Tag Archive | "Sausio 13-osios byla"

Europos Komisijai – klausimai dėl M. Golovatovo atvejo

Tags: ,


AFP

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė pateikė klausimą raštu Europos Komisijai dėl Rusijos piliečio M. Golovatovo atvejo, kuomet įtariamasis Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, 2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Vienos oro uoste (Austrija), tačiau nepraėjus 24 valandoms paleistas taip ir nepradėjus ekstradicijos procedūros.

Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, aktyvi Lietuvos institucijų reakcija, kitų valstybių palaikymas bei Lietuvos pusės keliami klausimai dėl sulaikymo fakto ir ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų laikymosi – labai svarbūs ir jiems turi būti skiriama pakankamai dėmesio ES lygiu.

R. Morkūnaitės teigimu, sveikintina, kad buvo sudaryta dvišalė teisės institucijų darbo grupė kylantiems klausimams išsiaiškinti ir kad į jos veiklą įsitraukė Europos sąjungos institucijos.

“Būtina, kad šį atvejį išanalizuotų bei savo išvadas pateiktų Europos Komisija, nes kyla klausimas ar buvo tinkamai laikomasi ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų, ir ar nebuvo pažeistas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir pasitikėjimo principas, kuriuo grindžiamas ES bendradarbiavimas teisėsaugos srityje”, – pateikdama klausimą Europos Komisijai teigia europarlamentarė.

R. Morkūnaitė taip pat teiraujasi Europos Komisijos, kokių priemonių ji imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis M. Golovatovas keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus Europos arešto orderį, tačiau nebuvo sulaikytas.

Europarlamentarė R. Morkūnaitė ragina Europos Komisiją įvardinti, kokios konkrečios priemonės, Europos Komisijos manymu, yra reikalingos, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje ir užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui visoje ES.

Teisingumas Sausio 13-osios byloje – visų demokratinių šalių atsakomybė

Tags: ,


AFP

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 dieną gavo Bulgarijos užsienio reikalų ministro Nikolajaus Mladenovo laišką, kuriame reiškiama parama Lietuvos pastangoms siekti teisingumo Sausio 13-sios byloje ir konstatuojama, kad šiuo metu galiojanti ES teisės normų sistema netarnauja šiam tikslui.

„14 drąsių vyrų ir moterų, kurie neteko gyvybių 1991 metų žiemą, niekada neturi būti pamiršti. Jų šeimos ir visa Lietuvos visuomenė turi teisę reikalauti teisingumo įvykdymo. Mes, demokratinės valstybės, esame atsakingos, kad tai būtų pasiekta“, – teigiama laiške, kuris taip pat adresuotas Austrijos užsienio reikalų ministrui Michaeliui Spindeleggeriui.

Laiško kopijos taip pat išsiųstos kitų Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams ir Europos teisingumo komisarei Viviane Reding.

N. Mladenovas pabrėžė, kad Austrijos institucijų sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-sios byloje Michailą Golovatovą atskleidė būtinybę stiprinti ES šalių narių konsultacijas dėl Europos arešto orderio vykdymo praktikos bei dėl 1995 m. Konvencijos dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp ES šalių narių ir 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos taikymo.

„Tikiuosi, kad Austrijos ir Lietuvos teisingumo ministrų įsteigta darbo grupė sėkmingai išaiškins Michailo Golovatovo suėmimo ir paleidimo aplinkybes bei panaikins visus nesusipratimus“, – rašoma Bulgarijos užsienio reikalų ministro laiške.

Paramą Lietuvos pozicijai dėl M. Golovatovo bylos taip pat yra pareiškusios Latvija, Estija, Čekija ir Lenkija.

Europos Komisija nori stebėti tyrimą dėl M. Golovatovo neperdavimo

Tags: ,


BFL

Europos Komisarė, reikšdama neabejingumą situacijai dėl Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai incidento, stebėtojo teisėmis siūlo deleguoti Europos Komisijos atstovą į dvišalę Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupę, tiriančią šio įvykio aplinkybes.

Europos Komisarė Viviane Reding Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrams adresuotame laiške pabrėžė, kad Komisija tiesiogiai nesikiš į dviejų valstybių ekspertų atliekamą tyrimą, tačiau nori stebėti darbo grupės veiklą ir įvertinti visus šią situaciją nulėmusius aspektus, kurie gali būti svarbūs Europos Sąjungos piliečių interesams ateityje ginti bei teisinei bazei tobulinti.

Komisarė dar kartą priminė, kad visos Europos Sąjungos šalys savo santykius pirmiausia privalo grįsti geranorišku ir glaudžiu bendradarbiavimu. Tai itin svarbu siekiant, kad Europoje vyrautų tarpusavio pasitikėjimas, kuris grindžiamas laisvės, saugumo ir teisingumo principų užtikrinimu. Ji taip pat akcentavo, kad dar Sopote vykusios Europos teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos metu pasveikino abiejų šalių iniciatyvą kartu išsiaiškinti visas šio įvykio aplinkybes, nes tai yra labai svarbu siekiant užtikrinti, kad tokie atvejai ateityje nepasikartotų nei vienoje iš Europos Sąjungos šalių.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, teigiamai vertindamas Komisarės siūlymą dėl atstovo delegavimo sako, jog tai rodo, kad Europa nelieka abejinga šiai situacijai, kuri įnešė dvejonių dėl esminių ES vertybių pamatų tvirtumo ir toliau padės siekti, kad tokie atvejai ne tik būtų tinkamai įvertinti, bet ir užkardyti ateityje.

Penktadienį Europos Komisarei buvo perduotas Lietuvos sutikimas įtraukti į darbo grupę Europos Komisijos atstovą. Dėl jo dalyvavimo sutikimą arba atsisakymą Komisijai iki šios dienos pabaigos dar turi pareikšti ir Austrija.

Darbo grupė, sudaryta iš abiejų šalių Generalinės prokuratūros bei Teisingumo ministerijų atstovų šį ketvirtadienį, t.y. rugpjūčio 4 d. susitiks Austrijoje.

Darbo grupė dėl M. Golovatovo neperdavimo susitiks Austrijoje

Tags: ,


BFL

Po dvišalio Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrų susitikimo sudaryta darbo grupė Austrijoje susitiks kitą ketvirtadienį (š.m. rugpjūčio 4 d.).

Iki tol su austrais bus intensyviai bendraujama teikiant jiems patikslinančius klausimus, į kuriuos Lietuva kol kas negavo pakankamai išsamios informacijos, prašoma naujų duomenų, reikalingų faktinėms aplinkybėms dėl sprendimo neperduoti M. Golovatovo priėmimo ištirti.

„Tiesa, kol kas tenka konstatuoti, kad austrai nerodo tokio didelio operatyvumo tiriant visas šio incidento aplinkybes, kokį pademonstravo priimant sprendimą paleisti vieną pagrindinių sausio 13-osios įvykių įtariamųjų. Tačiau tikiuosi, kad iki tol, kol lietuviai nuvyks į Austri ją, mums pavyks iš austrų gauti daugiau informacijos ir duomenų apie situaciją nei iki šiol, o mūsų darbo grupės atstovams Austrijoje pavyks patikrinti pateiktus ir surinkti trūkstamus faktus“, – sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Abiejų šalių ekspertų darbo grupė sudaryta iš kiekvienos šalies Generalinės Prokuratūros bei Teisingumo ministerijų atstovų. Jai pavesta ištirti tik faktines aplinkybes, palyginti šį įvykį su įprasta austrų institucijų darbo praktika, gauti atsakymus apie tokio sprendimo priėmimo eigą. Darbo grupės surinkta informacija bus atrama Lietuvos tolimesniems politiniams ir teisiniams sprendimams dėl šios situacijos.

Rusiškas Austrijos spjūvis Lietuvai

Tags: ,


"Veido" archyvas

Per siūles dėl ekonominių priežasčių braškanti Europos Sąjunga Austrijos rankomis pademonstravo, kad ir didžiausia vertybe deklaruojama europiečių solidarumo dvasia taip pat tėra tuščia deklaracija.

Kažin, ar Lietuva galėjo tikėtis skaudesnio smūgio: amžinoje kovoje už savo laisvę ir teises su Rusija ją išdavė ir dar išsityčiojo Austrija – valstybė, priklausanti tai pačiai europiečių bendrijai.

Tačiau incidentas su Austrija, nors ir bjauri, įžeidžianti, taip pat yra ir labai vertinga pamoka Lietuvai, iki šiol tikėjusiai, kad tapus vakarietiškų bendrijų – ES, NATO – nare įgijamos ne tik tos pačios pareigos, bet ir teisės, kad narystė taip siektuose klubuose automatiškai reiškia ir lygiavą su jos senbuviais.

Taip nėra ir niekada nebuvo: visa ilgametė Europos istorija yra stipresniojo, galingesniojo, turtingesniojo viršenybės liudijimas, o Rusija, dabar pasodinusi Europą ant savo dujų ir naftos vamzdžių, Senajame žemyne turi daugiau teisių, nei kažkur periferijoje egzistuojanti ir nieko neturinti Lietuva – nors formaliai ir priklausanti Europos šeimai. Tai, kas prieš gerą savaitę sukrėtė visą Lietuvą – pačiame Europos viduryje į laisvę paleistas mūsų naujausių dienų istorijos didžiausią priešą įkūnijantis KGB smogikų būrio vadas – Europoje nesukėlė beveik jokio atgarsio. Vos viena kita neutrali žinutė Europos valstybių žiniasklaidoje ir absoliučiai politiškai korektiškas už teisingumą atsakingos eurokomisarės pareiškimas, esą teisinis incidentas yra dvišalis Lietuvos ir Austrijos reikalas – tai viskas, ko tesulaukė emocijomis kunkuliuojanti Lietuva. Tiesa, dar buvo greitas ir solidarus kaimynių Latvijos ir Estijos protestas – bet ar ne dėl to, kad tai šalys, savo nepriklausomybę išsikovojusios tuo pat metu ir iš to paties priešo? Kiek vėliau palaikančios Lietuvą pareiškė ir Lenkija bei Čekija – vėl to paties regiono atstovės, kurioms taip pat rūpi, kaip suformulavo Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas, kad “tie, kas atsakingi už smurtines žmonių mirtis diktatūros laikotarpiu Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teisingumą”.

Darbus Austrijos ir Rusijos duetas

Lietuva šioje situacijoje darė ir tebedaro tai, ką privalo daryti kiekviena save gerbianti ir savo teises ginanti valstybė. Šį kartą nebuvo nė kvapo mums taip būdingų mandagių, apgalvotų ir esmę visiškai paskandinančių eurobiurokratinių formuluočių ir jau tą pačią dieną, kai sužinojo apie 62 metų Michailo Golovatovo paleidimą – nors buvo šeštadienis ir nors teisininkai paprastai taip kategoriškai nekalba – Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera kalė tiesiai į kaktą: Austrija šiurkščiai pažeidė ES teisės aktus ir prie to prisidėjo politikai.

Kokie ir kaip – detalės viešumon pradėjo lįsti iš karto po incidento, tebelenda iki šiol. “Lietuvos ryto” televizijos šaltinių teigimu, netrukus po KGB karininko sulaikymo Austrijos kancleriui Werneriui Faymannui skambino pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, o opozicinės Austrijos žaliųjų partijos atstovas, parlamentaras Peteris Pilzas sako, kad Vienoje buvo skubiai surengtas slaptas pasitarimas ir suformuota strategija, kaip leisti M.Golovatovui išvykti į Rusiją, vengiant diplomatinio konflikto su šia šalimi.

Detalių dosnus ir pats M.Golovatovas, Rusijos žiniasklaidai papasakojęs, kad jį sulaikė austrų teisėsaugininkai su juo elgėsi korektiškai ir net lojaliai, o netrukus po sulaikymo į oro uostą prisistatęs Rusijos ambasadorius ne tik išsiuntė šifruotus pranešimus atitinkamoms Rusijos žinyboms, bet ir palaikė nuolatinį ryšį su Austrijos prokuratūra, kartu užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministerija.

Iš plepiojo M.Golovatovo pasakojimų matyti, kad kol Vienoje jau virė intensyvus rusų ir austrų bendradarbiavimas, Lietuvoje apie jos daug metų ieškomo nusikaltėlio sulaikymą dar nė nebuvo žinoma – mūsų šalis buvo informuota kur kas vėliau, jau naktį (kaip teigia Austrijos teisingumo ministerija), arba tik kitos dienos ryte (kaip tvirtina Lietuvos generalinė prokuratūra).

Visą įvykių chronologiją atidžiai sekantis ir analizuojantis Tarptautinės teisės ekspertas, Teisės instituto darbuotojas dr. Petras Ragauskas daro išvadą, kad Austrijos teisėsaugininkai sugebėjo sumaniai paspęsti lietuviams kolegoms spąstus ir dabar mums labai sunku įrodyti, kad austrai pažeidė teisės raidę. “Mums nuo pat pradžių reikėjo vykdyti ekstradicijos, o ne Europos arešto orderio, kuriam Austrija yra pasilikusi išimtį netaikyti šios tvarkos nusikaltimams, padarytiems iki 2002 m., procedūrą. Dabar likome bjauriai apgauti, tačiau tegalime apeliuoti į pažeistą europiečių partnerystės, draugystės, bet ne teisinį principą”, – mano teisininkas.

Lietuvos teisingumo ministras Remigijus Šimašius atkreipia dėmesį, kad iki šiol Austrija taikė kitokią nei M.Golovatovo atveju praktiką: ji jau yra ne kartą sulaikiusi kitų šalių ieškomus nusikaltėlius, remdamasi jų išduotu Europos arešto orderiu. Labai ryškus toks pavyzdys – jau daugiau nei keturis mėnesius Vienoje kalinamas buvęs Bosnijos armijos generolas Jovanas Divjakas, kurio arešto orderį buvo išdavusi Serbija. “Ši byla pagal savo aplinkybes yra analogiška mūsiškei, bet austrams čia nekliūva tai, kad nusikaltimas taip pat padarytas dar iki 2002 m.”, – pabrėžia ministras.

Tačiau P.Ragauskas teigia, kad tai, jog Austrija iki šiol taikė vienokią arešto orderio taikymo praktiką, o M.Golovatovo atveju pasirinko kitokią taktiką, neleidžia Lietuvai kaltinti jos teisės pažeidimais. “Akivaizdu, kad mūsų prokurorai turėjo lūkesčių, jog austrai kolegos elgsis taip pat, kaip iki šiol, tačiau pastarieji šį kartą pasinaudojo proga paraidžiui taikyti pasiliktą išimtį – deja, ne mūsų, o Rusijos naudai”, – komentuoja teisininkas.

Pasiekti savo tikslų

Apmaudu, kad Lietuvą šį kartą apgavo draugu laikyta kita ES narė, kraujas verda stebint triumfuojančią ir iš mūsų laisvės kovų aukų toliau besityčiojančią Rusiją, tačiau kaip elgtis ir ko siekti toliau, kad iš šios situacijos Lietuva išeitų sustiprėjusi ir pelniusi ne emociškai isterikuojančios, o savo teises oriai apgynusios šalies vardą?

“Mes galime ne tik apsiginti patys, bet ir padėti visai ES, priversdami ją dar kartą peržiūrėti ir pataisyti ekstradicijos ir Europos arešto orderio tvarką – kad ateityje nebebūtų paleistas nei M.Golovatovas, nei kiti nusikaltimais žmogiškumui kaltinami asmenys”, – tikslus apibrėžia R.Šimašius. Anot jo, Lietuvai taip pat labai svarbu, kad šį kartą Austrija oficialiai pripažintų, kad ne viską padarė teisingai. “Tai išmuštų galimybę Rusijai žeminti Lietuvos teisinę sistemą ir kaltinti mus, esą nepagrįstai vykdome politinį persekiojimą”, – aiškina ministras.

Politologas Algis Krupavičius sako, kad ši įtempta situacija yra iššūkis Lietuvai įrodyti, kad ES girdimi ne tik didžiųjų, bet ir mažų valstybių balsai. “Turime dirbti nuosekliai, teisinius argumentus dėstyti ramiai, pripažinti savo teisines klaidas, bet kartu aiškiai įvardyti ir tas, kurias padarė Austrija ir sukūrė Europos arešto orderio spragos. Mes gavome istorinį šansą įrodyti, kad nė viena valstybė negali būti bereikšmis priedėlis prie dujų ir naftos vamzdžių, kad ir kokie sraunūs šie būtų”, – apibendrina politologas.

Rusiškas Austrijos spjūvis Lietuvai

Tags: ,


BFL

Per siūles dėl ekonominių priežasčių braškanti Europos Sąjunga Austrijos rankomis pademonstravo, kad ir didžiausia vertybe deklaruojama europiečių solidarumo dvasia taip pat tėra tuščia deklaracija.

Kažin, ar Lietuva galėjo tikėtis skaudesnio smūgio: amžinoje kovoje už savo laisvę ir teises su Rusija ją išdavė ir dar išsityčiojo Austrija – valstybė, priklausanti tai pačiai europiečių bendrijai.

Tačiau incidentas su Austrija, nors ir bjauri, įžeidžianti, taip pat yra ir labai vertinga pamoka Lietuvai, iki šiol tikėjusiai, kad tapus vakarietiškų bendrijų – ES, NATO – nare įgijamos ne tik tos pačios pareigos, bet ir teisės, kad narystė taip siektuose klubuose automatiškai reiškia ir lygiavą su jos senbuviais.

Taip nėra ir niekada nebuvo: visa ilgametė Europos istorija yra stipresniojo, galingesniojo, turtingesniojo viršenybės liudijimas, o Rusija, dabar pasodinusi Europą ant savo dujų ir naftos vamzdžių, Senajame žemyne turi daugiau teisių, nei kažkur periferijoje egzistuojanti ir nieko neturinti Lietuva – nors formaliai ir priklausanti Europos šeimai.

Apie tai, kas sukrėtė visą Lietuvą, daugiau skaitykite pirmadienį naujame “Veido” numeryje.

A. Ažubalis dėkoja Čekijai už solidarumą

Tags: ,


BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis liepos 22 dieną padėkojo Čekijos užsienio reikalų ministrui Karelui Schwarzenbergui už laiku pareikštą tvirtą Čekijos paramą Lietuvos pozicijai dėl Austrijos valdžios sprendimo paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą įtariamąjį Sausio 13-sios byloje.

„Nuoširdžiai dėkoju už svarbią paramą mūsų teisėtam ir morale paremtam siekiui atkurti istorinį teisingumą ir nubausti tuos, kurie dalyvavo karo nusikaltimuose ir nusikaltimuose žmogiškumui“, – rašome A. Ažubalio laiške Karelui Schwarzenbergui.

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, tokia Čekijos pozicija yra Europos solidarumo pavyzdys.

Austrijos skubotą sprendimą paleisti įtariamąjį A. Ažubalis ir K. Schwarzenbergas liepos 21 dieną aptarė per pokalbį telefonu. Čekijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad asmenys, atsakingi už diktatoriškų režimų nusikaltimus Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą.

„Kiekviena Europos šalis privalo jausti moralinę pareigą bendradarbiauti siekiant įgyvendinti šį teisingumą“, – teigiama pareiškime.

Moralinį imperatyvą patraukti atsakomybėn įtariamuosius Sausio 13-sios žudynėse pabrėžė ir ES šiuo metu pirmininkaujančio Lenkijos vadovybė.

„Asmenys, atsakingi už tragiškus 1991 metų sausio 13 dienos įvykius, turi būti pelnytai nubausti“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos komentare Austrijos žiniasklaidai. Lenkijos teisingumo ministras Krzysztofas Kwiatkowskis interviu Austrijos dienraščiui pareiškė, kad žvelgti į Sausio 13-ąją reikia ne tik iš teisinės, bet ir iš moralinės perspektyvos.

A. Ažubalis apgailestauja dėl Austrijos URM laiško

Tags: ,


BFL

Lietuvos ambasados Vienoje atstovui ketvirtadienio vakarą buvo įteiktas Austrijos užsienio reikalų ministerijos laiškas, adresuotas Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrams, kurio kopija siunčiama Europos teisingumo komisarei Vivijanai Reding (Viviane Reding) bei visų kitų Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrams.

“Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi. Taip pat jau esame viešai išsakę, kodėl šių teiginių Lietuva nelaiko argumentais”, – gautą laišką komentavo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pažymi, kad Lietuva ir toliau tikisi per įmanomai trumpą laiką sulaukti išsamaus Austrijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo į jai pateiktą notą bei eurokomisarės atsakymą į trijų Baltijos valstybių kreipimąsi, kurie adresatams buvo įteikti liepos 18-ąją.

Notoje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaujantis kokiais argumentais ir kodėl taip greitai priimtas sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.

Ministras kartoja tikintis, kad liepos 21 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministerijų sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė ištirs visas faktines aplinkybes dėl Michailo Golovatovo paleidimo incidento, tačiau pažymi, kad klausimas ir toliau bus keliamas Europos lygmeniu, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje.

A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad Lietuva gerai prisimena Austrijos palaikymą Lietuvai kovojant už nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais, ir ragina atskirti ilgalaikę partnerystę nuo tiesos paieškų konkrečiose teisinėse situacijose.

“Šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo ES teisę, pasirūpinti, kad visoje ES erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką ES gerai išmoktų. Pasimokymas iš klaidų turi sustiprinti ir suartinti ES partnerius. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už ES bei jos vertybes”, – teigė A. Ažubalis.

Lietuvos generalinė prokuratūra liepos 20-ąją informavo Austrijos teisingumo ministeriją, kad Lietuvai, kaip ir apie tai viešai kalbėjusiai V. Reding, yra žinoma, jog Austrijai galioja išlyga Europos arešto orderį taikyti tik nusikaltimams, padarytiems po 2002 metų rugpjūčio 7 d. Tačiau Lietuvai taip pat žinoma, kad, anot Austrijos Respublikos, tokiais atvejais Europos arešto orderis yra automatiškai laikomas prašymu dėl asmens ekstradicijos.

Vadinasi, sprendžiant M. Golovatovo klausimą turėjo būti taikomas ne tik Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir ES teisė bei Austrijos federalinių teisės normų dalimi esantys ir viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turintys ES ir (ar) tarptautinės teisės aktai: 1995 m. Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp ES valstybių narių, parengta vadovaujantis ES sutarties K.3 straipsniu ir 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos.

ELTA primena, kad šių metų liepos 14-ąją pagal 2010 m. spalio 18 d. Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio “Alfa” vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.

Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 m. sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys “Alfa” puolė Lietuvos valstybinę įmonę “Spauda”, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.

Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15-ąją M. Golovatovas buvo paleistas.

Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, bet ir kai kuriuose kitose ES šalyse. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis.

Konsultacijoms į Lietuvą atšauktas Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas.

Čekija parėmė Lietuvą dėl M. Golovatovo bylos

Tags: ,


REUTERS

Ketvirtadienį Čekija parėmė Lietuvą, protestuojančią prieš Austrijos valdžios sprendimą paleisti buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, kuris 1991 metais vadovavo televizijos bokšto šturmui Vilniuje.

“Asmenys, atsakingi už kitų žmonių mirtį diktatūrų laikais Vidurio ir Rytų Europoje, turi stoti prieš teismą. Teisingumo vardan moralinė kiekvienos Europos valstybės pareiga tokiais atvejais yra bendradarbiauti”, – sakoma oficialiame Čekijos URM pareiškime.

“Čekijos diplomatijos vadovas Karelas Švarcenbergas (Karel Schwarzenberg) šiuo klausimu kalbėjosi telefonu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu ir parėmė Lietuvos poziciją”, – sakė naujienų agentūros ČTK cituojamas Čekijos URM atstovas spaudai Vitas Kolaržas (Vit Kolar).

Anksčiau Lietuvą parėmė Latvija ir Estija.

Suomija panaikino Šengeno vizą M. Golovatovui

Tags: ,


AFP

Suomijos ambasada Maskvoje panaikino Šengeno vizą, išduotą buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui. Apie tai skelbiama Suomijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje, kuria remiasi “Lenta.ru”.

Atitinkamą sprendimą Suomija esą priėmė po to, kai sužinojo, kad Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį sulaikyti M. Golovatovą.

Šengeno viza buvusiam “Alfa” būrio vadui buvo išduota 2009-aisiais. Kad egzistuoja jo arešto orderis, ministerijos teigimu, Suomija sužinojo tik neseniai, kai kilo skandalas dėl jo paleidimo Austrijoje.

Suomijos teigimu, M. Golovatovas iki šiol galėjo laisvai lankytis Šengeno zonos šalyse, nes jos pavardė vizoje nesutapo su pavarde orderyje. Koks buvo skirtumas, nepatikslinama.

Lietuva M. Golovatovo arešto orderį išdavė 2010 metų spalį. Austrų žiniasklaidos teigimu, jis po to ne kartą nekliudomai lankėsi Europos šalyse (Kipre, Suomijoje, Čekijoje).

Lietuva įteikė notą Rusijai

Tags: ,


BFL

Lietuva įteikė notą Rusijai, kuria reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiamų teiginių. Taip pat prašoma paaiškinimo dėl galimo Rusijos poveikio Austrijos oficialioms institucijoms dėl Michailo Golovatovo paleidimo.

“Vakar užsienio reikalų viceministras buvo įpareigotas susitikti su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje ir įteikti jam Lietuvos užsienio reikalų ministerijos notą. Tas ir buvo padaryta. Notoje reiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialiame tinklalapyje paskelbtų tikrovės neatitinkančių ir įžeidžiančių teiginių. Notoje taip pat prašoma paaiškinimo dėl galimo Rusijos poveikio Austrijos oficialioms institucijoms dėl minėto įtariamojo paleidimo”, – teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis “delfi.lt” konferencijoje.

Jau anksčiau A. Ažubalis pranešimą yra pavadinęs menkinančiu Lietuvą ir iškraipančiu istoriją.

“Bent jau neigiamą foną kuriant apie šį apgailėtiną įvykį Rusijos diplomatinė tarnyba dalyvauja aktyviai”, – sakė A. Ažubalis žurnalistams trečiadienį.

Rusijos ambasadorius Austrijoje Sergejus Nečiajevas interviu naujienų agentūrai “Interfax” pareiškė, jog “nagrinėdama šį iš esmės išgalvotą orderį Austrijos teisėsauga pademonstravo aukšto lygio profesionalumą ir objektyvumą, neleido įvelti Austrijos į nešvarias politines intrigas trečios šalies nesąžiningų politikų, norinčių gauti dividendų, suvedant sąskaitas su savo istorine praeitimi”.

Į klausimą, ar Rusija darė Vienai politinį spaudimą sureguliuojant šį klausimą S. Nečiajevas atsakė, kad Rusija iš esmės nenaudoja tokio pobūdžio metodų, tuo labiau, jei omenyje turima draugiška šalis. “Kolegos austrai vadovavosi tik įstatymu, skirtingai negu kolegos lietuviai, kurie vietoj teisinių svertų naudojo politinius kanalus, įsikišo net užsienio reikalų ministras. Akivaizdu, jog Lietuvos laukia nelengvas ir ilgas kelias, kad ji pasiektų “senųjų europiečių”, konkrečiai – Austrijos, teisinės kultūros lygį”, – sakė S. Nečiajevas.

Austrijos prezidentas nemano, kad santykiai su Lietuva pablogės

Tags: ,


REUTERS

Po buvusio Rusijos KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo Austrijos federalinis prezidentas Heincas Fišeris (Heinz Fischer) pareiškė nemanąs, kad tai pakenks “ilgalaikiams santykiams su Lietuva”. Anot jo, Lietuva įsitikins, kad Austrija jokių piktų ketinimų ar ketinimų ką nors nuslėpti M. Golovatovo atveju neturėjo.

Ketvirtadienį laikraščiuose “Vorarlberger Nachrichten” ir “Tiroler Tageszeitung” pasirodžiusiame interviu H. Fišeris pabrėžė, kad jį asmeniškai domina ši tema, nes jis pats po 1991 metų įvykių lankėsi Vilniuje. Jis čia Vilio Branto (Willy Brandt) pavedimu vadovavo stebėtojų delegacijai ir todėl suprantąs, kad “tai Lietuvai buvo labai dramatiška situacija”.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...