2014 Kovo 10

Giedrė Bolzanė

Lietuviai turi savitą požiūrį į patriotiškumą

veidas.lt


Net 95 proc. gyventojų šiandien laiko save Lietuvos valstybės patriotais.

Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, išvakarėse užsakėme sociologinę apklausą, kad išsiaiškintume, kokia dalis lietuvių šiandien save laiko tėvynės – Lietuvos valstybės patriotais.

Čia verta priminti, kad “Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” nurodoma tokia žodžio „patriotas“ reikšmė: žmogus, mylintis savo tėvynę, atsidavęs savo tautai, pasiryžęs jai aukotis.
Tad kiek lietuvių šiandien, praėjus 24-eriems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, yra taip atsidavę savo tautai, kad prireikus sutiktų galvą dėl jos guldyti?
Apklausos rezultatai pribloškia: net daugiau nei 83 proc. šalies didžiųjų miestų gyventojų laiko save Lietuvos patriotais. Be to, dar beveik 12 proc. priskiria save prie patriotų „iš dalies“ (matyt, jų patriotiškumas pasireiškia su tam tikromis išlygomis). O tai reiškia, kad kartu sudėjus šiandien Lietuvos valstybėje turime net 95 proc. savo tėvynę mylinčių, patriotiškai nusiteikusių tautiečių. Puiki naujiena Kovo 11-osios proga.
Paradoksalu, kad net du penktadaliai lietuvių, nors ir laiko save patriotais, visai neseniai kitoje apklausoje prisipažino norintys emigruoti iš šalies. Tiek Lietuvoje yra vadinamųjų psichologinių emigrantų: antropologai taip apibūdina žmones, kurie nuolat gyvena vienoje vietoje, bet mintimis save sieja su kita, kurioje tikisi geresnio gyvenimo.
Žinia, Lietuva per du nepriklausomybės dešimtmečius neteko daugiau nei pusės milijono gyventojų, pagal emigracijos mastus esame pirmi visame pasaulyje. Kaip pasakytų istorikai, geresnio gyvenimo paieškos mums jokia naujiena: praskleidus net ir kelių pastarųjų šimtmečių uždangą matyti, kad lietuviai visais laikais traukdavo ten, kur geriau.
Nepaisant to, reta tauta galėtų pasigirti tokiu dideliu patriotiškai nusiteikusių gyventojų procentu. Tai paradoksai, kuriuos kol kas sunku suprasti.
Sausio mėnesį teko bendrauti su keliais lietuviais Airijoje. Ten lankantis apėmė iš tiesų keistoki jausmai: lietuvių šeima, su kuria teko susipažinti, savo namuose žiūri tik lietuviškas televizijos laidas, valgo beveik vien tik Lietuvos gamintojų maisto produktus (tiekiamus į vietos parduotuves), skaipu nuolat bendrauja su Lietuvoje likusiais giminėmis, kerpasi pas lietuvę kirpėją, kompiuterinę techniką neša taisyti vietiniam lietuvių meistrui, kiaušinius perka iš lietuvio ūkininko, o tortų įvairioms progoms užsisako taip pat iš vietinės lietuvių konditerės. Buvome už beveik dviejų tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus, o galėjai pamanyti, kad esi Lietuvoje.
Bet kai Airijoje gyvenančio lietuvio paklausdavai, ar grįžtų į Lietuvą, atsakymas būdavo vienas. „Lietuvą myliu, bet grįžti nenoriu. Nebent senatvėje – airišką pensiją užsidirbęs“, – sakė vienas tautietis.
Štai toks tas lietuviškas patriotizmas. Su Kovo 11-ąja.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Giedrė Bolzanė:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. zinute zinute rašo:

    neisvystyta mintis, pamesti keli faktai, bet nei destymo, nei isvadu…

  2. rj rj rašo:

    Ačiū, puikūs pastebėjimai ! Kuo daugiau apie įsivaizduojamą meilę Tėvynei reiktų kalbėti ir rašyti, nes diduma lietuvių neturi žalio supratimo nei apie patriotizmą, nei apie pilietiškumą. Kol kas faktus, soctyrimus apie pilietiškumo lygį ir mentaliteto kitimą aptaria tik keli autoriai. Pvz., labai įdomus buvo Civitas projektas 2005-2007 m.m., tiksliniai Ainės Ramonaitės tyrimai (Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas), bet patyriau, kad net mokyklos, mokytojai nieko apie panašius tyrimus net negirdėję.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...