BFL. nuotr.

12

Maždaug tiek procentų Lietuvos kapitalo įmonių teigia sulaukusios užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų per pastaruosius penkerius metus.

6

Tiek procentų užsienio kapitalo įmonių teigia sulaukusios užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų.

19,2

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Alytaus regione.

17,7

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Vilniaus regione.

15,8

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Kauno regione.

18

Tiek procentų gamybos įmonių pripažino gavusios užuominą duoti kyšį.

5

Tiek procentų intelektinių paslaugų įmonių pripažino gavusios užuominą duoti kyšį.

Šaltinis: „Spinter tyrimai“ /„Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų padaliniuose jau keletą mėnesių kabančius skelbimus, raginančius vidaus audito skyriui pranešti apie galimus medikų korupcijos atvejus, kol kas neatsiliepė nė vienas pacientas.

Pasak šio skyriaus vedėjos Česlovos Špūrienės, jokios reakcijos nesulaukė ir prieš keletą metų klinikų vidiniame tinkle paskelbtas analogiškas raginimas pranešti apie galbūt nesąžiningus medikus.
Kaip paaiškėjo, ši tendencija būdinga iš esmės visoms Lietuvos gydymo įstaigoms – jų vadovai teigia jau praradę viltį sulaukti dienos, kai gyventojai ims skųstis dėl medikų kyšininkavimo.
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Juozas V.Šveikauskas tikina, kad gyventojai apie medikų korupcijos atvejus labiausiai nelinkę pranešti rajonuose, bet panašios tendencijos pastebimos ir miestuose. “Žodžiu pasipiktina, tačiau paprašyti raštu nurodyti, kuris gydytojas iš jų prašė kyšio, žmonės atsisako motyvuodami tuo, kad jiems pas tą gydytoją dar teks sugrįžti”, – apgailestauja specialistas.
Tiesa, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų teigimu, per metus vis dėlto sulaukiama apie 40 gyventojų pranešimų, daugeliu atvejų anoniminių, apie galimus korupcijos atvejus gydymo įstaigose, bet šis skaičius nekinta keletą metų ir yra gana nedidelis, palyginti su skundais dėl galimos korupcijos kitose institucijose. Be to, įrodyti, kad medikas tikrai prašė kyšio, labai sudėtinga net sulaukus skundo, nes kyšio ėmimo faktas paprastai jau būna įvykęs.
Vis dėlto retsykiais, vieną du kartus per metus, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos, kuris neretai baigiasi ir teismo nuosprendžiu.

Per pusantro savo gyvavimo dešimtmečio Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nesugebėjo sėkmingai baigti nė vienos triukšmingai iškeltos stambios korupcinės bylos.

Prieš porą savaičių STT vėl susimovė. Kadaise triukšmingai pradėta korupcijos Vilniaus savivaldybėje byla tyliai subliūško teisme. Buvęs Vilniaus savivaldybės narys, kadaise už pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu jau teistas Audrius Butkevičius išteisintas dėl kaltinimų bandžius papirkti kitą savivaldybės tarnybos narį Vidą Urbonavičių. Už tą patį nusikaltimą teistas buvęs savivaldybės narys ir vicemeras Gintaras Kazakas atsipirko 22 tūkst. litų bauda, trečias bylos dalyvis, irgi buvęs Vilniaus vicemeras, Evaldas Lementauskas spėjo tapti Seimo nariu ir įgyti imunitetą, tad teisminis persekiojimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

STT netinkamai atliko tyrimą

Sprendimą paskelbęs Vilnaus 1-asis apylinkės teismas pabrėžė, kad trijuose iš penkių G.Kazakui inkriminuotų bylos epizodų STT pareigūnai netinkamai taikė nusikalstamos veikos imitavimo modelį, laiku nesuėmė jau nusikaltimą padariusio politiko, savo veiksmais skatindami jį toliau daryti nusikaltimus. Dėl tų pačių priežasčių – netinkamo nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymo – teismas atmetė kaltinimus ir A.Butkevičiui.
Pažymėtina, jog teismas iš esmės pripažino, kad G.Kazakas yra kyšininkas, bandęs papirkti V.Urbonavičių, o A.Butkevičius irgi tai daręs, tik STT išprovokuotas. Atsižvelgiant į visas žinomas bylos aplinkybes, E.Lementausko bandymas papirkti savivaldybės kolegą, siekiant išsaugoti Juozą Imbrasą Vilniaus mero poste, irgi kelia menkų abejonių.
Bet viena yra žinoti, jog vyksta korupcinis nusikaltimas ar netgi užkirsti jam kelią, o visai kas kita – įrodyti šitai teisme, kad kyšininkai neišvengtų atsakomybės. Vienu atveju pakanka pasidaryti vaizdo ir garso įrašus, surasti po vonia pakištą paketą su 50 tūkst. litų, kitu atveju – būtina visa tai nepriekaištingai teisiškai apiforminti ir kiekvieną veiksmą pagrįsti nenuginčijamais įrodymais. STT šito padaryti nesugebėjo, nors nuo pat pradžių bylą galėjo tirti tiesiog šiltnamio sąlygomis: papirkinėjimo objektas, jaunas konservatorius V.Urbonavičius, iš karto pranešė STT apie bandymus sugundyti jį pinigais mainais į politines paslaugas ir bendradarbiavo, iš esmės atlikdamas dalį STT agentų darbo.
Nepaisant to, STT vis tiek sugebėjo bylą sukurpti atžagariomis rankomis – tą pabrėžė ir teismas. Beje, ne vien Vilniaus savivaldybėje. Analogiškų pastabų STT agentai sulaukė ir Šiauliuose, nagrinėjant miesto savivaldybės politikų korupcijos bylą. Nors du teisiamieji vis dėlto gavo realias laisvės atėmimo bausmes, Šiaulių apygardos teismas atmetė dalį STT Šiaulių skyriaus pareigūnų padarytų įrašų, nes jie padaryti pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, ko gera, galima kalbėti apie sistemines STT agentų profesinio parengimo spragas.
Žlugusi korupcijos Vilniaus savivaldybėje byla buvo svarbiausia iš keleto STT 2007–2008 metais pradėtų savivaldos politikų korupcijos tyrimo bylų, prasidėjusių triukšmingais sulaikymais. „Veidas“ pažvelgė, kokią stadiją šios bylos yra pasiekusios šiandien, praėjus beveik ketveriems metams nuo jų pradžios.

Kaunas

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, STT įtartas organizavęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio žemės sklypo, prieš tris mėnesius Kauno apygardos teismo kolegijos visiškai išteisintas, ko ir buvo galima tikėtis nuo pat pradžių. STT agentų filmukas apie tai, kaip V.Muntianas duoda V.Vizbarui „į pinigus panašius daiktus“ už sklypo dokumentų sutvarkymą, teismui įspūdžio nepadarė.
Kituose bylos epizoduose savo kaltę pripažinęs buvęs Kauno vicemeras Antanas Balutis nuteistas vienų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui. Dvi Kaune pagarsėjusios verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė nuteistos atitinkamai pustrečių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiem metams. Vienintelis V.Vizbaras nuteistas realiai kalėti ketverius metus.

Trakai

2008 m. vasarį sulaikyti buvę meras Vytautas Petkevičius, pirmasis vicemeras Saulius Raščiauskas bei savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila šiuo metu teisiami Vilniaus apygardos teisme dėl kyšininkavimo, papirkimo bei turto prievartavimo. Bylą sudaro vienuolika epizodų, net devyniuose jų kalbama apie kyšininkavimą.

Šiauliai

Du buvę savivaldybės nariai Romanas Čokovas bei Igoris Strupeikis sulaikyti 2008 m. vasarą įtarus, kad juodu galėję reikalauti daugiau nei 200 tūkst. litų kyšio už žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimą Salduvės parke. 2010-aisiais Šiaulių apygardos teismas abu politikus pripažino kaltais dėl kyšininkavimo ir skyrė po ketverius metus laisvės atėmimo, abu bylą apskundė Apeliaciniam teismui, reikalaudami išteisinti. Bylos nagrinėjimas numatytas šį mėnesį.
Viešai skelbtų įtarimų merui Genadijui Mikšiui ir vicemerei Almai Javtokienei davus melagingus parodymus pirmųjų sulaikytųjų kyšininkų byloje STT patvirtinti nesugebėjo. G.Mikšys sėkmingai tęsia politiko karjerą, o A.Javtokienė, baigusi kadenciją, užsiėmė verslu.

Panevėžys

Eksmeras ir buvęs savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius, sulaikytas 2008 m., įtariamas paėmęs iš vienos bendrovės kyšį mainais į milijoninį statybos darbų užsakymą. Jo ir kito buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Stepono Buterlevičiaus baudžiamosios bylos šiuo metu nagrinėjamos teisme.

Alytus

Alytaus savivaldybės vadovai STT buvo sulaikyti šiek tiek vėliau, 2010-ųjų spalį, po teatrališko prezidentės Dalios Grybauskaitės pažado alytiškiams surengti pirtį prastai dirbančiai ir miesto valdžios korupcijos netiriančiai teisėsaugai. Šiemet vasarą byla, kurioje dėl turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo kaltinami Alytaus miesto savivaldybės buvęs meras Česlovas Daugėla, buvęs administracijos direktorius Giedrius Dereškevičius, buvusi vicemerė Rima Rakauskienė ir kiti valdininkai, perduota Kauno apygardos teismui.

Sveikatos apsaugos ministerija

Regis, STT svajonė – tokios bylos kaip buvusio sveikatos apsaugo viceministro Artūro Skiko. Sulaikytas 2010-ųjų sausio pabaigoje už pinigų partijai reikalavimą iš Nacionalinio kraujo centro direktoriaus mainais į drausminės nuobaudos neskyrimą, jis nedelsdamas viską prisipažino, patvirtino, atgailavo, tad nepraėjus ir mėnesiui jau buvo nuteistas: dvejiem metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiem metams, ir 3250 litų bauda.
Visa bėda, kad kiti pinigų partijoms iš įmonių reikalaujantys politikai nėra tokie tiesmuki kaip A.Skikas ir sugalvoja daug sudėtingesnes rėmimo schemas, tad STT jų pagauti niekaip nepavyksta, nors daug kas, kaip „Veidas“ neseniai rašė, tiesiog plika akimi matyti. O gal STT sąmoningai nenori jų pagauti? Juk paskui ir bėdų galima turėti.

"Veido" archyvas

Vienoje valstybinėje įstaigoje darbuotojas užsiminė, kad man labai svarbaus klausimo sprendimą galima pagreitinti, todėl daviau jam kyšį. Tik vėliau susiprantu, kad padariau nusikaltimą. Kam turėčiau pranešti apie kyšio davimą ir kokia laukia manęs ir to asmens, paėmusio kyšį, atsakomybė? – klausia K.J.

Baudžiamojo kodekso 227 str. numatyta, kad papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Apie kyšio davimą turite pranešti vienai iš šių teisėsaugos įstaigų: Specialiųjų tyrimų tarnybai, policijai arba prokuratūrai. Tikslingiausia būtų pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, nes būtent ši įstaiga specializuojasi tokių nusikalstamų veikų tyrimo srityje.

Kyšio davėjas, vadovaujantis BK 227 str. 4 d., atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą esant dviem būtinoms sąlygoms:

1) jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama jį duoti;

2) jeigu apie kyšio davimą teisėsaugos institucijai jis pranešė iki jam įteikiant pranešimą apie įtarimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nesant bent vienai šių sąlygų, kyšio davėjas atsako pagal BK 227 str. Bausmės rūšis ir jos dydis priklauso nuo kyšio vertės ir kokios veikos – teisėtos ar neteisėtos – kyšio davėjas siekė. Švelniausia bausmė – laisvės apribojimas. Griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų.

Kyšį priėmęs asmuo atsako pagal minėto kodekso 225 str. Bausmės rūšis ir jos dydis taip pat priklauso nuo kyšio vertės ir kokios veikos – teisėtos ar neteisėtos – siekiant kyšis buvo duotas. Švelniausia bausmė – tai teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas, griežčiausia – laisvės atėmimas iki 8 metų.

Provokavimu duoti kyšį pripažįstama veika, kai tarnautojas kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo veiksmais (ar neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį, arba tokie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia suprasti, kad kol nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama priešingai jo interesams.

Reikalavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos tarnautojas ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus.

“Šiandien valdininkų akyse verslininkas yra blogiukas, kuris turi prasimušti pro jų sukurtas taisykles ir įstatymus, įveikti didžiules kliūtis, sugaišti daugybę laiko, žemintis ir maldauti, kad galėtų atlikti paprasčiausius veiksmus – pakeisti žemės paskirtį, gauti vieną ar kitą leidimą. Kyšiai Lietuvoje tapo ne išimtimi, o norma”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė verslininkas.

Anot jo, mažmeninės degalų prekybos verslas tapo itin sunkus, suvaržytas biurokratiškai, konkurencija didžiulė. I.Paleičiko teigimu, Lietuvos rinka yra maža, o didžiulę jos dalį atsiriekia nelegali prekyba degalais, nes Lietuva geografiškai įsispraudusi tarp Rusijos ir Baltarusijos, kur degalai gerokai pigesni.

Konkurencijos tarybos (KT) bandymą tarp degalų mažmenininkų ieškoti neleistinų susitarimų I.Paleičikas laiko politiniais sprendimais.

“Žmonės susiduria su didelėmis degalų kainomis degalinėse, todėl valdžia rado paprasčiausią populistinį sprendimą – liepia KT eiti pas blogiukus ir “padaryti tvarką”. Iš tiesų – į įmones ateina KT specialistai, daro kratas, bando kažką surasti. Tik surasti nėra ko – dokumentuose puikiai matyti sąnaudos, antkainiai, jokio antpelnio ten nė su žiburiu nesurasi. Pernai mūsų antkainis siekė 7,5 proc, reta įmonė su tokia marža dirba, o iš to reikia išlaikyti darbuotojus, degalines, mokėti už elektros energiją”, – teigė “Lukoil Baltija” vadovas.

Jo vertinimu, buhalteriškai keldama mokesčius valdžia negali tikėtis efekto.

“Padidinus benzino akcizą gerokai daugiau nei Europos Sąjungos reikalaujamas minimumas, jo pardavimas smarkiai sumažėjo. Stebime rinką ir matome, kad benzino vartojimas tiek nenukrito, kiek sumažėjo pardavimas. Tai reiškia viena – daug kas naudoja degalus, kurie įvežti iš gretimų šalių”, – teigė I.Paleičikas.

Jis teigė labai pasigendantis konstruktyvaus dialogo su valdžia ir nematantis ekonominio atsigavimo.

“Po mūsų kojomis dugno išvis nėra, taigi nėra kur ir atsispirti. Taip, eksportas auga, bet vidaus vartojimo nėra. O prielaidos jam atsigauti nesudaromos: koks gali būti vidaus vartojimo didėjimas, jei dauguma žmonių neturi galimybių užsidirbti? Mus ramina, kad ateis investuotojai, ir viskas bus gerai Nepuoselėju iliuzijų dėl jų. Valdžia giriasi pritraukusi pasaulines kompanijas – IBM, “Barclays”, tačiau sunku pavadinti investicija susitarimą, kai valstybė duoda kompanijoms milijonus litų už tai, kad šios įsikurtų prabangiame pastate ir susirinktų geriausius informacinių technologijų specialistus, kurie ir taip turėjo darbus”, – sakė I.Paleičikas.

Vilnius, lapkričio 29 d. (BNS). Į didžiausių šalies įmonių dešimtuką įeinančios degalinių tinko operatorės “Lukoil Baltija” generalinis direktorius, Baltijos regiono vadovas ir jos valdybos pirmininkas Ivanas Paleičikas teigia nerimaujantis dėl vis prastėjančių verslo sąlygų Lietuvoje, o to priežastis -valdininkų nekompetencija ir ydinga praktika, kai rūpinamasi tik “savais”.

“Šiandien valdininkų akyse verslininkas yra blogiukas, kuris turi prasimušti pro jų sukurtas taisykles ir įstatymus, įveikti didžiules kliūtis, sugaišti daugybę laiko, žemintis ir maldauti, kad galėtų atlikti paprasčiausius veiksmus – pakeisti žemės paskirtį, gauti vieną ar kitą leidimą. Kyšiai Lietuvoje tapo ne išimtimi, o norma”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė verslininkas.

Anot jo, mažmeninės degalų prekybos verslas tapo itin sunkus, suvaržytas biurokratiškai, konkurencija didžiulė. I.Paleičiko teigimu, Lietuvos rinka yra maža, o didžiulę jos dalį atsiriekia nelegali prekyba degalais, nes Lietuva geografiškai įsispraudusi tarp Rusijos ir Baltarusijos, kur degalai gerokai pigesni.

Konkurencijos tarybos (KT) bandymą tarp degalų mažmenininkų ieškoti neleistinų susitarimų I.Paleičikas laiko politiniais sprendimais.

“Žmonės susiduria su didelėmis degalų kainomis degalinėse, todėl valdžia rado paprasčiausią populistinį sprendimą – liepia KT eiti pas blogiukus ir “padaryti tvarką”. Iš tiesų – į įmones ateina KT specialistai, daro kratas, bando kažką surasti. Tik surasti nėra ko – dokumentuose puikiai matyti sąnaudos, antkainiai, jokio antpelnio ten nė su žiburiu nesurasi. Pernai mūsų antkainis siekė 7,5 proc, reta įmonė su tokia marža dirba, o iš to reikia išlaikyti darbuotojus, degalines, mokėti už elektros energiją”, – teigė “Lukoil Baltija” vadovas.

Jo vertinimu, buhalteriškai keldama mokesčius valdžia negali tikėtis efekto.

“Padidinus benzino akcizą gerokai daugiau nei Europos Sąjungos reikalaujamas minimumas, jo pardavimas smarkiai sumažėjo. Stebime rinką ir matome, kad benzino vartojimas tiek nenukrito, kiek sumažėjo pardavimas. Tai reiškia viena – daug kas naudoja degalus, kurie įvežti iš gretimų šalių”, – teigė I.Paleičikas.

Jis teigė labai pasigendantis konstruktyvaus dialogo su valdžia ir nematantis ekonominio atsigavimo.

“Po mūsų kojomis dugno išvis nėra, taigi nėra kur ir atsispirti. Taip, eksportas auga, bet vidaus vartojimo nėra. O prielaidos jam atsigauti nesudaromos: koks gali būti vidaus vartojimo didėjimas, jei dauguma žmonių neturi galimybių užsidirbti? Mus ramina, kad ateis investuotojai, ir viskas bus gerai Nepuoselėju iliuzijų dėl jų. Valdžia giriasi pritraukusi pasaulines kompanijas – IBM, “Barclays”, tačiau sunku pavadinti investicija susitarimą, kai valstybė duoda kompanijoms milijonus litų už tai, kad šios įsikurtų prabangiame pastate ir susirinktų geriausius informacinių technologijų specialistus, kurie ir taip turėjo darbus”, – sakė I.Paleičikas.

Septynis valstybės įmonės Lietuvos paštas darbuotojus prokurorai kaltina piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu, o tris privataus kapitalo įmones – papirkimu.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo parduodant Lietuvos paštui priklausantį nekilnojamąjį turtą įtarimai pareikšti buvusiam šios bendrovės generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui, jo pavaduotojui Algirdui Balčiūnui ir visiems jo vadovaujamos Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nariams, pranešė Generalinė prokuratūra.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dalį Lietuvos pašto konkursų laimėdavo verslininkai, kurie duodavo kyšius A.Balčiūnui, kuris iki pernai rugsėjo buvo Ūkio valdymo direktorius ir Nekilnojamojo turto pardavimo bei Viešųjų pirkimų komisijų pirmininkas.

A.Balčiūną pernai sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prokurorų teigimu, siekdami įsigyti Lietuvos paštui priklausančius pastatus Kazlų Rūdoje bei Visagine, verslininkai A.Balčiūnui davė kyšius.

Raseinių ir Vievio pašto pastatų rekonstrukcijos konkursus laimėjo įmonių vadovai, iš anksto A.Balčiūnui įteikę dideles pinigų sumas: atitinkamai 25 tūkst. litų ir 20 tūkst. litų. Prokurorų teigimu, A.Balčiūnui talkino Raseinių pašto direktorius ir Lietuvos pašto Turto eksploatacijos skyriaus specialistas.

Didžiausią – 35 tūkst. litų – kyšį A.Balčiūnas gavo iš buvusio Vilniaus transporto bendrovės “Transmitto” valdybos pirmininko valdybos pirmininko Dangio Savicko. Anot prokurorų, keturiolikos automobilių pirkimo konkurso sąlygos buvo pritaikytos “Iveco”, kuriais prekiauja ši įmonė, techninėms charakteristikoms. Įsigytus automobilius “Iveco Daily” vėliau Lietuvos paštas pritaikė kilnojamiesiems paštams įrengti.

Prokurorų teigimu, dalis kaltinamųjų savo kaltę pripažįsta. Nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2006 metų iki 2009-ųjų rugsėjo. STT pernai rugsėjį A.Balčiūnui pateikė įtarimus, o vėliau jį kuriam laikui sulaikė. Netrukus įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo buvo pareikšti ir E.Vaideliui.

Iš viso Lietuvos pašto viešojo pirkimo byloje įtarimai buvo pateikti 12 žmonių. Įstatymai valstybės tarnautojui, kuris paėmė didesnį nei 250 MGL (32,5 tūkst. litų) vertės kyšį numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas valdo Susisiekimo ministerija.