Švedijos ekspertas Magnusas Von Schenkas (Magnusas Von Šenkas) Budapešte vykstančioje aplinkosaugos konferencijoje paragino ruošti specialius planus, kuriais būtų rengiamasi galimiems naftos išsiliejimams Baltijos jūroje.

Pasak jo, tik laiko klausimas, kuomet kurios nors Baltijos pakrantės gyventojai žiniasklaidoje pamatys pranešimą: “1 tūkst. tonų naftos artėja prie mūsų kranto”.

Naftos išsiliejimo grėsmė, anot M.Von Schenko, didėja, nes Baltijos jūroje plaukioja vis daugiau tanklaivių. Jis taip pat pažymėjo, kad išsiliejusios medžiagos Baltijos jūroje išlieka ilgai, nes vandens apykaita joje trunka 30 metų, o vanduo yra šaltas, todėl nafta tirpsta lėčiau nei šiltose jūrose.

“Šiuo metu apie 30 Švedijos pakrančių savivaldybių turi tokius planus, bet mes manome, kad turi turėti visos”, – sakė ekspertas, kuris šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Baltijos jūros apsaugos projektą “Baltic Master II” Švedijoje.

Pasak jo, specialus reagavimo į naftos išsiliejimą planas leidžia ne tik geriau suprasti, ką reikia daryti nutikus nelaimei, bet supaprastina įvairių tarnybų bendravimą, kurio kokybė tokiu atveju leidžia veikti žymiai operatyviau.

“Kuriant apsaugos planą, būtina planuoti į priekį, kokias teritorijas saugoti pirmiausia, kokias paaukoti didelio išsiliejimo atveju. Visko negalima apsaugoti”, – kalbėjo M.Von Schenkas.

Kalbėdamas apie kitas grėsmes Baltijos jūroje jis paminėjo ir šiuo metu jos dugnu tiesiamą dujotiekį “Nord Stream”, tačiau pridūrė, kad nėra šios srities žinovas, todėl išsamiai šito nekomentavo.

“Žvejyba kelia didžiausią grėsmę, tuomet teršimas trąšomis ir naftos išsiliejimai”, – kalbėjo M.Von Schenkas komentuodamas didžiausias grėsmes Baltijos jūrai.

Ne politinės krizės ir ne OPEC manipuliacijos, o nuolat didėjantis naftos produktų vartojimas pasaulyje sparčiai kelia naftos kainas.

Naftos kainos kas savaitę pasiekia vis naujas aukštumas ir praėjusią savaitę buvo pakilusios aukščiausiai nuo 2008-ųjų rugsėjo. Tiesa, tų metų liepos mėnesio kainų, siekusių 147 JAV dolerių už barelį, kol kas dar niekas nedrįsta prognozuoti, tačiau barelis naftos pasaulio biržose jau kainuoja beveik 110 dolerių.

Kyla klausimas, kodėl nafta taip sparčiai brangsta. Paprasčiausias atsakymas – dėl politinės krizės Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Esą akivaizdu, kad kruvini neramumai Libijoje, naftą išgaunančių valstybių organizacijos (OPEC) narėje, tiesiogiai veikia naftos kainas. Juk Libija – didžiausias naftos “sandėlis” visoje Afrikoje. Tačiau nepriduriama, kad Libijoje išgaunama vos 2 proc. pasaulio naftos, ir šis kiekis tikrai negali būti lemiama priežastis, kodėl naftos kaina kasdien pakyla bent keliais doleriais už barelį.

Juolab kad Libijos vienos dienos naftos eksportas iki krizės siekdavo 1,5 mln. barelių, tuo tarpu OPEC savo gavybos apimtis be jokio vargo galėtų padidinti 4,7 mln. barelių per dieną, ir jokio naftos stygiaus nė nepajustume.

Abejotinas ir teiginys, kad naftos kainas aukštyn šokdina investuotojų nerimas, jog neramumai gali prasidėti daugiausiai naftos tarp OPEC šalių išgaunančioje Saudo Arabijoje ar ketvirtame pagal visame pasaulyje išgaunamos naftos apimtis Irane.

Daug įtikimesnis paaiškinimas dėl naftos brangimo – OPEC kainų reguliavimas. Kartelis visuomet siekia pasinaudoti situacija ir kainas dirbtinai kilstelėti arba sudaryti sąlygas joms kilti pačioms, pavyzdžiui, sumažinant gavybą, kad rinkoje susidarytų naftos deficito įspūdis ir kaina kiltų pati.

Tačiau dabar apie deficitą kalbėti būtų sunku. Vien didžiausioje JAV saugykloje, esančioje Kušingo mieste, Oklahomos valstijoje, visi rezervuarai sklidini naftos.

“Minėtais argumentais aiškinti naftos kainų pokyčius buvo galima iki šiol, bet ne dabar. Visos naftos kainų krizės iki šiol arba būdavo sukeltos dirbtinai, arba kainos kildavo atsitiktinai dėl gavybos šalių ar spekuliantų veiksmų. Dabar pirmas kartas, kai naftos kainų krizė kilo dėl nesustabdomai augančio vartojimo”, – aiškina Izraelio ekonominio planavimo instituto vadovas Yossi Hollanderis.

Kainas augina vartotojai

Y.Hollanderis – ne vienintelis analitikas, aiškinantis, kad naftos kainas augina būtent nenumaldomai didėjantis naftos produktų vartojimas. Ypač jis akivaizdus sparčiausiai kylančiose šalyse, pirmiausia Kinijoje. Šioje šalyje naftos suvartojimas kasmet padidėja net po 700 mln. barelių. O jei šalis įgyvendins savo planą per artimiausius penkerius metus iš provincijų į miestus perkelti apie 250 mln. gyventojų, naftos apklausa dar labiau padidės.

O juk naftos vis daugiau vartoja ne tik Kinija, bet ir Indija, Brazilija, pagaliau Vakarų Europos šalys bei JAV.

“Sunkmečiu naftos vartojimas buvo gerokai sumenkęs, tad krito ir naftos kainos. Tuomet OPEC sumažino naftos gavybą trimis milijonais barelių per dieną, ir kaina vėl tapo tokia kaip anksčiau. Dabar grįžome į tą patį naftos vartojimo lygį, koks buvo 2008-aisiais, o gavyba vis tiek vargu ar viršys 2005-aisiais pasiektą 87 mln. barelių per dieną rekordą. Tad nafta brangs, brangs ir tik brangs”, – aiškina Y.Hollanderis.

Tai reiškia, kad ir pinigų naftai išleidžiama vis daugiau, o tai lemia tolesnį naftos kainų didėjimą.

Skaičiuojama, kad dabar visa pasaulio naftos rinka verta 2,5 trilijono dolerių. Jei naftos kaina pasiektų 150 dolerių už barelį, šios rinkos vertė padvigubėtų. O tai naftos kainas pakeltų dar labiau.

Gresia nauja krizė

“Liūdna konstatuoti, bet naftos kainų didėjimas – naujos ekonomikos krizės ženklas”, – neabejoja “Moody’s” analitikai.

Jie primena, kad krizė pasaulio rinkas ištikdavo kaskart, kai JAV naftos produktams per metus išleisdavo daugiau nei 4 proc. BVP. Analitikų skaičiavimu, kad ši riba nebūtų peržengta, naftos kaina šiemet turėtų neviršyti 80 dolerių už barelį. Bet akivaizdu, kad ji bus gerokai didesnė, tad Jungtinių Valstijų, o kartu su jomis ir kitų pasaulio šalių ekonomikai gresia kylančių naftos kainų sukelta recesija.

Staigus naftos kainų šuolis, susijęs su neramumais Libijoje, yra rimta grėsmė pasauliui, pareiškė Briuselyje Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas po derybų su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu).

Pasak V.Putino, Rusijos ekonomika nesuinteresuota, kad naftos kainos taip staigiai kiltų. Vasario 24 dieną “Brent” naftos barelio kaina su pristatymu balandį maždaug siekė 120 dolerių. Vasario 22 dieną barelis kainavo mažiau nei 110 dolerių, o vasario pradžioje – mažiau nei šimtas.

Investuotojai pradėjo sudarinėti naftos pirkimo sutartis dar iki tol, kai dėl suprastėjusios gamybos Libijoje sumažėjo naftos tiekimas pasaulio rinkoje. Jie nuogąstauja, kad neramumai iš Šiaurės Afrikos gali persimesti į regionus, kur išgaunami dideli naftos kiekiai, pavyzdžiui, Saudo Arabiją.

Reikia pažymėti, kad Rusijos biudžetas yra stipriai susijęs su pasaulinėmis naftos kainomis, nes jo pagrindines pajamas sudaro mokesčiai, kuriuos sumoka naftos kompanijos, taip pat eksporto muitai. Papildomos pajamos, gautos už pabrangusią naftą, leidžia vyriausybei papildyti biudžetą, neribojant socialinių išmokų. Be to, nuo pirmojo dešimtmečio vidurio gautos didžiulės papildomos pajamos leidžia Rusijos vyriausybei sukaupti Rezervo ir Nacionalinės gerovės fondus, kurie buvo naudojami (ir dabar naudojami) biudžeto deficitui sumažinti.

Tačiau “naftos pinigai” Rusijoje sukelia ir neigiamų dalykų: pirmiausia, infliaciją, kuri Rusijoje kelis kartus viršija išsivysčiusių šalių rodiklius.

Vyriausybė pastaraisiais metais mėgina sumažinti Rusijos priklausomybę nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje. Tam reikalui buvo sugalvotas inovacinis ekonomikos plėtros scenarijus, numatantis padidinti išlaidas mokslui ir švietimui.

Anksčiau vasarį nerimą dėl didelių naftos kainų išsakė ir kai kurios šalys – naftos vartotojos, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Jos paragino eksportuotojus išgauti daugiau naftos, kad būtų patenkinti pasaulio poreikiai.

Pirmasis šiemet didžiausios degalinių tinklo Lietuvoje savininkės bendrovės “Lukoil Baltija” tanklaivis su benzinu į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti trečiadienį, BNS pranešė “Klaipėdos nafta”.

“Klaipėdos naftos” Bendrojo skyriaus viršininkė Dalia Bruklienė BNS sakė, kad iš Švedijos Geteborgo uosto plaukia tanklaivis “Olympus”, gabenantis apie 7,5 tūkst. tonų 95 markės benzino.

“Lukoil Baltijos” Tiekimo ir analitikos skyriaus vadovas Saulius Navickas praėjusią savaitę BNS sakė, kad vienerių metų sutartį su “Klaipėdos nafta” dėl degalų importo pasirašė 2010 metų pabaigoje, o šiemet ketinama atsigabenti ne tik benzino, bet ir dyzelino.

BNS skaičiavimais, pernai “Lukoil Baltija” per Klaipėdos uostą atsigabeno maždaug 60 tūkst. tonų 95 markės benzino.

Bendrovė, pernai nuo sausio pabaigos per “Klaipėdos naftos” terminalą pradėjusi importuoti 95 markės benziną, žadėjo, kad iš Švedijos importuotas kuras kainuos 3 centais mažiau.

“Klaipėdos nafta” prieš metus pasirengė krauti iš tanklaivių benziną ir dyzeliną – įmonė rekonstravo benzinvežių pripylimo aikštelę bei kitus degalų priėmimo iš tanklaivių įrenginius.

“Lukoil Baltijai” šalyje priklauso 115 degalinių tinklas.

Naftos perdirbimo bendrovei “ORLEN Lietuva” priklausiančiame Būtingės naftos terminale pernai iškrauta per 9 mln. tonų naftos. Tai yra 7 proc. daugiau, nei 2009-aisias. Tuo pačiu laikotarpiu aptarnautų laivų skaičius išaugo irgi 7 proc. – nuo 84 iki 90. Tai yra vieni geriausių metų terminalo istorijoje importuojant žaliavą.

2006 m. nutraukus naftos tiekimą “Družbos” naftotiekiu, “ORLEN Lietuva” žaliavą atsigabena tanklaiviais. Tačiau naftos iškrovimą ne retai apsunkina nepalankios oro sąlygos, kurios neleidžia prie Baltijos jūroje esančio plūduro prisišvartuoti laivams.

“Nors pernai dėl prastų oro sąlygų tanklaiviai prastovėjo 525 valandas (2009 m. – 241 valandą), tai nesutrukdė iškrauti didesnį kiekį naftos ir aptarnauti daugiau tanklaivių”, – sako “ORLEN Lietuva” vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius Linas Baužys. Jis priminė, kad rugpjūčio 25 d. atviroje jūroje prie plūduro buvo užfiksuota 10 metrų aukščio banga, o vėjo greitis tuo metu siekė apie 30 m/s.

Pernai dviejų Būtingės rezervuarų dugnų būklė pirmą kartą įvertinta išoriniu akustinės emisijos metodu. Tai leido pratęsti rezervuarų eksploatacijos laiką ir per metus sutaupyti apie 1,5 mln. Lt. Anksčiau būdavo pilnai išvalomas rezervuaras ir tokie akustiniai matavimai atliekami iš rezervuaro vidaus. Naujoji praktika ateityje bus taikoma ne tik Būtingės terminale, bet ir “ORLEN Lietuva” naftos perdirbimo gamykloje Mažeikiuose. “Dėl to naftos talpyklos patikra užims vieną dieną, o ne 2-3 mėnesius. Svarbu ir tai, kad dėl to nereikia atlaisvinti rezervuaro”, – pridūrė L. Baužys.

Gegužę terminale aptarnautas 700-asis tanklaivis. Juo tapo naftos žaliavą atgabenęs tanklaivis iš terminalo Rusijoje atgabenęs per 104.000 tonų naftos.

1999 atidarytą Būtingės naftos terminalą su “ORLEN Lietuva” naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose jungia 91,5 km ilgio naftotiekis. Per metus terminalas gali importuoti – iki 12 mln. tonų naftos. Būtingėje gali būti aptarnauti iki 150.000 tonų talpos tanklaiviai.

Lėtai atsigaunantis ūkis ir besivystančių valstybių centrinių bankų siekis vėsinti kaistančias ekonomikas neleis daugiau nei dviejų metų aukštumas pasiekusioms naftos kainoms laikytis aukštumose – kitąmet jos turėtų kristi žemiau nei 90 dolerių (234,89 lito) už barelį, prognozuoja “Nordea Markets” analitikai.

“Nordea Markets” analitikai mano, kad kitais metais nafta brangs, tačiau didelio kainos šuolio neprognozuojame. Didesnis nei 90 dolerių už barelį žaliavos kainos lygis yra laikinas. Jau kitais metais nafta vidutiniškai turėtų kainuoti 86 dolerius už barelį”, – “Verslo žinioms” sakė “Nordea Markets” vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis.

Anot jo, JAV centrinis bankas (FED), spausdindamas pinigų, įlieja pigių pinigų į rinkas ir tai turėtų paskatinti JAV ūkio atsigavimą, tačiau greito ekonomikos atsitiesimo nevertėtų laukti.

Be to, daugėja požymių, kad antra didžiausia pasaulyje Kinijos ekonomika rodo perkaitimo požymių, todėl šalies centrinis bankas jau ryžosi pakelti bazinę palūkanų normą.

Anot J.Suchodolskio, žiemai pasibaigus ūgtelėjusi naftos paklausa vėl sumažės, o fundamentalių priežasčių, dėl kurių turėtų šoktelti naftos kainos, nėra.

Šiemet nafta vidutiniškai kainavo apie 80 dolerių (208,79 lito) už barelį.

Pasaulinėms naftos kainoms kopiant aukštyn, bendrovės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale parduodamas A95 markės benzinas per mėnesį pabrango maždaug 4 procentais, o dyzelino didmeninė kaina per mėnesį pakilo apie 7 procentais.

“Lukoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko teigimu, šią savaitę turėtų išsilaikyti dabartinis degalų kainų lygis.

Naftos išteklių Rusijoje liko mažiau kaip 50 proc. Apie tai praneša agentūra “RIA Novosti”, remdamasi medžiaga, kuri paruošta gruodžio 13 dienos Saugumo tarybos posėdžiui.

Dokumente taip pat įvertintos prognozuoti dujų ištekliai – 165 trilijonai kubinių metrų. Taip pat nurodoma, kad pajėgumų nusidėvėjimas elektros energetikos ir dujų pramonėje sudaro 60 proc., o naftos gavybos – iki 80 proc.

Savo ruožtu Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas per Saugumo tarybos posėdį pareiškė, kad išžvalgyti dujų ir naftos ištekliai šalyje nors ir mažėja, tačiau lieka pakankami. Jis taip pat pareiškė apie būtinybę parengti energetinio saugumo doktriną, kuri padėtų įvesti “elementarią tvarką” energetikoje taip pat modernizuoti šalies kuro ir energetikos kompleksą.

Dabar Rusija užima septintą vietą pasaulyje pagal detaliai išžvalgytus vertingus naftos išteklius, kurie sudaro daugiau kaip 74 mlrd. barelių. Tuo tarpu Energetikos ministerija nesitiki, kad per artimiausius 10 metų bus atrasti nauji stambūs naftos telkiniai.

2009 metais Rusija tapo didžiausia naftos gavėja pasaulyje, išgaudama 494 milijonus tonų per metus. Šių metų spalį Energetikos ministras Sergejus Šmatko pareiškė, kad šiais metais bus išgauta daugiau kaip 500 mln. tonų naftos ir toks gavybos lygis išliks artimiausius dvejus metus.

Finansų ministrė pasisako prieš naftos ir dujų mokesčio didinimą. Jos teigimu, tai neišgelbėtų valstybės biudžeto ir šalies pensininkų.

“Preliminariai vertinant, padidinus naftos ir dujų mokesčio kompensacinį tarifą iki 20-30 proc., valstybės biudžetas papildomai gautų tik nuo 6 mln. iki 11 mln. litų. Nustačius 20 proc. bazinį tarifą visoms įmonėms, poveikis būtų minimalus. Papildomai prisidėtų apie 0,5 mln. litų, net šiemet už išgautą naftą iš naujai išžvalgytų telkinių mokėta iš esmės nebuvo, o už senuosius telkinius ir dabar taikomas 20 proc. tarifas”, – Seime antradienį aiškino Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, panaikinus lengvatą, kuri leidžia iki 50 proc. sumažinti mokesčio sumą naujų telkinių paieškos išlaidų suma, papildomai būtų gauta dar apie 0,5 mln. litų.

Pensijų didinimo iniciatoriai siūlė papildomai į valstybės biudžetą gauti apie 150 mln. litų, iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

Vyriausybė pavasarį pasiūlė panaikinti naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatas, paskirstyti jo naštą tolygiai visiems mokėtojams, peržiūrėti bazinius ir kompensacinius mokesčio tarifus, jų taikymo kriterijus.

Atitinkamos Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos yra registruotos Seime, bet nepradėtos svarstyti.

Jomis siūloma suvienodinti visų naftos ir dujų telkinių eksploatuotojų apmokestinimą, valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų.

Dabar vieniems mokesčio mokėtojams už išgaunamus išteklius taikoma lanksti mokesčio skalė, o kitiems – bazinis 20 proc. mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gavybos apimčių. Be to, pagal dabar galiojančią tvarką, įmonė gali susimažinti mokesčio dydį – iki 50 proc. per kalendorinius metus atliktų naujų telkinių paieškos ir žvalgybos darbams skirtų išlaidų suma, tad valstybės biudžetas gauna mažiau įplaukų.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio dydį sudaro bazinis ir kompensacinis tarifai. Priklausomai nuo telkinio eksploatavimo pradžios ir metinių gavybos apimčių taikomi skirtingi baziniai tarifai.

Telkiniams, kuriuose gavyba pradėta iki 2003 metų liepos, taikomas 20 proc. bazinis mokesčio tarifas, o kur gavyba pradėta vėliau – nuo 2 iki 16 proc.

Pasaulio rinkose smarkiai brangstant naftai, didžiausiose šalies degalinėse ketvirtadienį kuro kainos pasiekė šių metų rekordines aukštumas.

“Platts” indeksas auga, ir į tai reaguoja mūsų didmenininkas (“Orlen Lietuva – BNS). Matome, kad gamykla visų naftos produktų kainą kasdien kelia keliais centais”, – BNS sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

“Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė BNS sakė, kad per parą didmeninės benzino kainos padidėjo 5 centais, dyzelino – apie 2 centus, suskystintų dujų – maždaug 3 centais.

“Kainos augo dėl padidėjusios tarptautinio indekso “Platts” kainos ir dėl dolerio kurso”, – teigė ji.

Bendrovės “Lietuva Statoil” tinkle už litrą populiariausio 95 markės benzino ketvirtadienį po vidurdienio reikėjo mokėti 4,27 lito – tiek jis kainavo gegužės pradžioje. Tuo tarpu litras dyzelino ketvirtadienį iki 13 val. “Statoil” tinkle kainavo 3,84 lito.

“Orlen Lietuvos” degalinių tinkle benzino kaina siekė 4,26 lito, dyzelino – 3,83 lito, o didžiausiame degalinių tinkle “Lukoil” – atitinkamai 4,25 ir 3,8 lito.

“Statoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinių tinkluose ketvirtadienį per kelias valandas litras suskystintų dujų pabrango 2 centais ir po vidurdienio kainavo po 2,19 lito. Ketvirtadienio rytą jos kainavo 2,17 lito.

“Lukoil” tinkle suskystintų dujų kaina ketvirtadienį išliko stabili – 2,15 lito.

Lietuva ir Lenkija galėtų kartu kreiptis į Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) dėl naftos tiekimo gamyklai Mažeikiuose atnaujinimo, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę “Orlen Lietuva” problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją”, – interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita” sakė ministras.

Rusija 2006 metų viduryje nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu “Družba” į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Nors oficialus pretekstas buvo remontas, apžvalgininkai tai laiko kerštu už tai, jog bendrovė parduota Lenkijos, o ne Rusijos įmonei.

A.Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno “PKN Orlen” valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti “lietuviškų firmų sąskaita”.

Ministras pabrėžė, kad logistines problemas sukelia netinkama vieta, kurioje prieš kelis dešimtmečius pastatyta naftos perdirbimo įmonė.

Lenkijai analizuojant galimybes parduoti įmonės akcijas, tikriausiai Rusijos įmonei, A.Sekmokas teigė, kad Vyriausybė sieks, jog sprendimai nesikirstų su Lietuvos interesais.

A.Sekmokas taip pat teigė, jog, Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos atominės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – trys Baltijos šalys ir Lenkija.

“Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – sakė energetikos ministras.

E.Sekmokas sakė tikįs, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018-2020 metais.

“Šių metų lapkritį planuojame pasirinkti strateginį investuotoją. Jam atsiradus tikime, jog atominė elektrinė Visagine pradės veikti 2018-2020 metais”, – sakė ministras.

“Žinoma, projekto vykdytojas turi būti užsienio investuotojas, kuris turi kvalifikaciją, patyrimo ir finansų. Kai gausime pasiūlymus juos pateiksime savo partneriams, kad galėtume priimti galutinį sprendimą ir įsipareigojimus statyboje. Ateinančiais metais planuojame pasiekti galutinį susitarimą su investuotoju ir partneriais, pasirašyti koncesiją ir sutartis su partneriais”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Anot jo, Varšuva yra labai svarbus partneris, ir įgyvendinus projektą Lenkijos šiaurės rytų regionas galėtų būti aprūpintas pigia elektros energija.

Medvilnės kainos pasiekė visų laikų aukštumas, brangsta cukrus ir kviečiai, tačiau aukso kaina krinta ir dujos dabar kaip niekada pigios. Kaip ši kainų karuselė atsilieps ekonomikai ir kiekvienam vartotojui?

Daugiausia medvilnės pasaulyje sunaudojančioje Kinijoje tekstilės gamyklos šiuo metu dirba maksimaliai. Ekonomikai atsigaunant, Kinija šiemet superka dvigubai daugiau medvilnės nei pernai, tad medvilnės pasiūla mažėja, o jos kaina auga lyg ant mielių ir jau pasiekė visų laikų rekordą, o JAV medvilnės tiekėjų asociacijos prezidentas Jordanas Lea prognozuoja, kad augimo tendencija išliks dar bent pusmetį.

Sparčiai kyla ir maisto žaliavų kainos: cukraus, kviečių, ryžių, kavos, kakavos, pieno. Dėl to jau dabar daugelyje šalių itin išaugo maisto produktų kainos; prognozuojama, kad iki kitos vasaros jos tikrai nekris.
Visai priešinga tendencija – kalbant apie auksą. Šis metalas dažnai vadinamas dolerio antonimu. Mat vos doleriui atpigus, investuotojai, siekdami apsidrausti, ima pirkti ne JAV valiutą, o šį taurųjį metalą. Tad doleriui pingant, auksas brangsta. Ir tokią tendenciją galėjome stebėti visą pastarąjį pusmetį. Tačiau doleriui pamažu atsigaunant, susidomėjimas auksu mažėja, o jo prisipirkę investuotojai auksą skuba parduoti.

Nafta nebrangs, benzinas – taip

Kitokie dėsniai veikia kalbant apie naftą ar dujas – svarbiausius pasaulio energijos išteklius. Pavyzdžiui, biržose išaugusi cukraus ar kakavos kaina tiesiogiai atsiliepia maisto kainoms parduotuvėse, o visai kas kita – kalbant apie naftos ar dujų kainos santykį su tiesioginėmis vartotojų išlaidomis kurui ar šildymui.

Iš esmės naftos kainų dinamika svarbesnė makroekonominiu, o ne mikroekonominiu požiūriu. Ir nors prognozuojama, kad kitąmet naftos kainos turėtų būti gana stabilios, o dujų – netgi mažesnės nei šiemet, – taip bus tik kalbant apie valstybinį lygmenį. O gyventojai už šiuos resursus mokės pagal visai kitokias formules ir jų mokamos sumos skirtingose valstybėse skirsis stulbinamai. Nes tai lemia, iš ko dujas ir naftą gauna valstybės ir koks valstybėse yra kainų reguliavimas bei mokesčiai.

Štai Lietuva, kaip ir dalis Europos šalių, už dujas ir naftą mokės tokią kainą, kokią diktuos Rusija. Tiesa, ši skirtingoms šalims kainas nustato tik pagal jai vienai suprantamą logiką, todėl mes už rusiškas dujas mokame brangiau nei vokiečiai.

Na, o grįžtant prie naftos kainų biržose, derėtų atreipti dėmesį į analitikų prognozes, esą bent artimiausiu metu jos mažai keisis. Remiantis CGES instituto prognozėmis, nafta iki kitų metų vidurio nekainuos brangiau nei 75,1 JAV dol. už barelį.

Viena vertus, naftos paklausa šiuo metu yra nedidelė ir artimiausiu metu neturėtų išaugti. Be to, jei tikėsime prognozėmis, kad kitais metais JAV dolerio kursas gali šoktelėti, tai irgi neleis išaugti naftos kainoms. Mat naftos kainos yra atvirkščiai proporcingos JAV dolerio kursui: jei doleris pinga, dažniausiai nafta brangsta. Ir priešingai, brangstant JAV doleriui, naftos kainos čiuožia žemyn. Tokios koreliacijos priežastis ta, kad pingant doleriui, nafta tampa sąlygiškai brangesne preke šalyse, kur ji perkama už kitas valiutas.

Prognozuojama, kad ir vidutinė dujų kaina per artimiausią pusmetį stipriai nesikeis. Tačiau nelygu kokia dujų kaina bus biržose, įvairios šalys už dujas mokės labai nevienodai. Tarkime, danai, olandai ir švedai už dujas ir toliau mokės brangiausiai visoje Europoje. Šiose šalyse dujų kaina kyla jau trečius metus iš eilės, nesvarbu, kokios dujų kainos akcijų biržose, ir prognozuojama, kad ir toliau palegva jos didės.

Nepasikeis (bent jau į mažesnę pusę) ir dujų kaina Lietuvai. Monopolisto pozicijomis besinaudojantis “Gazprom” tik kelioms užsienio šalims sutiko pakeisti kainų skaičiavimo metodiką. Lietuva tarp šių laimingųjų, deja, nepateko.

Ekspertų komentarai

Kaip žaliavų kainos susijusios su makroekonominiais rodikliais

1) Nerijus Mačiulis, vyriausiasis “Swedbank” analitikas
Lietuvos biudžeto pajamoms gamtinių išteklių kainos tiesioginio poveikio beveik neturi – mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius sudaro labai mažą biudžeto pajamų dalį. Apčiuopti galima tik netiesioginį poveikį – pavyzdžiui, labai pabrangę naftos ir dujų ištekliai sumažintų Lietuvos gyventojų galimybę vartoti kitas prekes ir turėtų neigiamą poveikį ekonomikai, dėl to būtų surenkama mažiau prekių ir paslaugų mokesčių. Tačiau tokio poveikio mastą numatyti sunku ir jis tik šiek tiek atsispindi prognozuojant bendrą BVP augimą. Šiokį tokį poveikį gamtinių išteklių (pavyzdžiui, dujų) kainų didėjimas turi biudžeto išlaidoms – brangiau kainuos šildyti valstybinių institucijų, įstaigų patalpas, gali padidėti poreikis remtinų šeimų šildymo išlaidų kompensacijoms.

Tuo tarpu kitų šalių biudžetams (pavyzdžiui, Rusijos, OPEC šalių) gamtinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose yra daug svarbesnės, nes jos neretai sudaro keliolika ar net keliasdešimt procentų biudžeto pajamų.

2) Nourielis Roubinis, JAV ekonomikos profesorius
Naftos kainos tiesiogiai susijusios su makroekonominiais rodikliais. Pavyzdžiui, JAV, numatydamos, kad BVP augimas kitąmet lėtės, prognozuoja, kad naftos kainos nepakils aukščiau 80-ies JAV dol. už barelį.
Kita vertus, brangstant naftai, JAV doleris silpnėja, o tai – pranašumas kitoms valiutoms. Tad tokios šalys kaip Meksika ar Brazilija būtų labiau patenkintos, jei nafta kainuotų kuo brangiau.

Tačiau naftos kainų šokinėjimas labai pavojingas ekonomikai. Todėl aš pasisakau už naftos kainų reguliavimą. Net ir finansinę krizę sukėlė visai ne bankų griūtis, o būtent iki 145 JAV. dol. už barelį pakilusios naftos kainos.

Optimali naftos kaina svyruoja tarp 75–80 JAV dol. už barelį. Tuo tarpu pavojinga riba, virš kurios pakilusi naftos kaina jau gali pridaryti žalos, yra apie 100 JAV. dolerių.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sako tikįs, kad Lietuvos ir Baltarusijos bendrovės susitars dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą, nes politinių kliūčių susitarimui nėra.

Jo teigimu, “Klaipėdos nafta” nori garantijų, kad ji būtų vežama bent dvejus metus.

A.Kubilius sako, kad politiniame lygyje nėra jokių problemų dėl Venesuelos naftos transportavimo per Lietuvą – kompanijoms dabar liko pasiekti komerciškai naudingą susitarimą.

“Kiek suprantu, diskusijos toliau tęsiasi. Kompanijos yra savarankiški dariniai ir mes negalime nurodyti “Klaipėdos naftai”, kad ji pasirašytų sutartį, kuri turėtų kokių nors komercinių abejonių. Kiek suprantu, vienas iš klausimų, kurį “Klaipėdos nafta” kelia Baltarusijos pusei – garantijų, kad tikrai ta nafta bent dvejus metų bus tiekiam per “Klaipėdos naftą”. Tas klausimas diskutuojamas ir tikiu, kad dėl to bus sutarta”, – penktadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Po specialios dvišalės darbo grupės posėdžio spalio pradžioje skelbta, kad per metus Baltarusija numato perkrauti maždaug 2,5 mln. tonų Venesuelos naftos. Sutartį šalys ketino suderinti iki lapkričio.

“Bandome gauti galutinį atsakymą, tačiau iki šiol negavome konkrečių signalų iš Baltarusijos, todėl kol kas nėra aiškumo dėl sutarties. Tikimės, kad kitą savaitę bent jau bus aiški situacija”, – BNS sakė valstybės valdomos bendrovės “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius Rokas Masiulis.

“Mes susitarėme, kad nuo 2010 metų gruodžio (galutinis terminas yra 2011 metų sausio 1 diena) būsime pasirengę gabenti 2,5 mln. tonų naftos į Klaipėdą, o iš ten į mūsų perdirbimo gamyklas, visų pirma Novopolocko geležinkeliu”, – Baltarusijos svetainė “Telegraf” cituoja Baltarusijos premjero pavaduotoją Vladimirą Semašką.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukošenka neseniai interviu dienraščiui “Litovskij kurjer” pareiškė, kad Lietuva nenori krauti naftos per Klaipėdos uostą ir todėl Baltarusija linkusi tartis su Latvija.

Darbo grupės vadovas Deividas Matulionis tuomet BNS sakė, kad iš esmės tai reiškia, kad krova “Klaipėdos naftos” krova didės. Anto jo, jei bus gautas Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūros leidimas, jau gruodžio 1-ąją ar sausio 1-ąją pradės plauti tanklaiviai – po 2-3 per mėnesį, o sutartis turėtų būti bent dvejų metų trukmės.

Sutartį turėtų pasirašyti “Klaipėdos nafta”, “Lietuvos geležinkeliai” ir “Transchema”.

Rugsėjį “Klaipėdos naftoje” perkrautas tanklaivis iš Venesuelos, atgabenęs 80 tūkst. tonų Baltarusijai skirtos naftos. Klaipėdos įmonė ir bendrovė “Transchema”, kurios akcininkės yra Baltarusijos naftos prekybos namai (“Beloruskij neftianoj torgovyj dom”) ir susivienijimas “Belorusneft”, rugpjūčio viduryje pasirašė sutartį dėl bandomosios partijos krovos.

2,5 mln. tonų sudarytų apie ketvirtadalį bendrovės “Klaipėdos nafta” metinio krovos pajėgumo. Pernai terminalas perkrovė apie 7,6 mln. tonų naftos produktų.