2014 Kovo 03

Gintaras Sarafinas

Lyderystė nėra išrinktųjų reikalas

veidas.lt


Tikri lyderiai ne demonstruoja valdžią, bet padeda kitiems atskleisti savo talentus.

Vasario pabaigoje vykusioje Vilniaus tarptautinėje knygų mugėje lankėsi garsus teisininkas, Lyderystės instituto įkūrėjas Alexandre’as Havardas. Mugėje jis pristatė savo knygą “Dora lyderystė”. Tai iš tiesų reikšmingas kūrinys, kuriame aptariamos svarbiausios žmogiškosios dorybės, būtinos lyderiams.
Įdomu ir netikėta yra tai, kad, pasak A.Havardo, lyderystė nėra išrinktųjų reikalas. Tam pašauktas ne vienas kitas, bet daugelis. Juk lyderystę išbando valstybių vadovai ir mokytojai, verslininkai ir namų šeimininkės, kariuomenės vadai ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Antra vertus, ne kiekvienas vadovas yra lyderis. Mat dažnas net itin stambioms įmonėms, korporacijoms ar net valstybėms vadovaujantis asmuo vadovu tapo tiesiog dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Visuomenė ir artimiausia aplinka viliasi, kad visi vadovai yra tvirto charakterio, atsakingi ir dorybingi žmonės, tad atliks tai, kas reikalinga. “Ir koks didelis būna nusivylimas, kai jie nepateisina lūkesčių”, – dėsto A.Havardas.
Lietuvoje tas nusivylimas ypač dažnas, nes įvairiose srityse lyderiai nepateisina lūkesčių. O ir pačių lyderių turime nedaug. Jiems stinga to, kas laikoma išskirtiniais lyderio bruožais: didžiadvasiškumo, nuolankumo, taip pat didelių svajonių, didelių tikslų ir siekių turėjimo bei drąsos.
Jei lyderiai šių dorybių neturi, jiems belieka manipuliuoti pavaldiniais ir taip priversti juos dirbti. “Bet kaip neįmanoma priversti mylėti, taip neįmanoma ir priversti dirbti degančia širdimi”, – Vilniuje vykusiame seminare aiškino A.Havardas.
Tikri lyderiai ne demonstruoja valdžią, bet padeda kitiems atskleisti savo talentus ir – taip, padedami su užsidegimu dirbančių darbuotojų, pasiekia didžių tikslų, atrodytų, buvusių neįmanomų svajonių.
Lietuva stokoja lyderių, ypač švietime, politikoje, kultūroje, taip pat ir žiniasklaidoje. Daugiausiai jų turime versle. Jame lyderių savybių turinčias asmenybes galima skaičiuoti dešimtimis, o gal ir šimtais. Tarkime, praėjusią savaitę “Veidas” apdovanojo Metų vadovu išrinktą “Tele2″ generalinį direktorių Petrą Masiulį. Jis taip nuoširdžiai džiaugėsi, spinduliavo tokį optimizmą ir pozityvumą, kad užkrėtė visus susirinkusiuosius. Jis vis minėjo, jog bet kokioje organizacijoje būtina, kad kiekvieno žmogaus akyse degtų ugnis, aistra darbui ir tikėjimas. Bet šitą kibirkštį lyderis savo darbuotojų širdyse, protuose ir akyse įskelti gali tik pats būdamas didžiadvasis ir nuolankus. Žmonėms patinka būtent tokie lyderiai. Žmonėms patinka tai, kas tikra ir nuoširdu.
Silpnadvasiai rėksniai save ir savo siekius sunaikina dar pusiaukelėje.
Baigdamas šį savo laišką kiekvienam skaitytojui norėčiau palinkėti – sutikti, jei dar nesutiko, tokį lyderį kaip P.Masiulis, kuris, siekdamas didžių tikslų, uždegtų juos darbui ir taip padėtų atsiskleisti jų vidiniams talentams.
Man pavyko sutikti nemažai didžiadvasių lyderių, iš jų daug pasimokiau. Nežinau, ar pavyko, bet mylėjau ir myliu žmones, todėl stengiausi daryti jiems gera. Tikiu, kad per pastaruosius septynerius metus, kai vadovavau “Veidui”, o ir ankstesniais metais, ne vienam žurnalistui padėjau atskleisti Dievo jam duotus talentus. Man buvo ir yra be galo malonu matyti degančias žurnalistų, kalbos redaktorių, dizainerių, fotoredaktorių, reklamos skyriaus darbuotojų akis, širdis ir protus. Man regis, per pastaruosius septynerius metus mums visiems kartu pavyko pasiekti tai, apie ką kalbėjau tapdamas vyriausiuoju Jūsų savaitraščio redaktoriumi: informuoti, šviesti, raginti mąstyti, nurodyti esmę, paskatinti skandalingų sprendimų pakeitimus ir taip tarnauti visuomenei.
Tai paskutinis mano, kaip vyriausiojo redaktoriaus laiškas, nes, mano galva, septyneri vadovavimo metai yra ta riba, kai ateina laikas išeiti iš užimamos komforto zonos ir pačiam sau išsikelti naujus, dar ambicingesnius tikslus. Tačiau išeidamas žinau, kad savaitraštis lieka patikimose rankose.
O Jums, ‘Veido” skaitytojai, nuoširdžiai dėkoju už tai, kad mane daug ko išmokėte ir kad Jūs tikite kokybiška žiniasklaida.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Vandenis Vandenis rašo:

    Ačiū – už VAKAR . Gaila – ŠIANDIEN. Sėkmės – RYTOJ.

  2. Nejaugi Nejaugi rašo:

    Vyr. redaktoriaus darbas ir “komforto zona” yra nesuderinami dalykai. Nenorėčiau tikėti, kad būtent tokioje zonoje gyvenote. Bet kuriuo atveju dabar bus kitaip.

  3. hmm.. hmm.. rašo:

    pirmąkart girdžiu apie TELE 2 ir apie Petrą Masiulį. Girdėjau, kad kažkada Veidas buvo neblogas žurnalas, bet dabar užėjus į šį blogą, nerandu nei vieno aktualaus straipsnio. Žurnalas merdi arba miega. Tai kam išleidot tą Masiulį?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...