Classmates in school

Pagal tai, kaip technologijomis praturtintos aštuntokų ir vienuoliktokų pamokos, Lietuva sugebėjo aplenkti net Norvegiją, likusią antroje vietoje. Beje, mažiausiai galimybių prisiliesti prie IT per pamokas turi Italijos ir Graikijos moksleiviai. Tokie duomenys paaiškėjo po Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo.
Lietuvos mokytojai yra tarp pažangiausių vertinant ir tai, kokią laiko dalį jų pamokose sudaro mokymasis naudojantis IT. Pasirodo, bent ketvirtadalį pamokų pasitelkdami IT veda dagiau nei trečdalis visų šalies mokytojų, o tai vienas geriausių rezultatų Europoje.
Žinoma, viena yra mokytojų entuziazmas naudotis technologijomis, o visai kas kita – jų gebėjimas tai daryti. Deja, pagal mokytojų, gebančių naudotis IT per pamokas, procentą nesiekiame ES vidurkio, nors tokių mokytojų vis tiek ne taip jau mažai – nuo 56 iki 62 proc., nelygu kokio amžiaus vaikus jie moko.
Deja, nors technologijos Lietuvos mokyklose pritaikomos gana plačiai, šalies moksleiviai palyginti labai prastai parengiami galimiems interneto ir ypač socialinių tinklų keliamiems pavojams.
Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuva yra paskutinė Europoje pagal tai, ar moksleiviai mokomi atsakingai naudotis internetu ir socialiniais tinklais, nes tiek tarp ketvirtokų, tiek tarp aštuntokų ar vienuoliktokų Lietuvoje yra mažiausiai (atitinkamai 6, 9  ir 7 proc.) moksleivių, kurie mokykloje supažindinami su atsakingo naudojimosi socialiniais tinklais ir internetu principais.

Mergaitės moksleivės pasiekimais berniukus ypač lenkia per lietuvių kalbos pamokas, o kituose dalykuose skirtumai nėra ryškūs, rodo naujas tyrimas.

Europos Komisijos pirmadienį pristatytoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje bendrieji mergaičių pasiekimai yra aukštesni nei berniukų, tačiau situacija nėra vienoda atskirose ugdymo srityse.

“Aktualiausia ir susirūpinimą kelianti sritis – gerokai aukštesni mergaičių nei berniukų lietuvių gimtosios kalbos mokymosi pasiekimai”, – rašoma tiriamajame darbe, kuriame analizuojama, kaip sprendžiama lyčių nelygybės problema švietimo srityje.

Per tyrimą nustatyta, kad ypač žemi kaimo ar miestelių mokyklų berniukų lietuvių kalbos pasiekimai.

Matematikoje ir gamtos moksluose, anot tyrimo, mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumai nėra akivaizdūs.

Statistika rodo, kad 2007 metais bendrojo lavinimo mokyklos kursą kartojo apie 1 proc. visų moksleivių, tarp kurių mergaitės sudarė apie 30 procentų.

Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje aiškius lyčių skirtumus renkantis specialybes.

“Visuose – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų – lygmenyse Lietuvoje egzistuoja moterų ir vyrų segregacija pagal studijuojamas specialybes”, – rašoma tyrime.

Rezultatai rodo, kad moterys sudaro tik apie dešimtadalį tokiose studijų srityse kaip saugos, transporto paslaugos, inžinerija, kompiuterija. Taip pat moterys buvo mažuma (apie penktadalis) tarp studijuojančiųjų paslaugų asmenims bei architektūros ir statybos studijų srityse.

Tyrimo autorių teigimu, lyčių lygybės politika švietime Lietuvoje palaipsniui formuojasi.

Pirmadienį Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos susirinkę buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai ragino ministeriją atkreipti dėmesį į esą netinkamą ir pernelyg menką šalies moksleivių mokymą apie Lietuvos partizaninį bei rezistencinį periodą.

Į vidurdienį prasidėjusį piketą susirinko apie 30-40 vyresnio amžiaus žmonių, jie giedojo tautiškas dainas, per megafoną kreipėsi į susirinkusiuosius, laikė plakatus su užrašais “Reikalaujam pasipriešinimo istorijos egzamino mokykloje”, “Su mumis prezidentė”. Tarp jų buvo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Seime Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.

Pasak vieno iš akcijos rengėjų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos (LPKTB) valdybos pirmininko Vyto Miliausko, susirinkta prie ministerijos, nes esą “Lietuvos istorijoje yra balta dėmė – pokario istorijos dėstymas mokykloje”.

“Labai prastai dėstomas yra partizaninis, rezistencinis judėjimas, kurio metu galvas padėjo per 20 tūkst. žmonių, o apie tai šiuolaikinis mokinys praktiškai nieko nežino”, – BNS sakė V.Miliauskas.

Pasak LPKTB atstovo, dabartiniai mokiniai veikiausiai žino, kas toks buvo Antanas Sniečkus (Lietuvos komunistų partijos vadovas – BNS), tačiau tikrų patriotų nežino. Anot jo, mokymą apie pokario judėjimą reikėtų praplėsti ir įvesti įskaitinį egzaminą, kad esą mokiniai tikrai išmanytų minėtąjį periodą.

Jis tvirtino, kad kreipimasis su minėtais reikalavimais bus įteiktas švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, kitiems valdžios atstovams.

Anot pašnekovo, tarp susirinkusiųjų – ne tik LPKTB, bet ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Laisvės kovotojų, Sąjūdžio atstovai.

Patvirtintas pedagogikos studijų motyvacinis testas stojantiesiems į pedagogikos bakalauro studijas aukštosiose mokyklose.

Papildomas testas būsimiesiems pedagogams įvedamas nuo šių mokslo metų siekiant stiprinti mokytojų rengimą. Stojantiems į koleginių ir universitetinių studijų programas bus taikomas toks pat motyvacijos įvertinimas.

„Turima statistika ir atlikti pedagogines studijas baigusių absolventų darbinimosi rodikliai rodo, kad dauguma studentų vėliau nesirenka mokytojo ar socialinio pedagogo darbo. Tai aiškintina ne nusivylimu studijomis, o nemotyvuoto stojimo pasekme, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Kita vertus, būtent mokytojas yra bendrojo lavinimo ir jauno žmogaus ugdymo pagrindinis atramos taškas. Todėl reikia imtis visų veiksmų, kad pedagogų rengimas būtų kokybiškas, o studijas rinktųsi motyvuoti būsimieji mokytojai.“

Motyvacijos įvertinimas susidės iš dviejų dalių – apklausos raštu ir pokalbio. Jo turinį sudarys apibendrinti klausimai. Raštu bus prašoma pagrįsti numatomos profesinės veiklos srities pasirinkimą, atskleisti savo buvusią ar esamą veiklą mokykloje ar kitose bendruomenėse. Pokalbio metu bus klausiama apie rinkimosi veiksnius, mokymo ir bendradarbiavimo patirtį, mokymosi sunkumų įveiką, profesinės veiklos įsivaizdavimą ateityje.

Vertinimo komisija, sudaryta iš specialistų psichologų ir aukštųjų mokyklų pedagogų, turės atsižvelgti, ar stojančiojo pasirinkimas yra paremtas patirtimi, kokios jo vertybinės nuostatos ir supratimas apie asmens orumą, ar yra atviras žmonių įvairaus pobūdžio skirtingumui, kaip nusiteikęs spręsti problemas ir suvokia asmeninę atsakomybę, kokia jo kalbinės raiškos kultūra ir gebėjimas bendrauti.

Nesiregistravę arba neatvykę į motyvacijos įvertinimą asmenys, negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programose, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija.

Bendrojo lavinimo mokyklose pirmų – dešimtų klasių mokiniai vadovėlius gauna nemokamai, o vienuoliktose-dvyliktose savo nuožiūra perka tik papildomam ugdymui reikalingas mokymosi knygas. Tokią tvarką nustato Švietimo įstatymo pakeitimo nuostata, kurią Seimas priėmė dar 2003 metais, ir jos neketinama keisti.

„Visuomenė yra klaidinama, teigiant, neva šiuo metu svarstomose Švietimo įstatymo pataisose numatoma atsisakyti mokyklų aprūpinimo nemokamais vadovėliais, – sako viceministras. – Ministerija nesiūlo ir neplanuoja keisti esamos tvarkos. Lėšos vadovėlių įsigijimui yra įskaičiuotos į kiekvieno mokinio krepšelį“.

V.Bacys pažymi, kad vyresnėms klasėms yra išleista po kelis vienos disciplinos vadovėlius. Norintieji mokytis papildomai, mokytojo rekomenduotus papildomus vadovėlius turi pirkti už savo lėšas.

„Nuo šių metų mokykloms suteikta teisė lanksčiau naudoti mokinio krepšelio lėšas, – primena viceministras. – Todėl esant poreikiui mokyklos gali papildyti savo vadovėlių fondą. Mokyklų tinklo optimizavimo patirtis liudija, kad racionaliai pertvarkius mokyklas, sutaupoma lėšų ir papildomai ugdymo literatūrai pirkti“.

Šiais mokslo metais vadovėliams ir mokymo priemonėms įgyti skirta 30 mln. Lt.

"Veido" archyvas

Moksleivių tėvai pastebi, kad vaikams, ypač pradinukams, eiti į mokyklą 8 val. per anksti, – jie neišsimiega ir būna pavargę. Bet absoliučioje daugumoje sostinės mokyklų pamokos prasideda 8 val., o štai Kaune – nuo pusės devynių.

Mokyklos turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada pradėti pamokas. Vilniaus šiuolaikinės mokyklos centro direktorius Vytis Buivydavičius tikina, kad šioje mokykloje pamokų laikas buvo nustatytas pasitarus su tėvais: pusę devynių patogu vaikus atvežti į mokyklą ir tiems, kas pradeda darbą anksčiau, ir tiems, kurie dirba nuo devynių. Be to, tokiu metu mažesnės spūstys gatvėse.

Kolegai antrina ir Kauno Pilėnų mokyklos direktoriaus pavaduotoja Anaita Blauzdžūnienė: “Pusė devynių – kaip tik. Vaikai spėja ir į popamokinio ugdymo užsiėmimus”.

Priminsime, kad nustatydamos pamokų pradžią, mokyklos turi paisyti higienos normų. O šios rekomenduoja, kad pamokos turi prasidėti ne anksčiau kaip 8 val., bet ne vėliau kaip 9 val. ryto. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė teigia, kad minėta higienos norma reglamentuoja pagrindinius udgymo reikalavimus, kurie gali turėti įtakos vaiko sveikatai, todėl ieškant optimalių darbo valandų ir buvo pasirinkta 8–9 valanda. Tačiau mokslininkė mano, kad 8 val. pradėti pamokas per anksti, nes pradinukams privalu miegoti dešimt, o paaugliams – devynias valandas.

“Dabar bent Vilniuje vaikams tenka keltis 5.30–6 val., tuo tarpu pagal fiziologinį ritmą vaikas turėtų keltis ne anksčiau kaip 7–7.30 val. Todėl optimaliausias laikas pradėti pamokas būtų 8.30–9 val.”, – tikina R.Sketerskienė. Tačiau, pasak jos, jeigu būtų atlikti tyrimai, galbūt paaiškėtų, kad ir tokiu metu pradėti pamokas per anksti, nes mūsų laikrodžiai aplenkia natūralų paros ritmą.