Kremlius agresyvėja mažėjant piliečių paramai.

Kelių ir uostų, elektros tinklų, mokyklų ir ligoninių, kitos viešosios infrastruktūros objektų statyba bei modernizavimas – viena svarbiausių prielaidų tvariam šalies ūkio augimui užtikrinti. Tačiau šiuo metu atrodo, kad tam paprasčiausiai neišnaudojamos visos kone ranka pasiekiamos galimybės.

Jei ne artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą, į kurį patekti norėtų beveik pusė dabartinio Ministrų kabineto narių ir antra tiek įtakingų Seimo veikėjų, pinigų skubiam ginkluotės pirkimui tikrai atsirastų kelis kartus daugiau, nei dabar siūlo Vyriausybė.

Apmokestinti investicijas – tai lyg imti ir nusukti sprandą auksinius kiaušinius dedančiai žąsiai.

Pernai butų pirkimo-pardavimo sandorių Vilniuje užfiksuota net 32 proc. daugiau. Rinkos aktyvumas sparčiai didėjo ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Netikėta Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kaip pakeitė visą Lietuvos gyvenimą prieš du dešimtmečius priimtas sprendimas siekti narystės NATO, kurio išsipildymo dešimtmetį minėsime šią savaitę.

Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio pagal daugelį gyvenimo kokybės parametrų.

Esant krizei net ir labai tvirti bei kontroliuojantys situaciją asmenys pasiduoda nerimo ir pasąmonės įtakai. Tereikia skaityti tą informaciją, kuri prasprūsta klaidomis ar tarp eilučių. Jokia savikontrolė nėra įgali įveikti pasąmonę.

Lietuva artėja prie naujos atomazgos: netrukus šalis vėl bus tikrinama, kaip atitinka kriterijus eurui įsivesti. Pastarąjį sykį taip prie euro įvedimo buvome priartėję tik 2006 m., kai tik per procento dalį nepavyko tenkinti reikalavimų dėl infliacijos.

Popiežius Pranciškus ieško naujų bei modernių būdų katalikybės idėjoms globaliame pasaulyje stiprinti, tačiau neleidžia pamiršti, kad esminiai principai yra nekintantys.

Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą vyksta jau pusantro dešimtmečio, bet per tą laiką nė viena Vyriausybė net nepabandė jam pasipriešinti, nors kalbų apie tai būta nemažai.