Maskvos televizijų laidose kone isteriškai reikalaujama krauju užlieti Kijevo Maidaną arba sudraskyti Ukrainą į gabalus, Sočyje olimpiados svečių akivaizdoje kazokai rimbais pliekia merginas – Rusija jau nebesigėdija būti agresyvia fašistine valstybe.

Geras vadovas visada siekia augti, tobulėti, daryti gerus darbus bei rūpinasi, kad to siektų ir jo aplinkos žmonės.

Šveicarai referendumu nusprendė grąžinti ES piliečiams taikomas imigracijos kvotas, tuo papiktindami ne tik vietos verslą, bet ir partnerius Europos Sąjungoje. Vis dėlto jų sprendimas tampa patogiu įrankiu už migracijos ribojimą pasisakančioms politinėms jėgoms ir jis bus išnaudotas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

Mes ne meilės ir laisvės savyje atrasti nesugebame, bet apskritai nemokame džiaugtis. Džiaugsmas žmogui tampa tiesiog nebūdingas.

Lietuvos ekonomika šiemet jau turėtų pasiekti prieškrizinį 2008 m. lygį, tačiau ekonominės struktūros atsitiesimas nėra vienalytis: asimetriją, deja, matome darbo rinkoje, kuri ir turėtų būti vienas esminių ekonomikos kokybės matų.

Pasišaipymai iš kuriozų Sočio olimpiadoje tapo Vakarų žiniasklaidos kasdienybe, tačiau perdėtas kartais nepagrįstų faktų eskalavimas ne tik neturės jokio teigiamo efekto, bet ir gali tapti papildomu Kremliaus propagandos meistrų įrankiu. Vasario mėnesį viso pasaulio akys nukrypo į Sočį – vos už kelių šimtų kilometrų nuo Čečėnijos įsikūrusį kurortinį Rusijos miestą, kuriame savo vasarnamį buvo įsirengęs [...]

„Dirvožemio referendumo“ organizatoriai, siekiantys tris kartus supaprastinti būsimų referendumų surengimą Lietuvoje, iš tikrųjų nori demokratiją pakeisti ochlokratija – minios valdžia, arba, kaip jie patys mėgsta svajoti, gatvės valdžia.

Lietuviai – didžiausi kyšininkai visoje Europos Sąjungoje. Tai paaiškėjo Europos Komisijai neseniai paskelbus pirmąją ES kovos su korupcija ataskaitą. Žinia grėsminga ir gėdinga, o kaip Lietuva į ją sureagavo? Kaip visada – tiesiog niekaip.

Aukštesnis išsilavinimo lygis, priešingai, nei norima tikėti, neturi tiesioginio poveikio ekonomikos produktyvumui.

“Turtingi vargšai” – toks apibūdinimas labiausiai tinka kalbant apie skirtingų valstybių vadovus ir aukščiausius politikus. Tiesa, vieni jų turtingi savo galia ir įtaka, o vargšai finansiniu požiūriu, kiti skelbiasi esantys skurdžiai, o iš tiesų yra pasakiškai turtingi, nors galia jų nėra didelė.

Visuotinis įsitikinimas, kad Dalia Grybauskaitė prezidento rinkimus laimės lengvai ir užtikrintai, gal ir ne pirmajame ture, bet antrajame – tai jau tikrai, veikiausiai yra klaidingas ar bent jau labai toli nuo tikrovės.