Deja, ketvirtis mūsų deklaruojamos nepriklausomybės amžiaus neišmokė mūsų pamatyti, suvokti ir priimti tų tikrųjų dovanų, kurias tada, prieš dabar jau daugelį metų, galėjo padovanoti kova už teisę būti savimi.

Rusijos agresija prieš Ukrainą nuplėšė kaukes nuo tų mūsų šalies politikų, kurie, vienu ar kitu būdu atstovaudami Kremliaus interesams, yra Rusijos penktoji kolona Lietuvoje.

Net 95 proc. gyventojų šiandien laiko save Lietuvos valstybės patriotais.

Škotijoje jau šį rudenį vyksiantis referendumas dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės bus savaime istorinis, tačiau politiškai veikiausiai liks nerealizuotas, mat šio drastiško sprendimo nauda kol kas nepranoksta rizikos sąnaudų.

Po Sovietų Sąjungos griūties Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius niekaip nesugeba užgniaužti savo imperinių ambicijų: siekdama išlaikyti kuo didesnę kontrolę buvusiose 15-oje sovietinių respublikų ir rytinėse Europos valstybėse, ji meta milžiniškas lėšas, kuria įvairius blokus, imasi destrukcinių veiksmų ir manipuliacijų. Laimė, dažnai šios pastangos būna nesėkmingos.

Jeigu NATO teks ginklu patvirtinti Ukrainai duotas teritorinio vientisumo garantijas, Lietuvai, kaip Aljanso narei ir kaip artimai Kijevo draugei, gali tekti vienu ar kitu būdu kariauti dėl Krymo.

Tikri lyderiai ne demonstruoja valdžią, bet padeda kitiems atskleisti savo talentus.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketverius metus Briuseliui buvo tarsi keiksmažodis. ES galingieji viliasi, kad po netrukus įvyksiančių Vengrijos parlamento rinkimų jis bus nušluotas nuo valdžios. Tačiau visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad taip neatsitiks, – V.Orbanas išliks valdžioje ir toliau erzins ES.

Mes visi esame patekę į akustinių teroristų pinkles.

Sparčiai išpopuliarėję bitkoinai – elektroninė, kriptografinė, decentralizuota valiuta – Lietuvoje kelia daug diskusijų. Labiausiai domina, ar didelė bitkoinų kaina nėra burbulas, t.y. ar ji nėra nepagrįstai didelė. Gali būti ir taip, tačiau tai dar nereiškia, kad bitkoinų idėja bevertė. Lygiai kaip sprogus nekilnojamojo turto burbului nekilnojamasis turtas netapo niekam nebereikalingas. Todėl daug svarbesnis yra klausimas, ar bitkoinų savybės užtikrins šiai valiutai ilgaamžiškumą.