Europarlamentaras Zigmantas Balčytis šiandien, spalio 12 d., apsilankęs Baltijos šalių ūkininkų organizacijų pikete Briuselyje, kritikavo Europos Sąjungos žemės ūkio politikos ir naujojo ilgalaikio biudžeto nuostatas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp senųjų ir naujųjų ES šalių.

„Komisijos pasirinktas išmokų vienodinimo būdas, geriausiu atveju tik 27 proc. sumažins skirtumą tarp senųjų ir naujųjų ES šalių gaunamų tiesioginių išmokų. Be to net 30 proc. visų tiesioginių išmokų ūkininkams bus susieta su žemės ūkio ekologiškumo kriterijum, kas dar labiau mažins žemdirbių pajamas,“ – pikete kalbėjo Zigmantas Balčytis.

Anot europarlamentaro, toks išmokų suvienodinimo tempas negali tenkinti naujųjų ES šalių, nes neužtikrina jų žemdirbių konkurencijos lygiomis sąlygomis su senųjų šalių žemdirbiais. Dar sunkiau, egzistuojant tokiems dideliems išmokų skirtumams, siekti ekologiškumo žemės ūkyje bus itin sudėtinga , nes pritaikius ekologiško ūkininkavimo praktiką, ženkliai išauga žemės ūkio produktų gamybos sąnaudos, išauga produkcijos kainos ir ji tampa nepatraukli rinkai.

„Įstodami į ES, mes atvėrėme savo rinkas, perkėlėme reikalingus ES teisės aktus į savo nacionalines teisines sistemas, tačiau mūsų žemės ūkio konkurencingumas per šešerius metus ženkliai sumažėjo,“ – kalbėjo Z. Balčytis.

Parlamentaro nuomone, pasirinktas išmokų vienodinimo būdas prieštarauja pačios Europos Komisijos pozicijai, pateikiamai komunikate dėl Strategijos Europa 2020 biudžeto, kuriame teigiama, kad žemės ūkio politika siekiama prisidėti prie subalansuoto teritorinio vystymosi visoje Europoje.

„Ilgalaikis išmokų vienodinimo modelis tiesiog nemotyvuos užsiimti ūkininkavimu mažiausias išmokas gaunančius ūkininkus ir gali lemti tai, kad kai kuriose valstybėse narėse žemės ūkio sektorius tiesiog sunyks. Žinant, kad Baltijos šalyse šis sektorius yra labai svarbus darbdavys, pristatytas įmokų suvienodinimo būdas, gali nulemti labai skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes “ – teigė Z. Balčytis

"Veidp" archyvas

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje rengiamas piketas, kurio metu Lietuvos lenkai prašys JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą.

Tą pačią dieną, solidarizuojantis su Vilniaus kraštu, protesto akcijos įvyks Vašingtone, Čikagoje, Finikse ir Varšuvoje, pranešė Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus rajono skyrius.

Tai jau antrasis Lietuvos lenkų protesto mitingas prie JAV ambasados Vilniuje. Šių metų birželio 10 d. Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai savo peticijoje, adresuotoje JAV ambasadorei Anai Dersė (Anne Derse), prašė jos tarpininkauti ginant Lietuvos lenkų tautinių mažumų interesus.

Akcijos metu Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovai protestavo prieš Švietimo įstatymo nuostatas, kurios, jų nuomone, blogina tautinių mažumų mokyklų padėtį Lietuvoje.

Seimui priėmus naują Švietimo įstatymą, šimtai Lietuvos lenkų protestavo prieš šį dokumentą.

Gegužės 19 d. apie 500 žmonių Vilniuje, prie Švietimo ir mokslo ministerijos, susirinko į protesto akciją, kurioje buvo reiškiamas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba.

Gegužės 23 d. į piketą prie Vengrijos ambasados susirinkę Lietuvos lenkai kreipėsi į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Organą (Viktor Orban), prašydami pagalbos sprendžiant jiems aktualias problemas.

Piketuotojų manymu, paradoksalu, bet, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos lenkų teisinė situacija, užuot gerėjusi, pradėjo blogėti.

BFL

Penktadienio popietę prie Prezidentūros piketavusi asmenų grupelė pasisakė prieš korupciją teismuose, teisėjų elgesį ir reikalavo Vilniaus apygardos teismo (VAT) pirmininko Artūro Šumsko atleidimo.

“Buvome susirinkę iš esmės dėl korupcijos teismuose ir pareigūnų priekaištingos reputacijos dalykų. Konkrečiai dėl teisėjo, kuris jau yra pašalintas Prezidentės dėka – Zenono Birštono. Ir dabar reikalaujame Prezidentės, pateikėme reikalavimą, kad būtų pašalintas iš pareigų VAT pirmininkas A. Šumskas”, – Eltai sakė Lietuvos Sąjūdžio Žmogaus teisių stebėtojų tarybos narė Stefanija Veversevičienė.

Su tokiais reikalavimais piketuotojai Prezidentūros atstovui įteikė raštą. Anot S. Veversevičienės, iš šalies vadovės atstovų buvo sulaukta pažadų įstatymu įteisinti kuo daugiau reikalavimų teisėjams, kad būtų įgyvendintas nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

Tarp piketuotojų buvo ir terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė. Šiuo metu VAT nagrinėja E. Kusaitės bylą.

ELTA primena, kad VAT pirmininko A. Šumsko administracinę veiklą svarstys Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Ji turės nustatyti, ar A. Šumsko veiklos trūkumai gali būti laikomi drausmės nusižengimu ir ar jam keltina drausmės byla.

A. Šumsko kėdę klibina kovo pabaigoje teisme girtas šlaistęsis teisėjas Z. Birštonas, prieš ketverius metus jau gavęs drausminę nuobaudą už teisėjų etikos normų pažeidimą – buvimą neblaiviu viešoje vietoje.

Pirmadienį prie valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinės Vilniuje piketą surengė trys partijos nariai, nepritariantys koalicijai sostinėje su Valdemaro Tomaševskio bloku.

Partijos vadovas premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, kad visi sprendimai partijoje priimami remiantis demokratiniais principais.

Skverelyje priešais TS-LKD būstinę protestuotojai buvo išskleidę trispalvę ir išdėlioję plakatus, kurie skelbė – “Vilniaus skyrių sueigos tarybos nutarimas – politinė klaida”, “Reikalaujame asmeninės M.Adomėno atsakomybės prieš rinkėjus”, “Ar Lietuvos šmeižikas V.Tomaševski mokys M.Adomėną integracijos?”, “TS-LKD nariai – prieš sutartį su V.Tomaševskiu ir jo padėjėju KGB-istu”.

Vienas iš protesto akcijos organizatorių TS-LKD Šeškinės skyriaus narių Algimantas Mikalajūnas stebėjosi, kaip galima sudaryti koaliciją su bloku, kurio lyderis Lietuvą skundė Europos Parlamentui, o bloko nariu yra buvęs KGB darbuotojas.

Anot A.Mikalajūno, jo poziciją palaiko ir daugiau partijos narių, tiesiog jie negalėjo atvykti ir jos išreikšti.

“Žmonių yra ne vienas, daug, šiandien darbo diena. Be to, aš neėmiau jokio leidimo, žmonių negalima būti daug”, – žurnalistams sakė jis.

Pagal įstatymus, nesankcionuotame pikete gali dalyvauti iki dešimt žmonių.

Konservatorius tvirtino pasitrauksiąs iš partijos, jeigu vis dėlto TS-LKD nariai sudarys koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Partijos pirmininkas premjeras A.Kubilius pirmadienį žurnalistų paklaustas apie šį piketą, teigė, jog visi sprendimai partijoje priimti remiantis numatytomis demokratinėmis procedūromis.

“Nežinau, ką vertinti, nes demokratine partijoje galiojančia tvarka skyrių vadovai koordinacinėje taryboje patvirtino bendrą poziciją – mūsų kandidatas į merus Raimundas Alekna, o kas jį parems savivaldyės taryboje, tai pamatysime”, – Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius.

Per vasario pabaigoje vykusius savivaldos rinkimus daugiausia – 12 vietų – gavo A.Zuoko ir Vilniaus koalicija. 11 mandatų gavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija “Valdemaro Tomaševskio blokas”, 10 – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, aštuonis – Darbo partija, po penkis – Lietuvos socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”.

TS-LKD dėl valdančiosios koalicijos derasi su V.Tomaševskio bloku, “tvarkiečiais” ir Darbo partija.

Naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės taryba į pirmąjį posėdį renkasi antradienį.

Penktadienį prie Vilniaus savivaldybės susirinkę kelios dešimtys žmonių reikalavo leidimo mitinguoti prie Seimo sausio 16-ąją.

Siaučiant pūgai, grupelėmis prieš savivaldybę išsirikiavę piketuotojai mosavo Lietuvos, Algirdo Paleckio vadovaujamo Socialistinio liaudies fronto, Tautos ateities forumo, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” vėliavomis.

Piketuotojų plakatuose dėtas lygybės ženklas tarp Vilniaus ir Minsko, o per garsiakalbį skelbti ketinimai informuoti apie neduotą leidimą “pasaulio ir Europos tarptautines organizacijas”.

Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę pranešė neduosianti leidimo mitinguoti prie Seimo sausio 16-ąją saugumo sumetimais ir todėl, kad tuo metu dar vyks tragiškų Sausio 13-sios įvykio dvidešimtmečio minėjimo renginiai.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nusprendė skųsti tokį savivaldybės komisijos sprendimą teismui.

Mitinguoti ketinta prie Seimo automobilių stovėjimo aikštelės, paskui žygiuoti Gedimino prospektu ir susirinkti prie Vyriausybės, V.Kudirkos aikštėje.

Savivaldybės siūlymą teikti naują prašymą leidimui mitinguoti prie “Siemens” arenos arba Kalnų parke A.Černiauskas jau anksčiau yra įvertinęs su ironija.

“Mes neturime nieko prieš “Siemens” areną, kodėl turėtume ten mitinguoti? O dabartinėmis oro sąlygomis siūlymas rinktis Kalnų parke skamba keistai – kas norėtų piketuoti iki pusės įsibridęs į sniegą?” – BNS savaitės pradžioje retoriškai klausė A.Černiauskas.

Mitingo organizatorių teigimu, norima protestuoti dėl nedarbo, kainų, skurdo, pensijų ir minimalios algos dydžio.

Užpernai sausio 16-ąją į akciją prie Seimo susirinko keli tūkstančiai Lietuvos piliečių. Iš pradžių vyko taiki akcija, kuria protestuota prieš kai kurias valdančiosios koalicijos vykdomas reformas, tačiau maždaug 100 jaunuolių pastangomis ji peraugo į neramumus. Jų metu sužeisti 34 mitingo dalyviai ir keli pareigūnai.

Protesto akciją praėjus lygiai dvejiems metams po riaušių nori rengti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Socialistinis liaudies frontas.