Tag Archive | "žemės drebėjimas"

Italijos tragedija tęsiasi

Tags: , , , , , , ,


Scanpix nuotr.

 

Stiprus žemės drebėjimas,  vakar supurtęs centrinę Italijos dalį, nusinešė jau daugiau kaip 120 žmonių gyvybes.  Daugybė žmonių gali būti palaidoti po griuvėsiais – iki šiol maždaug 160 žmonių laikomi dingusiais be žinios.

„Yra tiek daug žuvusių, kad negaliu net pasakyti maždaug kiek yra aukų. Yra dešimtys aukų, daugelis po griuvėsiais. Mes įrengėme vietą kūnams”, – iš karto po 6,5 balo žemės drebėjimo kalbėjo Amatričės miestelio, esančio apie 150 km nuo sostinės Romos, meras Sergio Pirozzi.

Smūgių židinys buvo netoli žemės paviršiaus, o epicentras – už 10 km į pietryčius nuo Norčos miesto Perudžos provincijoje. Drebėjimas įvyko apie 3 val. 30 min. vietos (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Užsienio reikalų ministerija neturi duomenų apie lietuvius, kurie būtų nukentėję per žemės drebėjimą Italijoje. Ministerija nurodo, kad informacijos apie Lietuvos piliečius, galėjusius būti nelaimės vietoje, galima teirautis Užsienio reikalų ministerijoje telefonu +370 5 236 2444.

 

Scanpix nuotr.

Siaubingas žemės drebėjimas nuniokojo Nepalą

Tags: ,


Scanpix

Stipriausias per daugiau kaip 80 metų žemės drebėjimas balandžio 25-ąją smogė neturtingai Himalajų valstybei Nepalui. Stichija nusinešė 5 tūkst. žmonių gyvybes, dar 11 tūkst. sužeista. Tačiau ekspertai neabejoja, kad žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų bus gerokai daugiau. Smūgiai buvo juntami ir Indijoje, Kinijoje, Mianmare bei Bangladeše.

Jungtinių Tautų duomenimis, žemės drebėjimas, kurio stiprumas epicentre siekė 7,9 balo pagal Richterio skalę, iš viso padarė žalos 8 milijonams žmonių – beveik kas trečiam Nepalo gyventojui. Nelaimės metu šioje Azijos valstybėje buvo ir keliasdešimt lietuvių keliautojų, nė vienas jų nenukentėjo.

Žemės drebėjimo epicentras buvo netoli sostinės Katmandu, todėl stipriausią smūgį stichija smogė būtent jai, čia žuvo bent tūkstantis gyventojų. Šalis neteko ne tik maisto, vandens, elektros išteklių, bet ir į UNESCO paveldo sąrašą įrašytų objektų – karaliaus rūmų statinių Katmandu Durbaro aikštėje.

Dešimtys tūkstančių žmonių miegojo po atviru dangumi, baimindamiesi dažnų ir stiprių pakartotinių smūgių. Indijos meteorologijos tarnyba paskelbė, kad po pagrindinio žemės drebėjimo buvo užfiksuoti dar 67 mažesnio intensyvumo požeminiai smūgiai. Jie buvo 3,2-6,9 balo stiprumo.

Nelaimė suvienijo tarptautinę bendruomenę: pagalbą Nepalui suteikė Jungtinės Tautos, JAV, Kinija, Vokietija ir daugelis kitų valstybių, taip pat tarptautinės korporacijos, pavyzdžiui, socialinis tinklas „Facebook“ pasiūlė naują paieškos programą „Safety Check“, kuri leidžia savo paskyroje paspausti mygtuką ir pranešti draugams, kad jie yra sveiki ir gyvi. Panašią funkciją atgaivino ir „Google“.

Gelbėtojai sostinėje ištraukė išgyvenusį vyrą, po griuvėsiais be vandens ir maisto išbuvusį net 82 valandas. Tačiau galimybių sulaukti daugiau tokių stebuklingų istorijų beveik nėra – vargingos šalies laukia ilgas ir sunkus infrastruktūros ir ūkio atkūrimo darbas.

 

 

 

 

 

 

 

 

Mįslingos balansuojančios uolos atlaiko ir žemės drebėjimus

Tags: ,


Vakarinėje San Bernardino kalnų dalyje, netoli Los Andželą su Las Vegasu jungiančio kelio (Kalifornija, JAV), mokslininkai aptiko geologinę mįslę: milžiniškos viena ant kitos stūksančios uolos nepajudinamai balansuoja visai šalia žemės drebėjimais garsėjančio Šv. Andrejaus plyšio.

Balansuojančios uolos vakarinėje San Bernardino kalnų dalyje, šalia žemės drebėjimais garsėjančio Šv. Andrejaus plyšio
©James Brune

Ir tai – ne dirbtinis balansuojančių akmenukų statinys, apie kokius jau esame rašę. Mįslę kolegoms geologams iš Amerikos seismologų draugijos (Seismological Society of America) šią savaitę pristačiusi Liza Grant Liudvig (Lisa Grant Ludwig) iš Kalifornijos universiteto tvirtina, jog šios uolos tokia poza stūkso, nepaisydamos vos už kelių mylių vykusių stiprių žemės drebėjimų galios.

Balansuojančių uolų galima pamatyti visame pasaulyje. Meteorologinės ir geologinės jėgos išskaptavo medžiagą aplink šiuos natūralius gamtos paminklus, suformuodama milžiniškas balansuojančias uolų struktūras. Joms sugalvotas net ir specialus pavadinimas – „rizikingai balansuojančios uolos“ (angl. – „Precariously Balanced Rocks“, PBR).

„Kai žengi į seismiškai aktyvias teritorijas, tokių bokštų sutinki vis rečiau, – OurAmazingPlanet.com pasakojo L. G. Liudvik. – Ir jau tikrai jų nesitiki pamatyti visai greta žemės drebėjimų epicentro. Jų ten ir nebūna, jei atvirai. Tik štai šitas atvejis…“

O jie tebestovi dar vis…

Geologai „rizikingai balansuojančius akmenis“ naudoja verifikuodami sudaromus žemės drebėjimų žalos žemėlapius. „Visai neseniai buvo priimta manyti, jog vietovėse, kur galima rasti tokių bokštų, žemės drebėjimai būna labai silpni arba jų išvis nebūna, – pasakoja seismologė. – Būtent todėl San Bernardino balansuojantys akmenys atrodo labai keistai. Vos už 7 km nuo žemės drebėjimais garsėjančio Šv. Andrejaus plyšio yra du „komplektai“ tokių bokštų, kiekvieną iš kurių sudaro po daugiau kaip tuziną paminklų iš įstabiai viena ant kitos balansuojančių uolų.“

„Kai šitų bokštų nuotraukas man parodė kolega ir paklausė, kaip jie galėjo atlaikyti žemės drebėjimus prie Šv. Andrejaus plyšio, šiuos gamtos stebuklus panorau pamatyti savo akimis, – neslepia mokslininkė. – Didžiąją dalį savo karjeros praleidau tyrinėdama galingus Šv. Andrejaus plyšio žemės drebėjimus. Kai kuriuos iš ten stovinčių „balansuojančių akmenų“ aš galėčiau išvartyti rankomis.“

Seisminė misterija

Surinkę ir išanalizavę duomenis, mokslininkai nustatė, jog San Bernardino balansuojančios uolos šitaip balansuoja jau ne vieną tūkstantmetį, o kai kuriems iš „paminklų“ – 18 tūkst. metų. „Esant greta tokio aktyvaus plyšio, tai yra neįtikėtinai ilgai“, – tvirtina L. G. Liudvik.

Kodėl galingiems žemės virpesiams nepavyko „išspardyti“ unikaliųjų bokštų, kol kas neaišku. „Aš esu linkusi manyti, jog šios uolos liudija plyšio teritorijoje vykstant sudėtingesnius procesus nei manėme iki tol, – samprotauja seismologė. – Su tuo yra linkę sutikti ir daugelis mano kolegų. Tačiau gero paaiškinimo kol kas taip ir neturime. Šios mįslės ir imsimės.“

technologijos.lt

 

 

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ tampa Nacionaliniu

Tags: , , , ,


Rugsėjo 8 dieną šalyje prasidės aštuntasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuriame – daugiau kaip 160 nemokamų renginių visiems norintiems, o ypač jaunimui.

Augant visuomenės, mokyklų ir aukštųjų mokyklų susidomėjimui, šiais metais festivalio renginiai planuojami jau penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Atidarymo metu Vilniuje – jau tradicija tampantis kino seansas ir diskusija su mokslininkais. Šįkart – apie smegenų tyrimų tendencijas. Prof. Šarūnas Raudys, kompiuteriu modeliuojantis emocijas ir neurobiologas, VU prof. Osvaldas Rukšėnas pamėgins numatyti, kada sugebėsime į kompiuterį perkelti savo smegenų turinį, savąjį „aš“ ir tapsime nemirtingais, kaip fantastiniame trileryje „Išeities kodas“, kuris bus parodytas po diskusijos.

Vilniuje intriguojančią programą parengė VU Gamtos fakulteto mokslininkai. Išgirsite, kur atmosferoje formuojasi meteorologiniai reiškiniai; sužinosite, kaip trūkinėja Žemė ir kad ozonas gali būti ne tik naudingas. Pamatysite kaip sudaromi žemėlapiai ir kodėl kartais reikia bijoti aliuminio. Neurofiziologai atskleis, ar augalams būdingas altruizmas, ar jie jaučia skausmą ir turi atmintį.

Jaukioje VU Centrinių rūmų Teatro salėje – paskaitos apie tai, kaip kompiuteryje modeliuojamas chaotiškai kintantis pasaulis; etnokosmologo prof. Liberto Klimkos įžvalgos apie megalitų sąsajas su astronomija. „Microsoft“ specialistas Tautvydas Dagys papasakos, kaip valdysime kompiuterius ateityje, o VAE atstovas dr. Rimantas Vaitkus nušvies atominės energetikos ateitį mūsų šalyje. Ypatinga naujiena iš pirmų lūpų – apie šiuo metu kuriamą pirmąjį lietuvišką kosmoso palydovą.

Jūsų laukia daug praktinės veiklos: fizikos eksperimentai VU Fizikos fakultete ir genetinių ligų diagnostikos galimybės VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje; moderniausias kristalų puslaidininkiams auginimo įrenginys, tik šiemet pradėjęs veikti VU Taikomųjų mokslų institute; žvilgsnis į biofarmacijos kompanijos „TEVA/Sicor Biotech“ laboratorijas, kuriose konstruojami baltymai chimeros – naujos kartos vaistai nuo vėžio ir kur po kelerių metų galbūt teks darbuotis šiuo metu baigiantiems mokyklą moksleiviams arba studentams.

Kaune – puiki proga aplankyti muziejus ir modernius mokslo centrus. Karo paveldo centre – šaunamųjų ginklų istorija; Lietuvos zoologijos sode – gyvūnų priežiūros paslaptys, o VII forte – Kauno miesto istorijos puslapiai. Taip pat išmoksite profesionaliai plauti rankas ir teisingai ruošti vaistažoles.

Viena diena, rugsėjo dešimtoji bus skirta KTU. Šio universiteto mokslininkai parengė jums net kelias dešimtis įdomių demonstracijų ir eksperimentų iš chemijos ir maisto pramonės, statybos ir architektūros, inžinerijos ir fizikos, elektronikos ir dizaino sričių. Visi norintys tą dieną nuo 10 val. ryto laukiami KTU studentų miestelyje. Kviečiame atvykti šeimomis, kadangi ir suaugę, ir vaikai ras ką veikti. Galėsite išmatuoti savo energetinę būseną – aurą; susikursite savo stilių, pasinaudoję virtualiais dizainerio įrankiais, sukonstruosite mini povandeninį laivą, įsitikinsite, kad vandens laše telpa visas zoologijos sodas ir pamatysite, kaip mokslininkai apsaugo futbolininkų kojas. Mokysimės investuoti geriau negu W. Buffettas ir koduoti slaptą informaciją kaip J. Bondas, skaičiuosime branduolinius virsmus mūsų organizme, paįvairinsime gyvenimą praturtintomis realybėmis, bendrausime su protingu šaldytuvu ir išbandysime ultragarso instrumentą, kuriuo galima įvertinti kraujagyslių užkalkėjimo laipsnį.

Mokslas – šalies ekonomikos ir visuomenės pažangos pagrindas. Todėl kartu su LR Ūkio ministerija ir konsultacinės kompanijos „Chmieliauskas ir Ramonas“ specialistais pakviesime vyresniųjų klasių moksleivius ir studentus į seminarus Vilniuje ir Kaune, skirtus skatinti jų inovatyvumą, verslumą, daugiau sužinoti apie projektų valdymą ir verslo pradmenis XXI amžiuje.

Klaipėdoje šiemet – itin turininga ir interaktyvi programa: puiki proga išbandyti savo sugebėjimus prie laivo šturvalo Lietuvos Aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje; Jūrų muziejuje pabendrauti su narais, jūrų liūtais bei jų treneriais ir sužinoti, kodėl jūriniai gyvūnai geria vandenį ir kodėl vandens čiuožikas nenuskęsta. Taip pat pamatyti jūros dugną tiriančius robotus ir netgi užkopti į mokomojo burlaivio „Brabander“ denį.

Šiauliuose duris smalsuoliams svetingai atveria universitetas. Užsukite ir tapkite bibliotekininku, astronomu, pasigaminkite alternatyvios energijos, susimodeliuokite savo aplinką kompiuteriu, įminkite dirvožemio paslaptis.

Galbūt norite sužinoti, kodėl mums reikalinga reklama, ką reiškia vadovauti logistikos centrui arba kaip sukonstruoti robotą? Nekantraujate pasitikrinti savo reakciją arba mobilųjį telefoną įkrauti nuo savo kūno šilumos? Visa tai jūs rasite KTU Panevėžio instituto laboratorijose.

Nacionaliniame Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kaip įprasta – pasaulio technologijų bei mokslo tendencijos ir naujausi Lietuvos mokslininkų išradimai bei inovacijos, pritaikomos medicinoje, žemės ūkyje, pramogų pasaulyje, pramonėje, architektūroje ir kitur.

Išsamią programą rasite festivalio svetainėje www.mokslofestivalis.eu

Japoniją sukrėtė smarkus žemės drebėjimas

Tags: ,


Scanpix

Japonijos šiaurės rytus anksti ketvirtadienį sukrėtė 6,7 balo stiprumo žemės drebėjimas, įvykęs tame pačiame rajone, kur kovą įvykęs galingas drebėjimas sukėlė niokojantį cunamį.

Kol kas pranešimų apie aukas ar padarytą žalą negauta.

Japonijos meteorologijos agentūra po drebėjimo regione paskelbė įspėjimą apie cunamio grėsmę, tačiau praėjus maždaug valandai pavojų atšaukė.

Požeminis smūgis supurtė Ramiojo vandenyno regioną, kur kovo 11 dieną įvyko 9 balų stiprumo drebėjimas, sukėlęs milžinišką cunamį. Per šias stichines nelaimes žuvo ar tebelaikomi dingusiais mažiausiai 23 tūkst. žmonių, buvo sugriauti tūkstančiai gyvenamųjų namų, biurų ir gamyklų Japonijos šiaurės rytuose.

Ketvirtadienio žemės drebėjimas įvyko vandenyne už 47 kilometrų nuo Ivatės prefektūros pakrantės 6 val. 51 min. (0 val. 51 min. Lietuvos laiku), nurodė Japonijos meteorologijos agentūra. Po kovą įvykusių stichinių nelaimių didelė dalis to rajono pakrantės tebėra smarkiai nuniokota.

Čilę sukrėtė stiprus žemės drebėjimas

Tags:


Scanpix

Ties Čile Ramiajame vandenyne trečiadienį smogė stiprus 6,3 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba.

Požeminių smūgių židinys buvo maždaug už 100 kilometrų į pietvakarius nuo Konsepsjono 50 kilometrų gylyje.

Virpesiai buvo jaučiami Čilės pietų ir vidurio dalyje, kuri smarkiai nukentėjo pernai.
Dabar pranešimų apie nuostolius kol kas negauta, sakė Čilės valstybinė gelbėjimo tarnyba.

 

Teis dėl žemės drebėjimo nenumatymo

Tags: ,


BFL

Italijoje septyniems mokslininkams ir dar keliems ekspertams trečiadienį buvo pateikti kaltinimai dėl netyčinio gyvybės atėmimo, nes esą jie nepakankamai nuveikė, kad perspėtų gyventojus prieš 2009 metais centrinę šalies dalį supurčiusio žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau nei 300 žmonių.

Advokatai pasmerkė šiuo kaltinimus, sakydami, jog žemės drebėjimų iš anksto nuspėti neįmanoma. Tos pačios nuomonės seniai laikosi seismologai, pabrėžiantys, jog kol kas neegzistuoja technologijos, galinčios padėti prognozuoti stiprius požeminius smūgius.

Tačiau teisėjas Giuseppe Romano Gargarella (Džuzepė Romanas Gargarela) nurodė vyriausybinės Didžiųjų grėsmių komisijos, kuri vertina galimų stichinių nelaimių pavojų, nariams stoti prieš teismą L’Akvilos mieste rugsėjo 20 dieną.

Italijos žiniasklaida citavo teisėjo žodžius, jog kaltinamieji “pateikė netikslią, neišsamią ir prieštaringą informaciją” apie silpnesnius požeminius smūgius, kuriuos L’Akvilos gyventojai juto likus šešiems mėnesiams prieš 2009 metų balandžio 6 dieną smogusį galingą žemės drebėjimą. Pasak teisėjo, dėl pirmųjų smūgių turėjo būti viešai paskelbta apie gresiantį pavojų.

L’Akviloje ir jos apylinkėse 6,3 balo žemės drebėjimas nusinešė 308 žmonių gyvybes ir smarkiai sugriovė šį viduramžių architektūros miestą.

Tūkstančiai likusių gyvų žmonių daug mėnesių gyveno palapinių miesteliuose arba laikinuose būstuose.

Dėl stichinių nelaimių, įskaitant žemės drebėjimus, kaltinimai dėl gyvybės atėmimo Italijoje būdavo keliami ir anksčiau, tačiau paprastai būdavo sutelkiamas dėmesys į statybos standartų pažeidimus seismiškai aktyviuose regionuose.

Pavyzdžiui, 2009 metais apeliacinis teismas penkis asmenis pripažino kaltais dėl mokyklos sugriuvimo per 2002 metais įvykusį žemės drebėjimą pietiniame San Džuliano Apulijos mieste. Tąsyk žuvo 27 vaikai, tarp jų visi devyni ketvirtoje klasėje mokęsi berniukai, ir vienas mokytojas. Prokurorai teigė, jog mokyklos griūtį iš dalies nulėmė netvirta pastato konstrukcija.

Ispanijoje – 5,1 balo žemės drebėjimas

Tags: ,


BFL

Ispanijos pietinį regioną trečiadienį supurtė 5,1 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, buvo apgriauti istoriniai pastatai, o panikos apimti gyventojai išbėgo į gatves.

Ispanijos pietryčių mieste Lorkoje žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, tarp jų vienas vaikas. Šis žemės drebėjimas tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusiu per daugiau nei penkis dešimtmečius, sakoma Mursijos regiono vyriausybės pranešime.

Sveikatos apsaugos pareigūnai nurodė, jog dar 167 žmonės buvo sužeisti, o trijų į ligoninę atvežtų sužeistųjų būklė kritinė.

Dėl požeminių smūgių apgriuvo kai kurių pastatų fasadai ir skilinėjo sienos. Gatvėse riogsojo pastatų nuolaužos, nukritę balkonai ir sudaužyti automobiliai.

Vienos bažnyčios bokštas su laikrodžiu nugriuvo ir subyrėjo netoli vieno visuomeninės televizijos TVE žurnalisto, kuris tuo metu ėmė interviu. Griuvėsiuose matėsi gulintis bronzinis varpas.

Daug išsigandusių gyventojų, tarp jų šeimos su vaikais, naktį praleido lauke, apsigobę antklodėmis. Apie 10 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš Lorkos centro, kurį uždarė policija.

Dešimtys žmonių nakvojo vienoje atviroje krepšinio ir vaikų žaidimų aikštelėje.

Ketvirtadienį paryčiais keturi evakuotieji sėdėjo ant sulankstomų kėdžių, negalėdami užmigti. Bėgdami iš apgadinto namo jie lauke matė trijų žmonių, kuriuos užmušė krintančios plytos, lavonus.

“Mirtinai persigandau”, – sakė viena senyvo amžiaus moteris, atsisakiusi nurodyti savo vardą.

Šis žemės drebėjimas prasidėjo 18 val. 47 min. vietos (19 val. 47 min. Lietuvos) laiku, o jo židinys buvo 10 kilometrų gylyje. Požeminiai smūgiai taip pat buvo juntami sostinėje Madride, o stipriausi buvo užfiksuoti praėjus dviem valandoms po silpnesnio 4,4 balo žemės drebėjimo.

Vienas gydytojas sakė, kad daug žmonių buvo sužeista.

Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero (Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras) į nelaimės zoną pasiuntė kariuomenės gelbėtojų dalinius. Apie žemės drebėjimą jam buvo pranešta per susitikimą su Ispanijos karaliumi Juanu Carlosu (Chuanu Karlosu), sakoma ministro pirmininko biuro pranešime.

Didžiausią žalą patyrė Lorkos ir Totanos miestai, esantys viename iš seismiškai aktyviausių Iberijos pusiasalio regionų. Tačiau taip pat nukentėjo Albasetė ir Veles Rubijo miestelis Almerijos provincijoje, nurodė premjero biuras.

Buvo sustabdytas traukinių eismas, o keliuose į Lorką susigrūdo greitosios pagalbos automobiliai.

Gyventojai pasakojo apie kilusią sumaištį 92,7 tūkst. gyventojų turinčiame mieste, esančiame už maždaug 70 kilometrų į pietryčius nuo Mursijos.

Lorkoje, kurios istorija apima daugiau nei du tūkstantmečius, yra daug viduramžių paminklų.

32 metų Cristina Selva (Kristina Selva) sakė pajutusi požeminius smūgius, kai žaidė su savo dviem dvejų metų dukromis.

“Pastatas sujudėjo, o aš labai išsigandau dėl mergaičių. Pasiėmiau jas, ir mes visos trys lindėjome po stalu, laukdamos, kol viskas baigsis, – moteris pasakojo dienraščiui “El Pais”. – Šios 20 sekundžių buvo ilgiausios mano gyvenime”.

Pastarasis drebėjimas Ispanijoje pareikalavo daugiausiai aukų nuo 1956 metų balandžio 19 dienos, kai šalies pietinėje Granados provincijoje esančiame Albolotės mieste požeminiai smūgiai sugriovė arba apgadino nemažai pastatų, taip pat nusinešė 11 žmonių gyvybių.

Ironiška, kad vėliausias žemės drebėjimas Ispanijoje smogė tą pačią dieną, kai Italijos sostinėje Romoje daug gyventojų nėjo į darbą, baimindamiesi galimų niokojančių požeminių smūgių, kuriuos išpranašavo vienas savamokslis Italijos seismologas, miręs 1979 metais.

Gaivalinės nelaimės Japonijoje aukų skaičius viršijo 14,4 tūkst. žmonių

Tags: , ,


JAPAN-QUAKE

Japonijos nacionalinė policijos agentūra patvirtino, kad per gaivalinę nelaimę kovo 11 dieną žuvo 14 tūkst. 416 žmonių.

Žinybos antradienio 10 val. duomenimis, per parą liūdnąjį sąrašą papildė dar 76 pavardės. Dauguma žuvusiųjų yra Mijagio (8 702 žmonės), Ivatės – (4 197) ir Fukušimos (1 454) prefektūrose.

Dingusiųjų be žinios sąrašas sutrumpėjo 180 žmonių – dabar jame yra 11 tūkst. 709 pavardės. Nukentėjusiais laikomi 5 tūkst. 315 žmonių.

Tuo tarpu policija tebeieško nukentėjusiųjų Fukušimo 1-osios elektrinės rajone. Šiuo metu darbai vyksta Futabos mieste.

Paieškos rengiamos ir Nakane, už 4,5 km į šiaurę nuo elektrinės. Žmonių buvimo požymių šiame rajone nėra, bet paieškos grupės randa šunų, katinų ir kitų naminių gyvulių

Nuniokotą Japonijos šiaurės rytinę pakrantę vėl supurtė smarkus drebėjimas

Tags: , ,


Japonijos šiaurės rytus praėjusią naktį supurtė stiprus pakartotinis požeminis smūgis ir buvo paskelbtas cunamio pavojus pakrantėje, kurią praėjusį mėnesį nuniokojo galingas žemės drebėjimas ir milžiniškos bangos, dėl kurių įvyko avarija Fukušimos atominėje jėgainėje.

Penktadienį ugniagesių departamentas pranešė, kad drebėjimas nusinešė dviejų žmonių gyvybes: 79 metų vyras mirė ištiktas šoko, o į septintą dešimtį įžengusi moteris mirė, kai nutrūko elektros tiekimas jos deguonies balionui.

Nacionalinės policijos agentūros duomenimis, dar apie 130 žmonių buvo sužeisti.

Požeminio smūgio epicentras buvo beveik toje pat vietoje, kaip prieš mėnesį įvykusio 9 balų stiprumo žemės drebėjimo, už maždaug 65 kilometrų nuo pramoninio Sendajaus miesto rytinėje pakrantėje, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Už maždaug 330 kilometrų esančiame Tokijuje maždaug minutę virpėjo pastatai.

Cunamio pavojus kiek vėliau buvo atšauktas, pranešimų apie cunamio bangas po drebėjimo, kuris įvyko prieš pat vidurnaktį, nebuvo gauta.

Požeminis smūgis, kurio stiprumas, Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, siekė 7,4 balo, žalos prieš mėnesį avariją patyrusiai Fukušimos 1-ajai atominei elektrinei nepadarė, informavo jėgainę valdanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” (TEPCO).

Padėtį jėgainėje mėginantys suvaldyti darbininkai buvo evakuoti, tačiau sugrįžo, kai buvo atšauktas cunamio pavojus.

Esama ženklų, kad pastangos stabilizuoti padėti jėgainėje duoda rezultatų, tačiau situacija tebėra labai grėsminga, ketvirtadienį vėlai vakare, dar prieš drebėjimą, sakė vienas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) pareigūnas.

Užregistruoti stiprūs žemės drebėjimai abipus Ramiojo vandenyno – Japonijoje ir Meksikoje

Tags: , , ,


Japonijos šiaurės vakarinę pakrantę ketvirtadienį sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, Japonijos meteorologijos agentūra paskelbė perspėjimą apie vieno metro aukščio cunamio pavojų pakrantėje, nukentėjusioje praėjusį mėnesį nuo cunamio.

Pasak pareigūnų, smūgių magnitudė siekė 7,4 balo, o epicentras buvo 40 kilometrų gylyje vandenyne ties Mijagio prefektūra. Namai maždaug minutę drebėjo ir Tokijuje.

Praėjusį mėnesį cunamį sukėlęs žemės drebėjimas buvo 9 balų stiprumo.

Meksikoje taip pat ketvirtadienį įvyko 6,5 balo žemės drebėjimas, supurtydamas pietinę ir centrinę Meksikos dalį. Žmonės bėgo lauk iš namų, bet pranešimų apie nuostolius kol kas nebuvo.

Žemės drebėjimo židinys buvo netoli Čoapaso miesto, kuriame kelias sekundes svyravo namai. Miestas yra už 600 kilometrų į pietryčius nuo Meksiko.

Meksikos įlankos pakrantės mieste Verakruse žmonės taip pat bėgo iš namų, moksleiviai rinkosi žaidimų aikštelėse.

Provincijos gubernatorius Javieras Duarte de Ochoa (Chavjeras Duartė de Očoa) ramino žmones, kad nuostolių nei arti epicentro, nei didesniuose miestuose nepridaryta.

Žemė drebėjo ir Čiapaso provincijoje prie Gvatemalos sienos.

Radiacijos lygis Fukušimos atominėje jėgainėje “normalus”

Tags: , ,


Japonijoje esančioje žemės drebėjimo nuniokotoje Fukušimos atominėje jėgainėje, kurioje pirmadienį nugriaudėjo antras galingas sprogimas, radiacijos lygis tebėra “normalus”, pranešė Tarptautinė branduolinės energetikos agentūra (TATENA).

“Visi radiacijos fono matavimai, atlikti kovo 13 dieną 16 valandų laikotarpyje keturiose vietose aplink jėgainę, rodė normalias vertes”, – sakoma Jungtinių Tautų (JT) agentūros pranešime.

Pirmadienį per Fukušimos-Dajiči (Fukušimos 1-joje) jėgainėje nugriaudėjusį sprogimą nukentėjo šeši žmonės, tačiau pareigūnai sakė, kad reaktoriaus apsauginė kapsulė nebuvo pažeista ir kad didelio radiacijos nuotėkio pavojaus nėra.

Kaip nurodė aukšto rango vyriausybės atstovas Yukio Edano (Jukijas Edanas), šį sprogimą sukėlė jėgainės 3-ajame bloke susikaupęs vandenilis.

Panašus sprogimas įvyko tos pačios jėgainės 1-ajame bloke šeštadienį, praėjus parai po stipraus žemės drebėjimo ir cunamio, nuniokojusio Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantę į šiaurę nuo Tokijo.

“Remiantis Japonijos tarnybų pateiktais duomenimis, TATENA gali patvirtinti informaciją apie padėtį Fukušimos-Daini (Fukušimos 2-osios) branduolinės jėgainės 1-ajame, 2-ajame, 3-ajame ir 4-ajame bloke, – sakoma pirmadienio rytą paskelbtame Vienoje įsikūrusios agentūros pranešime. – Visi keturi blokai automatiškai išsijungė kovo 11 dieną. Visiems blokams elektra tiekiama iš išorės, o vandens lygis visuose blokuose stabilus. Nors buvo atlikti pasiruošimai, nebuvo atliekamas nei viename bloke, siekiant suvaldyti spaudimą.”

1-ajame bloke inžinieriai sugebėjo įjungti liekamosios šilumos šalinimo sistemą, “kuri dabar naudojama aušinti reaktoriui. Šiuo metu dirbama, siekiant ataušinto reaktoriaus išjungimo”, skelbia TATENA.

“2-ojo ir 4-ojo bloko darbuotojai mėgina atkurti liekamosios šilumos šalinimo sistemas. 3-asis blokas saugiai ataušintas ir išjungtas”, – pridūrė agentūra.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...