įrašai pateikti iš keturių skirtingų šaltinių.

Iki garsiojo “Važiuojame” per startą 1961 metų balandžio 12-ąją yra dvi valandas trukusių pokalbių stenograma. Daugiausia jie techninio pobūdžio: J.Gagarinas ir S.Koroliovas tikrina ryšį įprasčiausiu būdu – skaičiuoja nuo 1 iki 10.

“Jurijau Aleksejevičiau, aš noriu jums tiesiog priminti, kad po pasirengimo minutės praeis maždaug šešios minutės, kol prasidės skrydis, taigi jūs nesijaudinkite. Priimu”, – dėl visa ko priminė J.Gagarinui S.Koroliovas.

“Jus supratau, aš visiškai ramus!” – atsakė pirmasis kosmonautas.

Dauguma duomenų pateikti tiesiai iš mikrofono, įrengto “Vostok” kapsulėje. Jį įjungdavo pats J.Gagarinas, padiktuodamas savo mintis skrydžio metu.

Kitas duomenų šaltinis – trijų radijo stočių, per kurias buvo palaikomas “Vostok” ryšys su Žeme, įrašai.

Rusija penktadienį išslaptino dokumentus, kurie suteikia naujos informacijos apie pirmojo kosmonauto Jurijaus Gagarino paslaptingas žūties aplinkybes ir rodo, jog 1968 metais per lemtingą mokomąjį skrydį jo pilotuojamas naikintuvas atliko staigų manevrą, tikriausiai mėgindamas išvengti susidūrimo su meteorologiniu balionu.

Aukštas Kremliaus archyvų pareigūnas Aleksandras Stepanovas spaudos konferencijoje sakė, kad Sovietų Sąjungos ekspertų komisija, kurios tyrimo išvados iki šiol buvo įslaptintos, nutarė, jog šis manevras buvo labiausiai tikėtina J.Gagarino žūties priežastis.

“Komisija padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina šios katastrofos priežastis buvo staigus manevras, siekiant išvengti (susidūrimo) su meteorologiniu zondu”, – nurodė A.Stepanovas.

Lengvesni už orą balionai dažnai naudojami atliekant meteorologinius tyrimus.

Vyriausybinės komisijos atlikto J.Gagarino žūties tyrimo dokumentus Rusija išslaptino, ruošiantis minėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio pirmojo žmogaus skrydžio į skrydžio kosmosą 50-ąsias metines.

A.Stepanovas pridūrė, jog komisija taip pat pateikė kitą tikėtiną lemtingo lėktuvo manevro priežastį.

“Mažiau tikėtina priežastis – mėginimas išvengti įskridimo į pirmojo debesų sluoksnio viršutinę zoną”, – sakė pareigūnas.

Jis pridūrė turinti vilties, kad šių dokumentų paviešinimas išsklaidys gandus apie J.Gagarino žūties priežastis.

“Tikiuosi, jog tai paneigs daugelį prasimanymų, platinamų Rusijoje (leidžiamose) pseudoistorinėse knygose”, – pareiškė A.Stepanovas.

Šio tyrimo išvados buvo išdėstytos 1968 metų lapkričio 28 dieną patvirtintame Komunistų partijos Centrinio Komiteto ir Ministrų Tarybos dekrete, pažymėtame grifu “visiškai slaptai”.

Rusijos prezidento archyvas įtraukė Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo pasirašytas dviejų puslapių apimties išvadas į archyvinių dokumentų rinkinį, kuris buvo išleistas, minint pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą 50-ąsias metines.

J.Gagarinas ir instruktorius Vladimiras Serioginas žuvo 1968 metų kovo 27 dieną, kai jų naikintuvas MiG-15 sudužo per mokomąjį skrydį Vladimiro srityje netoli Maskvos.

Tyrimo komisija konstatavo, jog dėl J.Gagarino arba V.Seriogino atlikto manevro lėktuvas pateko į “superkritinį skrydžio režimą ir neteko aukščio, esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms”.

Daugelį metų buvo spėliojama, jog pirmasis kosmonautas žuvo, kai jo naikintuvas sudužo staigiai nerdamas žemyn mėginant išvengti susidūrimo su kokiu nors kitu objektu arba lėktuvu.

Taip pat manyta, jog katastrofą galėjo sukelti deguonies stygius pilotų kabinoje.