Benzino kainos kasdien muša naujus rekordus – litras populiariausio A95 markės benzino jau kainuoja 4,63 Lt. Kainos kyla dėl neramumų Libijoje ir kitose arabų šalyse. Tačiau ar tikrai nėra jokių svertų bent kiek sumažinti degalų kainas Lietuvoje?

Seimo opozicija pavasario sesijoje ketina vėl grįžti prie akcizo mažinimo projektų, tai sumažintų gyventojų išlaidas ir padidintų vartojimą. Tačiau premjeras Andrius Kubilius yra prieš bet kokius degalų kainų reguliavimus. Akcizų mažinimui nepritaria ir Finansų ministerija.

“Mėginimai “pasivyti” dėl naftos brangimo augančias degalų kainas mažinant akcizus yra visiškai netinkami. Jie kritikuojami ir ES valstybėse, nes tikrai neužtikrina, nei kad naftos kainos ir toliau neaugs, nei kad prekybos grandyje nebus pasinaudota mažesniu tarifu, siekiant gauti didesnį pelną”, – aiškina finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, galutinei degalų kainai akcizo dydis nėra lemiamas veiksnys. “Štai 2009 m. kovą dyzelinui taikant 1140 Lt už 1000 litrų akcizą, dyzelis degalinėse kainavo 2,93 Lt. 2011 m. vasarį dyzeliniai degalai kainavo 4,18 Lt, nors akcizas, beje – minimalus pagal ES reikalavimus (jo mažinti iš viso nėra galimybių), buvo beveik 100 Lt mažesnis – 1043 Lt už 1000 litrų”, – stebisi G.Balčytytė. Finansų ministerija yra atlikusi ne vieną analizę, ir rezultatas toks: sumažinus akcizą (kaip tai buvo padaryta dyzeliui 2010 m. rugpjūtį), galutinė kaina vartotojui sumažėjo kur kas mažiau nei turėtų dėl sumažinto mokesčio – vidutiniškai sumažėjo 8 ct, nors turėjo sumažėti 22 ct.

Nors degalų pardavėjai tikina, kad kainą kiek numušti įmanoma tik sumažinus mokesčius, Europos Komisijos skelbiamais duomenimis, Lietuvoje parduodami degalai be mokesčių keliais ar net keliolika centų brangesni nei aplinkinėse valstybės: vasario mėnesį A95 benzinas Lenkijoje be mokesčių buvo 22 ct pigesnis, o dyzelinas – 17 ct pigesnis nei Lietuvoje.

Degalų kainų problemas tiria ir Konkurencijos taryba. Bet, kaip informavo šios institucijos atstovė Palmira Kvietkauskienė, tyrimas vyksta jau metus ir dar nėra baigtas, o kainas pavyktų sumažinti kaupiant rezervus ir didinant konkurenciją.

Kol visi rodo vieni į kitus, degalų kainos toliau muša rekordus.

Nesiliaujant neramumams Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, benzino kainos didžiausiuose Lietuvos degalinių tinkluose per savaitę augo 7-8 centais ir viršijo 4,6 lito ribą. Dyzelinas per savaitę pabrango 8-10 centų iki daugiau kaip 4,3 lito.

Per savaitę mažmeninėje rinkoje nesikeitė tik suskystintų dujų kaina.

“DnB Nord” ekonomistas Rimantas Rudzkis penktadienį pareiškė, kad dėl smarkiai išaugusių degalų kainų turėtų būti svarstomas benzino akcizų mažinimas.

Tačiau Finansų ministerijos teigimu, mėginimai stabdyti dėl naftos kainų augančias kuro kainas mažinant akcizus yra netinkami. Ministerijos tvirtinimu, tai neužtikrina, kad naftos kainos ir toliau neaugs, kad nebus pasinaudota mažesniu tarifu, siekiant gauti didesnį pelną.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS sakė, kad akcizo sumažinimas galėtų turėti kelių procentų įtakos galutinei kainai, tačiau dabartinių kainų pagrindinė priežastis yra brangstanti nafta, todėl tai būtų laikinas poveikis.

“Be to, benzinas nėra pirmojo būtinumo prekė, be kurios negalėtų išsiversti dauguma namų ūkių. Visada šiam produktui yra pigesnė ir aplinkai draugiškesnė alternatyva – viešasis transportas. Brangesnis benzinas gali teigiamai pakeisti bent dalies šalies gyventojų vartojimo įpročius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamos naftos”, – sakė N.Mačiulis.

“Tuo tarpu Lietuvos verslo konkurencingumo sumažėjęs benzino akcizas reikšmingai nepagerintų, nes dauguma įmonėse naudojamų transporto priemonių naudoja dyzelinį kurą”, – pridūrė “Swedbank” ekonomistas.

Vilniuje “Lukoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinėse 95 markės benzino kaina kovo 4 dieną, palyginti su praėjusiu penktadieniu, padidėjo 8 centais iki atitinkamai 4,61 ir 4,63 lito.

“Statoil” tinklalapyje skelbiama, kad vidutinė 95 markės benzino kaina, parduodama tinklo degalinėse šalyje, penktadienį buvo 4,61 lito, arba 7 centais daugiau nei prieš savaitę.

“Lukoil” tinklo degalinėse sostinėje dyzelino kainą per savaitę paaugo 10 centų iki 4,31 lito, “Orlen” tinkle litras šio kuro per savaitę brango 8 centais.

Vidutinė dyzelino kaina “Statoil” degalinėse Lietuvoje penktadienį siekė 4,33 lito už litrą – 9 centais daugiau nei prieš savaitę.

Suskystintos dujos “Lukoil” ir “Orlen” tinkle kainavo 2,35 lito, “Statoil” – 2,33 lito – šios kainos išliko stabilios.

Bendrovės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale parduodamo populiariausio benzino kaina per savaitę pakilo 50,29 lito iki 4241,33 lito už 1 tūkst. litrų, dyzelino – 67,11 lito iki 3970,65 lito, suskystintų dujų – sumažėjo 2,2 lito iki 3326,85 lito.

Lietuva iš pradžių džiaugėsi gavusi išlygą naudoti aplinkai kiek kenksmingesnį, bet Lietuvos klimatui tinkamesnį pigesnį benziną, tačiau iš Briuselio atkeliavęs papildomas paklausimas verčia sunerimti, kad gali tekti taikyti griežtesnius reikalavimus, jie apribotu importą ir padidintų benzino kainą.

Dar praėjusių metų birželį Lietuva nusiuntė į Briuselį prašymą, kad mūsų šaliai iki 2020 metų būtų taikoma išlyga, o šiemet sausio pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad, nesulaukus Europos Komisijos prieštaravimų, vasarą galima pardavinėti benziną, kurio didžiausias garų slėgis 70 kPA, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Sausio 28-ąją jau paskelbėme “Valstybės žiniose” informaciją, kad tokia išlyga taikoma, tačiau kaip perkūnas iš giedro dangaus iš Briuselio vasario 3-ąją atėjo raštas, o jame prašoma papildomos informacijos”, – sako Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Aršauskas.

Tačiau jis mano, kad Lietuva tą išlygą turi gauti, nes atliko visus namų darbus laiku, o Europos Komisija per pusmetį nepareiškė prieštaravimų.

Anot ministerijos pareigūno, mažinti garų slėgį norima siekiant mažiau teršti aplinką, tačiau specialistas pažymi, kad toks benzinas nebūtų idealus atsižvelgiant į Lietuvos automobilių transporto amžių.

Už išlygą pasisakančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, jog Lietuvai tokia galimybė turėtų būti suteikta, nes mūsų valstybė priskiriama prie šalių, kuriose vasaros temperatūra yra sąlygiškai žema. Jo teigimu, jei Lietuvai nebus suteikta išlyga, tai benzinas vasarą dėl naujų reikalavimų pabrangtų.

Be to, teigia asociacijos vadovas, prašyti išlygos verčia ir tai, kad Lietuvoje benzinas privalomai maišomas su bioetanoliu, o tai tik didina garų slėgį, kitos kaimyninės valstybės iki šiol to nedaro.

Už didžiausią leistiną sočiųjų garų slėgio rodiklį ir išlygą pasisako ne tik pardavėjai, importuotojai, bet ir gamintoja AB “Orlen Lietuva”.

Remiantis Europos Sąjungos direktyva, šalys, kurioms būdinga žema temperatūra vasarą, Europos Komisijai pritarus, vasaros sezonu – gegužę-rugsėjį – į rinką gali tiekti benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 70 kPa, o negavus sutikimo maksimali riba – 60 kPa.

"Veido" archyvas

Už minimalų atlyginimą lietuvis gali nusipirkti vos 183 litrus 95 markės benzino. Liuksemburgo gyventojai už minimalų atlyginimą įperka beveik aštuonis kartus daugiau minėtos degalų rūšies – net 1390 litrų.

Tokius duomenis pateikia portalas “Delfi”, kuris lygina šalių minimalius atlyginus ir už tuos pinigus galimą nusipirkti degalų kiekį. Pavyzdžiui, lietuviškas minimalus atlyginimas neatskaičiuos mokesčių lygus 800 litų. Sausio pradžioje už populiariausio benzino litrą Lietuvoje reikėjo mokėti 4,35 Lt. Vadinasi, už minimalų atlyginimą lietuvis tuo metu galėjo nusipirkti apie 183 litrus 95 markės benzino.

Paguosti gali nebent tai, kad bulgarai ir rumunai už mus įperka dar mažiau benzino. Taip yra todėl, kad minimalūs atlyginimai šiose šalyse yra dar mažesni nei Lietuvoje. Bulgarijoje jis siekia 421, o Rumunijoje – 486 litus. Benzinas šiose šalyse sausio pradžioje kainavo 3,83–4 litus už vieną litrą. Tai reiškia, kad už minimalų atlyginimą bulgaras galėjo nusipirkti vos 109, o rumunas – 121 litrą 95 markės benzino.

Daugiausiai populiariausios markės benzino įperka Liuksemburgo, Danijos ir Airijos gyventojai – maždaug 1115–1390 litrų. Šiose šalyse benzinas sausio pradžioje kainavo nuo 4,17 iki 5,35 lito, tačiau minimalus atlyginimas minėtose šalyse viršijo 5000 litų.

Paskaičiavus, minimalaus atlyginimo ir dyzelino kainos santykį, lietuvių situacija šalių rikiuotėje nesikeičia. Už minimalų atlyginimą neatskaičius mokesčių galima nusipirkti apie 200 litrų dyzelino, kurio vienas dabar kainuoja apie 4 litus. Mažiau už mus jo gali nusipirkti tik tie patys rumunai ir bulgarai – 122 ir 112 litrų. Dyzelino kaina šiose šalyse siekia 3,72–3,97 lito. Daugiausiai dyzelino už minimalią valstybės nustatytą algą gali įsigyti Danijos, Liuksemburgo ir Suomijos gyventojai – 1578–1281 l. Minėtose šalyse šis kuras sausio pradžioje kainavo 3,69–4,59lito už vieną litrą.

Nuo kylančių degalų kainų šiurpsta kone visos Europos vairuotojai. Tačiau vertinant pagal perkamąją galią Lietuvoje degalai brangiausi visoje Europoje. Kodėl? Pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai 2013 metais dyzelino akcizas turės būti padidintas iki 1140 litų. Taigi jau dabar daugiau kaip pusę degalų kainos sudarantys valstybės mokesčiai ir toliau tik didės.
Lietuvoje parduodamų degalų kainas papildomai veikia ir pasaulinės rinkos tendencijos. Didmeninė kaina benzino kainos struktūroje galutiniam vartotojui sudaro apie 40 proc., dyzelino – apie 50 proc.

Tendencijos tos pačios, kainos – skirtingos
Šiomis savaitėmis naftos kaina pasaulyje pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus. Vasario pristatymo termino ateities sandorių “Brent” naftos kaina padidėjo 13 centų, iki 94,97 JAV dolerio už barelį. Per metus pasaulinėje rinkoje nafta pabrango 19,5 proc., taip pat apie 10 proc. sustiprėjo JAV dolerio kursas euro ir lito atžvilgiu.
“Pastaruoju metu naftos brangimą pasaulyje lėmė didėjanti jos paklausa. Ji didėjo dėl gruodį užplūdusios šaltų orų bangos šiaurinėje ir rytinėje JAV dalyje, taip pat ir Europoje. Be to, dėl prastų oro sąlygų buvo uždarytos trys pagrindinės naftą išgaunančios platformos Meksikos įlankoje, o tai dar sumažino naftos pasiūlą. Pastaruoju metu fiksuojamos didėjančios gamybos apimtys JAV ir euro zonos šalyse, o tai lemia didelę naftos produktų paklausą”, – aiškina Giedrius Bandzevičius, bendrovės “Lietuva Statoil” pardavimo ir tiekimo departamento direktorius.
Taigi pastaruosius tris mėnesius degalai brango viso pasaulio degalinėse, bet Europoje, taip pat ir Lietuvoje, – ypač. Atsižvelgiant į perkamąją galią, šiuo metu Lietuvoje degalai brangiausi visoje Europoje. Mums jie kainuoja daugiau nei tris kartus brangiau negu britams ar vokiečiams, daugiau nei keturis kartus brangiau negu liuksemburgiečiams. Absoliučiai visi kaimynai už degalus moka taip pat mažiau nei mes.
Kyla klausimas, kas mus labiausiai skriaudžia, o tiksliau – apiplėšinėja? Taigi prie to prisideda ir pasaulinės tendencijos, ir “Orlen Lietuva”, kurią ką tik nubaudė Konkurencijos taryba, ir valstybė, nuolat didinanti akcizo mokesčius, ir degalinės, kurių marža sudaro 7–9 proc. litro benzino ar dyzelino kainos.
Nepriklausomo degalų rinkos eksperto Giedriaus Karsoko teigimu, Lietuvos degalinės tuos pačius degalus pardavinėja 2–5 ct už litrą brangiau nei Latvijos, Estijos ar Lenkijos degalinės.
Pasak Konkurencijos tarybos ekspertų, dar viena didelė Lietuvos bėda, kad pas mus tiek didmeninės, tiek mažmeninės degalų prekybos rinkoje per maža konkurencija.

Kokios išeitys?
Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentui Rimvydui Anusauskui padėtis Lietuvoje nesuprantama taip pat, kaip ir visiems kitiems vairuotojams. Bandymas suvokti pasaulines tendencijas ir pateisinti kylančias kainas R.Anusauskui tampa beprasmis išgirdus iš kolegų, kiek dyzelinas kainuoja Liuksemburge, arba nuvažiavus į Marijampolę, kur dar praėjusią savaitę degalinėje pylėsi degalų trisdešimčia centų pigiau nei Alytuje, kuriame gyvena.
“Mano manymu, valstybės tikslas į biudžetą surinkti papildomas dešimtis milijonų litų iš padidinto akcizo tarifo patirs fiasko, nes biudžeto surinkimo problema sprendžiama ydingai. Ieškodami pigesnių degalų vairuotojai tiek naudojasi galimybe pilną baką degalų atsivežti iš kaimyninių šalių savo asmeniniams poreikiams, tiek susigundo iš to užsidirbti”, – dėsto R.Anusauskas.
Jis taip pat prisimena atvejų, kai į degalų rinką bandė įeiti nauji žaidėjai. Juos esą greitai “suvalgė” didieji degalinių tinklai, toje teritorijoje dempinguodami kainas. Todėl esą situaciją suvaldyti galėtų tik vartotojams naudingi valdžios sprendimai.
G.Karsoko manymu, pernai valstybė padarė lyg ir gerą sprendimą, sudarydama sąlygas importo galimybėms atsirasti. “Klaipėdos nafta” investavo į importo terminalą ir perpylimo į sunkvežimius linijas. Paklaustas, kodėl importuojami degalai negelbsti, pašnekovas teigė, kad Baltarusijos ir Rusijos naftos perdirbimo gamyklos ES pardavinėja degalus pagal tas pačias taisykles kaip ir “Orlen Lietuva”, t.y. sieja su “Platts” kaina. Todėl esą tikėtis, kad importuoti degalai bus daug pigesni, yra naivu. “Importuotojai tegali priversti “Orlen Lietuvą” sumažinti didmeninę kainą keturiais penkiais centais. Ar tai šiemet įvyks – pamatysime”, – sako G.Karsokas.

Box

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (Lt/l)

Šalis    Benzinas E-95    Dyzelinas    Dujos
Rusija    2,3    2,33    –

Baltarusija    2,81    2,24    1,23
Latvija    4,13    4,08    2,11
Estija    4,16    4,23    2,19
Lenkija    4,28    4,1    2,87
Lietuva    4,4    4,09    2,43
Liuksemburgas    4,95    3,64    –
Belgija    4,97    4,28    2,76
Vokietija    5,04    4,5    2,56
Didžioji Britanija    5,11    5,26    2,93

Dyzelino kainai pirmadienį pašokus į naujas aukštumas ir viršijus 4 litų ribą, vežėjų automobiliais asociacija “Linava” neskuba protestuoti. Esą pirmiausia turi būti įrodytas kartelinis susitarimas degalų rinkoje, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

Anot BNS pranešimo, sparčiai degalų kainas keliantys mažmenininkai vartotojams neturi optimistinių žinių – į dvejų metų aukštumas pakilusios naftos kainos ryškiau krypties nekeičia, o energijos išteklių kainas kilstelėjo šalčiai ir sezoninė paklausa.

“Verslo žinios” rašo, kad dyzelino didmeninė kaina mažiau nei per 2 savaites pašoko beveik 8 proc., benzino – apie 7 proc., o automobilinių dujų – apie 13 proc.. Į tokius pokyčius netruko reaguoti mažmenininkai – populiariausias 95 benzinas ir dyzelinas nuo lapkričio 24 dienos, kai didmeninės kainos buvo žemiausios lapkritį, jau pakilo atitinkamai apie 24 ir 30 centų už litrą.

“Šaltukas kelia paklausą, todėl ir kainos kyla. Be to, pasižiūrėjus į tai, kas vyko pastaruoju metu, reiktų atkreipti dėmesį į JAV dolerio stiprėjimą. Anksčiau būdavo kiek kitaip: žaliavų kainos kildavo silpnėjant doleriui, o dabar jaučiamas dvigubas efektas”, teigė “Neste Lietuva” generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

Pasak jo, dabartinis degalų kainų kilimas yra ir sezoninis reiškinys: prieš žiemą, prasidėjus šalčiams padidėja dyzelino kainos, nes jis naudojamas ir šildymui.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius sakė, kad gruodžio mėnesį sunku tikėtis pigimo tendencijų, juolab kad paklausa esant tokiems orams neturėtų kristi.

“Ką nors džiuginančio sunku pasakyti, nes ir akcizas dyzelinui nuo 2011 metų sausio 1 dienos kyla, o tai dar turės papildomos įtakos, gerų naujienų sunku rasti”, – tvirtino “Statoil Lietuva” atstovas.

„Respublika“ rašo:

„Latvijos degalų rinkoje – sujudimas. Jis kilo Suomijos naftos perdirbimo įmonei “Neste Oil” paskelbus ketinimus pradėti vežti į Baltijos valstybę antros kartos biodyzeliną. Šalyje kaimynėje irgi gaminami panašūs degalai, bet jie priklauso pirmajai kartai. Todėl latviai turi pagrindo baimintis, kad jų nacionalinė biodegalų pramonė bankrutuos. Tuo tarpu šio verslo atstovai Lietuvoje tvirtina, kad jiems šiandien verta bijotis ne pažangesnio biodyzelino, o į bankrotą varančių aukštų biodegalų žaliavos kainų.

Pastaraisiais metais Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, tarytum grybai po lietaus dygo gamyklos, naudojančios vietos rapsus ir iš jų gaminančios biodegalus. Dar 2005-2006 m. gamyklas noriai rėmė valstybė, Europos Sąjunga. Dalį pinigų joms statyti mielai skolino ir bankai. Todėl bent jau Latvijoje ketinimai rinkai pateikti modernesnius degalus sukėlė šoką. Subankrutavus vietos degalų pramonei, gamyklų savininkams liktų ne tik suskilusi gelda, bet ir didžiulių skolų bankams kupra.

Šalyje kaimynėje antros kartos biodyzeliną, kuris moksliškai vadinamas hidrogenizuotu augaliniu aliejumi NExBTL, pristatė “Neste” atstovybės Latvijoje pardavimų vadovas Andris Matisonas (Andris Matisons). Naujojo biodyzelino pranašumai, palyginti su pirmtaku, – akivaizdūs.

Pasak A.Matisono, technologinis antros kartos biodegalų gamybos procesas iš esmės skiriasi nuo to, kuris buvo naudojamas gaminant pirmos kartos biodyzeliną. Todėl jį įmaišyti į tikrą dyzeliną galima bet kokiais kiekiais ir jis nekenks įprastiems automobilių varikliams. Maža to, kaip tvirtinama, įprasti motorai nenukentės ir tuomet, jei juose bus deginami vien tik naujieji biodegalai.

Laikoma, kad pirmosios kartos biodyzelinas nėra kenksmingas įprastiems varikliams tik tada, jei jo dalis dyzeliniuose degaluose sudaro ne daugiau kaip 15 proc. Tiesa, dalis technikos ekspertų abejoja ir dėl tokio santykio. Pavyzdžiui, “Peugeot” techninis konsultantas Algis Baryza tvirtina, kad biodegalais atmieštu dyzelinu gali važinėti tik tos mašinos, kurių motorai yra specialiai tam pritaikyti. Tokių automobilių Lietuvoje ir Latvijoje kol kas vienetai.

Logiška, kad dauguma abiejų Baltijos valstybių vairuotojų rinksis tuos biodegalus, kurie kelia mažiau problemų, o jų kaina – beveik vienoda.

A.Matisono tvirtinimu, Suomijos bendrovė į naujųjų biodegalų gamybą investavo beveik 1,05 mlrd. eurų (maždaug 3,62 mlrd. litų). Antros kartos biokuras gaminamas Suomijoje ir Singapūre. Gamyklų pajėgumas per metus atitinkamai – 380 tūkst. ir 800 tūkst. tonų. Kaip teigia Latvijos laikraštis “Dienas Bizness”, tokio kiekio visiškai užtenka nacionaliniam Latvijos biodegalų platinimo tinklui sunaikinti. “Mūsų gamintojams teks ieškoti kitų rinkų”, – liūdnai konstatavo dienraštis. Padėtimi biodegalų rinkoje susirūpino ir Latvijos valdžia. Kalbama net apie tai, kad reikėtų kiek įmanoma ilgiau vilkinti antros kartos biodyzelino atėjimą į šalies rinką. Kaip tvirtino Seimo narys Klava Olšteinas, “Neste Oil” pasiūlymas bus “atidžiai analizuojamas”. “Vadovaudamiesi ES teisės aktais, mes, aišku, negalime sustabdyti antros kartos biodegalų atėjimo. Tačiau pernelyg dideli jo kiekiai gali pakenkti vietos gamintojams”, – tvirtino parlamentaras.

“Žinome apie tuos naujus “Neste” sintetinius biodegalus. Nemanau, kad Lietuvos biodegalų gamintojai turėtų dėl to sunerimti”, – dienraščiui “Respublika” sakė Lietuvos biodegalų gamintojų asociacijos (LBGA) prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Jo tvirtinimu, skirtingai nei Latvija, mūsų šalis didžiąją biodegalų dalį parduoda ne vietos, o užsienio rinkose. “Importuojame 70 proc. biodegalų ir tik 30 proc. jų pasiliekame. Lietuvoje gaminamus biodegalus mielai perka skandinavai, vokiečiai, lenkai. Nemanau, kad, atsiradus antros kartos biodyzelinui, iškart prarastume turėtas rinkas”, – tvirtino pašnekovas.

Anot M.Palijansko, daug didesnį pavojų nacionalinei biodegalų pramonei šiandien kelia sukilusios žaliavų, kitaip tariant, grūdų kainos. “Vasarą rapsai kainavo išvis pasakiškus pinigus. Dabar jie gal šiek tiek ir atpigo, bet gamintojai sąžiningai vykdė sutartis ir žaliavomis apsirūpino dar iki jų atpigimo”, – sakė LBGA vadovas.

M.Palijansko teigimu, jei aukštos žaliavų kainos laikysis ir ateityje, biodegalų gamybai Lietuvoje gali būti riesta.

Bendrovės “Neste Lietuva” Didmeninės prekybos ir tiekimo skyriaus vadovas Audrius Miežys “Respubliką” tikino, kad artimiausiu metu jo atstovaujamas degalinių tinklas panašaus biodyzelino, kokį rengiamasi gabenti į Latviją, mūsų šalyje nesirengia pardavinėti. “Dar anksti”, – sakė A.Miežys.

Lietuvoje šiandien gaminamos dvi ekologiškų degalų rūšys – biodyzelis ir bioetanolis. Pastarasis yra biologinės kilmės benzino priedas, gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų – žemės ūkio produktų (grūdų, runkelių ar pan.). Metilo esteris, arba pirmos kartos biodyzelis, gaminamas iš rapsų ir yra įmaišomas į dyzeliną. Antros kartos biodyzelino Lietuvoje kol kas nėra.

Vyriausybės planai nuo 2011 m. didinti  dyzelino akcizą kelia nerimą tiek tarptautiniais reisais krovinius gabenantiems vežėjams, tiek keleivių vežėjams Lietuvoje. Skaičiuojama, kad dėl padidinto mokesčio dyzelino kaina šoktels 12–15 centų už litrą.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” vadovybė jau ne kartą kreipėsi į Vyriausybę su prašymu komerciniam transportui taikyti mažesnį degalų akcizą, nes juo gabenamos būtiniausios prekės. “Kasdien į parduotuves vežame duoną, mėsą, pieną. Degalų brangimas tiesiogiai paveiks vartojimo prekių kainas”, – aiškina “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Tolimojo susisiekimo bendrovės “Kautra” direktorius Linas Skardžiukas apgailestavo, kad padidinus akcizą sunkiai besikapstantis keleivinis transportas patirs dar didesnį smūgį. “Krovinių pervežimas dabar atsigauna, bet keleivių vežimo bendrovių pajamos ir toliau krenta. Šiemet, palyginti su pernai, mūsų pajamos sumenko dar 10 proc. Kitąmet dėl brangsiančio dyzelino situacija bus dar prastesnė”, – neabejoja vadovas.

Viena priešais kitą sostinėje įsikūrusių „Neste“ ir  „Alauša“ degalinių kainų karas prasidėjo prieš porą savaičių – vieni ir kiti vis mažino benzino ir dyzelino kainas. Trečiadienį litras 95 markės benzino kainavo 3,70-3,72 Lt, o dyzelino – 3,20 Lt. Tuo metu kitose šalies degalinėse litro 95 markės benzino kaina siekė 4-4,12 Lt, dyzelino – 3,45-3,6 Lt.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius patikino, kad  sostinėje prekiauta beveik didmenine kaina.

Pasaulinis „Platt’s“ indeksas, pagal kurį nustatomos degalų kainos, šiuo metu nėra taip daug nukritęs. Ši kainų sumažinimas konkuruojančiose degalinėse nėra pirmasis – degalų pardavėjai ne kartą tam tikrose degalinėse yra degalus atpiginę 10-20 centų, tai ypač dažnai vyksta Marijampolėje.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Savaitę besitęsiant degalinių tinklų kainų karui vilniečiai galėjo įsigyti keliasdešimčia centų atpigusio benzino ir dyzelino. Verslininkai, bijodami nuostolių, neprekiavo pigiau nei savikaina, tad vairuotojai pamatė, kokia iš tikrųjų yra degalinių pelno marža.

Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone keletą dienų tvyrojo neįprastas sujudimas – prie kainas smarkiai numušusių degalinių driekėsi dešimčių automobilių eilės, žmonės pigių degalų įsipilti laukė beveik valandą. Bet vakar eilės ištirpo – per naktį “stebuklingos” kainos vėl padidėjo beveik 40 centų.

Viena priešais kitą įsikūrusių “Neste” ir “Alauša” degalinių kainų karas prasidėjo prieš porą savaičių – vieni ir kiti vis mažino benzino ir dyzelino kainas. Trečiadienį litras 95 markės benzino jau kainavo vos 3,70-3,72 lito, o dyzelino – tik 3,20 lito. Tuo metu kitose šalies degalinėse litro 95 markės benzino kaina siekė 4-4,12 lito, dyzelino – 3,45-3,6 lito. Nieko keista, kad gyventojai netruko apgulti kainas sumažinusias degalines, susigundę prisipilti baką degalų ir sutaupyti 20-30 litų.

Galiausiai prekeiviai pasidavė – žiniasklaidai paskelbus apie tokias mažas kainas, degalinės vos spėjo aptarnauti plūstančius klientus. Taigi vakar “stebuklingos” kainos kilstelėtos, bet karo nuotaikos vis dar juntamos: “Alaušoje” rytą litras 95 markės benzino kainavo 4,04 lito, o “Neste” – 4,06 lito, popiet kainos vėl mažintos iki 3,97 lito.

Kas pradėjo šį kainų karą, abu degalinių tinklai nesutaria ir kaltina vienas kitą. “Neste Lietuva” mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys ketvirtadienį su žiniasklaida bendrauti nepageidavo ir buvo išjungęs savo mobilųjį telefoną.

Bendrovės “Alauša” Vilniaus filialo vadovas Arnoldas Bagdonas aiškino, kad pirmoji kainas mažinti ėmė kitoje gatvės pusėje veikianti “Neste” degalinė. “Mes tik reaguojame į konkurentų veiksmus. Laikomės tokios politikos – pardavinėti degalus pora centų pigiau nei didieji tinklai”, – tvirtino pašnekovas. Pasak jo, degalinėje parduodami “Orlen Lietuva” pagaminti degalai, nes importuoti iš užsienio neapsimoka, tad objektyvių priežasčių mažinti kainą nėra. Kodėl benzinas ir dyzelinas taip staiga atpigo, A.Bagdonas aiškino apylankomis. “Kai diktuoja konkurencija, kartais reikia aukoti pelną”, – sakė jis. Bet paklaustas, ar degalinė dirbo nuostolingai, leido suprasti, kad taip nebuvo: “Negalima taip teigti, nes būna ir atsargų. Tai buhalterijos darbas.”

Šiek tiek kainas buvo sumažinusi ir sostinės Naujamiestyje, į oro uostą vedančioje gatvėje įsikūrusi degalinė “Lukoil”, vėliau jai pavymui pasekė ir “Statoil” degalinė. Anksčiau “Statoil” degalinių tinklas tvirtino į degalų karą neįsitrauksiantis, bet ketvirtadienį Vilniuje, Eišiškių plente esančioje bendrovės degalinėje 95 markės benzinas kainavo tik 3,89 lito.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius LŽ patikino, kad asociacija neturi nieko bendra su staiga nukritusiomis degalų kainomis. “Asociacija nesvarsto kainodaros, tai pačių įmonių reikalas. Jei mes bandytume kainas reguliuoti, būtume apkaltinti karteliniu susitarimu”, – teigė jis.

Pašnekovas prisipažino, kad ir jį nustebino staiga sumažėjusios degalų kainos. “Neįsivaizduoju, iš kur tokios kainos. Manoma, kad pelno marža siekia iki 25 centų. Bet kai pamačiau, kad litras dyzelino kainuoja 3,20 lito, o benzino – 3,70 lito, negalėjau patikėti – tai beveik didmeninė kaina”, – sakė jis. L.Vosylius patvirtino, kad pasaulinis “Platt’s” indeksas, pagal kurį nustatomos degalų kainos, šiuo metu nėra taip daug nukritęs. Jis svarstė, gal degalų pardavėjai kainas pradėjo mažinti norėdami padidinti pardavimo apimtis, bet kadangi konkuruojančios degalinės įsikūrusios vos per gatvę viena nuo kitos, palaipsniui degalų kaina sumažėjo net 40 centų.

Šis staigus kainų sumažinimas konkuruojančiose degalinėse nėra pirmasis – degalų pardavėjai ne kartą tam tikrose degalinėse yra degalus atpiginę 10-20 centų, tai ypač dažnai vyksta Marijampolėje. Vilniuje gyvenanti iš Marijampolės kilusi Rita pasakojo, kad ji po savaitgalio į sostinę dažnai grįžta įsipylusi legaliai parduodamo 95 markės benzino po 3,80-3,90 lito už litrą.

Degalinės dėl aukštų kainų dažniausiai kaltina gamintoją – Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Didmeninė “Orlen Lietuva” gaminamų degalų kaina pastaruoju metu yra šiek tiek sumažėjusi. Mažeikių terminale vakar didmeninė 95 markės benzino litro kaina buvo 3,61 lito, o dyzelino – 3,16 lito. Prieš mėnesį litras benzino kainavo 20 centų, dyzelino – 5 centais brangiau.

Ketvirtadienį popiet į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė jau šeštas bendrovės “Lukoil Baltija” tanklaivis su benzinu, skirtu tinklo degalinėms. Ši įmonė nuo metų pradžios iš Švedijos tanklaiviais jau atsigabeno maždaug 45 tūkst. tonų pigesnio benzino ir iš bendrovės “Orlen Lietuva” jo šiemet ketina pirkti mažiau, nes apie pusę kiekio ketina įsivežti iš užsienio.

„Respublika“ informuoja:

„Investuotojams suabejojus JAV ekonomikos atsigavimo tempais, praėjusią savaitę tarptautinėse rinkose smuko naftos kainos. Kartu krito ir Amerikos dolerio kursas kitų valiutų atžvilgiu. Atrodytų, ko daugiau reikia, kad strimgalviais žemyn imtų ristis degalų kainos ir Lietuvoje. Tačiau mūsų degalinėse šiokia tokia kainų korekcija įvyko tik baigiantis savaitei.

Lapkričio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių JAV lengvos naftos barelio kaina sumažėjo 20 amerikietiškų centų, beveik iki 75 JAV dolerių, “Brent” naftos kainos – 11 amerikietiškų centų, iki 78 JAV dolerių. Nuo dar didesnio naftos kainų kritimo sulaikė tik tai, kad doleris nuo savaitės pradžios pastebimai atpigo euro ir kitų valiutų atžvilgiu (per 5 dienas penkiais centais). Tačiau Lietuvai, turinčiai su euru susietą litą, tai turėjo būti gera žinia – teoriškai naftos, taigi ir degalų, kaina turėjo kristi dar daugiau.

Bet, atrodo, mūsų šalies prekiautojai degalais turi keistoką barometrą, kuris rodo… tik jiems palankų orą. Pagal jį, jeigu pasaulinės naftos kainos kyla (“giedra”), paskui jas tučtuojau pabrangsta ir didmenoje bei mažmenoje pardavinėjami degalai. Tačiau jeigu šios žaliavos kainos ima mažėti (“apsiniaukę”), degalų kainos žemyn leidžiasi gerokai lėčiau arba apskritai niekaip nereaguoja ir teberodo “giedra”.

Pavyzdžiui, vairuotojams labai sunku paaiškinti, kodėl vakar, po naftos kainų mažėjimo ištisą savaitę, populiariausias A95 markės benzinas Lietuvoje kainavo 4,18 Lt, o Estijoje – 3,94 Lt, Latvijoje – 3,87 Lt.

Mažmenininkai dėl brangių degalų neretai kaltina ir rinką monopolizavusią “Orlen Lietuva”, neva ši, naudodamasi savo išskirtine padėtimi, neskuba mažinti didmeninių produkcijos kainų. Bet praėjusią savaitę atsitiko kitaip. Pavyzdžiui, rugsėjo viduryje vos pradėjus mažėti žaliavos kainoms, vos ne kitą dieną mažeikiečiai ėmė mažinti didmenines čia gaminamo benzino ir dyzelino kainas. Tarkim, “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale tūkstantis litrų A95 markės benzino rugsėjo 13-14 d. didmeninėje rinkoje kainavęs 3776-3777 litų, vakar tekainavo 3598,12 lito arba 18 centų už litrą mažiau, o dyzelino kaina per tą laiką atpigo nuo 3258 iki 3164,9 lito, arba 8 centais už litrą mažiau.

Tuo tarpu degalinių švieslentėse šis kainų pokytis atsispindėjo daug prasčiau. Per dvi savaites A95 markės benzino litras tesugebėjo atpigti 6-8 centais, o dyzelinas – 7 centais.“

"Veido" archyvas

Prieš metus mūsų atlikti skaičiavimai parodė, kad pinigus taupantis vairuotojas turėtų rinktis dyzelinu “mintančią” mašiną. Kokį automobilį apsimoka pirkti šiuo metu, kai degalų kainos stipriai šovė į viršų?

Praėjusių metų rudenį, rugsėjo 7 dieną, degalų kainos kur kas labiau džiugino Lietuvos vairuotojus nei šiandien. Anuomet litras 95 markės benzino Vilniuje “Lukoil” degalinėse kainavo 3,80 Lt, dyzelinas – 3,10 Lt, o dujos – vos 1,82 Lt.

Prabėgus beveik metams degalų kainos gerokai šoktelėjo į viršų. Dabar už litrą 95 markės benzino toje pačioje sostinės degalinėje tektų atseikėti jau 4,10 Lt, už litrą dyzelino – 3,55 Lt, o už litrą dujų – 2,01 Lt. Daigiau nei akivaizdu: visos trys degalų rūšys pabrango. Tačiau kainų pasiutpolkė skirtingai palietė visas tris degalų rūšis.

Mažiausiai pabrango dujos – vos 0,19 Lt, antroje vietoje pagal pabrangimą žengia benzinas – 0,30 Lt, o trečioje vietoje dyzelinas, kurio kaina į viršų šovė net 0,45 Lt.

Prieš metus labiausiai apsimokėjo “dyzeliukas”

Stipriai pasikeitus degalų kainoms mes dar kartą apskaičiavome, kokiais degalais labiausiai apsimoka važiuoti šiandien. Šie duomenys bus itin naudingi tiems mūsų skaitytojams, kurie ketina pirkti naudotą automobilį, bet neapsisprendžią su kokiu varikliu: benzininiu (ir galbūt dėti dujinę įrangą) ar dyzeliniu.

Tačiau pirmiausia norime jums priminti, kokius duomenis gavome prieš metus. Tuomet, jei ketinote pirkti ne itin brangų, bet puikiai šeimai tinkantį VW Passat automobilį, apsimokėjo pasiieškoti “nenudrožto” varianto su dyzeliniu motoru. Tokiu automobiliu per metus nuvažiavę 25 tūkst. km dyzelinui būtumėte išleidę apie 4340 Lt. Toks pats Passat automobilis su dujine įranga kišenę būtų palengvinęs šiek tiek labiau – 4595, o neįsistačius dujinės įrangos ir važiuojant vien benzinu – net 7980 Lt.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad suskystintų dujų įranga šiam automobiliui kainuoja apie 2600 Lt. Tokiu atveju dujinio VW Passat eksploatacijos išlaidos gerokai padidėtų. Apibendrindami turime konstatuoti, kad prieš metus brangiausia važiuoti buvo benzininiu VW Passat, pigiau – įsitaisius dujinę įrangą, o pigiausia – su dyzeliniu.

Anuomet aiškinomės ir kokį variklį reikėtų rinktis pirkėjui, kuris labiau vertina prabangą ir prestižą. Tam pasirinkome BMW 528i (E39) ir BMW 530d (E39) modelius. Šiuo atveju, nuvažiavus tuos pačius 25 tūkst. km, mažiausiai kišenę būtų palengvinęs BMW su dujine įranga – 5414 Lt. Dyzelinis BMW 530d “suvalgytų” 5580 Lt, o benzininis – net 9405 Lt. Tačiau vėlgi įvertinus dujinės įrangos kainą, kuri siekia apie 3600 Lt, tampa akivaizdu, kad važiuoti dyzeliniu BMW gerokai pigiau nei benzinu ar dujomis mintančiu broliu.

…prabėgus metams padėtis nepasikeitė

Kaip pasikeitė situacija pabrangus visų rūšių degalams? Jei kalbėsime apie pigesnį automobilį (VW Passat) vis dar labiau apsimoka dyzelinis variklis, nors, kaip jau minėjome, šios rūšies degalai pabrango labiausiai. Mat su dyzeliniu VW Passat nuvažiavę 25 tūkst. km esant šiandieninėms degalų kainoms išleistumėme 4970 Lt, su mintančiu dujomis – 5075 Lt, o “šeriant” mašiną vien benzinu – net 8610 Lt. Tiesa, kalbant apie dujinę įrangą ir vėl nereikėtų pamiršti pačios sistemos kainos – apie 2600 Lt.

Viską perskaičiavus su prestižiniu bavarų modeliu paaiškėjo, kad situacija per metus nepasikeitė nė per nago juodymą. Dujomis mintantis BMW 528i įveikus 25 tūkst. km iš kišenės iškrapštys 5980 Lt, dyzelinis BMW 530d – 6390 Lt, o varomas vien benzinu – net 10 148 Lt. Atrodytų, kad pigiausiai važiuoti su dujinę įrangą turinčiu BMW “penktuku”. Tačiau ir šiuo atveju pinigus skaičiuojantis vairuotojas neturėtų pamiršti, kad į BMW modelius montuojama dujinė įranga išties nepigi. Jos kaina siekia apie 3600 Lt. Todėl įskaičiavus ir dujinės įrangos kainą, į pirmą vietą vėlgi išsiveržia dyzelinis “penktukas”.

Taigi akivaizdu, kad taupant pinigus degalams labiausiai apsimoka dyzelinės mašinos. Tik nederėtų pamiršti, kad naudoti automobiliai iš Vakarų į Lietuvą atkeliauja gerokai “padrožti”, t.y. jų rida neretai siekia ne 200, o net 300 ar daugiau tūkstančių kilometrų. Įsigijus tokią griuveną, sutaupytus pinigus degalams gali tekti palikti serviso dirbtuvėse. Todėl perkant naudotą mašiną, reikia rinktis labai atsargiai.

Išvada

Važinėti benzinine mašina šiais laikais tikra prabanga. Taip yra todėl, kad 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 55 centus brangiau nei dyzelinas. Be to, benzininiai automobiliai, palyginti su dyzeliniais, sunaudoja daugiau degalų. Todėl norint taupyti pinigus, į benzininį automobilį (ypač su galingu motoru) tikrai apsimoka montuoti dujinę įrangą. Po gerų metų išleista suma atsipirks. O jei jūsų požiūris į dujomis mintančias mašinas yra skeptiškas, belieka vienintelis pasirinkimas – dyzeliniai automobiliai. Dėl gerokai pigesnio dyzelino jais važiuoti šiandien labiausiai apsimoka. Tik reikia išsirinkti techniškai tvarkingą mašiną.

10 trumpų patarimų taupantiem
1. Nuimkite stogo bagažinę. Ypač jei ant jos jau kurį laiką nieko nevežate.

2. Išimkite nereikalingus daiktus. Papildomas svoris labiau tuština degalų baką.

3. Tikrinkite oro slėgį padangose. Normalus slėgis – 1,8–2,2 atmosferos.

4. Taupykite elektros energiją. Dėl įjungto radijo sunaudojama iki 0,2 l daugiau degalų.

5. Jei prie šviesoforo ar susidarius spūsčiai iš vietos nejudate ilgiau nei 30 s, išjunkite variklį.

6. Kuo greičiau įjungsite aukštesnę pavarą, tuo mažiau degalų naudos mašina.

7. Važiuokite kuo tolygiau. Stabdykite ir greitėkite ramiai.

8. Greitį didinkite tolygiai. Juk ramiau, vadinasi, taupiau.

9. Iš anksto apgalvokite ir pasirinkite trumpiausią kelionės maršrutą.

10. Užvedėte automobilį – ir važiuokite. Šildydami variklį bereikalingai deginsite degalus.

“Degalų kainos Lietuvoje jau labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos ir toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos transportui tik didės”, – sako “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Statistikos agentūros “Eurostat” duomenimis, pagal vartojimo išlaidų, tenkančių transportui, dydį Lietuva yra antra Europoje – šis rodiklis siekia net 18,7 proc. Anot ekspertų, tai lėmė išaugusios kuro kainos bei sumažėjusios pajamos. Nuo 2008 m. gruodžio iki šių metų balandžio benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 35 proc., tuo tarpu vidutinis atlyginimas per metus susitraukė mažiausiai 7,4 proc.

Grėsmingas proporcijas tarp degalų kainų ir gyventojų pajamų iliustruoja litro benzino kainos ir vidutinio atlyginimo santykis. Švedijoje jis siekia 0,04 proc., o Lietuvoje yra net penkis kartus didesnis: balandžio mėnesį litras benzino kainavo apie 4,15 Lt, o vidutinis bruto atlyginimas pernai buvo 2052 Lt, taigi santykis yra 0,2 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Latviją, tiek Estiją.

“Reikia turėti omenyje, kad degalinių apyvartos kritimą lėmė ne tik tai, kad gyventojai ėmė mažiau važinėti automobiliais arba efektyviau naudoti kurą. Nemažą įtaką tam padarė išaugusi juodoji prekybos degalais rinka”, – pažymi O. Bložienė. Tai patvirtina ir tyrimai – bendrovės RAIT atliktos apklausos metu net 41 proc. respondentų turinčių automobilius nurodė, kad naudoja mažiau degalų, o 17 proc. jų prisipažino perkantys kontrabandinius degalus.