Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiama beveik 2 mln. 700 tūkst. Europos Sąjungos (ES) parama, skirta darbuotojų mokymams, paaiškėjo, kad kursų kaina dvigubai didesnė nei rinkoje.

Už ES milijonus prokuratūra mokymus ir kitas paslaugas perka supaprastinta tvarka – apklausdama iš anksto pasirinktas įmones, skelbia “Lietuvos ryto” televizija.

Europos Sąjungos paramą prokuratūra gavo prieš metus, projektas įsibėgėjo prie prokuratūros vairo stojus Dariui Valiui.

BFL

Prokuratūra darbuotojų kvalifikacijai kelti iš ES gavo beveik 2 mln. 300 tūkst. litų, dar 400 tūkst. pridėjo pati.

Darbuotojai mokysis ne tik kalbų, kompiuterinio raštingumo, bet ir to, kaip efektyviai planuoti laiką, dirbti komandoje, streso valdymo, kūrybinio mąstymo. Vien pastarosioms programoms atseikėjama 700 tūkst. litų.

Viešojo konkurso įvairių dalykų mokymui prokuratūra nerengė. Milijonus mokytojams prokuratūra skirsto paprastuoju būdu – savo nuožiūra pasirenka įmones, jas apklausia ir paskelbia laimėtoją.

“Išsiuntinėjama informacija, kad bus toks konkursas ir iš tų pasirenkama, bet kam išsiųsti informaciją, kad vyks, tai čia yra neapibrėžta įstatyme. Galima daryti prielaidą, kad būna išankstiniai susitarimai, tada firmos pateikia medžiagą. Žinau, kad vyksta tokie procesai, kad tos firmos, kurios teikia pasiūlymus, tarpusavyje taip pat derina kainą”, – tvirtina Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė.

“Neskelbiamos derybos naudojamos vykdant tokius pirkimus, kuriuos sunku paskui patikrinti. Įvairiausi mokymai, konsultacijos, seminarai, kvalifikacijos kėlimai ir panašūs dalykai, kur lyg įvyksta, nuperkama, o vėliau patikrinti yra sudėtinga”, – sako Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis.

Generalinės prokuratūros auditoriui patikrinus, kaip leidžiami Europos Sąjungos milijonai, paaiškėjo, kad jau nupirktų ir dar tik planuojamų pirkti mokymų nustatyta kaina – išpūsta.

Auditoriaus išvadoje parašyta, kad paslaugų kainos nustatytos daugiau nei du kartus didesnės nei yra Lietuvoje. Pavyzdžiui, prokuratūra už 32 tūkst. iš viešosios įstaigos “Tag mokymai” nupirko finansų valdymo mokymus. Juose dalyvauja 48 darbuotojai. Vieno darbuotojo vienos dienos kursams skiriama beveik 250 litų. Tačiau Finansų ministerijos mokymų centras už tokių mokymų dieną prašo 96 litų. Finansų ministerijos organizuoti mokymai – daugiau nei 2,5 karto pigesni.

Jei prokuratūra rinktųsi pigesnį variantą, vien dėl šių mokymų sutaupytų daugiau nei 15 tūkst. litų. Mokymų kainos esą išpučiamos ir kitais būdais – audito ataskaitoje užfiksuota, kad nustatant projekto vertę nurodytas didesnis darbuotojų skaičius, negu mokymuose gali dalyvauti atitinkamos profesijos prokuratūros darbuotojų.

Turėdama ES lėšų prokuratūra skyrė daugiau nei 34 tūkst. litų mokymų viešinimui ir neskelbiamų derybų būdu išsirinko tuo besirūpinančią įmonę – “Viešosios informacijos partneriai”.

Daugiausia – beveik 12 tūkst. litų – prokuratūra skyrė leidiniui apie projektą, 8 tūkst. litų – projekto programai, 6 tūkst. litų – užsakomajam straipsniui ir beveik 9 tūkst. – rašikliams, bloknotams, segtuvams. Tačiau už kanceliarines prekes prokuratūra sumokėjo 4,5 tūkst. litų daugiau nei nurodoma sąmatoje. Pavyzdžiui, ataskaitoje užfiksuota, kad segtuvus su logotipu prokuratūra pirko beveik po 20 litų, nors anksčiau tokius segtuvus be logotipo pirkdavo po 3 litus.

“Labai blogai, išties labai blogai. Jeigu mes neturime pasitikėjimo ir net patys prokurorai, kurie sistemoje dirba, ypač žemesnės grandies prokurorai, kurie ne tokius didelius ir atlyginimus gauna, jeigu nori, kad su jais valstybė elgtųsi teisingai, kad jų vadovybė elgtųsi teisingai, kad visuomenė žinotų, kad tai yra institucija, kuri visada elgiasi teisingai savo viduje, tai visai kitaip turi būti. Visai kitaip turi būt pirmųjų asmenų suvokimas apie sistemą ir jų reakcija į tokius dalykus, galbūt kartais neskaidrius, galbūt kartais nesukontroliuojama. Bet paaiškėjus, reakcija turi būti labai staigi, žaibiška, ir paaiškinta, kas padaryta, kad nesikartotų”, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Generalinis prokuroras atsakomybės neprisiima.

“Audito nurodytus trūkumus yra pavesta įvertinti projekto priežiūros komitetui, tad palaukime to vertinimo ir tada galėsime sakyti, ar tai buvo prasilenkta su įstatymu, ar ne”, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Kodėl mokymai perkami neskelbtinų derybų būdu, D.Valys tiesiai neatsako: “Dabar viešųjų pirkimų taisyklės yra koreguojamos Generalinėje prokuratūroje, numatant viešojo konkurso būtinybę tais atvejais, kada to net nereikalauja įstatymas, kada galima atlikti apklausos būdu, apklausiant tiekėjus. Norime užkelti kartelę aukščiau, kad vyktų skaidriau”.

Tiesioginis beveik 2 mln. 700 tūkst. litų vertės projekto vadovas, Generalinės prokuratūros prokuroras Robertas Dlugauskas neseniai pasitraukė iš sistemos.

“Lietuvos ryto” televizijos žiniomis, generalinis prokuroras artimiausiu metu kviečiamas pas prezidentę.

Per penkerius metus iki 2013 m. Lietuvos miškų plotai gali padidėti dar bent keliolika tūkstančių hektarų. Ąžuoliukai, drebulės, spygliuočiai stiebiasi ten, kur iki šiol plytėjo apleista ir nenaudojama žemės ūkio paskirties žemė, – tai daryti skatina solidi ES parama, skirta naujiems miškams sodinti. Iš viso per penkmetį šiai programai Lietuvoje numatyta išdalyti apie 200 mln. Lt, kol kas panaudota maždaug pusė šios sumos.

Šios programos sąlygos skamba patraukliai, tad joje neblogas verslo perspektyvasįžvelgė ne tik tikrieji ūkininkai, bet ir miestiečiai, samdantys miško priežiūros specialistus, kurie pasirūpina sodinukais, juos pasodina ir vėliau prižiūri. Žinoma, šis verslas, kaip ir visi kiti, turi ir rizikos šešėlį – sodinukai gali neprigyti, juos gali užpulti ligos, suniokoti miško žvėrys. Tuomet planai gauti pelno gali telikti nepasiteisinusia teorija.

priklauso nuo sodinamų medžių rūšies. Pavyzdžiui, pasirinkus ąžuolus ir sodinant juos ūkininkavimui nepalankioje žemėje, pirmoji išmoka siekia per 16 tūkst. Lt/ha, o už tokioje pat žemėje pasodintą mišrų spygliuočių ir lapuočių mišką tegausi 5,3 tūkst. Lt/ha. Tiesa, galima planuoti dvigubą verslą: pavyzdžiui, pasodinęs greitai augančias hibridines drebules ne tik gausi pirminę išmoką (iki 10,7 tūkst./ha), bet ir gali tikėtis sulaukti pelno iš jų pardavimo – tokie medžiai užauga per 20 metų.

Vėliau kasmetinės įveisto miško priežiūros išmokos siekia 1,3–2,2 tūkst. Lt/ha – verslininkai skaičiuoja, kad panašiai tiek ir atsieina kokybiško miško auginimas, tad pelno šaltinis čia yra tik pirmosios išmokos.

Iki šiol Lietuva yra gavusi per 20 mlrd. Lt Europos Sąjungos finansinės paramos. Beveik tiek, kiek sudaro metinis mūsų šalies biudžetas. Kitaip tariant, pagalbą gavome milžinišką. Ir tai dar ne viskas – dar panašiai tiek gausime. Taigi išsivysčiusios šalys mums sudarė šiltnamio sąlygas didinti pažangą ir vytis Vakarų Europos pragyvenimo lygį bei gyvenimo kokybę. Jei visus tuos 20 mlrd. padovanotų litų būtume panaudoję išmintingai, šiandien mūsų valstybė atrodytų visiškai kitaip, nei atrodo. Kitaip tariant, būtų jau aukštesnėje lygoje.

“Mano manymu, Lietuva tikrai efektyviai, protingai, maksimaliai naudingai panaudojo tik apie 10 proc. jau gautos ES finansinės paramos”, – teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Tokia išvada tikrai sukrečia.

Beje, taip mano ne jis vienas. Verslininkas, bendrovės “Garlita” direktorius Juozas Martikaitis taip pat įsitikinęs, kad Lietuva milijardus litų, gautų iš ES, panaudojo neefektyviai, tai yra išleido juos “vėjiniams” arba “minkštiems” projektams. Kartu jis paprašė prezidentės Dalios Grybauskaitės ieškoti būdų, kaip pakoreguoti ES paramos skirstymą, kad bent tie pinigai, kuriuos gausime ateityje, nebūtų panaudoti “vėjiniams” projektams ir nenueitų vėjais, o kad iš tos likusios ES finansinės paramos būtų galima sukurti kuo daugiau darbo vietų ir stiprinti šalies pramonę bei technologinę pažangą.

Žinoma, esama ir pakankamai daug optimistų, kurie tikina, kad nelabai svarbu itin efektyviai panaudoti ES skiriamas lėšas, svarbiausia, kad jos lieka Lietuvoje ir kad jos įsisavinamos skirtinguose sektoriuose. Tačiau tai primityvūs išvedžiojimai ir kažkokia sovietinė filosofija. Sovietiniais metais buvo įprasta lėšas “įsisavininti”, nemaža dalis Lietuvos gyventojų, ypač prieinančių prie ES lėšų ir jų skirstymo, mano, kad panašiai reikia elgtis ir su ES finansine parama, tai yra “įsisavinti”, todėl ir rengiama begalė keisčiausių mokymų, kursų, vykdomi netikėčiausi projektai, leidžiami absurdiškiausi leidiniai, kuriamos beviltiškos programos, perkami nereikalingi pirkiniai, žemdirbiams neretai pinigai mokami už nesąmones, tai yra kad jie nebedirbtų žemės, ir pan. Nors dokumentuose viskas atrodo gražiai, tačiau realybėje tai vėjai ir niekalai.

Kartu negalima užmiršti ir to, kad dalis ES paramos apskritai pavagiama, ypač tose srityse, kuriose jos panaudojimą sunkiau sunkontroliuoti, – stretegijų, programų rengimo, statybų, įvairių idėjų (tarkime, žaliųjų) skleidimo ir kt. Bet tie įsisavintojai turėtų žinoti, kad jie nuskriaudė tūkstančius žmonių. Juk ekonomistai yra apskaičiavę, kad iš milijardo litų galima sukurti per 20 tūkst. naujų darbo vietų. Gavome 20 mlrd. Lt. Taigi naujų darbo vietų galėjo būti 400 tūkst. Bet nėra. Ačiū įsisavintojams ir ES lėšų skirstytojų abejingumui.

“Veidas”: Ar pasaulyje katastrofiškai brangstant maisto produktams ES nesirengia keisti savo žemės ūkio politikos – baigti subsidijuoti už pasitraukimą iš žemės ūkio?

K.S.: Garsiai jau nebekalbama apie paramą pasitraukiantiems iš žemės ūkio. 2007–2012 m. ES paramos programa iš tiesų buvo labiau nukreipta į žemės priežiūrą, o ne į pridėtinės vertės joje kūrimą. Manau, tikrai buvo galima tuos milijonus panaudoti vertingiau. Dabar kaip tik vyksta diskusijos dėl kito finansavimo laikotarpio po 2013 m. Siekiame, kad būtų suteikta daugiau galimybių skirtomis lėšomis disponuoti šalims narėms. Kol kas nesutariame dėl ES tiesioginių išmokų: mūsų tikslas, kad jos būtų suvienodintos, nes dabar Lietuvoje gauname 135 eurus už ha, o, pavyzdžiui, Graikijoje – 600 eurų.

“Veidas”: Ar valstybė tikrai planuoja pardavinėti savo valdomą rezervinį mišką ir gautais pinigais atsiskaityti su neatgavusiais žemės miestuose gyventojais?

K.S.: Lietuvos miestuose yra 10,9 tūkst. ha valstybinės išperkamos žemės, į kurią nuosavybės teisę prašo atkurti 15,5 tūkst. piliečių. Dabar už ją kompensuojama atkuriant ekvivalentu, suteikiant sklypą arba akcijomis. Norime įvesti dar vieną kompensavimo būdą – pinigais, gautais pardavus rezervinius miškus. Rezerviniai – tai dabar niekam nepriklausantys buvę kolūkiniai miškai. Juos parduotume išskirtinai tik aukciono būdu, suteikiant pirmumo teisę pirkti tiems, kurių miškas su jais ribojasi. Esame apskaičiavę, kad už juos galima gauti per 1 mlrd. Lt. Tiesa, sklypų projektams parengti reikėtų apie 60 mln. Lt. O kompensacijoms už miestų žemę reikia apie 330 mln. Lt, skaičiuojant ne rinkos kaina, rinkos – apie 32 mlrd. Lt. Tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės atkūrimo būdo keisti negalima, o dalis savininkų jau pasiėmę kompensacijas. Visiems sumokėti rinkos kaina valstybė neturi lėšų.

“Veidas”: Ar Vyriausybė atsilaikys prieš turgaus prekiautojų spaudimą dėl kasos aparatų?

K.S.: Tikrai nesitrauksime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jau įregistruota 300 kasos aparatų ir pateikta prašymų kompensuoti už 144 kasos aparatų įsigijimą. Bendra prašomų kompensacijų suma – 138 tūkst. Lt, vienam asmeniui – maždaug 884 Lt. Prieš rinkimus pasitaikė visokių emocijų, susijusių su kai kurių grupių noru pasirodyti prieš šį gyventojų sluoksnį. Dabar ledai pajudėjo.

Dengtuose turguose maistu prekiauja apie 3 tūkst. prekiautojų. Vilniaus Halės turguje su kasos aparatu prekių parduodama už 1 tūkst. Lt, o be kasos aparato prekiaujantieji deklaruoja parduodantys vos už 300 Lt.

Verslininkai ir ekonomistai abejoja, ar plačiajuosčio ryšio internete įrengimo rėmimui skirtų 110 mln. litų nebūtų galima panaudoti efektyviau.

Socialiai remtiniems užsimota subsidijuoti 90 proc. prieigos prie plačiajuosčio ryšio internete įrengimo darbų ir vienerius metus – pusę abonentinio mokesčio, rašo “Verslo žinios”.

Vyriausybę netrukus turėtų pasiekti tai numatantis Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimo projektas “Dėl Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros panaudojimo skatinimo principų aprašo patvirtinimo”.

Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Gytis Liaugminas teigė, kad pretenduoti į kompensacijas galėtų apie 358 tūkst. šeimų – būtent tiek Lietuvoje yra namų ūkių, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenka iki 525 litų pajamų.

Tokios šeimos galės susirasti internete teikėją. Sudarius sutartį ir atnešus ją į savivaldybę šeimai bus išmokėta kompensacija. Pretenduoti į kompensaciją šeimos galės vieną kartą per penkerius metus.

“Lietuva yra tarp šalių, kuriose gerai išplėtota infrastruktūra ir šiandien internetu galėtų naudotis apie 80 proc. gyventojų, bet pats vartojimas kiek vangokas, o pagrindinė priežastis – kaina. Ši programa turėtų išjudinti rinką, įpratinti naudotis internetu”, – sakė G.Liaugminas.

Tuo tarpu konsultacinės bendrovės “TOC sprendimai” direktorius Nerius Jasinavičius pripažįsta sunkiai suvokiantis, kam reikia sunkiai besiverčiantiems žmonėms kompensuoti internetą, jei jiems sunku įsigyti kompiuterį.

Paramos mechanizmas pradės veikti tuomet, kai jis bus suderintas su Europos Komisija -veikiausiai nuo kitų metų pradžios.

Finansų ministerija apskundė teismo nutartį, kuria buvo konstatuota, kad europinė parama Žuvų aukcionui Klaipėdoje buvo panaudota laikantis Viešųjų pirkinių įstatymo nuostatų.

Vieną iš motyvų, kodėl pateikė apeliacinį skundą, Finansų ministerija nurodo, kad, jos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Finansų ministerijos aptiktus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Anot Finansų ministerijos, tuo metu, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priėmė sprendimą dėl pažeidimų, paramos sutartis galiojo ir visos paramos sutarties nuostatos, susijusios su pareiškėjo įsipareigojimais, yra taikytinos, tai yra gali būti nustatomi pažeidimai ir jau įgyvendinus projektą.

“Tokioje byloje suformuotas precedentas gali turėti įtakos nagrinėjant analogiškas bylas apie pažeidimus bet kokiame struktūrinės paramos lėšomis finansuojamame projekte. Todėl Finansų ministerijai svarbu, kad bylą išnagrinėtų aukščiausios instancijos teismas, nes šioje byloje suformuotas precedentas bus taikomas visai ES struktūrinės paramos administravimo sistemai”, – teigė Finansų ministerijos Valdymo ir kontrolės sistemos priežiūros skyriaus vedėja Agnė Bagočiutė.

Iš 2007 metais pastatyto Žuvų aukciono reikalauta grąžinti 5,6 mln. litų paramą, nes statant jį neva būta pažeidimų dėl papildomų darbų ir informacinių technologijų diegimo darbų pirkimo.

"Veido" archyvas

Paradoksas: Lietuvos ūkininkai gauna finansinę paramą iš Europos Sąjungos, o savi užaugintą produkciją veža į Rusiją. Lietuvos gyventojai lieka kvailio vietoje, nes už daržoves turi mokėti keliariopai brangiau nei pernai

Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos (ES) parama statant Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną buvo panaudota laikantis viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, rašo “Verslo žinios”.

Žemės ūkio misterija tvirtina esanti suinteresuota, kad aukcionas gyvuotų, tačiau dar nežino, ar skųs teismo nutartį.

Po beveik metus trukusio nagrinėjimo Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino bendrovės “Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas” skundą ir panaikino Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo ir grąžinimo.

Anksčiau skelbta, kad NMA buvo nurodžiusi, jog statant aukcioną už ES pinigus būta pažeidimų dėl papildomų darbų ir informacinių technologijų diegimo darbų pirkimo. Reikalauta, kad aukcionas grąžintų 5,6 mln. litų paramą.

Tokį sprendimą aukciono vadovybė buvo apskundusi teismui.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas teigė negalįs vertinti šio teismo sprendimo ir kol kas dar nežino, ar jis bus skundžiamas.

“Turime paklusti teismo sprendimui. Kaip elgtis, dar diskutuosime, reikia aptarti, suderinti pozicijas su Finansų ministerija, spręs, aišku, teisininkai. Finansų ministerija fiksavo pažeidimą, o NMA dar kartą patikrino ir sutiko su ministerija. Kita vertus, tai gera žinia Lietuvos žvejams”, – sakė A.Macijauskas.

Lietuvos paukščių augintojų asociacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Europos Sąjungos (ES) valdininkų prašys neatidėti paukščių gerovės reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti nuo 2012 metų, vykdymo, nes tai gali sugriauti Lietuvos paukštininkystę.

Lietuviai pagal direktyvų reikalavimus investavo dešimtis milijonų litų ir pertvarkė 70 proc. paukštynų, likusių rekonstrukcijai jau paimta paskolų ir reikiami darbai bus baigti iki ateinančių metų. Dėl investicijų kiaušinių gamyba pas mus pabrango 15 proc., penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Kaimynai lenkai, kol kas pertvarkę tik 20 proc. savo paukštynų, reikalauja ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Jei ES nesileis į kompromisus, Lietuvai atsivers naujos rinkos, nes kai kuriose valstybėse kiaušinių pasiūla sumažės, o jei ES valdininkai bus palankūs lenkų prašymas – lietuviai liks kvailio vietoje.

“Jei pereinamasis laikotarpis bus pratęstas, galime užduoti klausimą, kodėl reikia laikytis reikalavimų, jei jie galioja ne visiems”, – piktinasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Pasak jo, kai kurios valstybės neskubėjo vykdyti reikalavimų, nes tam reikia palyginti didelių investicijų – pertvarkyti vieną standartinę paukštidę kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. litų. Dėl šios priežasties paskutinius trejus metus Lietuvoje mažėjo ir kiaušinių pasiūla.

paukštynų pertvarkos (žiniasklaida)

Vilnius, sausio 14 d. (BNS). Lietuvos paukščių augintojų asociacija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Europos Sąjungos (ES) valdininkų prašys neatidėti paukščių gerovės reikalavimų, kurie turėtų įsigalioti nuo 2012 metų, vykdymo, nes tai gali sugriauti Lietuvos paukštininkystę.

Lietuviai pagal direktyvų reikalavimus investavo dešimtis milijonų litų ir pertvarkė 70 proc. paukštynų, likusių rekonstrukcijai jau paimta paskolų ir reikiami darbai bus baigti iki ateinančių metų. Dėl investicijų kiaušinių gamyba pas mus pabrango 15 proc., penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

Kaimynai lenkai, kol kas pertvarkę tik 20 proc. savo paukštynų, reikalauja ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Jei ES nesileis į kompromisus, Lietuvai atsivers naujos rinkos, nes kai kuriose valstybėse kiaušinių pasiūla sumažės, o jei ES valdininkai bus palankūs lenkų prašymas – lietuviai liks kvailio vietoje.

“Jei pereinamasis laikotarpis bus pratęstas, galime užduoti klausimą, kodėl reikia laikytis reikalavimų, jei jie galioja ne visiems”, – piktinasi Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Pasak jo, kai kurios valstybės neskubėjo vykdyti reikalavimų, nes tam reikia palyginti didelių investicijų – pertvarkyti vieną standartinę paukštidę kainuoja nuo 1,2 iki 1,5 mln. litų. Dėl šios priežasties paskutinius trejus metus Lietuvoje mažėjo ir kiaušinių pasiūla.

Žemės ūkio ministerija dėl galimų pažeidimų statant Klaipėdos žuvų aukciono pastatą nutarė grąžinti ES gautą 5,6 mln. litų paramą šiam objektui. Toks valdžios žingsnis sujudino Baltijos žvejus, rašo “Lietuvos rytas”.

“Buvo pažeisti viešųjų pirkimų įstatymai – be konkurso panaudotas milijonas litų. Jei nieko nedarytume, mums grėstų griežtos sankcijos už Kaimo plėtros ir žuvininkystės programai skirtų ES lėšų švaistymą”, – sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Nesutikęs savo noru trauktis iš Žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pareigų Vaidutis Marcinkėnas prieš porą mėnesių buvo atleistas iš pareigų kaip asmuo, praradęs naujojo Žuvininkystės departamento vadovo Dariaus Nieniaus pasitikėjimą.

Po trejų metų nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai nustebino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovą Alfonsą Bargailą: “Aukcionas dirbo sėkmingai – žuvų kainos išaugo”.

Tuo tarpu Baltijos jūroje žūklaujančių žvejų Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra aukciono veikla nepatenkintas.

“Jis nebuvo susietas su tarptautine rinka, kad žvejai matytų, kokios kainos yra Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje”, – pastebėjo A.Aušra.

Trejus metus aukciono veiklą kontroliavusių valstybės institucijų priežiūros terminas jau baigiasi: kitąmet vasario 6-ąją jis turėtų būti perduotas žvejų asociacijoms. Aukcione žvejai dabar realizuoja apie 70 proc. laimikio.

“Veidas”: Europos Komisija (EK) spaudžia šalis, kad jos mažintų savo šalių biudžeto deficitą. Įdomu, kaip Jūs vertinate Lietuvos 2011 metų biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą?

A.Š.: Iš pirmo žvilgsnio, biudžeto projekte konkuruoja optimizmas ir atsargumas. Didėja biudžeto išlaidos, tačiau tokio didėjimo priežastys turėtų būti svarios. Sveikintina, jei jos pagrįstos realiomis pajamomis, tuomet tai yra papildomas ekonomikos skatinimo veiksnys. Priešingu atveju tai taptų kliūtimi konsoliduoti biudžetą. Kadangi ekonominė situacija visos Europos mastu gana trapi, Vyriausybė turi būti pasirengusi prirreikus peržiūrėti numatytas priemones. Taigi biudžeto projektas atrodo atsargus, nes paliekama galimybė lengvai jį koreguoti. Kita vertus, jei tektų mažinti biudžetą metų viduryje, tai sukeltų neigiamų gyventojų ir verslo lūkesčių, – jų reikėtų itin vengti.

“Veidas”: Kaip 2011-aisiais keisis Europos Sąjungos biudžetas,  atsižvelgiant į tai, kad sunkmetis Europoje vis dar nepasibaigęs?

A.Š.: Diskusijos ir derybos dėl 2011 metų ES biudžeto vis dar vyksta. Žinoma, biudžetas atspindės ekonomikos realijas ir šalių galimybes. Tačiau ES kasmetinis biudžetas paprastai gana stabilus, nes bendra Europos finansinė perspektyva numatoma keleriems metams į priekį. Taigi 2011 metų biudžete atsispindės 2007–2013 metų finansinės perspektyvos susitarimai ir įsipareigojimai. Tai būtina sąlyga, nes Europos lėšos skiriamos ilgalaikiams projektams finansuoti, o tam reikia aiškumo ir stabilumo.

Svarbiausia, kad derybose dėl biudžeto kuo greičiau būtų pasiektas susitarimas. Priešingu atveju kitų finansinių metų išlaidoms kas mėnesį būtų skiriama 1/12 praėjusių metų išlaidų dalis. Tai būtų nepalanku ES paramą gaunančioms šalims, įskaitant ir Lietuvą.

“Veidas”: Kaip keičiasi EK požiūris į ES pinigų panaudojimo skaidrumą Lietuvoje ir kitose nuo ES vidurkių gerokai nutolusiose šalyse, kai ES parama buvo sustabdyta Rumunijai? Ar į mus pradėta žiūrėti per padidinamąjį stiklą?

A.Š.: ES institucijos taiko vienodus reikalavimus visoms šalims, neišskiriant nė vienos – parama turi būti panaudota skaidriai, laikantis taisyklių. Net 80 proc. ES biudžeto lėšų yra valdoma tiesiogiai, per nacionalinius biudžetus. Taigi jų panaudojimui taikomi ir griežti skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai.

Žvelgiant į bendras tendencijas Europoje, esu linkęs atkreipti dėmesį į paskutinę Europos audito rūmų ataskaitą apie ES lėšų panaudojimą visoje Europoje. Teigiama, kad akivaizdžiai pagerėjo bendrasis vertinimas – nustatyta kur kas mažiau klaidų, teikiant paramą ES regionams.

Komisija rūpinasi prevencija ir imasi įvairių priemonių, kad būtų užtikrintas ES lėšų mokėjimo skaidrumas. Europos mokesčių mokėtojai yra informuojami apie lėšų panaudojimą.

Šiuo metu Europos Komisijos koridoriuose vis atviriau kalbama, kad didžiosios ir šiuo metu nemažai finansinių sunkumų patiriančios ES narės yra nusitaikiusios mažinti savo skiriamų lėšų dalį į ES biudžetą. Mat tiek Vokietija, tiek Prancūzija, tiek Didžioji Britanija ir kitos šalys, karpydamos socialines išlaidas savo šalies gyventojams, esą neranda argumentų, kodėl nekerpa įmokų, skirtų gerovei kurti kažkur Europos žemyno rytuose. Pvz., šiemet vien Vokietijos indėlis į ES siekia per 24 mlrd. eurų (83 mlrd. Lt), tai beveik penktadalis viso ES biudžeto.

Tarp šių lėšų gavėjų, žinoma, atsiduria ir Lietuva, kuri šiemet gaus 5,4 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos, o į bendrą katilą sumokės tik apie 1 mlrd. Lt. Kitąmet planuojama, kad struktūrinės paramos lėšos sudarys daugiau kaip 4,2 mlrd. Lt.

Kuriame Lietuvos ateitį ar Lietuvos šiandieną

Finansų viceministras Rolandas Krikščiūnas skaičiuoja, kad ES pinigai šalies BVP pakelia 2 proc. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkerta: “Jeigu neefektyviai į ekonomiką įmesti pinigai kuria 2 proc. BVP, tai juos panaudojant racionaliau, matyt, galimas ir 10 proc. poveikis”.

Tiesa, ES parama Lietuvai duoda ne vien pliusų, kartu pateikia ir šiek tiek minusų. Štai Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė mano, jog ES parama skatina infliaciją. Be to, ši finansinė injekcija tvirkina kai kurias Lietuvos bendroves, verslininkus ir, žinoma, valsybės tarnautojus. “Mūsų žiniomis, nemažą dalį valstybės įgyvendinamų ES paramos panaudojimo projektų verslininkai atliktų penkis kartus greičiau ir kartais net už dešimt kartų mažesnę kainą, nei dabar sumokama iš ES lėšų. – dėsto S.Besagirskas. – Kitaip tariant, ką galima padaryti per du mėnesius, mūsų klerkai daro dvejus metus. Todėl skambų ES paramos panaudojimo šūkį “Kuriame Lietuvos ateitį” galima pervadinti kitaip: “Kuriame Lietuvos šiandieną”. Taigi neaišku, kaip gyvensime rytoj”.

Kokį makroekonominį poveikį Lietuvai ir kitoms šalims daro šiuo metu naudojami ES pinigai, sužinosime ne anksčiau kaip 2015 m. Mat ES finansavimo apibendrinimai atsilieka bent porą metų. Todėl tik lapkritį bus aišku, ką ir kiek gero Lietuvai davė pirmasis 2004–2006 m. finansavimo etapas, per kurį panaudojome arti 3,2 mlrd. Lt.

“Veidas” primena, kad antruoju 2007–2013 metų laikotarpiu Lietuva pretenduoja į 23 mlrd. Lt paramą. Šiuo metu jau yra panaudota kiek daugiau nei pusė, tai yra 15 mlrd. Lt. Planuojama, kad iki 2015 metų bus sunaudoti visi numatyti pinigai ir viliamasi, kad 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu ES skiriama parama Lietuvai sieks tiek pat –  vėlgi 23 mlrd. Lt. Tiesa, ši suma  priklausys nuo to, kaip efektyviai naudosime dabartines lėšas ir koks bus mūsų atsilikimas nuo ES BVP vidurkio 2011-aisiais.

Akivaizdu, kad ekonominei krizei Lietuvos ekonominius rodiklius timptelėjus žemyn, smuktelėjo ir ES pinigų kranelio užsukimo laikas. Tačiau S.Besagirskas atkreipia dėmesį, kad atsiranda kitos šalys, ES paramos gavėjos, o Lietuva, gavusi lėšų tam tikroms sritims ir jas panaudojusi neefektyviai, vargu ar dar kartą gaus pinigų toms pačioms problemoms spręsti.

Pinigų yra, bet jų nėr

Verslininkai priekaištauja, kad ES parama Lietuvoje taikoma neracionaliai, tam pritaria ir dalis politikų. LPK skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius buvo planuota panaudoti 5,61 mlrd. Lt, o panaudota 3,49 mlrd. Lt. Per visus šiuos metus planuota panaudoti 7,89 mlrd. Lt, o pagal LPK prognozes, geriausiu atveju, bus bus panaudota 5 mlrd. Lt. Esą ES paramos švaistymą iliustruoja ir tai, kad šiuo metu vidutinė ES finansuojamo projekto vertė siekia 1 mln. Lt, o pirmą finansavimo etapą ji sudarė 4 mln. Lt.

Paklaustas, kodėl taip atsitinka, pramoninkų atstovas įvardija kelias priežastis. Pirma, projektų vertinimo procedūrų trukmė. Antra, prezumpcija, kad paramos gavėjų tikslas – bet kokiu būdu paramą išvogti. Trečia, apkarpytas paklausių programų finansavimas.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Dano Arlausko teigimu, nors Lietuvai skiriami ES pinigai ir dideli, bet didžioji dalis verslininkų ir šalies gyventojų jų naudos neapčiuopia. “Šiuo metu verslininkai pasyvūs, jiems užtenka to, ką turi, o norint pasinaudoti ES lėšomis neretai pritrūksta savųjų arba nėra prasmės jas laikyti nenaudojamas ES paramos laikotarpiui. Todėl atsitinka taip, kad ES pinigai paliekami biurokratams, po to sakoma, kad lėšos tuščiai švaistomos”, – teigia D.Arlauskas. Jo vertinimu, reikalinga struktūrinė ES lėšų panaudojimo reforma ir tikslingas lėšų kuravimas. Tai rodo pavyzdys, kai Žemės ūkio ministerijai buvo patikėta kuruoti 200 mln. Lt lėšų, skirtų atsinaujinantiems energetikos projektams finansuoti, bet dėl nekompetencijos šią programą teko atšaukti.

Seimo audito komiteto pirmininkė Loreta Graužieninė priekaištauja, kad skirstydama ES paramą valstybė nenusistatė prioritetų. “Kiekviena ministerija žiūri iš savo pozicijų, bet nežiūri valstybės visumos. Todėl niekaip nepasieksime užsibrėžto rezultato. Kitas ydingas dalykas – požiūris į ES pinigus, kuriuos esą galima naudoti kitaip, nes jie nemokami”, – teigia parlamentarė. Pasak jos, nesant ekonomiškai pagrįsto ES lėšų koordinavimo, vienos sritys gauna daug, pvz., transporto, o kitos merdi ir bankrutuoja.

Skirtingai suprantamos pamokos

Pasak Seimo nario Algirdo Butkevičiaus, kitų šalių patirtis rodo, kad krizės laikotarpio ekonomikos skatinimo planų vienas iš pagrindinių tikslų buvo kuo efektyviau panaudoti ES paramą. “Šalys perdėliojo finansavimo prioritetus, kad išsaugotų darbo vietas. Lietuva apie tai prašneko, bet to nepadarė arba padarė labai mažai. Štai rugsėjo pabaigoje pagal infrastruktūros projektus buvo panaudota tik 30 proc. šiems metams suplanuotų lėšų. Skaičiuojant ekonomiškai, 1 mlrd. Lt tiesiogiai sukuria 5 tūkst. darbo vietų. Todėl nepanaudodama lėšų Lietuva didina nedarbą ir skatina emigraciją. Šiemet pinigai nukreipti ne ten, kur reikėjo. Jie guli komerciniuose bankuose”, – konstatuoja A.Butkevičius. Jam pritaria ir S.Besagirskas, teigdamas, kad panaudoti, bet kontroliuojančiame fonde gulintys 750 mln. Lt šiuo metu šalies ekonomikai jokios naudos neduoda.

Tuo tarpu finansų viceministras R.Krikščiūnas mano kitaip. Atot jo, finansinės inžinerijos sprendimai – ES paramos panaudojimo efektyvumo ateitis. “Verslas turi būti remiamas efektyvesniais būdais, pvz., per palūkanų subsidijas, rizikos kapitalus, per lengvatines paskolas, garantijas. Tokiu būdu nebus pinigų dalijimo, bus galimybė, turint tą pačią sumą pinigų padaryti daugiau”, – teigia R.Krikščiūnas. Pasak jo, veikiausiai to iš ES paramos gavėjų šalių atkakliau pradės reikalauti ir EK.

ES pinigai – tarp sukčių schemų ir bankrotų

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) duomenimis, 2009 metais buvo nustatyta 11 ES lėšų panaudojimo pažeidimų, iš jų – 6 atvejais inicijuotas lėšų susigrąžinimas, o per 9 šių metų mėnesius nustatyti net 36 ES lėšų panaudojimo pažeidimai. Pernai buvo susigrąžinta 33,4 tūkst. Lt, šiemet per devynis mėnesius jau 144 mln. Lt; iš ankstesnio 2004–2006 metų finansavimo laikotarpio – 260 mln. Lt. Pasak agentūros vadovės Dianos Vilytės, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – iškreipti arba nuslepiami viešieji pirkimai ir projekto vykdytojo nesugebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumo, taip pat bankrotas.

Kad būtų galima užtikrinti skaidrų ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą, pradedama diegti naują pareiškėjų ir projektų vykdytojų rizikos valdymo sistemą. Minėtas sprendimas įgyvendinamas bendradarbiaujant su kreditų biuru “Creditinfo”. Tikimasi, kad taip bus lengviau iš paraiškas teikiančių įmonių išskirti mokias ir turinčias potencialą lėšas panaudoti tinkamai.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2004–2006 m. finansavimo laikotarpio į bankrotų liūną per 11 mln. Lt nusinešė 7 bendrovės: “Ekranas”, “Energetinės statybos projektai”, “Kerpienės firma”, “Pamario medis”, “Medvėgalis”, “Miško kirtimai”, “Nagisa”. Per šį paramos skirstymo laikotarpį bankrutavo taip pat 7 bendrovės, pasinaudojusios 13,6 mln. Lt ES parama. Tai: “Narbutas ir Ko”, “Norta”, “Astmedas”, “Tikras kelias”, “Innovation Computer Group”, “Aivinela”, “TNS Group”.

Finansų viceministro R.Krikščiūno vertinimu, bent vieno projekto neefektyvumas meta šešėlį ant visos ES paramos. Tačiau nepasisekusios ES paramos dalis bendrame Lietuvos finansavimo kontekste esą nėra reikšminga ir EK auditorių net nedomina, vis dėlto lėšas valdančioms agentūroms atsakomybė didėja.