Sekmadienį Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje įvyko mitingas prieš Lenkų rinkimų akcijos antikonstitucinę veiklą ir reikalavimus. Lietuvos rašytojai, aktoriai, kompozitoriai, akademikai bei signatarai į mitingą „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ prie Seimo sukvietė dalyvauti virš 2 tūkstančių žmonių.

Anot mitingo rengėjų, šiandien susirinkti ir priešintis Lietuvos piliečius paskatino šalies valdžios vykdoma neapgalvota pataikavimo visiems kaimynams politika bei neatsakingi valdančiųjų veiksmai, tenkinant antikonstitucinius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijos primetamus reikalavimus.

Mitinge pasisakiusieji rašytojai, žurnalistai bei visuomeninių organizacijų atstovai tvirtino, kad ši protesto akcija nėra nukreipta prieš lenkakalbius Lietuvos piliečius, bet prieš antivalstybinę veiklą vykdančią ir lenkakalbių interesais besidangstančią LLRA partiją ir jos siekius Lietuvos valstybėje įtvirtinti dvikalbystę.

„Jeigu Lietuva sutiktų išsižadėti dalies jai nuo amžių priklausančios savo žemės, leistų sumenkinti ir paniekinti savo kalbą, ji prarastų teisę vadintis suverenia valstybe, o mes patys – laisvais ir oriais tos valstybės piliečiais. Tokie procesai turi būti sustabdyti, o tai galime padaryti tik mes patys“, – mitingo metu kalbėjo signataras Romualdas Ozolas.

Mitingo metu paskelbta rezoliucija, adresuota Lietuvos prezidentei, premjerui bei Seimo pirmininkui. Joje teigiama, kad patenkinus nepagrįstus LLRA keliamus reikalavimus būtų dar labiau išplėsta ir juridiškai sustiprinta faktiškai jau dabar egzistuojanti Pietryčių Lietuvos autonomija ir sukurtos prielaidos  ateityje įgyvendinti autonomininkų prieš du dešimtmečius nepasiektą tikslą – atskirti nuo Lietuvos jos teritorijos dalį.

Patenkinus LLRA siekį oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, būtų paneigtas konstitucinis lietuvių kalbos kaip valstybinės statusas, o Lietuva taptų šalimi, kurioje pradėtų veikti kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija. Vietovardžių ir gatvių pavadinimai ne valstybinėmis kalbomis  iš esmės paneigtų Lietuvos valstybės teritorinio vientisumo principą, faktiškai pripažįstant, kad Pietryčių Lietuva nėra istorinių Lietuvos etninių žemių dalis. Pagaliau neribotam laikui atidėjus suvienodintą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą visų šalies mokyklų abiturientams, valstybinę kalbą gerai mokantys šalies moksleiviai būtų diskriminuojami stodami į aukštesnės pakopos lavinimo įstaigas ir šalies darbo rinkoje.

„Pirma, siūlomas tautinių mažumų įstatymas yra pritaikytas vienintelei mažumai – patiems LLRA manipuliuojamiems lenkams. Antra, pritaikytas dar nereiškia naudingas, nes juo numatomos teisės ne apsaugo mažumos tautiškumą, o tik skatina atskirtį ir izoliaciją. Įsivaizduokime, kad vadovaujamės nelietuviškais viešaisiais ženklais, gauname paslaugas nevalstybine kalba, mokomės palengvintam egzaminui – jausimės ne Lietuvos piliečiais ir patys atskirsime save nuo valstybės  gyvenimo“ – sakė mitinge dalyvavusi VU kultūros istorijos ir antropologijos antro kurso studentė Viktorija Ivančenko.

Mitinge kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas, rašytojas Regimantas Tamošaitis, jaunimo sambūrio „Pro Patria“ atstovas Paulius Stonis, Šalčininkų tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, publicistė Vaiva Žukienė, Lietuvos mokinių parlamento pirmininko pavaduotoja Gabija Gaučytė, kalbininkas Kazimieras Garšva, Klaipėdos Sąjūdžio pirmeivis Dionizas Varkalis, aktorius Gediminas Storpirštis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka, teisininkė Sandra Česnulevičiūtė.

Mitingo dalyviai valdžios pareikalavo netenkinti antikonstitucinių Lietuvos valstybei keliamų LLRA reikalavimų. Taip pat dar šiais metais įvykdyti suvienodintą baigiamąjį valstybinį kalbos egzaminą visiems šalies abiturientams. Teisinėmis priemonėmis užkardyti prieš Lietuvos Respubliką nukreiptą ardomąją LLRA veiklą. Panaikinti jos atstovų neperžengus koaliciniams sąrašams galiojančio 7 proc. rinkiminio slenksčio neteisėtai įgytus LR Seimo narių įgaliojimus ir LLRA kaip legaliai veikiančios antivalstybinės politinės partijos juridinį statusą.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas turi prisiimti politinę ir teisinę atsakomybę ir būti atleistas iš pareigų už šiurkščius LR Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis turi būti nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų už Lietuvos valstybės ir jos piliečių  interesams kenkiančius veiksmus ir tautos bei valstybės garbės ir orumo žeminimą savo šalyje ir užsienyje“, – rašoma rezoliucijoje.

BFL

Per šimtą žmonių pirmadienį popiet susirinko į mitingą prie Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos ambasados Vilniuje protestuoti prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu.

Į lenkų organizacijų mitingą susirinkę naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkinti demonstrantai plakatais ragino ginti tautinių mažumų teises. “Lietuva, pasimokyk iš Vengrijos”, “Europa, apgink mūsų teises”, “Stop mažumų diskriminacijai” – skelbė protestuotojų plakatai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Pasisakymai skambėjo lenkų kalba.

Lietuvoje veikiančios lenkų organizacijos kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir per dvejus metus ketinama suvienodinti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius teigia, kad šiuo protestu norima atkreipti Vengrijos vadovų dėmesį į tai, jog, anot jo, Lietuvoje “pažeidinėjamos tautinių mažumų teisės”.

“Reikia peržiūrėti Švietimo įstatymą, jo įgyvendinimą, jo nuostatas. Manau, kad tai nėra vėlu padaryti, tam reikalinga politinė valia. Abejoju, ar ta politinė valia bus su dabartine Vyriausybe, kuri pagal savo žinybas, turiu omeny Švietimo ir mokslo ministeriją, siekia asimiliuoti tautines mažumas. Tai yra europinėje, Europos visuomenėje nepriimtinas dalykas”, – žurnalistams tvirtino jis.

Jau anksčiau lenkų mažumos atstovai yra išsakę nepasitenkinimą tuo, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą norima per dvejus metus – jie norėtų 45 metų pereinamojo laikotarpio. E.Trusevičius savo ruožtu pirmadienį neslėpė, kad suvienodinimo apskritai nereikėtų, nors Lenkijoje lietuviai ir kitos tautinės mažumos daugelį metų laiko vienodą valstybinės kalbos egzaminą.

“Šiandien tas dalykas turi būti diskutuojamas, šiandien mes negalime kalbėti apie dvejų metų laikotarpį jokiais būdais, jokiomis priemonėmis. Mes galime atsisėsti prie derybų stalo žiūrėti, koks gali būti laikotarpis. Bet aš nematau prasmės apskritai vienodinti valstybinės kalbos egzaminą. Tokiu būdu tai būtų jau ne tautinių mažumų mokykla, o apskritai bendra valstybinė mokykla”, – aiškino jis.

Anot E. Trusevičiaus, Lietuvos lenkų atstovai norėtų, jog Vengrija šį klausimą keltų Europos Vadovų Taryboje.

“Kiek žinau, sankcijų gali būti įvairių, oficialių ir neoficialių, nes, deja, šiandien Lietuva tarp atskirų verslininkų sluoksnių yra traktuojama kaip valstybė, į kurią investuoti nelabai patikima. Aš nenorėčiau, kad taip būtų, kaip tos valstybės pilietis, bet aš tikiu ir noriu, kad valstybė per savo Vyriausybę tinkamai įgyvendintų europinę teisę šioje respublikoje”, – dėstė sąjungos sekretorius.

Protestuotojai įteikė Vengrijos ambasadoriui rezoliuciją, kurioje keliami politikos jų atžvilgiu klausimai. Ambasadorius pažadėjo perduoti ją savo šalies premjerui, o pats nesiėmė komentuoti lenkų situacijos Lietuvoje.

“Manęs paprašyta perduoti šią rezoliuciją mūsų ministrui pirmininkui, ką aš ir padarysiu. (…) Mes neanalizuojame – lietuviai ir lenkai turi išspręsti tai kartu”, – žurnalistams sakė Vengrijos ambasadorius Ferencas Blaumannas.

Lietuvos pareigūnai atmeta lenkų priekaištus ir pabrėžia, kad Lietuva lenkams yra sudariusi geresnes sąlygas mokytis lenkų kalba nei bet kurioje kitoje šalyje.

Maždaug 3 tūkst. žmonių dalyvauja mitinge prie prezidento rūmų Lenkijos sostinėje Varšuvoje, praneša sekmadienį Lenkijos radijas, remdamasi vietos policija.

Daugelis lenkų ragina surengti tarptautinį lėktuvo su aukštais Lenkijos pareigūnais katastrofos netoli Smolensko tyrimą.

Be to, jie reikalauja, kad šalies ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsistatydintų.

Kaip paskelbė opozicinės “Įstatymo ir teisingumo” partijos atstovas spaudai Adamas Hoffmanas (Adamas Hofmanas), policija neleido parlamentarams drauge padėti vainikų ir gėlių prie Prezidento rūmų, nes už apsauginio barjero buvo įleista tik dešimt Seimo deputatų ir žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) brolis Jaroslawas (Jaroslavas).

TVN24 duomenimis, po demonstrantų susistumdymo su policininkais, pareigūnai sulaikė tris parlamentarus.

Profsąjungos šeštadienį Vilniuje surengė eitynes ir mitingą, kuriame reikalavo valdžią atsigręžti į paprastus žmones, didinti minimalų atlyginimą, progresinių mokesčių ir mažesnių maisto produktų bei komunalinių paslaugų kainų.

Eitynės, kurios apie 12 val. prasidėjo nuo Seimo dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių. Pražygiavę Gedimino prospektu su įvairias plakatais ir vėliavomis mitinguojantys susibūrė aikštėje prie Vyriausybės rūmų. Eitynių dalyviai priešakyje nešė plakatą su užrašu: “Alkanas žmogus – žvėris, alkanas vargšas – revoliucionierius”.

“Epic fail” (angl. Įspūdinga nesėkmė – BNS), “Gana vergiško darbo užmokesčio”, “Mokesčius turčiams, o ne vargšams”, “Norime gyventi, o ne vergauti”, “Premjere, socialinio teisingumo”, skelbė eitynių dalyvių plakatai.

Mitingo organizatoriai susirinkusiems perskaitė Vyriausybei keliamų reikalavimų sąrašą ir piktinosi valdžios vykdoma ekonomikos, finansų ir socialine politika. Reikalavimų sąrašas buvo nuneštas į Vyriausybės priimamąjį.

“Minimalios algos didinimas, progresinių mokesčių įvedimas, pensijų atstatymas, naujų darbo vietų kūrimas, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, maisto produktų, komunalinių paslaugų kainų mažinimas. Tai yra būtent tie reikalavimai, kurie aktualūs šiai dienai čia susirinkusiems žmonėms ir visiems Lietuvos piliečiams”, – žurnalistams reikalavimus vardijo vienas renginio organizatorių, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak jo, pastaruosius dvejus metus Vyriausybė visą dėmesį ir lengvatas skyrė verslui, sumažino pelno mokestį, o biudžetą formavo didinant mokesčius ir pajamas neturtingiausiems žmonėms. Jis ragino valdžią atsigręžti į paprastus žmones, kad jie galėtų, jog krizė baigiasi.

“Mes valdžios poreikius daliname į rinkėjų ir rėmėjų poreikius. Kol iki Seimo rinkimų buvo ilgas laikotarpis jie daugiau tenkino rėmėjų poreikius, gal dabar, ir mes to tikimės, valdžia atsigręš į rinkėjus, kurie balsuos”, – kalbėjo Š.Černiauskas.

“Dabar Seime valdančioji dauguma jau kalba apie progresinių mokesčių įvedimą apie minimalios algos didinimą. Aš galvoju, kad tie reikalavimai bent iki rudens turėtų būti pradėti vykdyti”, – teigė jis, pažymėjęs, kad profsąjungos Vyriausybei gali patarti kaip vykdyti keliamus reikalavimus.

Eitynes ir mitingą prižiūrėjo gausios policijos pajėgos, protestuojančių koloną sekė raitoji policija, tačiau incidentų nekilo.

Renginyje daugiausia dalyvavo senyvo ir vidutinio amžiau žmonės, renginyje dalyvavo ir kelių neparlamentinių partijų atstovai, šaligatviu paskui eitynių dalyvius sekė kai kurie praeiviai.

Egipte tūkstančiai naujų demonstrantų ketvirtadienį papildė tebekylančią protestų bangą prieš prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimą, nors vyriausybė pagrasino imtis prieš protestuotojus griežtų priemonių.

Sostinėje Kaire susiformavo du pagrindiniai šio sukilimo židiniai: protestuotojai blokuoja parlamento pastatą, o centrinėje Tahriro aikštėje vyksta triukšmingi mitingai, budriai stebimi vyriausybės pajėgų.

Abi konflikto pusės sugriežtino savo retoriką, o viceprezidentas Omaras Suleimanas netiesiogiai pagrasino pasiųsti kariuomenę, kad ši atkurtų vyriausybės kontrolę. Protestuotojai atsakydami užblokavo parlamentą ir sustiprino savo pajėgas Tahriro aikštėje.

“Ne – Suleimanui. Ne – Amerikos agentams. Ne – Izraelio šnipams. Tegyvuoja Egiptas. Šalin Hosni Mubaraką” – skandavo demonstrantai gatvėje prie parlamento.

Kariai buvo pasiųsti ginti pastato, tačiau jie nemėgino vaikyti gausėjančios protestuotojų minios, tuo stebindami daugelį aktyvistų, įpratusių prie kur kas griežtesnių H.Mubarako režimo veiksmų.

“Jeigu nežūsime čia, mirsime kalėjime. Man priimtiniau žūti čia”, – sakė 24 metų bedarbis universiteto absolventas Attiya Abuella (Atija Abuela). Jis skundėsi, kad pernai už fotografavimą 60 dienų praleido kalėjime, kur dažnai būdavo laikomas nuogai išrengtas ir surakintas grandinėmis.

Trečiadienio vakarą Egipto užsienio reikalų ministras Ahmedas Abul Gheitas (Ahmedas Abul Geitas) perspėjo, kad armija, kuri iki šiol stengėsi išlikti neutrali, imsis veiksmų prieš protestuotojus, jeigu šie eskaluos spaudimą tris dešimtmečius šaliai vadovaujančiam H.Mubarakui.

“Jeigu prasidės chaosas, ginkluotosios pajėgos įsikiš, kad suvaldytų padėtį, o šis žingsnis… atvestų į labai pavojingą padėtį”, – sakė ministras televizijai “al Arabiya”.

Tahriro aikštėje savanoriai pastatė kilnojamuosius tualetus, o šis žingsnis rodo, kad protestuotojai neketina palikti “išvaduotos” vietos, virtusios didžiuliu palapinių miesteliu, kuriame įrengti garsiakalbiai, maisto krautuvėlės ir mobiliųjų telefonų įkrovimo postas.

Trečiadienį neramumai apėmė atokią Chargos oazę, kur penki žmonės žuvo, o dar apie 100 buvo sužeisti, saugumo pajėgoms pradėjus šaudyti į demonstrantus.

Prie Sueco kanalo esančiame Port Saido mieste apie 3 000 protestuotojų nusiaubė vieną vyriausybinį pastatą, padegę biuro baldus ir administracijos vadovo automobilį.

Kitose šalies vietose taip pat vyko protestai, o kai kurių bendrovių darbuotojai paskelbė streikus.

Tuo tarpu interneto paslaugų milžinės “Google” reklamos vadybininkas ir socialinių tinklų aktyvistas Waelas Ghonimas (Vaelas Gonimas), viena ryškiausių figūrų prieš H.Mubaraką nukreiptame judėjime, pažadėjo nebesikišti į politiką, jeigu bus patenkinti disidentų reikalavimai.

Šis 30 metų vyras pirmadienį buvo paleistas po 12 dienų trukusio sulaikymo ir tapo vienu iš pagrindinių demonstrantų šauklių, sakydamas kalbas susižavėjusioms minioms.

“Pažadu kiekvienam egiptiečiui, kad grįšiu prie normalaus gyvenimo ir nebedalyvausiu jokioje politikoje, kai egiptiečiai įgyvendins savo svajones”, – rašė aktyvistas savo svetainėje socialiniame tinkle “Twitter”.

Pirmadienį Vilniuje vykęs turgaus prekiautojų mitingas neapsėjo be incidentų – buvo sulaikyti 22 mitingo dalyviai, aštuoniems iš jų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Kaip sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, daugiausia protokolų surašyta dėl pasirodymo viešoje vietoje girtam. Dėl to nubausti penki mitingo dalyviai. Jiems gresia baudos nuo 30 iki 50 litų, rašo “Vilniaus diena”.

Vienas neblaivus policijos sulaikytas mitinguotojas už girtuokliavimą viešoje vietoje jau buvo baustas, todėl jam protokolas surašytas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Bauda jam bus didesnė – kodeksas už šį nusižengimą numato piniginę baudą nuo 50 iki 100 litų.

Vienas mitinguotojas buvo sulaikytas, nes turėjo negaliojantį pasą. Jam taip pat teks susimokėti baudą.

Viena alkoholio padauginusi moteris mitinge per daug emocingai rodė savo pyktį, todėl jai teks atsakyti pagal du Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius – už nedidelį chuliganizmą ir pasirodymą girtai viešoje vietoje.

Pareigūnams su sulaikyta turgaus prekiautoja sunkiai sekėsi susikalbėti, todėl moteris buvo nuvežta į nakvynės namus “Sala”. Administracinių teisės pažeidimų protokolai jai buvo surašyti ryte, kai ji išsimiegojo ir išsiblaivė.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį protestuoti prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus susirinko apie 5 tūkst. žmonių.

Mitinge priimta rezoliucija reikalaujama atšaukti sprendimą dėl privalomo kasos aparatų įvedimo, priešingu atveju grasinama jį boikotuoti ir prie parlamento pradėti neterminuotą bado akciją.

Vyriausybė nutarė nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie protestuoja prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus, pranešė įvykio vietoje dirbantys pareigūnai.

Vilniaus policija informavo, kad nuo protesto akcijos pradžios sulaikė 12 asmenų – jie bandė į mitingą atsinešti draudžiamus daiktus ar buvo neblaivūs.

Mitingo dalyviai nepatenkinti dėl Vyriausybė sprendimo nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad taip žlugdomas smulkusis verslas.

“Šalin rankas nuo smulkaus verslo”, “Kubiliau, nevyk žmonių iš Lietuvos”, “Kasos aparatus valdžios vagims”, “Kiekvienam seimūnui – po kasos aparatą” – tokiais šūkiais mitingo dalyviai protestuoja prie Seimo.

Viešąją tvarką palaiko per 600 policijos pareigūnų, įvykio vietoje matyti raitoji policija ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Mitinguotojai nuo parlamento atitverti specialiomis juostomis.

Į mitingą atėjo būrys opozicijos politikų – Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Vidmantas Žiemelis ir kiti.

Prieš mitingą premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ministrų kabinetas savo sprendimo dėl kasos aparatų įvedimo prekiautojams maisto produktais neatšauks.

Vyriausybė nutarė kompensacijoms už kasos aparatus turgavietėse skirti 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Lietuvos jaunimas dėl sotesnio kąsnio neturėtų palikti Lietuvos, šeštadienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį sakė sostinės meras Raimundas Alekna.

Jis teigė, kad prieš 20 metų šioje aikštėje stovėję ir nuo galimo sovietų antpuolio parlamento rūmus gynę žmonės sakė nesitrauksiantys iš ten. Anot mero, ta žinia esanti aktuali ir šiandien.

“Ta žinia, kad mes iš čia nesitrauksime, aktuali ir dabar”, – sakė meras bei ragino dabartinį jaunimą sutelkti savo stiprybę ir pasilikti Lietuvoje, neemigruoti.

“Privalome dirbti, puoselėti Nepriklausomą Lietuvą”, – pabrėžė R.Alekna.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas prisiminė, kad tuomet prie Aukščiausiosios Tarybos, Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos pastato budėjo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės, gyvenę Lietuvoje.

“Čia buvau ir aš, azerbaidžanietis, – sakė M.Gamzajevas. – Mus visus jungė dvasinė vienybė ir laisvės troškimas. (…) Tada ne barikados sulaikė šarvuočius, o mūsų vienybės jausmas, bendra atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai nepamirštamas jausmas.”

Šeštadienį prie Seimo surengta teatralizuota simbolinė akcija, kai sovietinių laikų šarvuotį nuo parlamento rūmų nustūmė Sąjūdžio “žiguliukas” ir beginklių žmonių minia.

Šeštadienį Seime taip pat surengtos atvirų durų valandos, savanoriai su lankytojais dalijosi prisiminimais apie 1991-ųjų parlamento gynybą, demonstruota vaizdo medžiaga.

Parlamento svečiams koncertuoti buvo pakviestas Kijevo mokytojų namų choras “Pektoral”, Lietuvos mokslų akademijos choras, tautinės dainos ansamblis “Salvė” ir kiti meno kolektyvai.

Vakare Vilniaus karininkų ramovėje vyks vakaras, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos 70-mečiui.

1991 metų sausio 8 dieną protestuodama prieš maisto kainų padidinimą prosovietinės organizacijos “Jedinstvo” ir Sovietų sąjungos Komunistų partijos sukviesta minia šturmavo centrinį įėjimą į Aukščiausiąją Tarybą, akmenimis apmėtė langus, plėšė duris ir ėmė veržtis į vidų. Tai padaryti pasisekė 30-čiai žmonių, tačiau apsaugos darbuotojai netrukus juos išstūmė laukan.

Penktadienį prie Vilniaus savivaldybės susirinkę kelios dešimtys žmonių reikalavo leidimo mitinguoti prie Seimo sausio 16-ąją.

Siaučiant pūgai, grupelėmis prieš savivaldybę išsirikiavę piketuotojai mosavo Lietuvos, Algirdo Paleckio vadovaujamo Socialistinio liaudies fronto, Tautos ateities forumo, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” vėliavomis.

Piketuotojų plakatuose dėtas lygybės ženklas tarp Vilniaus ir Minsko, o per garsiakalbį skelbti ketinimai informuoti apie neduotą leidimą “pasaulio ir Europos tarptautines organizacijas”.

Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę pranešė neduosianti leidimo mitinguoti prie Seimo sausio 16-ąją saugumo sumetimais ir todėl, kad tuo metu dar vyks tragiškų Sausio 13-sios įvykio dvidešimtmečio minėjimo renginiai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nusprendė skųsti tokį savivaldybės komisijos sprendimą teismui.

Mitinguoti ketinta prie Seimo automobilių stovėjimo aikštelės, paskui žygiuoti Gedimino prospektu ir susirinkti prie Vyriausybės, V.Kudirkos aikštėje.

Savivaldybės siūlymą teikti naują prašymą leidimui mitinguoti prie “Siemens” arenos arba Kalnų parke A.Černiauskas jau anksčiau yra įvertinęs su ironija.

“Mes neturime nieko prieš “Siemens” areną, kodėl turėtume ten mitinguoti? O dabartinėmis oro sąlygomis siūlymas rinktis Kalnų parke skamba keistai – kas norėtų piketuoti iki pusės įsibridęs į sniegą?” – BNS savaitės pradžioje retoriškai klausė A.Černiauskas.

Mitingo organizatorių teigimu, norima protestuoti dėl nedarbo, kainų, skurdo, pensijų ir minimalios algos dydžio.

Užpernai sausio 16-ąją į akciją prie Seimo susirinko keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Iš pradžių vyko taiki akcija, kuria protestuota prieš kai kurias valdančiosios koalicijos vykdomas reformas, tačiau maždaug 100 jaunuolių pastangomis ji peraugo į neramumus. Jų metu sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai.

Protesto akciją praėjus lygiai dvejiems metams po riaušių nori rengti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Socialistinis liaudies frontas.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija “Amnesty International” tris Rusijos opozicionierius, areštuotus po mitingo Maskvos Triumfo aikštėje gruodžio 31 dieną, pavadino sąžinės kaliniais.

“Trijų žmonių – Iljos Jašino, Konstantino Kosiakino ir Boriso Nemcovo sulaikymas yra žmogaus teisių pažeidimas. “Amnesty International” laiko juos sąžinės kaliniais, kurie buvo sulaikyti, kai vien taikiai siekė įgyvendinti savo teisę į susirinkimų laisvę ir laisvę pareikšti savo nuomonę”, – antradienio vakarą sakė “Amnesty International” Rusijos skyriaus vadovas Sergejus Nikitinas.

“Mes pareiškiame susirūpinimą dėl to, kad teisminis nagrinėjimas neatitiko pasaulinių teisingumo reikalavimų. Žinoma, kad teisėjas nepatenkino Boriso Nemcovo advokato prašymo panaudoti kaip įrodymą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad jis taikiai ėjo su teisėsaugininkais. Taip pat teisėjas atsisakė surengti dviejų teisėsaugos institucijų darbuotojų kryžminę apklausą”, – sakė S.Nikintinas.

“Rusijos Federacijos valdžia vėl neįvykdė savo įsipareigojimų ginti susirinkimų laisvę, kuri nustatyta Rusijos konstitucijoje. Mes reikalaujame paleisti sąžinės kalinius”, – pareiškė S.Nikitinas.

Anksčiau “Amnesty International” sąžinės kaliniais Rusijoje buvo pavadinusi opozicionierių Garį Kasparovą ir teisių gynėją Levą Ponomariovą, kuriuos milicija irgi sulaikė už dalyvavimą masinėse akcijose.

Gruodžio 31 dieną Maskvos Triumfo aikštėje įvyko piliečių aktyvistų mitingas, kurį surengti leido valdžia. Po mitingo milicija sulaikė keliasdešimt žmonių. Pastarosiomis dienomis Maskvos pirmosios instancijos teismai nuteisė mitingo dalyvius B.Nemcovą, I.Jašiną ir K.Kosiakiną areštu izoliatoriuje nuo 5 iki 15 parų.

Opozicionierius Eduardas Limonovas ketino surengti gruodžio 31 dieną Triumfo aikštėje savo mitingą. Gauti valdžios leidimą jam nepavyko. E.Limonovą sulaikė milicija, kai jis tik išėjo iš namų. Tą patį vakarą Maskvos teismas nuteisė jį 15 parų areštu izoliatoriuje.

Opozicinės Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Vilniaus miesto merą Raimundą Alekną, prašydamas pakeisti sprendimą ir leisti profesinėms sąjungoms sausio 16-ąją rengti mitingą prie Seimo.

V.Mazuronis dėl draudimo profesinėms sąjungoms rengti mitingą prie Seimo atviru laišku kreipėsi į sostinės merą R.Alekną ir žmogaus teises ginančias organizacijas.

“Esu labai susirūpinęs iškilusia grėsme mūsų demokratijai. Tokią grėsmę neabejotinai kelia Vilniaus miesto savivaldybės priimtas sprendimas neleisti Profesinių sąjungų konfederacijai sausio 16 dieną rengti mitingo prie Seimo. Todėl nuogąstaudamas kreipiuosi į jus ir prašau iš naujo apsvarstyti šį sprendimą ir jį pakeisti”, – rašoma V.Mazuronio laiške.

Parlamentaro vertinimu, “draudimas visuomenei rinktis norimose vietose ir išsakyti savo nuomonę yra ne tik neteisingas, bet ir neteisėtas”.

Leidimo sausio 16-ąją rengti mitingą prie Seimo negavusi profsąjunga sako neketinanti jo rengti kokioje nors kitoje vietoje.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS pirmadienį tvirtino kol kas negavęs oficialaus raštiško atsakymo iš savivaldybės ir piktinosi negalintis kreiptis į teismą. Jo teigimu, savivaldybė tyčia vilkina pateikti atsakymą, kad teismas nespėtų išnagrinėti skundo.

Gruodžio 29-ąją savivaldybės atstovai žiniasklaidai pranešė, kad sausio 16-osios mitingo profsąjungoms neleido rengti prie Seimo ir pasiūlė jį organizuoti kitoje vietoje – prie “Siemens” arenos arba Kalnų parke.

Sostinės savivaldybės Renginių derinimo komisijos pirmininkas Virginijus Dastikas aiškino, kad mitinguoti prie Seimo nenorima leisti, kadangi tomis dienomis sostinėje vyks nemažai tragiškų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui skirtų renginių.

Mitingo organizatorių teigimu, norima protestuoti dėl nedarbo, kainų, skurdo, pensijų ir minimalios algos dydžio.

Užpernai sausio 16-ąją į akciją prie Seimo susirinko keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Iš pradžių vyko taiki akcija, kuria protestuota prieš kai kurias valdančiosios koalicijos vykdomas reformas, tačiau maždaug 100 jaunuolių pastangomis ji peraugo į neramumus. Jų metu sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai.

Protesto akciją praėjus lygiai dvejiems metams po riaušių nori rengti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Socialistinis liaudies frontas.

Seniausios Rusijoje žmogaus teisių gynimo organizacijos, Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva pagrasino surengti skandalą dėl Maskvos milicijos veiksmų Triumfo aikštėje gruodžio 31 dieną.

“Skandalą surengsiu baisų per visą pasaulį, kai tik baigsis naujametinės šventės”, – sakė L.Aleksejeva agentūros “Interfax” korespondentui.

Ji tvirtino, kad milicija gruodžio 31 dieną sulaikinėjo žmones, einančius į mitingą, kurį leido Maskvos merija.

“Prigaudė pilną autobusą žmonių, kurie ėjo į mūsų mitingą, suderintą su valdžia, – piktinosi L.Aleksejeva. – Čiupo ir išvežiojo po vidaus reikalų skyrius. Kam tada reikėjo tartis su valdžia, derinti akcijas, jeigu vis tiek visus sulaiko”.

“Nemcovas (opozicijos veikėjas Borisas Nemcovas) mitinge pasakė kalbą, išėjo, susitiko su dukra ir ėjo Tverės gatve savo mašinos link. Jį sulaikė”, – pasakojo L.Aleksejeva.

“Dėl Nemcovo sulaikymo (Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotinis) Vladimiras Lukinas paskambino Maskvos meriją, ir jam pasakė, kad Nemcovas ragino užtverti Tverės gatvę ir eiti į Raudonąją aikštę. Nesąmonė”, – kalbėjo ji.

Gruodžio 31-ąją vakare Triumfo aikštėje vyko mitingas Konstitucijos 31-ajam straipsniu paremti. Šiuo straipsniu garantuojama susirinkimų laisvė. Akcija buvo suderinta. Vadovaujant L.Aleksejevai, ją rengė opozicijos ir žmogaus teisių gynimo grupė.

Kiek anksčiau opozicijos veikėjui Eduardui Limonovui Maskvos pareigūnai neleido rengti mitingo Triumfo aikštėje ir sulaikė dešimtis žmonių. E.Limonovui skirta 15 parų arešto bausmė.

Tarp sulaikytų ir Naujuosius metus nuovadose sutikusių asmenų, be jau minėto B.Nemcovo, buvo ir judėjimo “Solidarumas” vienas pirmininkų Ilja Jašinas.

Pasak “Solidarumo” atstovės Olgos Šorinos, B.Nemcovas ir I.Jašinas kaltinami nepaklusimu milicijai, o kiti – gatvės perėjimu neleistinoje vietoje.

B.Nemcovo “veiksmai” bus nagrinėjami teisme sausio 2 dieną 10 val. ryto, o I.Jašino – teismo posėdžio laikas dar nenustatytas. sakė O.Šorina. Ji dar pridūrė kad šiems asmenims gresia iki 15 parų arešto.