BFL. nuotr.

12

Maždaug tiek procentų Lietuvos kapitalo įmonių teigia sulaukusios užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų per pastaruosius penkerius metus.

6

Tiek procentų užsienio kapitalo įmonių teigia sulaukusios užuominų ar net konkrečių kyšio prašymų iš valdininkų.

19,2

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Alytaus regione.

17,7

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Vilniaus regione.

15,8

Tiek procentų verslininkų pripažino gavę užuominą duoti kyšį Kauno regione.

18

Tiek procentų gamybos įmonių pripažino gavusios užuominą duoti kyšį.

5

Tiek procentų intelektinių paslaugų įmonių pripažino gavusios užuominą duoti kyšį.

Šaltinis: „Spinter tyrimai“ /„Citadele“ banko užsakymu atliktas tyrimas

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

AB „Citadele“ banko indėlių portfelis 2014 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 12 proc., palyginti su 2013 m. ketvirtu ketvirčiu, ir pasiekė 769,5 mln. Lt. Indėlių portfelio augimą lėmė 16 proc. išaugusi fizinių asmenų indėlių suma.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius individualių ir verslo klientų paskolų portfelis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 2,4 proc. Privačioms įmonėms suteiktos paskolos augo daugiau nei 30 proc. ir sudaro 270 mln. Lt. „Citadele“ bankas ir šiemet išlieka vienu iš lyderių, teikiančių kreditus SVV įmonėms ir ŽŪ subjektams su garantinių fondų garantijomis.

Banko turtas, lyginant su 2013 m. pirmu ketvirčiu, išaugo 9 proc. ir perkopė 1,04 mlrd. litų ribą. „Citadele“ banko likvidumo rodiklis – 46,01 proc. (LB nustatytas normatyvas – 30 proc.).

„Pirmasis ketvirtis bankui buvo sėkmingas – augo indėlių ir vertybinių popierių portfelis, didėjo klientų skaičius ir jų aktyvumas naudojantis banko paslaugomis, teikėme paskolas gyventojams ir verslo įmonėms. Aktyviai kredituojame įmones bei žemės ūkio subjektus su garantinių fondų INVEGA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijomis, suteikiančiomis galimybę nedidelėms įmonėms gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis. Daug dėmesio skiriame „American Express“ kortelių vertei didinti ir tobuliname šio produkto savybes, kuriame klientams ilgalaikę produkto naudą, – sako „Citadele“ banko valdybos narys, Finansų tarnybos direktorius Jonas Grincius.

Per pirmąjį 2014 m. ketvirtį bankas uždirbo 3,948 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, tai yra teigiamas banko veiklos rodiklis.

Ne tik pasaulio ar Europos, bet ir Lietuvos bankų rinka per pastaruosius kelerius metus neišvengė sukrėtimų, o kartu su jais – ir pokyčių, kurių didžioji dalis dar tik laukia artimiausiu metu. Bankininkai neabejoja, kad dėl jų bankų veikla taps tik efektyvesnė, o pinigai – saugesni.

Jau netrukus Europos centrinis bankas (ECB) ketina pradėti supirkinėti sunkumus išgyvenančių euro zonos valstybių obligacijas, o tai neabejotinai atsilieps ne tik eurą įsivedusių, bet ir jo kol kas dar neturinčių Europos šalių bankų rinkai. Apie tai, kokių naujovių, susijusių su pinigais, tikėtis, kam ruoštis, o ko nebūgštauti, kalbėjomės su banko “Citadele” valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.

– Kokių pasekmių ne tik Europos bankams, bet ir visai ekonomikai turės Europos centrinio banko sprendimas paleisti pinigų spausdinimo mašiną – imti neribotai supirkinėti prasiskolinusių vyriausybių obligacijas?
A.V.: Ši Europos centrinio banko priemonė – tai pastangos monetariniais būdais įveikti sunkumus, kilusius dėl fiskalinės drausmės stokos sukeltų ilgalaikių neigiamų pasekmių ir finansinių problemų sprendimo vilkinimo probleminėse ES šalyse – Graikijoje, Ispanijoje ir kitose. Akivaizdu, kad fiskalinės problemos minėtose šalyse kilo dėl blogo jų vyriausybių darbo. Todėl šis ECB žingsnis visiškai suvokiamas ir teigiamas, siekiant išspręsti krizės Europos Sąjungoje problemas ir diegti prevencines priemones pasekmėms sušvelninti. Tik reikia pabrėžti, kad iki šiol nėra aišku, kokiu mastu šios vyriausybės įgyvendins visas priemones, kurių tikisi ECB.
– Ko tikitės iš naujos Lietuvos Vyriausybės, kaip vertinate išrinktų partijų prioritetus, kai kalbama apie finansus?
A.V.: Mano nuomone, šiuo metu svarbiausia – kad visos politinės partijos susitartų dėl esminių priemonių, skirtų šalies konkurencingumui globalioje rinkoje ir Lietuvos piliečių gerovei didinti, įgyvendinimo bei konkrečių šio įgyvendinimo terminų. Pirma, valstybės išteklius naudoti taip, kad didėtų efektyvumas svarbiausiose šalies ūkio srityse, įskaitant ir valstybės valdomas strategines įmones, kurių veiklos efektyvumo – sąnaudų ir pajamų santykio, pelno, kurį uždirba kiekvienas tokioje įmonėje dirbantis darbuotojas, ir kiti rodikliai turi būti planuojami, kontroliuojami ir nuolat skelbiami visuomenei. Antra, kad Lietuvoje sukurtos teisinės bei ekonominės inovacijų ir investicijų prielaidos bei paskatos kuo greičiau taptų ne blogesnės nei kaimyninėse šalyse. Trečia, įgyvendinti palankesnes sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtotis, mažinant administracinių suvaržymų naštą. Ketvirta, panaikinti prielaidas korupcijai egzistuoti.
– Kai kurie ekspertai ar verslininkai įsitikinę, kad keleto dabar šalyje veikiančių bankų padėtis ne ką geresnė, nei buvo “Snoro”. Kaip manote, ar šiuo metu iš tiesų yra merdinčių bankų? Kaip įvertintumėte bendrą bankų rinkos “sveikatą”?
A.V.: Būdama vieno iš bankų vadovė, manau, turėčiau kalbėti apie mano vadovaujamo banko veiklos rodiklius, tačiau juos periodiškai viešai skelbiame, todėl neturiu tikslo duodama šį interviu jais pasigirti. Taip pat galiu teikti komentarus, remdamasi tik oficialių šaltinių – Lietuvos banko, Bankų asociacijos duomenimis. O šie duomenys rodo, kad visi bankai vykdo privalomus normatyvus ir dauguma dirba pelningai.
Vis dėlto akivaizdu, kad artimiausiu metu bankų laukia nemaži iššūkiai. Pirma, įsigalios nauji Bazelio komiteto reikalavimai bankų veiklos stabilumui ir tvarumui užtikrinti: jau nuo 2013 m. kapitalo pakankamumo privalomas rodiklis dėl papildomos kapitalo atsargos padidės mažiausiai 2,5 procentinio punkto, nuo 8 iki 10,5 proc., laipsniškai iki 2018 m. bus sugriežtintas likvidumo rizikos valdymas: įsigalios nauji privalomi likvidumo riziką kontroliuojantys ir ribojantys rodikliai, tarp jų ypač svarbus likvidumo padengimo (angl. liquidity coverage ratio) rodiklis, kuris parodys banko gebėjimą itin trumpu laikotarpiu įvykdyti visus kreditorių reikalavimus. Šiems pokyčiams rengiamasi.
Antra, bankai pastaruosius keletą metų vis dažniau susiduria su kitų rinkos dalyvių konkurencija, teikdami kasdienes įmokų priėmimo, elektroninių mokėjimų, kreditavimo ir kitas paslaugas. O su bankų veikla susiję mokesčiai didėja, ir tai tapo tendencija.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, Lietuvos banko po “Snoro” bankroto paskelbimo įgyvendinama bankų intensyvios priežiūros sistema visų pirma ir tarnauja tam, jog būtų užkirstas kelias panašiems atvejams.
– Bankai pamažu imasi to, ką darė prieš krizę: siūlo vis geresnes skolinimosi sąlygas. Ar tai nėra naujų burbulų pūtimo pradžia? Kaip manote, ar bankai pasimokė iš krizės, tapo atsakingesni?
A.V.: Taip, siūlome geresnes nei prieš keletą metų finansavimo sąlygas, nes turime pakankamai išteklių. Tačiau svarbu, kad ir skolinimasis, ir skolinimas vyktų atsakingai. Iš krizės daug svarbių pamokų gavo ir bankai, ir visi Lietuvos rinkos dalyviai. Krizės pasekmė – aukštesnė skolinimo ir skolinimosi kultūra. Atsakingas skolinimas, įvertinant įmonės verslo generuojamo pinigų srauto tvarumą ir perspektyvas, įmonės patirtį vietinėje ir tarptautinėje rinkoje, akcininkų reputaciją bei sprendimus priimančių vadovų kompetenciją, tapo norma.
Akivaizdu, kad daugelio įmonių požiūris į skolinimąsi taip pat pasikeitė: skolinamasi labiau pamatuotai, įvertinus visą paskolos kainą ir alternatyvias finansavimo galimybes. Be to, krizės laikotarpiu daugelis įmonių, sugebėjusių išlikti ir toliau plėtoti savo veiklą, atsisakė nuostolingų veiklų, išmoko efektyviau kontroliuoti sąnaudas ir planuoti veiklą.
Kita pamoka: bylinėjimosi dėl negrąžintų paskolų praktika parodė, kad Lietuvoje, palyginti su Latvija ir ypač Estija, teisinė išieškojimų sistema yra sudėtingiausia ir brangiausia visoms procese dalyvaujančioms šalims. Tikime, jog kuriant tokią sistemą norėta, kad tai būtų humaniška sistema, vadovaujantis ES teisės principais. Tačiau tokia sistema turėtų veikti kartu su efektyviomis priemonėmis, užkertančiomis kelią nesąžiningiems subjektams pasinaudoti ilgų teisinių įrodinėjimų galimybėmis, turint tikslą visiškai arba dideliu mastu išvengti įsipareigojimų vykdymo. Ir tai taip pat lemia atsargesnį požiūrį į kreditavimą.
Po krizės buvo išleisti ir nauji teisės aktai, prevenciškai reguliuojantys finansavimo rinką ir jos valdymą. Lietuvos banko patvirtintos Atsakingo skolinimo nuostatos, įsigaliojusios nuo 2011 m. spalio 1 d., nustato aiškius kriterijus paskolos fiziniams asmenims suteikimo galimybėms įvertinti.
– Ar verslininkui, šiuo metu ketinančiam pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą, sunku gauti paskolą? Kokios tokių verslininkų galimybės pasiskolinti buvo, tarkime, prieš penketą metų?
A.V.: Asmuo, pradedantis verslą ir pageidaujantis gauti paskolą, turi turėti ne tik viziją, bet ir konkretų priemonių planą, gebėti savarankiškai įvertinti jo įgyvendinimo sąnaudas ir riziką. Manau, kad šiuo metu gauti paskolą pradedančiajam verslą, palyginti su galimybėmis, buvusiomis prieš penkerius šešerius metus, neabejotinai padidėjo dėl INVEGOS ir ŽŪPGF suteikiamų naujų galimybių. Šiuo metu įgyvendinamos net kelios SVV skatinimo priemonės, suteikiančios galimybę gauti valstybės pagalbą pradedantiesiems verslą, teikiamos valstybės remiamos lengvatinės paskolos ir kt. Jas gali gauti SVV subjektai, o tokių įmonių Lietuvoje – absoliuti dauguma.
INVEGA ar ŽŪPGF garantija suteikia galimybę paskolą verslo pradžiai gauti ir investicijoms, ir apyvartinėms lėšoms. Ši galimybė SVV verslui yra itin svarbi – dažniausiai šios įmonės neturi ilgalaikio turto, kurį galėtų įkeisti bankui. Pasinaudodami šiomis skatinimo priemonėmis, mūsų banko klientai įgyvendino ne vieną sėkmingą naują verslo idėją – buvo įsteigti medicinos ir kitų paslaugų centrai, pradėta medienos, metalų apdirbimo, plastikų, automobilių dalių, reklamos paslaugų sektorių naujų bei pagerintų savybių produktų gamyba, o suteikiant paskolas apyvartinėms lėšoms pradėtos pastatų renovavimo bei kitos veiklos.
– Kaip vertinate tai, kad bankų siūlomos palūkanos už indėlius vis mažėja ir net artėja prie minusinių, o indėlių vis tiek daugėja? Kokių tendencijų laukti ateityje?
A.V.: Bankų mokamų už indėlius palūkanų mažėjimas – pinigų spausdinimo JAV ir rekordiškai besitęsiančios beprecedentės pinigų pasiūlos, kurią generavo pasaulio centriniai bankai, pasekmė. Tai vienas iš atvejų, kai geri norai paremti ekonomiką lemia ne tik planuotą efektą, bet ir šalutines pasekmes.
Manau, jog palūkanos už indėlius minusinės Lietuvoje netaps dėl tos priežasties, kad gyventojų ir įmonių indėliai daugeliui finansavimo veiklą vykdančių bankų dėl keleto priežasčių yra esminis ar net vienintelis finansavimo išteklių šaltinis. Tačiau faktas, kad artimiausiu metu nebus pagrindo didinti palūkanų už indėlius. Taip, Lietuvoje didesnes palūkanas už indėlius siūlo kredito unijos, tačiau kol kas jų veiklą, kuri iš esmės nebesiskiria nuo bankų veiklos, reguliuoja kitokie įstatymai, lemiantys, be kita ko, ir kitokias veiklos sąnaudas.
Beje, Lietuvoje kiekvienas terminuotas indėlis teisiniu požiūriu nevisiškai gali būti vertinamas kaip terminuotas, nes pagal Civilinio kodekso nuostatas asmuo, nutaręs jį nutraukti, gali tai padaryti tą pačią dieną, tai yra, nors ir prarasdamas palūkanas, atsiimti indėlį. O kai kuriose ES šalyse terminuoto indėlio sutartį galima nutraukti tik tam tikra tvarka įrodžius, kad susiklostė esminės aplinkybės, dėl kurių žmogui būtini pinigai.
– Kur jūs pati laikote ar investuojate savo pinigus ir ką šiuo klausimu patartumėte kitiems gyventojams?
A.V.: Turiu įsigijusi Vilnius NASDAQ OMX biržoje kotiruojamų vertybinių popierių, taip pat turiu terminuotą indėlį. Patarimai, kaip elgtis su pinigais, kiekvienam asmeniui turi būti individualūs, atsižvelgiant į žmogaus tikslus, pajamas ir amžių. Patarčiau prieš investuojant gerai pasverti visas galimas rizikas ir aiškiai suvokti, ko siekiama investuojant: ar išsaugoti esamą turtą, ar prisiimant didesnę riziką gauti pelno. Vyresniems asmenims, kurie nėra profesionalūs investuotojai, pasitarus individualiai su profesionaliais investavimo konsultantais, patarčiau rinktis konservatyvesnes investicijas, o jaunesniems investuotojams, kurie gali sau leisti užsiimti ilgalaikiu investavimu, siūlyčiau labiau domėtis investicijomis į įvairių įmonių akcijas ir investicinius fondus, tačiau skirti tam neesminę pajamų dalį, diversifikuojant riziką.

Po pernai Lietuvos bankų sektorių supurčiusio “Snoro” nacionalizavimo šie metai šalies bankams taip pat nebus lengvi, nes gyventojų pasitikėjimas visu šiuo sektoriumi dabar menkesnis nei anksčiau. Vis dėlto bankininkai tikisi, kad jų reputaciją išsaugos stabilus pelnas, o gyventojų pasitikėjimo barometras bus tiek didėjančios suteikiamų paskolų apimtys, tiek gyventojų indėlių gausėjimas.
Apie tai, kokie Lietuvos ir visos Europos bankininkystei bus 2012-ieji, kalbamės su banko “Citadele” valdybos pirmininke Alma Vaitkunskiene.

– Jūsų vertinimu, kokios šiemet bus bendros paskolų teikimo tendencijos Lietuvoje: ar paskolos bus ir drąsiau išduodamos, ir imamos?
A.V.: Mano nuomone, Lietuvos komercinių bankų paskolų portfelis savo dydžiu ir struktūra visiškai atitinka šiandieninę makroekonominę situaciją. Tiesiog bankai skolina vadovaudamiesi griežtesnėmis nuostatomis nei iki ekonominės krizės, juolab kad įsigaliojo Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimo nuostatos. Kita vertus, daug atsakingiau savo galimybes skolintis vertina ir patys klientai. Jie konsultuojasi ir derasi su banku, prieš tai atlikę kruopščius skaičiavimus, kiek gali skolintis ir kokia kaina.
Šie pokyčiai reiškia teisingesnį bei kokybiškesnį banko ir kliento santykį. Svarstydami paskolų portfelių tendencijas turime įvertinti statistinius duomenis, kad 2012 m. pradžioje Lietuvos įmonių skolos siekė apie 3,9 mlrd. Lt, o gyventojų – 2,6 mlrd. Lt, ir šios skolos padidėjusios, palyginti su 2011-ųjų pradžia. Šie skaičiai įpareigoja išsamiai įvertinti kiekvieną projektą ir skolinti atsakingai. Prognozuočiau, kad šiemet ir kitais metais naujai suteiktų bankų kreditų portfelis augs lėtai, bet stabiliai.
– O kaip Jūs vertinate įmonių dabar bankams pateikiamus verslo planus: ar daugėja tinkamų, vertų finansuoti? Kokios tendencijos, Jūsų manymu, turėtų ryškėti 2012–2013 m.?
A.V.: Palyginti su 2009–2010 m. laikotarpiu, šiuo metu galima finansuoti gerokai daugiau tiek įmonių, tiek privačių asmenų. Dabar vertinant verslo planus dėmesys kreipiamas ne į plano apimtį, o į tai, kokia kliento veikla, kokiomis priemonėmis jis planuoja įgyvendinti tikslus, o svarbiausia – ar ilgalaikiai ir kiek diversifikuoti kliento veiklos generuojamo pinigų srauto šaltiniai.
Konsultuodami kredituojamus klientamus bankininkai rekomenduoja pagal galimybes plėsti partnerių skaičių ir diversifikuoti riziką, kad nedidėtų pinigų srauto priklausomybė nuo vieno produkcijos tiekėjo ar pirkėjo.
– Jūsų nuomone, kiek šiais metais brangs paskolos? Kiek tai priklausys nuo Europos centrinio banko (ECB) veiksmų?
A.V.: Galima planuoti, kad vidutinė bankų paskolų marža 2012 m. gali šiek tiek padidėti dėl brangstančios finansavimo išteklių kainos tarptautinėje finansavimo rinkoje.
Rengdami banko verslo planą ir biudžetą vadovavomės iždo prognoze, kad ECB šiemet bazinę palūkanų normą gali sumažinti iki 0,5 proc. Manau, ši prognozė gana realistinė dėl dviejų priežasčių: pirma, tokie ECB sprendimai tikėtini siekiant nuosekliai gaivinti į recesiją grimztančias Europos Sąjungos šalių ekonomikas ir, antra, siekiant padėti bankų sektoriui išvengti neigiamų recesijos padarinių.
– ES lyderiai ketina suvienodinti bankų transakcijų įkainius visoje ES. Ar dėl to gali brangti bankinės operacijos Lietuvoje? Jei taip, tai kiek?
A.V.: 2011 m. Europos Komisijos priimtame Bendrosios rinkos akte yra išdėstyta Europos Komisijos iniciatyva dėl bankų paslaugų įkainių – pasiūlyti bankų sektoriui savireguliacijos iniciatyvą, skirtą bankų mokesčių skaidrumui ir palyginamumui didinti. Lietuvoje ši nuostata jau įgyvendinama. ES kuriamoje mokėjimų eurais bendroje erdvėje, sutrumpintai vadinamoje SEPA, kuriamos galimybės visiems ES subjektams vienodomis skaidriomis sąlygomis vykdyti atsiskaitymus eurais: visi subjektai, nepaisant jų buvimo vietos, galės siųsti ir gauti nacionalinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas. SEPA skatins Europos integraciją kuriant konkurencingą mokėjimų eurais rinką, užtikrinančią aukštesnį paslaugų lygį ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti. Nors į paslaugų kokybės gerinimą ir sistemų palaikymą kasmet tenka daug investuoti, manau, kad bankų paslaugų įkainiai neturėtų reikšmingai didėti, nes įkainių didėjimą riboja didelė bankų konkurencija. Dėl didelių sąnaudų didžiausi išliks operacijų grynaisiais pinigais įkainiai.
– O kaip vertinate eurokomisaro Algirdo Šemetos siūlymą labiau apmokestinti bankus, nes šie buvo gelbėjami valstybių lėšomis, o dabar jiems esą atėjo laikas grąžinti “skolą” visuomenei?
A.V.: ES institucijose svarstoma galimybė nustatyti finansinių transakcijų mokestį. Vertinant šio mokesčio pagrįstumą diskusijų metu Bankų asociacijoje mums kilo klausimų. Neaišku, ar šį mokestį pavyktų įvesti visose šalyse, nes jo įvedimui, mūsų žiniomis, kol kas nepritaria kai kurios šalys, pavyzdžiui Jungtinė Karalystė. Jei šis mokestis būtų įvestas tik dalyje ES šalių, tai yra nebūtų įgyvendinti mokesčio bankams visuotinumo ir solidarumo principai, tokie sprendimai lemtų skirtingas konkurencijos sąlygas. Be to, šis mokestis savo esme reikštų ir netiesioginį finansinių paslaugų vartotojų apmokestinimą.
– Anksčiau bankai buvo tiesiog pinigų perskolintojai, o dabar jau plėtoja ir savarankiškus verslus, siūlo daugybę antrinių, tretinių paslaugų. Kaip, Jūsų manymu, toliau plėtosis bankų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje?
A.V.: Bankai jau seniai susiformavo kaip finansinių paslaugų grupės, teikiančios klientams visą finansavimo, taupymo ir investavimo bei kasdienių paslaugų kompleksą, įskaitant specializuotas finansines paslaugas. Per krizę bankams teko įsteigti antrines turto valdymo įmones už skolas perimtam bei kitokiam turtui valdyti. Įstatymai nustato paslaugų, kurias bankai gali tiekti, sąrašą bei banko investicijų ribojimus. Nemanau, kad esant dabartinei makroekonominei situacijai bankų veiklos sritys smarkiai plėsis. Mano nuomone, dabar vienas aktualiausių klausimų bankams – kaip dar labiau padidinti veiklos efektyvumą sukuriant tokias finansinių grupių organizacines struktūras, kuriose būtų pasiekta aukšta padalinių veiklos kokybė ir maksimalus efektyvumas.
– Užsiminėte apie bankų veiklos skaidrumą, tad prisiminkime nemalonią pernykštę “Snoro” istoriją. Kaip manote, kiek ji pakenkė visų bankų autoritetui šalyje ir kaip bankai šiomis aplinkybėmis elgsis?
A.V.: Aš linkusi manyti, kad įvykiai, susiję su “Snoru”, po to, kai Lietuvos bankas išaiškino visuomenei valstybės sprendimų dėl “Snoro” priežastis, nesumažino išsilavinusių ir rinkos dėsnius išmanančių žmonių pasitikėjimo kitais Lietuvos komerciniais bankais. Vienas objektyviausių barometrų galėtų būti indėlių pokyčių bankų sektoriuje palyginimas. Lietuvos banko skelbtais duomenimis 2011 m. pradžioje indėliai komerciniuose bankuose sudarė 45,4 mlrd. Lt, o mūsų turimais išankstiniais duomenimis, 2012 m. pradžioje – apie 42,7 mlrd. Lt, neskaičiuojant indėlių “Snore”. Tai, kad “Snore” buvo apie 6,3 mlrd. Lt indėlių ir dalis jų, kaip žinome, dar neišmokėta, turėtų reikšti, kad indėlių suma bankuose nesumažėjo.
Deja, kuo mažiau žmogus išsilavinęs ir kuo mažiau yra jam prieinamų nešališkų informacijos šaltinių, tuo daugiau baimių jis gali patirti susiklosčius tokioms situacijoms. Todėl turime skirti dar didesnį dėmesį klientų žinių apie finansų rinką ir nuostolių prevenciją ugdymui.
– Jūsų duomenimis, kodėl šiuo metu tiek daug pinigų gyventojų ir įmonių sąskaitose? Ar tai susiję su pajamų didėjimu, ar dėl kitų priežasčių?
A.V.: Pastaruoju metu pasireiškia dėsningumas, kai dauguma subjektų, įvertindami žinią apie ES ir kitų regionų ekonominius sunkumus, stengiasi sukaupti lėšų atsargas galimam naujos krizės bangos poveikiui kompensuoti. Kita priežastis yra ta, kad, palyginti su galimybe taupyti apdrausto indėlio forma, kiti taupymo bei investavimo būdai esant nestabilioms rinkoms yra ir artimiausiu laikotarpiu bus gerokai rizikingesni.
– Jūsų nuomone, kaip šie ES šalims itin sudėtingi metai atsilieps bankų finansiniams rezultatams? Taip pat ir Jūsų vadovaujamam bankui?
A.V.: Tarkime, mūsų banko grupės neaudituotas pelnas 2011 m. siekė 7,5 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė kelios priežastys: jau 2009 m. pradėtos diegti taupymo priemonės, tinkamas paskolų ir lizingo portfelio administravimas, indėlių didėjimas.
Šiuos metus pradėjome jau turėdami pakankamai išteklių, tad bendradarbiaudami su INVEGA bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondu kredituojame mažas ir vidutines įmones, ūkininkus, taip pat privačius asmenis. Paskolos su minėtų garantinių fondų garantijomis sudaro apie 75 proc. banko 2011–2012 m. išduotų paskolų portfelio. Tiesą sakant, smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių, taip pat ūkininkų kreditavimas bei patrauklių taupymo galimybių klientams sudarymas ir yra mūsų prioritetai.

Verslininkui Laimučiui Pinkevičiui kol kas nepavyksta teismuose užginčyti su Latvijos kapitalo “Citadele” banku (buvęs “Parex” bankas) sudarytos sutarties, kuria jis laidavo už bendrovei “Ranga IV investicijos” suteiktą 30 mln. litų paskolą.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė L.Pinkevičiaus skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo pernai spalį priimtą nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Teismas konstatavo, jog verslininko ir banko ginčas yra turtinis, todėl ieškinys turi būti teikiamas Vilniaus apygardos teismui.

L.Pinkevičius BNS trečiadienį sakė, kad ieškinys, kuriuo prašoma laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, dabar bus teikiamas tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.

Verslininkas “Citadele” bankui yra laidavęs už “Ranga IV investicijų” 2006 metais paimtą 39,66 mln. litų paskolą, kurios dydis vėliau buvo sumažintas iki 31,67 mln. litų. Anot L.Pinkevičiaus, laidavimas yra perteklinis, nes paskolos grąžinimą užtikrina kitos priemonės, įskaitant ir turto įkeitimą.

L.Pinkevičiaus teigimu, laidavimo sutartis buvo sudaryta jam labai nenaudingomis sąlygomis, pasinaudojus sunkia padėtimi, pažeidžiant sutarties šalių laisvos valios bei lygiateisiškumo principus, todėl ji prieštarauja gerai moralei ir turi būti pripažinta neteisėta ir negaliojančia.

“Ranga IV investicijoms”, kuri priklauso statybų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą įmonių grupei “Ranga Group”, pernai gruodį buvo iškelta restruktūrizavimo byla.

Pagal 2010 metų rugsėjo 30 dienos balansą, “Ranga IV investicijų” turtas buvo 175,773 mln. litų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 177,93 mln. litų. Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo 76,752 mln. litų, o nepradelsti – 101,079 mln. litų.

“Ranga IV investicijos” 2009 metais patyrė 73,09 mln. litų nuostolių, bendrovės investicinis turtas per 2009 metus sumažėjo beveik 90 mln. litų iki 78,7 mln. litų.

Pagrindinis Lietuvos komercinio banko “Snoras” akcininkas – Rusijos milijardierius Vladimiras Antonovas pareiškė, jog Latvijos vyriausybė yra pernelyg užkėlusi “Citadele” banko kainą.

Interviu Latvijos žurnalui “Lietiska Diena” V.Antonovas sakė, jo šis bankas jo nedomina, ir esą išvis bankininkystė šiuo metu nelaikoma patrauklia investicijoms.

“Veikiausiai bankų sektoriaus ir artimiausiais metais nebus labai tinkamas investicijoms, nes visi bankai išgyvena krizę, patirdami rimtų nuostolių”, – pabrėžė V.Antonovas.

“Gelbėdama “Parex” banką valstybė investavo beveik milijardą. Atitinkamai geras bankas “Citadele”, atskirtas nuo “Parex”, kainuos keletą šimtų milijonų – toks jų vertinimas. Mano manymu, “Citadele” tiek nekainuoja. Tačiau jei tokia kaina išties yra teisinga, mes tokių pinigų neturime, ir geriau pinigus išleisime turimo banko kapitalo stiprinimui, ir augsime harmoningai”, – sakė V.Antonovas.

Jis pridūrė, jog jo nedomina taip pat ir “Parex” banko aktyvai Rusijoje bei kitose NVS šalyse.

“Snoro” grupei priklauso “Latvijas Krajbanka”.