Europos Komisija (EK) pirmadienį pareiškė palaikymą Prancūzijos sprendimui laikinai neįsileisti traukinių iš Italijos, kuriais atvyksta daug imigrantų iš Afrikos, sakydama, jog toks žingsnis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) taisyklių.

Bendrijos viduje stiprėjant konfliktui dėl ES atsako į krizę dėl pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, Italija apkaltino Paryžių, jog jo sprendimas blokuoti Ventimiljos-Mentono sienos perėją pažeidžia 27 šalių bloko nuostatas dėl laisvo asmenų judėjimo.

Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom) sakė, jog ją tenkina Prancūzijos paaiškinimas, jog praeitą savaitgalį įvestas traukinių eismo ribojimas, siekiant neleisti migrantams patekti į Prancūziją, buvo reikalingas viešajai tvarkai užtikrinti.

“Akivaizdu, kad jie turi teisę tai padaryti”, – komisarė sakė spaudos konferencijoje.

Italijos dienraštis “La Repubblica” pirmadienį citavo užsienio reikalų ministro Franco Frattini (Franko Fratinio) komentarus, kad Prancūzija peržengė leistiną ribą. Diplomatijos vadovas kaltino Paryžių pažeidinėjant ES Šengeno sutartį, kurią įpareigojančią užtikrinti laisvą asmenų judėjimą tarp ją pasirašiusių valstybių.

“Jeigu ši situacija išliks, sutaupytume laiko, paprasčiausiai pasakydami, kad keičiame savo nuomonę dėl laisvo (asmenų) judėjimo, kuris yra vienas iš esminių Sąjungos principų, – pareiškė F.Frattini. – Tačiau esame tikri, kad Prancūzija pasiaiškins”.

Per vizitą Bulgarijoje Prancūzijos vidaus reikalų ministras Claude’as Gueantas (Klodas Geanas) atkirto, kad Paryžius vadovavosi taisyklėmis.

“Mes laikėmės Šengeno sutarties raidės ir dvasios”, – pabrėžė jis.

Šis ginčas dėl migrantų, plūstančių iš Italijos, tikriausiai tėra įžanga į artimiausiomis savaitėmis numatomus įnirtingus debatus, kaip ES turėtų reaguoti į imigraciją iš Šiaurės Afrikos šalių, per kurias nusiritusi sukilimų banga daug žmonių paskatino ieškoti prieglobsčio ir geresnio gyvenimo Europoje.

Šį ginčą kursto Italijos reikalavimai, kad kitų ES šalių vyriausybės padėtų Romai didžiulio migrantų srauto problemą. Šiemet Italijos krantus pasiekė 26 tūkst. migrantų, pabėgusių nuo neramumų Tunise, Egipte ir Libijoje.

Šie Italijos reikalavimai ir Romos sprendimas suteikti migrantams laikinus leidimus keliauti Bendrijoje išprovokavo neigiamą kitų ES šalių reakciją. Bendrijos narių vyriausybės baiminasi pasirodyti pernelyg atlaidžios tuo metu, kai didėja rinkėjų priešiškumas į Europą plūstantiems atvykėliams.

Prancūzijos sraigtasparnių smūgiai iš dalies sugriovė Dramblio Kaulo Kranto (DKK) lyderio Laurento Gbagbo (Lorano Gbagbo) rezidenciją Abidžano mieste, pirmadienį pranešė vienas jam ištikimas ministras.

“Kelias pastarąsias valandas Prancūzijos kariniai sraigtasparniai šaudė į Laurento Gbagbo rezidenciją ir ją iš dalies sugriovė”, – jaunimo reikalų ministras Charlesis Ble Goude (Šarlis Blė Gudė) sakė Prancūzijos televizijai “France 24″.

Jungtinių Tautų (JT) ir Prancūzijos pajėgos praeitą naktį atakavo L.Gbagbo šalininkų pozicijas, atsakydamos į vieno prabangaus viešbučio, kuriame įsikūręs tarptautinės bendruomenės pripažįstamo DKK prezidento Alassane’o Ouattaros (Alasano Vataros) štabas, apšaudymą.

JT misijos Dramblio Kaulo Krante (UNOCI) atstovas sakė, jog taikdariai ir šioje šalyje dislokuoto Prancūzijos karinės misijos “Licorne” (“Vienaragis”) kariai siekia sunaikinti sunkiuosius ginklus, kuriuos L.Gbagbo šalininkai naudojo prieš civilius gyventojus.

L.Gbagbo rezidencija buvo apšaudyta raketomis sekmadienį prieš 23 val. vietos (pirmadienį 2 val. Lietuvos laiku), sakė vienas šiai operacijai artimas šaltinis. Smūgių taikiniais taip pat tapo prezidentūros pastatas ir kareivinės.

Tačiau Ch.Ble Goude, kuris garsėja kaip L.Gbagbo “gatvių generolas” dėl savo gebėjimo įkvėpti mases, neigė, jog lyderio rezidencijoje esama kokių nors sunkiųjų ginklų.

“Mes smerkiame Prancūzijos intervencionizmą, jos agresyvųjį rasizmą. Sunkieji ginklai yra ne rezidencijoje”, – Ch.Ble Goude sakė telefonu iš nežinomos vietos.

JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) patvirtino nurodęs surengti ataką ir pakartojo anksčiau išsakytus kaltinimus, jog L.Gbagbo stovykla pasinaudojo praeitą savaitę lyderio pateiktu pasiūlymu surengti derybas, kad “pergrupuotų savo pajėgas ir perkeltų sunkiuosius ginklus”.

Mano “gerasis draugas” Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) “išprotėjo”, antradienį interviu Vokietijos televizijai pareiškė Libijos lyderis Muamaras Kadhafis (Muamaras Kadafis).

“Jis yra mano draugas, bet manau, kad jis išprotėjo. Jis serga psichologine liga”, – sakė M.Kadhafi interviu, kurį vėliau antradienį turėtų transliuoti RTL televizija.

“Taip kalba jam artimi žmonės. Jo patarėjai sako, kad jis kenčia dėl psichologinės ligos”, – sakė jis.

Neseniai Prancūzija paragino surengti antskrydžius prieš M.Kadhafi pajėgas ir pripažinti opozicijos suformuotą tarybą vienintele teisėta Libijos žmonių atstove.

M.Kadhafi pastarojo mėnesio įvykius šalyje laiko “nereikšmingu įvykiu, kuris netrukus pasibaigs. Anot jo, per susirėmimus žuvo “tik 150 ar 200… (žmonių) ir pusė jų priklausė saugumo pajėgoms”.

“Jie žuvo, kai buvo puolamos policijos nuovados. Parodykit tuos tūkstančius žmonių, kurie esą žuvo”, – cituodama Libijos vadovą nurodo RTL.

“Libijoje nėra jokių demonstracijų. “Al Qaeda” nerengia protestų, jie niekada jų nerengia. Osama bin Ladeno ginkluotos gaujos ir samdiniai rytuose bus sunaikinti ir vėl viskas sugrįš į įprastas vėžes, – tvirtino M.Kadhafi. – Didžiojoje šalies dalyje viskas normalu. Viskas ramu”.

Libijos lyderis interviu prisipažino nebepasitikintis Vakaruose niekuo, išskyrus Vokietiją.

“Mes daugiau nebetikime jų ambasadoriais, jie prieš mus susimokė. Mes nebepasitikime jų firmomis”, – sakė M.Kadhafi.

“Mes ruošiamės dabar investuoti Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje. Štai kur bus investuoti mūsų pinigai. Naftos kontraktai dabar atiteks Rusijos, Kinijos ir Indijos firmoms, – sakė Libijos lyderis. – Vakarus galite pamiršti!”.

Prancūzijoje pirmadienį prasideda mėnesį truksiantis Jacques’o Chiraco (Žako Širako) teismo procesas dėl korupcijos, kai jis dešimtajame dešimtmetyje užėmė Paryžiaus mero postą.

J.Chiracas yra pirmasis buvęs Prancūzijos valstybės vadovas, kuriam tenka stoti prieš teismą.

78 metų buvęs prezidentas, kuris nepaisant kaltinimų toliau yra viena populiariausių politinių figūrų Prancūzijoje, kaltinamas tuo, kad 1977-1995 metų laikotarpiu, kai užėmė Paryžiaus mero postą, naudojo valstybės pinigus mokėti žmonėms, kurie dirbo jo partijai.

Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste, J.Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė), vis dėlto pasivijo buvusį prezidentą.

Tačiau bylos nagrinėjimas gali būti skubiai sustabdytas, jei vieno iš J.Chiraco bylos atsakovų advokatui pavyks pasiekti, kad procesinis klausimas būtų perduotas svarstyti Prancūzijos konstituciniam teismui.

J.Chiracas, kurį tarptautinėje arenoje labiausiai išgarsino jo griežtas nepritarimas 2003 metų JAV vadovaujamai invazijai į Iraką, griežtai neigia ką nors žinojęs apie neteisėtus mokėjimus Paryžiaus miesto rotušėje, o jo advokatai kaltina magistrato teisėjus, esą jie padeda vykdyti slaptą politinę darbotvarkę.

J.Chiracas sietas su virtine korupcijos skandalų, tačiau nė karto nebuvo nuteistas.

Jei bus pripažintas kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, tarp kurių yra kaltinimas dėl valstybės lėšų grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu, buvusiam valstybės vadovui gresia iki dešimties metų kalėjimo ir 150 tūkst. eurų bauda.

Per pirmąjį teismo posėdį, kuris prasidės 13 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku, pirmininkaujantis teisėjas Dominique’as Pauthe (Dominikas Potė) turėtų išspręsti procedūrinius klausimus.

J.Chiraco pirmasis pasirodymas teisme numatytas antradienį, kai jam teks atsakyti į teisėjo klausimus, nurodė teismas.

Teismo procesas Paryžiuje rengiamas į vieną sujungus dvi atskiras bylas – vieną jų 1995 metais pradėjo magistrato teisėjai Paryžiaus priemiestyje Nantere, o kita buvo pradėta 1998-aisiais pačioje sostinėje.

Byloje kalbama apie septynias fiktyvias darbo vietas, dėl kurių J.Chiracas kaltinamas interesų konfliktų, bei dar 21 kitą darbo vietą, dėl kurių buvusiam valstybės vadovui pareikšti kaltinimai dėl valstybės lėšų grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu.

Kartu su J.Chiracu prieš teismą turi stoti dar devyni asmenys, kurie kaltinami arba tuo, jog buvo fiktyviai įdarbinti, arba tuo, kad pasipelnė iš Paryžiaus miesto rotušėje fiktyviai įdarbintų žmonių.

J.Chiracas sekmadienį duodamas interviu radijui “Europe 1″ atsisakė kalbėti apie prasidedantį teismo procesą. Jis tik pareiškė, jog jaučiasi “taip gerai, kaip galima” susiklosčius tokiai padėčiai.

Prancūzija antradienį pasirašė pelningą sutartį dėl keturių “Mistral” klasės karo laivų pardavimo Maskvai, iš kurių du bus pastatyti Rusijoje, nors šiam žingsniui griežtai priešinasi Baltijos šalys.

Sutartis dėl jūrų desanto atakos laivų bus pirmasis tokio lygio NATO technologijų pardavimas Rusijai.

Kai kurie NATO sąjungininkai, ypač Lietuva, Latvija ir Estija, reiškia susirūpinimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų šalių įranga.

Susirūpinimą dėl šio sandorio taip pat pareiškė Lenkija ir Gruzija, kuri itin pažymėjo Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiojo vado admirolo Vladimiro Vysockio pareiškimą, kad jeigu Maskva būtų turėjusi “Mistral” per konfliktą su Gruzija 2008 metais, desantą iš Novorosijsko į Abchazijos pakrantę būtų buvę galima atsiųsti kur kas greičiau.

Nutekinti diplomatiniai dokumentai rodo, kad JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) taip pat išsakė Vašingtono nuogąstavimus per pernai vykusį vizitą Paryžiuje.

“Mistral” pardavimo sutartis buvo pasirašyta Sen Nazero mieste. Būtent šiame Prancūzijos vakaruose esančiame uostamiestyje yra įsikūrusi karo laivų statykla STX, kur šie laivai bus statomi bendradarbiaujant su Prancūzijos karinius užsakymus vykdančia valstybine įmone DCNS.

Sandorį per ceremoniją, kurioje dalyvavo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), pasirašė Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas ir Prancūzijos gynybos ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė).

“Abiejų šalių vyriausybės susitarė suteikti visą pagalbą statant du (karo laivus) Prancūzijoje, o dar du – Rusijoje”, – sakoma bendrame abiejų šalių pranešime, kurį paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

N.Sarkozy sakė Sen Nazero laivų statytojams, kad ši sutartis užtikrina 6 mln. darbo valandų ir 1 500 darbo vietų ilgiau nei ketveriems metams.

Praeitą mėnesį paskelbtame ankstesniame susitarime buvo kalbama apie dviejų “Mistral” statybą Sen Nazere ir užsimenama apie galimybę pastatyti dar du šios klasės laivus.

Antradienį atskleistoje sutartyje nenurodoma, kokias technologijas Prancūzija perduos Maskvai, kad Rusija galėtų pati statyti šiuos laivus, taip pat neminima, kiek iš viso laivų bus parduota.

Prancūzija nuo 2009 metų derasi su Rusija dėl “Mistral” pardavimo. Kiekvienas iš šių laivų kainuoja apie 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).

Rusijos valstybinės laivų statybos įmonės OSK vadovas Romanas Trocenka sakė naujienų agentūrai “Interfax”, kad buvo susitarta, jog vieno laivo kaina “neviršys 600 mln. eurų (2,7 mlrd. litų)”.

STX nurodė, kad pirmasis “Mistral” bus pastatytas 2013 metų gruodį ir kad 80 proc. statybos darbų bus atliekama Prancūzijoje, o kiti 20 proc. – Rusijoje.

“Mistral” klasės laivai gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie šimtą kitų mašinų ir 450 karių. Juose įrengiamos visavertės vadavietės ir 69 vietų ligoninės.

Žymus JAV respublikonas senatorius Johnas McCainas (Džonas Makeinas) antradienį griežtai pasmerkė Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai keturis modernius karo laivus ir pavadino tai “grėsme kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams”.

“Aš griežtai prieštarauju Prancūzijos (sprendimui) parduoti “Mistral” Rusijai”, – sakė J.McCainas apie sandorį, kuris sukėlė griežtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepritarimą bei didelį Vašingtono susirūpinimą.

“Šis laivas kelia grėsmę kai kuriems Amerikos draugams ir NATO sąjungininkams; aš nerimauju, kad šis sprendimas gali tapti nemaloniu precedentu NATO organizacijoje dėl modernių ginklų pardavimo Rusijos vyriausybei”, – sakė J.McCainas.

Neformaliame užsienio politikos strategų susitikime Trakuose dalyvavę ekspertai sutartinai klaida pavadino NATO narės Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai karo laivus “Mistral”, galinčius savarankiškai vykdyti karines operacijas iš jūros į krantą.

Ekspertai žurnalistams sakė, jog tai neteisingas sprendimas nepaisant Vakarų vykdomos perkrovimo politikos su Rusija.

“Aš manau, kad tai klaida, sakiau tai viešai ir taip manau. Reikia geresnių būdų siekiant subalansuoti strateginius interesus siekiant bendradarbiavimo su Rusija ir šalių kaip Lietuva, Latvija ar Estija susirūpinimą”, – šeštadienį pasibaigus vadinamajam “Sniego susitikimui” žurnalistams sakė Europinių reformų centro Londone atstovas Tomas Walasekas.

Pasak jo, ir amerikiečiai ir prancūzai yra teisūs norėdami bendradarbiauti su Rusija, o Vidurio Europa iš to taip pat turi naudos,

“Dėl perkrovimo Rusija yra šiek tiek mažiau agresyvi nei praeityje. Tačiau vykdant perkrovimą įskaitant ir prekybos ginklais pradžią būtina atsižvelgti į Vidurio Europos šalių susirūpinimą. Manau, su “Mistral” pardavimu yra nužengta per toli. Ne taip reikia balansuoti tarp perkrovimo ir solidarumo”, – kalbėjo T.Walasekas.

Jam antrino ir JAV analitinio centro “Rand Corporation” ekspertas Europos saugumo srityje Stephenas Larrabee (Stivenas Larabis).

“Aš manau, tai klaida. (…) Nesakau, kad neturime bendradarbiauti su Rusija, manau, kad turime. Bet jei ketini parduoti tokią ginkluotę, turi ją parduoti partneriui. O kryptys, kuriomis juda Rusijos užsienio ir vidaus politika, kelia labai daug rimtų susirūpinimų dėl tokio pobūdžio partnerystės su Rusija”, – sakė analitikas.

Pasak jo, šis sandoris sukėlė daug susirūpinimo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Vakaruose, įskaitant ir JAV. S.Larrabee teigimu, nors Vašingtonas formaliai ir neprotestavo prieš “Mistral” pardavimą, susirūpinimas dėl šio sandorio vers permąstyti politiką, kad panašių pardavimų daugiau neįvyktų.

2010 metų gruodžio mėnesį žiniasklaida pranešė, kad Rusija sumokės Prancūzijai 1,37 mlrd. eurų (4,73 mlrd. litų) už du “Mistral” klasės karo laivus, kuriuos Maskva susitarė įsigyti iš Paryžiaus

Sutartis, pagal kurią abi šalys planuoja šiuos laivus statyti bendromis jėgomis, yra pirmasis atvejis, kai Rusijai parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos.

Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė šį sandorį anksčiau taip pat yra pavadinusi klaida.

“Mistral” klasės laivas gali nešti iki 16 sraigtasparnių, keturis jūrų desanto laivus, 13 tankų, apie 100 kitų transporto priemonių ir 450 karių. Jame sudarytos visos sąlygos koordinuoti karines operacijas, taip pat įrengta 69 vietų ligoninė.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį “didele klaida” pavadino Prancūzijos sprendimą parduoti Rusijai “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus.

Ministrė sakė, jog kol kas neturi patvirtinimo apie šį sandorį iš oficialių šaltinių.

“Komentuojant tai, kas yra paskelbta viešai, tai iš tikrųjų atrodo, kad įvyko beprecedentis sandoris, kuomet NATO ir Europos Sąjungos valstybė parduoda itin sudėtingą ir puolamąją ginkluotę trečiajai šalia, valstybei, kurios demokratijos lygis nėra toks, dėl kurio būtų visiškai ramu. Aš manau, kad tai yra didelė klaida”, – BNS pirmadienį sakė R.Juknevičienė.

Pasak jos, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų neatrodo, kad būtų atsižvelgta į Baltijos šalių išsakytus nuogąstavimus dėl šių laivų pardavimo.

“Žinoma, vienas ar du laivai jėgų balanso regione nelabai pakeis, nes mes esame NATO nariai ir turime visas Aljanso garantijas. Tai daugiau yra politinis klausimas, susijęs su principu. (…) Kiek man žinoma, kai kurios NATO valstybės kėlė šį klausimą ir Prancūzijai kėlė gana aukštu lygiu, ir mes, Baltijos valstybės, kėlėme, bet, deja, likome gana vienišos”, – kalbėjo ministrė.

Prancūzija ir Rusija susitarė kartu statyti du “Mistral” klasės vadovavimo ir jūrų desanto laivus dėl dar dviejų tokių laivų statybos bus svarstoma vėliau, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) kanceliarija.

Pagal šią sutartį Rusijai pirmąkart bus parduodamos tokio aukšto lygio NATO karinės technologijos, o kitos Aljanso sąjungininkės išreiškė nerimą dėl Rusijos apginklavimo šiuolaikiška Vakarų technika.

Rusija nusprendė įsigyti prancūzų karo laivų po to, kai Prancūzija anksčiau šį mėnesį per vizitą Maskvoje pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi perduoti karines technologijas, jeigu laimėtų konkursą.

Paryžiaus ir Maskvos derybos buvo kelis mėnesius įstrigusios dėl technologijų perdavimo klausimo.

Prancūzija pradėjo derybas su Rusija praeitais metais, tikėdamasi parduoti Maskvai modernų “Mistral” klasės laivą, kainuojantį apie 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).

Prancūzijos automobilių gamintoja “Peugeot” pirmadienį pareiškė, jog pardavimai Kinijoje per penkerius metus gali išaugti tris kartus ir pralenkti pardavimus namų rinkoje.

“Peugeot” tikisi 2015 metais Kinijoje parduoti apie 500 tūkst. automobilių, palyginti su 150 tūkst. šiemet, sakė bendrovės atstovas Kinijoje Timothy’is Zimmermanas (Timotis Zimermanas).

Tuo tarpu Prancūzijoje pardavimai po penkerių metų sieks apie 400 tūkst., prognozuoja bendrovė.

Manoma, jog šiemet automobilių pardavimai Kinijoje išaugs 25 proc. iki 17 mln. automobilių. Pernai automobilių pardavimai padidėjo 45 proc. iki 13,64 mln. ir pralenkė JAV.

“Amazon” atsisakė talpinti savo serveriuose “Wikileaks” failus, paklusdama JAV politiniam spaudimui, kai šis tinklalapis paviešino dalį iš daugiau nei 250 tūkst. įslaptintų Vašingtono diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kaip manoma, nutekintų vieno nepatenkinto amerikiečio kariškio.

Dabar dalis tinklalapio yra Prancūzijoje veikiančiuose interneto paslaugų tiekėjo OVH serveriuose, taip pat Švedijoje veikiančiose tarnybinėse stotyse, rodo interneto prisijungimų analizė.

Šį faktą patvirtino vienas “WikiLeaks” šaltinis, tačiau jis perspėjo, kad tokia padėtis tikriausiai truks neilgai.

“WikiLeaks” kelias dienas gana reguliariai keitė šalis ir serverius, nes jis tapo kelių interneto atakų taikiniu, todėl nežinia, ar rytoj jis nebus perkeltas kitur”, – sakė šaltinis.

OVH atsisakė patvirtinti, ar “WikiLeaks” failai talpinami šios bendrovės serveriuose, kai buvo apie tai užklausta naujienų agentūros AFP.

“WikiLeaks” sekmadienį ir pirmadienį informavo tapusi masinių paskirstyto atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial od Service, DDoS) kibernetinių atakų taikinių, kuriomis siekta tinklalapį sugadinti arba sulėtinti jo veiklą.

Paprastai DDoS atakoms pasitelkiami daugybė interneto “zombių” – virusais užkrėstų kompiuterių, kuriems siunčiamos komandos vienu metu mėginti prisijungti prie tinklalapio, tokiu būdu smarkiai apkraunant jo serverius arba juos visiškai išjungiant.

Prancūzijos parlamente patvirtintas pensijų reformos įstatymas, kuris, kaip tikimasi, įsigalios trečiadienį (spalio 27 dieną), todėl, anot darbo ministro Erico Woertho (Eriko Verto), profesinėms sąjungoms belieka atsisakyti naujų protesto akcijų.

“Aš suprantu, kai demonstracijos vyksta iki balsavimo dėl įstatymo, kad būtų padaryta pataisų. Tačiau, kai įstatymas patvirtintas parlamente, jis neišvengiamai įsigalioja. Tokia yra demokratijos esmė”, – pareiškė jis laikraščiui “Le Figaro”.

E.Woerthas išpeikė opozicijos elgesį Senate, kai mėginta kuo labiau ištęsti reformos projekto svarstymą.

“Siekti tęsti debatus, neturint jokio konkretaus tikslo – beprasmiška iniciatyva, – nurodė jis. – Tikimasi, kad įstatymas įsigalios trečiadienį”.

Reformos projektas, kuriame be kita ko numatyta, jog išėjimo į pensiją amžius bus ne 60 o 62-eji metai, sukėlė daugelio prancūzų nepasitenkinimą. Ilgiau kaip savaitę šalyje vyksta protesto akcijos. Dėl streikų buvo blokuojamas naftos perdirbimo įmonių darbas ir degalų tiekimas.

Darbo ministras priminė, kad tokia “blokada” yra “rimtas pažeidimas, o ne piliečių teisė”.

“Le Figaro” taip pat rašoma, kad dauguma prancūzų supranta, jog profesinėms sąjungoms reikėtų pagalvoti apie protesto akcijų nutraukimą. Laikraščio surengta nuomonių apklausa parodė, kad už streikų nutraukimą po to, kai įstatymas įsigalioja, pasisako 56 proc. šalies gyventojų.

Penktadienį vakare Senatas 177 balsais prieš 153 pritarė reformos įstatymui, kuriam rugsėjo 15 dieną 329 balsais prieš 233 pritarė ir Prancūzijos parlamento žemieji rūmai – Nacionalinė asamblėja.

Beliko suderinti žemųjų ir aukštesniųjų rūmų priimtus įstatymo tekstus ir galutinai patvirtinti spalio 27 dieną.

Prancūzijos valdžia žada artimiausiu metu normalizuoti dėl protesto akcijų sutrikusį degalų tiekimą į degalines, praneša radijo stotis “France Info”.

Finansų ministrė Christine Lagarde (Kristin Lagard) žada, kad padėtis bus “normalizuota per kelias dienas”.

Paskutiniais duomenimis, Prancūzijoje neveika apie 3,2 tūkst. degalinių. Dėl nesibaigiančių protesto prieš pensijų reformos projektą akcijų degalų atsargos į šias degalines nebetiekiamos. Be to, yra rizika, kad artimiausiu metu kuro atsargos išseks dar 1,7 tūkst. degalinių.

Prancūzijos vyriausybė naktį iš antradienio į trečiadienį pasiuntė policiją išardyti barikadų, kurias pastatė tris dideles degalų bazes blokuojantys protestuotojai, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministras Brice’as Hortefeux (Brisas Hortefė).

Scanpix

“Praeitą naktį nutraukėme trijų didelių degalų bazių – La Rošelės, Donžo ir Le Mano – blokadą”, – nurodė ministras.

B.Hortefeux pridūrė, kad sėkmingi pareigūnų veiksmai atvėrė galimybę išvežti į degalines milijonus litrų degalų.

Prancūzijoje dėl protestuotojų veiksmų apie 4 tūkst. degalinių liko be atsargų.

Trečiadienį protestai bus tęsiami jau septintą dieną iš eilės, tačiau tikimasi, kad šalyje bus iš dalies atkurtas traukinių eismas.