BFL

Buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, dabar – Lenkijos parlamentaras Janas Widackis (Janas Vidackis) sako, kad lietuvių “fobijos” tautinių mažumų atžvilgiu stiprėja dėl Lenkijos pusės “pasipūtimo”, stengiantis išsireikalauti iš Lietuvos viską, ko iš jos tikimasi.

Buvęs diplomatas pabrėžia, kad Lenkija sau rūpimais klausimais turi kalbėtis su Lietuva ir stengtis ją įtikinti, o ne reikalauti. Pasak jo, pasipūtėliškas reikalavimas veda į niekur.

“Kiek mūsų pasipūtimas turi įtakos įsitikinimui, kad galime išsireikalauti iš Lietuvos viską, ko iš jos tikimės? Manau, kad galime išsireikalauti išties daug. Bet nepatariu. Rezultatas bus toks, kad lietuviai atsimokės kažkuo kitu, o tai galiausiai pagilins abiejų tautų (ne tik politikų, bet ir visuomenių) nepalankumą ir atšiaurumą viena kitos atžvilgiu”, – rašo jis lenkų laikraštyje “Gazeta Wyborcza”.

“Kaip atsakas į mūsų pasipūtimą gilėja lietuvių fobijos. Ne tik politikų, bet ir visuomenės. Tai nėra geras pagrindas santykiams su kaimynais kurti. Tai kelias į niekur”, – teigia buvęs ambasadorius.

Straipsnio vertimas yra pateiktas Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

J. Widackis rašo, kad draugiškam šalių bendradarbiavimui koją kiša ir Lenkijos užsienio politikoje Lietuvos atžvilgiu pasireiškiantis “sąskaitų suvedinėjimas”.

“Ar kartais, progai pasitaikius, nesiekiama parodyti, kad keturiolika prezidento L. Kaczynskio (L.Kačinskio) vizitų Vilniuje ne tik kad nieko neišsprendė, bet lietuviai po jų tik dar labiau suįžūlėjo?” – svarsto J. Widackis.

Tai esą parodo ir Lenkijos užsienio reikalų ministro elgesys su Lietuvos ambasadoriais.

“Reikia kalbėtis su Lietuva, įtikinėti ją, o ne bandyti kažko iš jos reikalauti. Tuo metu ankstesnysis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas, kuris daug nuveikė siekdamas suartinti lietuvių ir lenkų intelektualus, ištisus mėnesius negalėjo patekti pas Lenkijos užsienio reikalų ministrą”, – teigia Lenkijos parlamentaras.

“Netgi, kai baigėsi ambasadoriaus diplomatinė misija, jį atsisveikinimo vizito priėmė ne ministras, o viceministras. Ministras užsuko kelioms minutėms ir tai vien tam, kad pasakytų atsisveikinančiam ambasadoriui, kad jo įpėdinei gyvenimas čia nebus lengvas. Taip ir yra. Ambasadorė kelis mėnesius laukė įgaliojamųjų raštų įteikimo, o tai ne tik žemina ambasadorių, bet ir neleidžia jam oficialiai veikti”, – teigia J. Widackis.

Politiko nuomone, Lenkijos vadovai turi pasakyti, kad nepalaikys Lietuvos lenkų mažumos lyderių veiksmų, keliančių grėsmę Lietuvai.

“Lenkų mažumos Lietuvoje klausimas, pastaruoju metu pabloginęs tarpusavio santykius, turi būti sprendžiamas palaipsniui. Tačiau Lenkija irgi turi aiškiai pareikšti, kad nerems lenkų mažumų lyderių reikalavimų, peržengiančių europietiškųjų standartų ribas. Tai yra būtina tam, kad mažumų vedliai jaustų saiką, ir norint suteikti Lietuvai garantijas, jog nepalaikysime jokių veiksmų, kurie net ir tolimoje perspektyvoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui ir unitariniam šios valstybės pobūdžiui”, – teigia jis.

J. Widackis atkreipia dėmesį į Lenkijos nepasitenkinimą sukėlusią švietimo reformą Lietuvoje. Jis primena, jog Lietuva yra vienintelė pasaulyje valstybė (išskyrus Lenkiją), kurioje galima mokytis lenkų kalba visose mokslo pakopose, taip pat ir gauti aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje veikia daugiau nei 120 mokyklų, kuriose mokomasi lenkų kalba.

“Įgyvendinus lietuviškąją reformą, tautinių mažumų mokyklos valstybine kalba mokomų dalykų skaičiumi prilygo Lenkijos tautinių mažumų mokykloms. (…) Kas yra geriau lenkiškų mokyklų Lietuvoje absolventams, siejantiems savo ateitį su Lietuva – mokėti lietuvių kalbą gerai ar prastai?” – svarsto jis.

J. Widackis primena, jog Lenkijos politikams nepatinkanti Lietuvos švietimo reforma numato mokyklų tinklo optimizavimą uždarant mokinių nebesurenkančias mokyklas – tą patį, kas daroma ir Lenkijoje.

“Kokia yra šitos “Lietuvos lenkų švietimui grėsmę keliančios” reformos esmė? Taigi turi būti “optimizuojamas mokyklų tinklas” – ir to Lietuvos lenkai labiausiai bijo. (…) Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė užtikrina, kad tai palies tik tas mokyklas, kuriuose nuo seno yra daugiau mokytojų nei mokinių. Vertėtų papildyti, kad mokyklas finansuoja savivaldybės, o tuose rajonuose, kuriose yra lenkiškų mokyklų, savivaldybėms vadovauja lenkai. Taip pat reikėtų priminti, kad nors ir Lenkija (skirtingai nei Lietuva) iš krizės išbrido beveik nenukentėjusi, visgi vadovaudamasi taupymo sumetimais ji taip pat uždaro mažiausias mokyklas”,  - teigia jis.

Kalbėdamas apie lietuvių “fobijas”, buvęs ambasadorius nurodo tokius, pasak jo, lenkams juokingus dalykus kaip pasipriešinimą dvikalbiams gatvių ir vietovių pavadinimams, pavardžių rašymui ne tik lietuviška abėcėle.

“Lietuva, kuriai per visą jos istoriją triskart grėsė netekti savo kalbos ir kultūros, alergiškai reaguoja į viską, kas, jos manymu, silpnina lietuviškumą. Būtent čia slypi tų nesuprantamų ir mums juokingų administracinių suvaržymų, susijusių su užrašais ir lietuvių kalbos inspekcijos veikla (kai skiriamos baudos už kalbos teršimą svetimžodžiais), ištakos. Lietuviai net oficialiai patvirtino lietuviškus patiekalų pavadinimus “McDonald’s” restoranuose”, – teigia jis.

Anot J. Widackio, pavardžių problema nėra esminė Lietuvos lenkams. Jo nuomone, šiuo klausimu reikėtų dvišalio susitarimo.

“Užsienio reikalų ministerija netgi nežino, kiek Lietuvos lenkų yra suinteresuoti pakeisti savo pavardės rašybą. Lietuvos lenkų sąjungos manymu, tokiu pavardės pakeitimu gali būti suinteresuoti 20 proc. vietinių lenkų. Netgi jei tokius skaičius laikytume patikimais, akivaizdu, kad pavardžių rašymo problema nėra esminė didžiajai Lietuvos lenkų daliai”, – teigia politikas.

Tuo metu dvikalbių užrašų klausimą Lietuva, pasak Lenkijos parlamentaro, turėtų išspręsti pagal europinius standartus – daugumoje šalių vietovių, kur gyvena tautinės mažumos, pavadinimai rašomi keliomis kalbomis. Tačiau jis pabrėžia, kad ir šiuo klausimu lenkams su lietuviais reikia kalbėtis.

“Dvikalbės lentelės pasienio vietovėse šiais laikais yra absoliutus europinis standartas. Prisimindami, kad ir mums dar prieš keliolika metų nebuvo lengva sutikti, kad būtų kabinamos dvikalbės lentelės, bandykime lietuvius įtikinti, o ne ant jų rėkauti”, – tikina jis.

BFL

Per šimtą žmonių pirmadienį popiet susirinko į mitingą prie Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos ambasados Vilniuje protestuoti prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas tautinių mažumų atžvilgiu.

Į lenkų organizacijų mitingą susirinkę naujuoju Švietimo įstatymu nepatenkinti demonstrantai plakatais ragino ginti tautinių mažumų teises. “Lietuva, pasimokyk iš Vengrijos”, “Europa, apgink mūsų teises”, “Stop mažumų diskriminacijai” – skelbė protestuotojų plakatai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Pasisakymai skambėjo lenkų kalba.

Lietuvoje veikiančios lenkų organizacijos kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir per dvejus metus ketinama suvienodinti lietuvių kalbos valstybinį egzaminą lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.

Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius Edvardas Trusevičius teigia, kad šiuo protestu norima atkreipti Vengrijos vadovų dėmesį į tai, jog, anot jo, Lietuvoje “pažeidinėjamos tautinių mažumų teisės”.

“Reikia peržiūrėti Švietimo įstatymą, jo įgyvendinimą, jo nuostatas. Manau, kad tai nėra vėlu padaryti, tam reikalinga politinė valia. Abejoju, ar ta politinė valia bus su dabartine Vyriausybe, kuri pagal savo žinybas, turiu omeny Švietimo ir mokslo ministeriją, siekia asimiliuoti tautines mažumas. Tai yra europinėje, Europos visuomenėje nepriimtinas dalykas”, – žurnalistams tvirtino jis.

Jau anksčiau lenkų mažumos atstovai yra išsakę nepasitenkinimą tuo, kad suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą norima per dvejus metus – jie norėtų 45 metų pereinamojo laikotarpio. E.Trusevičius savo ruožtu pirmadienį neslėpė, kad suvienodinimo apskritai nereikėtų, nors Lenkijoje lietuviai ir kitos tautinės mažumos daugelį metų laiko vienodą valstybinės kalbos egzaminą.

“Šiandien tas dalykas turi būti diskutuojamas, šiandien mes negalime kalbėti apie dvejų metų laikotarpį jokiais būdais, jokiomis priemonėmis. Mes galime atsisėsti prie derybų stalo žiūrėti, koks gali būti laikotarpis. Bet aš nematau prasmės apskritai vienodinti valstybinės kalbos egzaminą. Tokiu būdu tai būtų jau ne tautinių mažumų mokykla, o apskritai bendra valstybinė mokykla”, – aiškino jis.

Anot E. Trusevičiaus, Lietuvos lenkų atstovai norėtų, jog Vengrija šį klausimą keltų Europos Vadovų Taryboje.

“Kiek žinau, sankcijų gali būti įvairių, oficialių ir neoficialių, nes, deja, šiandien Lietuva tarp atskirų verslininkų sluoksnių yra traktuojama kaip valstybė, į kurią investuoti nelabai patikima. Aš nenorėčiau, kad taip būtų, kaip tos valstybės pilietis, bet aš tikiu ir noriu, kad valstybė per savo Vyriausybę tinkamai įgyvendintų europinę teisę šioje respublikoje”, – dėstė sąjungos sekretorius.

Protestuotojai įteikė Vengrijos ambasadoriui rezoliuciją, kurioje keliami politikos jų atžvilgiu klausimai. Ambasadorius pažadėjo perduoti ją savo šalies premjerui, o pats nesiėmė komentuoti lenkų situacijos Lietuvoje.

“Manęs paprašyta perduoti šią rezoliuciją mūsų ministrui pirmininkui, ką aš ir padarysiu. (…) Mes neanalizuojame – lietuviai ir lenkai turi išspręsti tai kartu”, – žurnalistams sakė Vengrijos ambasadorius Ferencas Blaumannas.

Lietuvos pareigūnai atmeta lenkų priekaištus ir pabrėžia, kad Lietuva lenkams yra sudariusi geresnes sąlygas mokytis lenkų kalba nei bet kurioje kitoje šalyje.

BFL

Per 500 žmonių nuo mokyklinio iki pensinio amžiaus ketvirtadienį susirinko į protesto akciją, kurioje reikštas nepasitenkinimas naujuoju Švietimo įstatymu.

Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) surengtame mitinge žmonės reikalavo didesnių galimybių savo vaikams Lietuvos mokyklose mokytis lenkų kalba. Jie laikė plakatus lietuvių kalba “Diskriminavimo ir nutautinimo politikai – stop!”, “Palikite ramybėje mūsų mokyklas”, “Ne – priverstinei asimiliacijai”, taip pat turėjo transparantų lenkų ir rusų kalbomis.

Į susirinkusiuosius lenkiškai kreipėsi naujai įsteigto Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo koordinatorius Miroslavas Šeibakas, lietuvių ir lenkų kalbomis pasisakė pedagogai.

“Prieštaraujame tam įstatymui, kuris, galime pasakyti, jėga buvo priimtas, kadangi nė vienas iš mūsų pasiūlymų, abejonių nebuvo išklausytas. Teikėme savo pasiūlymus per savo atstovus Seime, bet visi mūsų pataisymai ar pasiūlymai buvo atmetami, nė vienas nebuvo priimtas. Tada mes, tėvai, pamatėme, kad einama blogu keliu, pradėjome reikšti savo nuomonę”, – BNS sakė jis.

Anot koordinatoriaus, pernai buvo surinkta 60 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, kurie prieštaravo šio įstatymo priėmimui, parašai esą įteikti Lietuvos prezidentei, premjerui, švietimo ministrui.

“Vėl nė vienas iš mūsų pasiūlymų nebuvo išgirstas ir įstatymas buvo priimtas toks, koks jis yra. Jis turi įsigalioti liepos 1 dieną, bet mes vis dar tikimės, kad sveikas protas nugalės ir žmonės atsižvelgs į mūsų prašymus”, – teigė M. Šeibakas.

Lenkai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013 metų lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Įstatymu artėjant prie Europos standartų atsisakoma nuostatos, kai 90 proc. pamokų lenkiškose mokyklose vyksta lenkų, o ne valstybine lietuvių kalba.

Mitingo metu dalintu rezoliucijos projektu iš ŠMM reikalaujama iki 2011 metų rugsėjo inicijuoti Švietimo įstatymo pataisas, tarp jų – Lietuvos istorijos bei geografijos kursus dėstyti atskirai nuo visuotinės istorijos bei geografijos, atšaukti lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą lietuviams ir lenkams.

“Mūsų vaikai iš tautinių mokyklų puikiai moka lietuvių kalbą, per 92 proc. vaikų, pagal statistinius duomenis, išlaiko puikiai lietuvių kaip valstybinės kalbos egzaminą. Čia problemos tikrai nėra. Dabar neįmanoma per dvejus metus suvienodinti egzaminą vaikams, kurie mokosi lietuvių kalbos mokyklose 12 metų, ir mūsų vaikams, kurie per dvejus metus dabar turės pasiruošti lygiai taip pat, kaip kiti per 12 metų. Mes tikrai matome, kad tai nedemokratiška”, dėstė M. Šeibakas.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad reakcijos į jau priimtą įstatymą – politikuotos.

“Sprendimai priimti, o įgyvendinimo prasme sutelktos pastangos, kad pasiruošimas vyktų kuo sklandžiau. Pasiruošimas vyksta ne mitinguose, o darbinėse grupėse su tų pačių tautinių mažumų atstovais, su kitais švietimiečiais tiek ruošiant metodinę medžiagą, tiek apmokant mokytojus, ir galiu patikinti, kad judame į priekį dalykiškai, o čia aš vis dar girdžiu politikuotus atgarsius”, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Kitą savaitę protesto akciją dėl tautinių mažumų švietimo planuojama rengti prie Europos Sąjungai pirmininkaujančios Vengrijos ambasados.

BFL

Nacionalistinės lenkų organizacijos Varšuvoje ir toliau rengia piketus dėl tariamos Lietuvos lenkų diskriminacijos – savaitgalį Memoriae Fidelis draugija ir Kresų (Paribio) organizacijų federacija protesto akcijas surengė prie Lietuvos ir Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Vengrijos ambasadų, pranešė dienraštis “Nasz Dziennik”.

Su šauksmais “Broliai, padėkite” Vengrijos konsului Lenkijoje buvo įteiktas laiškas Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuriame Vengrijos Vyriausybės vadovas buvo kviečiamas pasidomėti lenkų padėtimi Lietuvoje.

“Mūsų protestų tikslas pasiekti, jog lenkai Lietuvoje būtų visateisiai piliečiai. Mes sieksime, kad Europa stotų ginti diskriminuojamų lenkų”, – dienraščiui “Nasz Dziennik” sakė vienas iš organizatorių Adamas Chajewskis.

Jis kalbėjo, kad Lietuvos lenkų teises turėtų ginti ir ESBO, kuriai pirmininkauja Lietuva, o jai vadovauja, anot protestuotojo, “ypatingai antilenkiškas šovinistas Lietuvos užsienio ministras Audronius Ažubalis”.

Prie Lietuvos ambasados protesto akcijos pagrindiniu akcentu tapo Lenkijos pirmininkavimo ES perėmimas birželio 30dieną, kuri įvyks Krasnogrūdoje, minint   Nobelio premijos laureato Czeslowo Miloszo (Česlovo Milošo) gimimo 100-ąsias metines. Pasak akcijų organizacijų, čia dar kartą bus pademonstruota dirbtina Lietuvos ir Lenkijos draugystė.

Protesto metu kritikos sulaukė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) už tai, kad į renginį pakvietė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Lietuva kategoriškai atmeta priekaištus, kad šalyje yra pažeidžiamos lenkų teisės – pabrėžiama, kad švietimo srityje lenkų tautinė mažuma tokių gerų sąlygų neturi nė vienoje kitoje pasaulio šalyje.

BFL

Generalinė prokuratūra antradienį popiet pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio teiginių, nes nerado juose nusikalstamos veikos požymių.

Apie tai paskelbta praėjus pusdieniui po to, kai apie pradėtą tyrimą dėl galimo tautinės nesantaikos kurstymo pranešė žiniasklaida.

Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, V. Tomaševskio teiginiai yra vertinamojo pobūdžio.

“Generalinė prokuratūra patikrino pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir atsižvelgusi į tai, kad V.Tomaševskio teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, nuomonė ir kad šiuose teiginiuose nėra tokios leksikos, kuri leistų teigti, kad buvo siekiama tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminavimą, nustatė, kad V. Tomaševskis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminį tyrimą nutraukė”, – sakoma prokuratūros pranešime spaudai.

Prokuratūra taip pat pažymėjo, kad V. Tomaševskis yra Europos Parlamento narys, o pagal Baudžiamąjį kodeksą ir baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymą yra būtinas.

Tyrimą gegužės 2 dieną buvo pradėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Įtarimai V. Tomaševskiui nebuvo pareikšti.

“Aš nežinau, ar buvo šitas tyrimas, nežinau, ar jis buvo nutrauktas. Jokių oficialių dokumentų negavau. Čia ne mano problemos, o kitų žmonių”, – BNS antradienio vakarą sakė V. Tomaševskis.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo tautinės nesantaikos kurstymo buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, kuri skelbia, jog tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Balandžio pradžioje V. Tomaševskis, dienraščiui “Respublika” komentuodamas prezidentės pasirašytą Švietimo įstatymą, pareiškė, kad Vilniaus krašte nuo seno gyveno lenkų tautybės žmonės, todėl ne jie, o lietuviai turi prisitaikyti.

“Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės”, – sakė jis.

BFL

Opozicinė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) išvardijo politikus, kuriuos reikėtų pašalinti iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, kad situacija pasikeistų į gera, rašo “Vilniaus diena”.

LLRA tinklalapyje paskelbtame pranešime pabrėžia, kad iš TS-LKD partijos jau pašalintas Gintaras Songaila, tačiau esą reikėtų iš TS-LKD gretų pašalinti dar kelis narius. Tik tuomet situacija galėtų pasikeisti į gera.

“Jų idėjinį vadą (Gintarą Songailą – red. past.) išmetus iš partijos vis dėlto neverta laukti permainų į gera, nes konservatorių gretose vis dar liko gana gausus būrys politikų, turinčių panašias radikaliai nacionalistines pažiūras”, – rašoma LLRA interneto svetainėje.

Lenkai tvirtina, kad konservatoriai nepasikeis, kol partijos nepaliks Vida Marija Čigriejienė, neva norėjusi išnaikinti visus lenkus Vilniaus krašte, ir Rytas Kupčinskas, parašęs skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl LLRA lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio veiksmų.

TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma neteikė reikšmės šiai informacijai, tačiau žadėjo paskaityti, ką skelbia LLRA.

“Reikės prisiminti, kad yra tokia partija. Gal kada ir apsilankysiu jų svetainėje, paskaitysiu, ką jie ten rašo. Iki šiol net nežinojau, kad tokia egzistuoja. Labai įdomu”, – kalbėjo J.Razma.

TS-LKD frakcijos seniūnas tvirtino, kad G.Songailos pašalinimas iš partijos nesusijęs su neigiamu LLRA požiūriu į šį asmenį.

G.Songaila iš TS-LKD pašalintas praėjusią savaitę dėl to, kad teismui buvo apskundęs Vilniaus sueigos tarybos sprendimą dėl koalicijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje derėtis su V.Tomaševskio vadovaujamu bloku.

Scanpix

Jau daugelį metų lenkai popiežių Joną Paulių II laiko dideliu moraliniu autoritetu, tačiau po jo mirties vis mažiau žmonių savo asmeniniame gyvenime laikosi Šventojo Tėvo mokymo, rodo viešosios nuomonės tyrimo agentūros CBOS ir Jono Pauliaus II minties centro surengta bendra apklausa, kurią paskelbė dienraštis “Gazeta Wyborcza”.

2005 metų gegužę 84 proc. apklausos dalyvių sakė, jog vadovaujasi lenko popiežiaus mokymu, tačiau dabar taip teigė tik 66 proc. respondentų. Tuo pat metu nuo 70 iki 58 proc. sumažėjo lenkų, tvirtinančių, jog Jonas Paulius II padarė įtakos jų asmeniniam gyvenimui.

Pasak sociologės Natalia Hipsz (Natalijos Hipš), suaugusiais tampa naujos kartos, todėl vis mažiau žmonių laikosi mirusio popiežiaus mokymo.

CBOS drauge su kitų šalių viešosios nuomonės tyrimo agentūromis taip pat surengė apklausą, kaip į Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju faktą žiūri kitų šalių gyventojai.

Dauguma respondentų: Lenkijoje – 70 proc., Vengrijoje – 68 proc., Slovakijoje – 60 proc. Čekijoje – 51 proc., mano, jog popiežiaus paskelbimas palaimintuoju yra reikšmingas pasaulio įvykis.

Tačiau šių šalių tikintieji Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju įtaką jų asmeniniam gyvenimui vertina labai įvairiai . “Taip” – atsakė 83 proc. lenkų, 49 proc. slovakų, 46 proc. vengrų ir 20 proc. čekų.

CBOS kovo 12-17 dienomis apklausė 1109 asmenis.

BFL

Daugiau kaip pusė lenkų mano, kad Velykų šventė yra gera proga susitikti su artimaisiais, rodo neseniai atlikta apklausa.

Lenkija yra viena religingiausių Europos valstybių – 95 proc. lenkų deklaruoja savo priklausomybę Katalikų Bažnyčiai, o 85 proc. tvirtina esantys praktikuojantys katalikai.

Tačiau dabar Lenkijos viešosios nuomonės tyrimo instituto “Homo Homini” atliktos apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė lenkų radijas, rodo, jog 45,1 proc. lenkų teigia, kad Velykos yra šeimos šventė, ir tik 41,5 proc. jų Velykas sieja su religiniais išgyvenimais.

9 proc. respondentų tvirtino, kad Velykos – tai poilsio dienos, o 2,9 proc. apklaustųjų teigė, kad tai yra galimybė linksmai pašvęsti prie stalo.

0,6 proc. lenkų pareiškė, kad Velykų nešvenčia.

smolensk_poland1

Paskelbtas konkursas sukurti paminklą lėktuvo katastrofos netoli Smolensko, per kurią pernai balandį žuvo 96 žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), aukoms atminti, ketvirtadienį pranešė Rusijos kultūros ministerija.

“Konkurso organizatoriai – Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras drauge su Rusijos kultūros ministerija”, – paaiškino ministerijos atstovė spaudai Natalija Uvarova.

Paminklą numatoma pastatyti tragedijos vietoje netoli Smolensko. Konkurse dalyvauti kviečiama pasaulio kūrybinė bendrija, visų pirma Rusijos ir Lenkijos skulptoriai ir architektai.

Žiuri bus internacionalinė, netrukus jos sudėtį patvirtins Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija. Konkursas vyks iki 2011 metų gruodžio 31 dienos.

Lėktuvo katastrofoje 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Smolensko žuvo 86 keleiviai ir 7 įgulos nariai. Be L.Kaczynskio su žmona Maria (Marija), katastrofoje žuvo daug žinomų Lenkijos politikų, beveik visa aukščiausia karinė vadovybė, taip pat keletas visuomenės ir religinių veikėjų.



FB-UA54328

Viena iš Rusų aljanso vadovių Olga Gorškova neigia daugeliui susidariusį įspūdį, kad Rusų aljansas – tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos “paklodė”.

“Tokius žmones tenka nuvilti. Mūsų partija turi savo programą, aiškią poziciją, savo principus. Mes stengiamės jų laikytis”, – savaitraščiui Litovskij kurjer” sakė “auksinio balso” sostinės mero rinkimuose turėtoja O. Gorškova. Galima teigti, kad būtent jos balsas tapo lemiamu išrenkant Vilniaus meru Artūrą Zuoką. “Mes ne nacionalinė, regioninė partija. Visiškas melas, kad visi partijos nariai tik rusai. Išvardinsiu keletą pavardžių: Eugenijus Galiautdinovas, Vaigutis Stančikas, Vitalijus Besakirskas. Manau, komentarai nereikalingi”, – “Litovskij kurjer” teigė O.Gorškova.

Anot sostinės tarybos narės, labiausiai jų partiją kritikuojančiai valdančiajai parlamento daugumai vertėtų prisiminti šimtus tūkstančių lietuvių, išsibarsčiusių po visą Europą. “Gali būti, kad rytoj Anglijoje, Airijoje arba Ispanijoje bus įkurta Lietuvių konstitucinių demokratų partija. Ką tada sakys mūsų kritikai?”, – klausia O.Gorškova.

O. Gorškovos manymu, lenkų partijos lyderiams teko pajausti, kad koalicija – tai lygių partnerių sąjunga, o ne vertikalūs santykiai “senjoras ir vasalas”

Žiniasklaidai pranešus apie Šalčininkų rajone tvyrančias radikalias nuotaikas, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis pareiškė, kad šovinizmas Lietuvoje nebus toleruojamas.

“Šovinistinės, radikalios nacionalistinės nuotaikos Lietuvoje nėra ir nebus toleruojamos, nes tai ugdo priešiškumą, atitolina santarvės galimybę. Gyvenome, esame ir būsime daugiakalbė demokratinė valstybė, kurioje visų tautybių piliečių teisės ir pareigos yra vienodai gerbiamos ir saugomos”, – ministro pirmininko spaudos tarnybos pranešime cituojamas D.Matulionis.

Taip, anot pranešimo, D.Matulionis komentavo žiniasklaidos pranešimus, esą Šalčininkų rajone lenkų mokyklose auginami “Hitlerjugendo” vaikai.

“Vyriausybė ir ministras pirmininkas kategoriškai smerkia bet kokias tautinės nesantaikos kurstymo apraiškas. Smerkiame tautinę nesantaiką kurstančius pasisakymus iš bet kurios bendruomenės pusės”, – sakė kancleris.

Naujienų portalas delfi.lt praėjusią savaitę pranešė, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos išvažiuojamajame posėdyje į Šalčininkų rajono mokyklas buvęs lietuviškos Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailydka išsakė nuomonę, jog lenkiškuose darželiuose auginamas “Hitlerjugendas”, arba nieko apie Lietuvą nežinantys vaikai.

Šalčininkų rajono Turgelių vidurinės mokyklos direktorė Aušra Voverienė, anot portalo, savo ruožtu patarė šiame krašte vykstančiais įvykiais pasidomėti ir Valstybės saugumo departamentui.

“Mes nebeturėsime šito krašto. Jeigu mažam vaikui aišku, kad čia nebe Lietuva, nes tik mama, tėtis kalba lietuviškai, o aplinkui daugiau niekas”, – teigė A.Voverienė.

Lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje yra kur kas geresnė, nei jie bando įtikinti Europą, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys.

Jo vertinimu, niekur daugiau pasaulyje nėra tiek išplėtoto valstybinio švietimo įstaigų tautinėms mažumoms tinklo, o lietuvių galimybės Lenkijoje mokytis savo gimtąja kalba – kur kas prastesnės.

“Yra tam tikro koketavimo, kaip mums čia negerai ir kaip čia mes skriaudžiami. Bandoma viešoje erdvėje sukelti ažiotažą, rodyti Europai, kaip čia blogai, nors tos normos, kurios čia taikomos, yra tikrai demokratiškesnės nei Europoje tradiciškai”, – ketvirtadienį per Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdį sakė V.Stundys.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose – numatoma, kad be privalomų lietuvių kalbos pamokų lietuviškai turės būti mokoma temų iš Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo. Taip pat įstatymu po poros metų bus suvienodintos lietuvių kalbos egzamino užduotys. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienerius metus.

V.Stundys tvirtino, jog iki šiol buvusi situacija, kai lenkiškų mokyklų moksleiviai laikė lengvesnį lietuvių kalbos egzaminą, kuris stojant savo svoriu buvo prilyginamas kur kas sudėtingesniam lietuvių kalbos brandos egzaminui, abiturientams sudarė nevienodas galimybes

“Lenkiškų mokyklų abiturientai laiko paprastesnį egzaminą, tačiau stojant į aukštąsias mokyklas egzaminas įskaitomas kaip visavertis ar tapatus valstybiniam lietuvių kalbos egzaminui, kuris yra kur kas sunkesnis. Yra tam tikra segregacinė, diskriminacinė sistema”, – kalbėjo Seimo ŠMKK vadovas.

Į lenkų politikų argumentus, kad minėtomis Švietimo įstatymo pataisomis siekiama asimiliuoti lenkų tautinę mažumą, V.Stundys atsako, jog atvirkščiai – palyginti su tarptautine praktika, taip pat ir su lietuvių mokyklose Lenkijoje situacija, lenkų tautinė mažuma turi išskirtinai geras sąlygas.

“Lietuvoje yra oficialiai 140 vadovėlių lenkų kalba, Lenkijoje yra vienintelis lietuvių kalba vadovėlis, visi kiti – lenkų. Kurioj pasaulio valstybėj matėte tokį tautinių mažumų švietimo institucijų tinklą, išlaikomą valstybės? Daugelyje valstybių dominuoja sekmadieninės mokyklos ir apsiribojama gimtosios kalbos mokymu”, – sakė V.Stundys.

Jo duomenimis, iš 416 tūkst. Lietuvos moksleivių lenkiškai mokosi per 13 tūkst., rusiškai – per 15 tūkstančių.

Lietuvos pareigūnai į lenkų priekaištus dėl esą bloginamos situacijos atsako, kad šiek tiek išplėtus dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos geriau išmoks valstybinę lietuvių kalbą.

Lietuviai Lenkijoje savo ruožtu teigia, kad net ir priėmus pataisas Lietuvos lenkų padėtis bus geresnė nei Lenkijos lietuvių, nes lietuviams Lenkijoje skiriama mažiau gimtosios kalbos pamokų, jie beveik neturi lietuviškų vadovėlių.