Tag Archive | "Mokinio krepšelis"

Švietimas po rinkimų: 6 svajonės

Tags: , , , , , , , , , ,


Shutterstock nuotr.

 

Didžiausią rinkėjų palaikymą pelniusios partijos žada išspręsti esamas ir nesamas švietimo bėdas. Bet atrodo, kad rinkimų programas sudarinėję jų nariai mokykloje dažniau nusirašinėjo, nei ką nors sprendė patys.

 

Gabija SABALIAUSKAITĖ


Daugiausiai rinkėjų simpatijų turinčios partijos (ar jas dar išsaugojusios, nepaisant auksinių šakučių ir butelio dėžučių skandalų) rinkimų programose vartoja tuos pačius raktažodžius – „ikimokyklinis ugdymas“, „pedagogų atlyginimai“, „aukštųjų mokyklų tinklas“, „ugdymo kokybė“. Ir lygiai tuos pačius epitetus aprašyti tam, koks švietimas bus po Seimo rinkimų: „prieinamas visiems“, „ES lygio“, „konsoliduotas ir efektyvus“. Jei tikėtume tokiais pažadais, atrodytų, kad nesvarbu, kas bus valdžioje po rinkimų, – švietimas klestės, nes visos partijos „gerins“, „tobulins“ ir „užtikrins“.

Kita vertus, rinkimų programų skyriai apie švietimą atrodo parašyti labai „į temą“. Galbūt todėl, kad visos partijos paviršiumi paliečia svarbiausias švietimo bėdas. Tiksliau, tas, kurios per pastarąjį pusmetį nuskambėjo antraštėse apie pedagogų, mokinių, studentų ir jų tėvų problemas.

Atrodo, kad jau kitas Seimas visų švietimo sistemos dalyvių skaudulius kaip ranka nuims ar bent numaldys. Mokytojai streikavo? Visos partijos žada didesnius atlyginimus. Per streiką apsižiūrėta, kad ne kažin ką teuždirba ir darželių auklėtojai, ir universitetų profesoriai? Ką gi, ir jų atlyginimai kils – vienų iki mokytojų uždirbamų, kitų iki ES vidurkio. Prieš egzaminus abiturientai spjaudėsi, o mamos neištvėrė įtampos dėl matematikos egzamino? Rinkimų programose kaipmat atsiranda epitetas „negąsdinantys egzaminai“ ir kaupiamieji vertinimai. Po egzaminų sesijos pritrūko veiklos ir vasaros stovyklų? Štai jau kitąmet visi vaikai vasaros valstybės sąskaita. Skandalas dėl lytiškumo ugdymo programos? Partijos rikiuojasi į eilę, kurios ugdymo programa bus geriausia, nes juk visos tokią priims.

Sunku patikėti, kad tokiame saldžiame ir vientisame priešrinkiminiame pažadų kisieliuje kažkas dar išdrįsta prašyti susimokėti už mokslą.

 

Vizija nr. 1: visi visur mokysis

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kurios lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pedagogų streikų įkarštyje svarstė apie Kremliaus įtaką mokytojams ir apie per didelius jų reikalavimus, savo rinkimų programoje visus mokytojus sveikina su Rugsėjo 1-ąja: 1,2 tūkst. eurų po mokesčių – ne mažiau tiek vidutiniškai uždirbs mokytojas.

LSDP programos siekiuose daug kur vyrauja didybė, didžiąją dalį teiginių sutvirtina kiekybės, o ne kokybės motyvas: lygios galimybės visiems mokiniams, kaimo mokyklos su gimnazijomis sudarys vientisą tinklą, visose mokyklose veiks prevencijos programos, bus nupirkta ne mažiau kaip 300 mokyklinių autobusų, kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, 90 proc. abiturientų mokysis aukštosiose ir profesinėse mokyklose, du trečdaliai moksleivių lankys kokį nors būrelį, profesinių mokyklų absolventų įsidarbinimas išaugs trečdaliu, vasaros stovyklose poilsiaujančių vaikų skaičius – dvigubai, besimokančių suaugusiųjų – irgi dvigubai.

Masiškumo motyvas persikelia ir į kitą programos skirsnį „Aukštasis mokslas, moksliniai tyrimai“: visi studijuojantieji pagal valstybės užsakymą mokysis nemokamai, versle dirbančių mokslininkų pagausės dvigubai, doktorantų padaugės trečdaliu, dėstytojų atlyginimai pakils irgi trečdaliu, Lietuva įsitrauks net į kelis stambius tarptautinius mokslo infrastruktūros projektus (CERN, ESS ir kt.), studentų, gaunančių stipendiją, bus dvigubai daugiau, užsienio studentų – irgi ir t.t.

Tačiau kaip pavyks pasiekti visų „dvigubai“, „trečdaliu“, „perpus“ – nekonkretizuojama, tokie teiginiai pateikiami kaip savaime įvyksiantys faktai. Pavyzdžiui, pažadas, kad „kaimo ir miesto mokiniai gaus vienodai kokybišką švietimą“, suprask, turėtų išsipildyti savaime. Arba kad Lietuvos švietimo kokybė „pagal tarptautinius tyrimus“ pagerės ir pasieks ES vidurkį. Trumpajame programos projekte DidiLietuva.lt sukonkretinama, kad tas tarptautinis tyrimas – PISA (tyrimas atliekamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos). Tačiau jis matuoja mokinių pasiekimus, o jie net ir dabar, Švietimo ir mokslo ministerijos tikinimu, atitinka ES vidurkį, Lietuvos mastu irgi yra vidutiniai.

Skaitant geresnio švietimo pažadų kupiną programos projektą nereikia praleisti įžangos, kurioje paaiškėja, kad švietimo srityje socialdemokratų jau daug kas nuveikta (gal todėl neužsiimama aiškinti, kaip įgyvendinti tikslus, – užtenka „tęsti darbus“): vyko stebėsena, studijos valstybės užsakymo principu, didintas finansavimas vienam mokiniu, LSDP mėgstamais statybų terminais kalbant, pakloti pamatai etatinio mokytojo darbo apmokėjimo sistemai, pradėtas įvesti klasės krepšelis.

 

Vizija nr. 2: darnus švietimas ugdys vertybes

Švietimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)  regi darnoje su kultūra – abiem sritims skirta bendra iš penkių programos darnų. LVŽS deklaruoja siekį, kad jaunoji karta būtų pilietiška, suvoktų savo tautos ir valstybės vaidmenį pasaulyje. Šios partijos švietimas ugdytų dorą ir išsilavinusį pilietį, kuris pirmiausia turėtų vertybinius pamatus. Bet „valstiečiai“ supranta, kad jų darnaus švietimo vizija neįgyvendinama tol, kol mokytojas tėra paslaugų teikėjas. Todėl jie grąžins mokytojo autoritetą, o tada Lietuvoje jau bus lygiai prieinamas kokybiškas ir dorybes ugdantis išsilavinimas.

Skirtumas „valstiečių“ švietimo dalyje tas, kad, kitoms partijoms siūlant mokinio krepšelį keisti klasės krepšeliu ar įvesti „pilną“, LVŽS iš viso deklaruoja atsisakysiantys krepšelių ir sukursiantys valstybės poreikiu pagrįstą švietimo finansavimo sistemą.

Už dabartinio mokyklų tinklo išlaikymą, mažų mokyklų išsaugojimą pasisakanti partija sieks švelninti švietimo kokybės skirtumus tarp didmiesčių ir periferijos, taip pat stiprinti regionines aukštąsias mokyklas. Mokyklas LVŽS mato savarankiškas, jų laisvė grindžiama strategija ir ugdymo pasiekimais. Mokyklų bendruomenės LVŽS vizijoje dirba, kad padėtų atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei ir pasiekti jam asmenybės brandą.

Kaip ir visos partijos, LVŽS žongliruoja tais pačiais mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos leitmotyvais. Tiesa, jie ne tik sukurs tokią sistemą, bet ir „įveiklins“. Kaip ir dažni oponentai, „valstiečiai“ mokytojams už darbą mokės etatinį, ne valandinį atlyginimą.

Inovatyvaus aukštojo mokslo srityje partija sako remsianti studijų, tyrimų ir inovacijų sąveiką, kuri kreipia aktualiems visuomenės ir valstybės raidos uždaviniams spręsti. Toliau „valstietiškojo“ aukštojo mokslo vizijoje – studijų kokybė, atliepsianti Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės nuostatas, tarptautinė ir modernesnė doktorantūra, sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimas, jais grindžiamos inovacijos ir mažiau aiškus teiginys, kad reikia palaikyti mokslininkų iniciatyvas pristatyti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus visuomenei. Taip pat LVŽS kalba apie sveikos gyvensenos mokymą ir bendrajame ugdyme, ir profesiniame mokyme, ir aukštajame moksle.

 

Vizija nr. 3: tapsime lyderiais

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų programoje „Naujas planas Lietuvai“ švietimui skyrė daugiau vietos ir sukurpė atskirą „Naują Lietuvos švietimo planą“. Jame pirmiausia pristatoma dabartinė švietimo situacija, mūsų vieta Europoje parodoma Eurostato grafikais. Įvardiję problemas, konservatoriai pareiškia, kad įvykdys visų švietimo grandžių pertvarką.

Konservatorių vizijoje po pertvarkos visos grandys taps kokybiškesnės: ankstyvasis ugdymas – prieinamas ir kokybiškas, bendrasis – kiekvieno mokinio potencialą atskleidžiantis, profesinis rengimas suteiks reikalingų darbe įgūdžių, kolegijos veiks pagal regionų poreikius, universitetai ugdys aukščiausio lygio gabumus.

TS-LKD bendrojo ugdymo vizijoje 2030-aisiais Lietuva gali patekti tarp 20-ies geriausią švietimą teikiančių pasaulio šalių, o iki 2020-ųjų penkiolikmečių pasiekimų tyrime PISA pasiekti ES vidurkį.

Tikslai ambicingi, kaip ir kitų, bet konservatoriai išsiskiria bent tuo, kad pasivargina nurodyti, kaip to pasiektų: atnaujintų mokyklų administracijas, ne tik atlyginimo kėlimu didintų mokytojo pašaukimo (ne profesijos) prestižą ir kt.

Konservatoriai sustiprintų matematikos, IT, gamtos mokslų ir kalbų mokymą, o į susijusius bendrojo ugdymo dalykus integruotų logiką, filosofiją, finansinį raštingumą. Be to, šios partijos sukurtoje mokykloje turėtų atsirasti vietos lotynų ir graikų kalbų mokymui, kiekvienas ją baigęs gerai mokėtų bent dvi užsienio kalbas.

Kol konservatoriai ilgina mokomųjų dalykų sąrašą, kitos partijos kalba apie „negąsdinančius egzaminus“, mažesnę jų įtaką stojant į aukštąsias mokyklas, lengvatas už dalyvavimą neformaliajame ugdyme ir t.t.

Planus, susijusius su aukštuoju mokslu, konservatoriai pradeda nuo to, ką jų vizijoje turėtų daryti kolegijos, o ką universitetai, ir pareiškia, kad pagal jų kuriamą planą aukštųjų mokyklų jungimas nebus formalus, nes vyks siekiant dviejų ambicingų tikslų. Iš keliasdešimties aukštųjų mokyklų Lietuvoje liks du trys tarptautinio lygio nacionaliniai universitetai, bent vienas iš jų 2030 m. paklius į Europos geriausiųjų šimtuką, regionuose liks 10 kolegijų. Pirmąsias savo noru besijungiančias aukštąsias mokyklas TS-LKD paskatins finansiškai, o po konsolidacijos motyvuos jas kurti neliečiamojo kapitalo fondus.

Kokybiškose studijose, kurias regi konservatoriai, iki 2019 m. minimalus stojamasis balas į universitetus bus 3, į kolegijas – 2. Konkursinio balo ir dar vienos sąlygos – priimti nustatytą skaičių studentų į tam tikras studijų programas – privalės laikytis visos aukštosios mokyklos, kurios norės gauti finansavimą krepšeliais bei stipendijomis ir pasirašys sutartis su valstybe.

TS-LKD programa sukomponuota įvardijant ambicingą tikslą ir konkrečiai nurodant, kaip jo pasiekti. Bet kai kurie žingsniai dalį elektorato gali šokiruoti. Pavyzdžiui, visų partijų vizijose vis daugiau studentų studijuoja nemokamai, o TS-LKD regi studentus, kurie patys moka dalį studijų kainos (studijų paskolą reikia grąžinti tik pajamoms pasiekus valstybės nustatytą ribą), ir stipendijas, padengiančias visą ar dalį studijų įmokos, tik išskirtinius mokslo pasiekimus demonstruojantiems studentams.

 

Vizija nr. 4: „nekenksmingi vaikų sveikatai“ krūviai

Šiuo metu švietimui vadovaujančios ministrės Audronės Pitrėnienės Darbo partija (DP) programos dalį apie švietimą ir mokslą pradeda nuo deklaracijos skirti švietimui 6 proc. BVP. Pagrindinis DP programos tikslas 2016–2020 m., kaip ir visada, yra gyventojų pajamų didinimas: vidutinis darbo užmokestis bus 1110 eurų, minimali mėnesinė alga – 656, pensija – 422 eurai.

Švietimo srityje panaši konkretika išsenka: nėra nei šios partijos taip mėgstamų nurodyti sumų, nei priemonių tikslams pasiekti. Kaip ir kitos partijos, DP „skirs dėmesį“, „sudarys palankesnes sąlygas“ ankstyvajam ugdymui, kurio pedagogų svarbą DP pripažįsta, būtent todėl kasmet atlyginimus kels 7–10 proc. (trumpojoje programoje žadamas vienas dydis – 10 proc.). Taip pat šios partijos vizijoje mokyklos bus modernesnės, savarankiškesnės, didesnę įtaką jose turės bendruomenė.

DP švietimo vizijoje bendrojo ugdymo mokyklos turėtų būti susijusios su profesinio mokymo įstaigomis: kažkokiu būdu jų tinklo optimizavimas vyks kartu; ir mokyklų, ir profesinio rengimo įstaigų direktoriai iš eilės galės dirbti ne daugiau kaip dvi kadencijas.

Ugdymo kokybė DP regimybėje pagerės pagal principą geriau mažiau, bet kokybiškiau, tai reiškia optimalius mokymosi krūvius, „nekenksmingus vaiko sveikatai“. Mokiniai nebus vienodi, jų pažangos vertinimas bus kitoks nuo pamokos iki brandos įvertinimo, nes egzaminų sistema bus pertvarkoma į įvairios mokymosi rezultatų veiklos kaupimo ir pripažinimo sistemą, kuri fiksuos visą gyvenimą didėjančią patirtį.

Aukštojo mokslo srityje DP parengs valstybinę mokslo ir studijų strategiją ir ją įgyvendins. Žinoma, kuo daugiau studentų studijuos nemokamai, kažkokiu būdu, turbūt taip, „kaip negali kiti“, ši partija skatins institucijas siekti aukštesnių reitingų (ne vietų juose) tarp Europos ir pasaulio universitetų, didins doktorantų stipendijas, rems fundamentinius mokslo tyrimus ir t.t.

Atrodo, DP bus nuosaikus švietimo vairininkas – palaikys tik akademine, socialine, ekonomine ir finansine nauda pagrįstus sprendimus dėl universitetų jungimo. Kitaip tariant, kitų partijų vizijoje universitetų ir kolegijų mąžta, o DP bus visiems gera ir tik „inicijuos aukštųjų mokyklų tinklo peržiūrą“, „palaikys pagrįstas iniciatyvas ir sprendimus dėl jų išteklių ir infrastruktūros konsolidavimo“.

Apskritai labai bendro pobūdžio DP švietimo vizijoje vyrauja psichologų mėgstami terminai „gerinti“, „palaikyti“, „paremti“, „skatinti“, „peržiūrėti“, „tobulinti“ ir pastebimai trūksta aktyvesnių veiksmažodžių. Susidaro įspūdis, kad kai kurie partijos, kurios rinkimų plakate rinkėjus norima privilioti „koNpetencija“, programos teiginiai užrašyti arba labai skubant, arba nespėjant žerti idėjų (su klaidomis): „parengsime ir įgyvendinsime mokslo ir studijų institucijų finansavimo pertvarką. studijų lankstumą ir institucija“.

 

Vizija nr. 5: tikras ugdymas prasidės himnu

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) rinkimų programos švietimo dalyje yra tik mokykla, universitetai, kolegijos ir išsilavinimas, taip galima suprasti iš programos dalies pavadinimo. „Tvarkiečių“ švietimas bus tautinis, mokiniai bus ugdomi pagal valstybės pasididžiavimu ir tikru patriotizmu grįstas programas, mokyklose įsigalios nediskutuotina nuostata – pirmiau pareigos, o tada ir teisės, mokytojo ir moksleivio santykiai bus grindžiami principu „pagarba už pareigą“. Tokios svarbiausios „tvarkiečių“ siūlomo švietimo varianto tezės nugulė į viršelį.

„Diena mokykloje bus pradedama Lietuvos himnu“, – taip pristatomas „Tvarkos ir teisingumo“ patriotizmo puoselėjimo variantas puslapyje, iš kurio rankose laikydama knygas po šūkiu „Tesprendžia tauta“ šypsosi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina.

Beje, panašiai po šūkiu „Tesprendžia tauta“ prisistato ir kiti TT kandidatai, tik jų rekvizitas vis kitas. Pavyzdžiui, Kęsto Komskio rankose pūpso karpis, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pozuoja su žiūronais.

TT švietimo programos kompozicija logiška: problema – sprendimas. Nors toliau jau ne taip aišku: po punktų „mes siūlome:“ atsiranda skyreliai „taigi, mes:“. Tačiau juk švietime svarbiau turinys nei forma.

TT neketina išdraskyti mokyklų tinklo: išsaugos mažas pradines mokyklas, kurs daugiafunkcius centrus, kurie kaimo vietovėse užtikrins įvairias paslaugas. Mažų gyvenviečių mokyklų krepšeliai bus didesni, TT, kaip ir kiti kandidatai, mokinio krepšelį pakeis klasės krepšeliu.

Šioje vizijoje yra ir konkretesnių siekių: 2018 m. 5 proc. didės visų be išimties pedagogų atlyginimai, jau po dvejų metų keturmečiams vaikams bus privalomas neformalusis švietimas. Visi vaikai per mėnesį gaus ne mažiau kaip 20 eurų neformaliajam švietimui, darbininko specialybę profesinėje mokykloje bus galima įgyti per 3–6 mėnesius.

Žinoma, valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose daugės, akademinio personalo ir tyrėjų atlyginimai pakils tiksliai 30 proc., bet universitetai ir kolegijos turės įgyvendinti sąlygas dėl stojančiųjų kompetencijų ir jų skaičiaus. Įdomu, kad mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų plėtrą skatinsianti partija mokslininkus išryškintoje citatoje vadina „tyrimų vykdytojais, kurių skaičius yra ribotas“.

 

Shutterstock nuotr.

Vizija nr. 6: laisvę krepšeliams

Laisvas – toks bus Liberalų sąjūdžio (LS) švietimas. Programoje „Supermokytojai ir supermokiniai“ daug kalbama apie savarankiškumą ir laisvę. Mokinio krepšelis taps „pilnas“, vadinasi, jo lėšas bus galima naudoti ne tik ugdymui, bet ir pastatų išlaikymui, 2020 m. jis šoktelės iki 2 tūkst. eurų. Mokyklos bus savarankiškesnės, veiks „100 nepriklausomų mokyklų programa“, sąlygos gauti valstybės finansavimą bus vienodos: krepšelius galės gauti ir privačios ugdymo įstaigos, jei nerinks mokesčio iš tėvų, privačių aukštųjų mokyklų studentai taip pat galės gauti to paties dydžio kaip studijų įmoka stipendiją.

Liberalų švietimo vizijoje laisvesnis bus ir mokyklinis ugdymas: bus integruotas kelių dalykų mokymas, egzaminų įtaka stojimui į aukštąsias mokyklas mažės, atsiras bendrųjų gebėjimų bei pakopinis vertinimas, bendrųjų įgūdžių „portfelis“ baigiant mokyklą. Mokyklos bus vertinamos remiantis „Geros mokyklos“ koncepcijos kriterijais, mokykla bus „vešli oazė“ skleistis mokytojų ir mokinių kūrybingumui, mokyklos bendruomenė bus laisvesnė nuspręsti dėl visų mokyklos darbo organizavimo aspektų, jauni specialistai į mokyklas ateis lengviau, mokytojai turės daugiau galimybių persikvalifikuoti, tobulėti.

Mokinių laukia ir naujos programos: jau kitąmet mokinio krepšelyje atsiras 5 eurai patyčių prevencijai, bus mokoma sveikos gyvensenos. Kaip ir kitos partijos, liberalai pasirūpins ir lytiškumo ugdymo programa: dėl labai konkrečios jiems žinomos alternatyvos – „kad vaikų ir paauglių žinių šaltinis būtų ne pornografinės interneto svetainės ir graffiti „išmintis“.

Pagerės ir mokyklų vadyba, nes vadovai dirbs kadencijomis: liberalai grąžins savo 2012-aisiais sugalvotą nepolitinę direktorių skyrimo tvarką, pagal kurią kandidatus vertina nepriklausomi ekspertai, o jų atrankos komisijoje dalyvauja bendruomenės atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerija tokiame švietime bus pagalbininkė, ji turės mažiau pavaldžių institucijų, o iš švietimo įstaigų lauk išeis biurokratija. Tam sugalvota net programa „Mokykla be popierių“.

Lietuvos „tramplinas į sėkmę“ yra aukštasis mokslas, kurį nemokamai gaus ne mažiau kaip pusė studentų, jam bus „plačiai atvertos durys“ į tarptautinę rinką,  jo institucijos bus autonomiškos, nes liberalai pasitikės mokslininkais. Krepšelius turės ne tik studentai ir mokiniai, bet ir ikimokyklinukai bei suaugusieji, kurių mokymuisi visą gyvenimą atsiras dar ir čekiai.

 

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

 

A. Šedžius siūlo didinti mokinio krepšelį

Tags: , ,


Seimo narys Andrius Šedžius nesutinka su Finansų ministerijos pozicija 2011 metais nustatyti dabar galiojantį Mokinio krepšelį – 3310 litų ir siūlo jį padidinti iki 3374 litų.

“Mokinio krepšelio metodikoje yra nustatytas vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlyginimo koeficientas, kuris yra viena iš dedamųjų dalių apskaičiuojant Mokinio krepšelį skirtą vienam mokiniui. Šis koeficientas nebuvo didinamas jau ketverius metus, nors kasmet mokytojai kelia savo kvalifikacijas. Pavyzdžiui, per 2008–2009 mokslo metus mokytojų metodininkų skaičius padidėjo beveik 5 procentais, nors bendras mokytojų skaičius mažėjo”, – sakė parlamentaras.

Seimo nario teigimu, neatitikimai tarp Mokinio krepšelio metodikoje numatyto koeficiento ir realaus vidutinio tarifinio atlygio koeficiento fiksuojami ne vienoje šalies savivaldybėje.

“Pavyzdžiui, Šiaulių miesto pedagogų vidutinis tarifinio atlygio koeficientas yra 13,38. O Mokinio krepšelio metodikoje nustatytas koeficientas – tik 12, 75″, – pažymėjo A. Šedžius.

Kaip sakė parlamentaras, planuodama Mokinio krepšelio sutartinio mokinio kainą 2011 metais, Finansų ministerija buvo numačiusi 3374 litų sumą, tačiau dabar siūlo palikti esamą Mokinio krepšelio dydį – 3310 litų. Jei bus paliktas dabar galiojantis Mokinio krepšelio dydis, mokytojų tarifinio atlygio koeficientas ir kitąmet nebus padidintas.

Skundžia teismui Valstybės kontrolės išvadas

Tags: ,


Šiaulių savivaldybė apskundė teismui jai nepalankias Valstybės kontrolės (VK) išvadas.

VK teigia turėjusi savivaldybei pastabų dėl 3,7 mln. litų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Daugiausiai priekaištų auditoriai išsakė dėl mokinio krepšeliui skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Savivaldybė VK sprendimu yra įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis ir į valstybės biudžetą grąžinti netinkamai panaudotus daugiau nei 2,3 mln. litų.

Tačiau savivaldybė nesutinka su Valstybės kontrolės išvadomis ir apskundė jas teismui. Nesutinkama, kad netinkamai panaudoti 1,7 mln. litų, skelbiama savivaldybės tinklapyje.

Anot Genadijaus Mikšio, abiejų institucijų juristai skirtingai aiškina kai kurias įstatymines sąvokas, todėl reikia, kad galutinę išvadą pateiktų teismas.

Anot jo, VK į kai kuriuos punktus “žiūri labai formaliai”.

Pasak mero, visi pinigai panaudoti miesto reikmėms.

Tačiau jis vis dėlto patikino, kad, atsižvelgiant į kai kurias VK išvadas, bus atliekami tarnybiniai patikrinimai ir aiškinamasi dėl padarytų klaidų.

Anot VK, daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti.

Taip pat nustatyta, kad rekonstruodama S.Šalkauskio ir S.Daukanto vidurines mokyklas, savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Suskaidžiusi rekonstrukcijos projektus ir taip išvengusi būtinybės skelbti atvirą viešąjį konkursą, savivaldybė įprastos komercinės praktikos ir apklausos būdais įsigijo statybos darbų už daugiau nei 700 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia skaidyti pirkimus, jei taip siekiama išvengti skaidresnio pirkimo būdo.

2 mln. mokinio krepšelio lėšų panaudota ne pagal paskirtį

Tags:


Įvertinę, kaip savivaldybė 2009-aisiais panaudojo daugiau nei 95 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybinėms funkcijoms atlikti, valstybiniai auditoriai turėjo pastabų dėl 3,7 mln. litų panaudojimo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Savivaldybei auditoriai daugiausiai priekaištų išsakė dėl mokinio krepšeliui skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.

Savivaldybė Valstybės kontrolės sprendimu yra įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus, nubausti juos padariusius asmenis ir į valstybės biudžetą grąžinti netinkamai panaudotus daugiau nei 2,3 mln. litų.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Šiaulių miesto mokyklose ir gimnazijose daugiau nei 2,3 mln. litų mokinio krepšelio lėšų, skirtų mokytojų darbo užmokesčiui ir ugdymui reikalingoms priemonėms įsigyti, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.

Didždvario gimnazijoje per 581 tūkst. litų išleista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokėti bei su moksleivių ugdymu nesusijusių darbuotojų atlyginimams. Neradę įrodymų, kurie patvirtintų, kad direktorius ir trys šios gimnazijos vadovaujančias pareigas einantys darbuotojai tikrai mokiniams teikė individualią pagalbą, auditoriai negalėjo įvertinti, ar daugiau nei 18 tūkst. litų panaudoti tinkamai.

Auditoriams taip pat nepavyko nustatyti, už kokius konkrečius papildomus darbus šios mokyklos mokytojams buvo išmokėta per 53 tūkst. litų. Likusius daugiau nei 1,7 mln. litų mokinio krepšelio lėšų Šiaulių miesto ugdymo įstaigos neteisėtai panaudojo mokyklų ūkinėms išlaidoms apmokėti.

Nustatyta, kad rekonstruodama S.Šalkauskio ir S.Daukanto vidurines mokyklas, savivaldybė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Suskaidžiusi rekonstrukcijos projektus ir taip išvengusi būtinybės skelbti atvirą viešąjį konkursą, savivaldybė įprastos komercinės praktikos ir apklausos būdais įsigijo statybos darbų už daugiau nei 700 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia skaidyti pirkimus, jei taip siekiama išvengti skaidresnio pirkimo būdo.

Auditoriai turėjo savivaldybei pastabų ir dėl socialinėms išmokoms bei kompensacijoms skirtų lėšų naudojimo. Nustatyta, kad savivaldybė už 2009 metų gruodžio mėnesio šildymą ir karštą vandenį juos tiekiančiai įmonei avansu sumokėjo per 1 mln. litų. Šilumos tinklams pateikus gruodžio mėnesio sąskaitas paaiškėjo, kad savivaldybė permokėjo 567 tūkst. litų.

Savivaldybėje nustatyta pažeidimų ir tvarkant patikėjimo teise valdomo 350 tūkst. litų vertės valstybės turto apskaitą, naudojant civilinės saugos organizavimui, šauktinių į karo tarnybą atrankai skirtas lėšas.

Siūloma įvesti neformaliojo ugdymo mokinio krepšelį

Tags: ,


Vyriausybė pirmadienį per pasitarimą pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymui įvesti neformaliojo arba pasirenkamojo ugdymo mokinio krepšelį.

Pagal ŠMM parengtą Vaikų pasirenkamojo švietimo finansavimo modelio aprašą mokiniui, baigusiam pasirenkamojo švietimo programą, valstybės ar aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali būti pripažįstamos papildomos tam tikros srities kompetencijos.

Anot ŠMM, šie pakeitimai leistų per keletą metų pasiekti, kad pasirenkamajame ugdyme dalyvautų 50 proc. visų mokinių. Tai būtų dvigubai daugiau negu dabar, kai jame dalyvauja penktadalis.

Pasirenkamojo vaikų švietimo programos naujame modelyje skirstomos į 2 grupes. Pirmoji – neformaliojo ugdymo programos, lanksčios turinio, laiko, metodų atžvilgiu. Jos gali būti įgyvendinamos būreliuose, studijose, klubuose ir panašiai.

Antroji grupė – formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos, kuriomis siekiama sistemingai gilinant tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomas kompetencijas.

Jas įgyvendintų dailės, muzikos, sporto, meno mokyklos. Šias programas mokyklos diegs pagal bendrąsias programas, parengtas kartu su asociacijų atstovais bei patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.

Lėšas pasirenkamajam vaikų švietimui galės gauti visi akredituoti teikėjai nepriklausomai nuo jų juridinio statuso. Programų akreditacija kas trejus metus būtų privaloma. Programas akredituotų Švietimo ir mokslo ministerijos paskirta institucija kartu su savivaldybėmis, asociacijomis.

Modelio principas būtų “pinigai paskui vaiką”.

Dar svarstoma, koks galėtų būti vadinamojo krepšelio dydis. Siūloma nustatyti skirtingus fiksuotus krepšelių dydžius muzikos, dailės, sporto programoms, didesnius krepšelius gautų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas lankantys vaikai.

Kitąmet planuojama modelį išbandyti keliose savivaldybėse, o 2012 metais įdiegti visoje Lietuvoje.

Mokyklos privalo aprūpinti moksleivius vadovėliais

Tags: , , , ,


Bendrojo lavinimo mokyklose pirmų – dešimtų klasių mokiniai vadovėlius gauna nemokamai, o vienuoliktose-dvyliktose savo nuožiūra perka tik papildomam ugdymui reikalingas mokymosi knygas. Tokią tvarką nustato Švietimo įstatymo pakeitimo nuostata, kurią Seimas priėmė dar 2003 metais, ir jos neketinama keisti.

„Visuomenė yra klaidinama, teigiant, neva šiuo metu svarstomose Švietimo įstatymo pataisose numatoma atsisakyti mokyklų aprūpinimo nemokamais vadovėliais, – sako viceministras. – Ministerija nesiūlo ir neplanuoja keisti esamos tvarkos. Lėšos vadovėlių įsigijimui yra įskaičiuotos į kiekvieno mokinio krepšelį“.

V.Bacys pažymi, kad vyresnėms klasėms yra išleista po kelis vienos disciplinos vadovėlius. Norintieji mokytis papildomai, mokytojo rekomenduotus papildomus vadovėlius turi pirkti už savo lėšas.

„Nuo šių metų mokykloms suteikta teisė lanksčiau naudoti mokinio krepšelio lėšas, – primena viceministras. – Todėl esant poreikiui mokyklos gali papildyti savo vadovėlių fondą. Mokyklų tinklo optimizavimo patirtis liudija, kad racionaliai pertvarkius mokyklas, sutaupoma lėšų ir papildomai ugdymo literatūrai pirkti“.

Šiais mokslo metais vadovėliams ir mokymo priemonėms įgyti skirta 30 mln. Lt.

Mokinio krepšelis – ir popamokinei veiklai finansuoti

Tags: , ,


Pernai rudenį parengta neformaliojo ugdymo koncepcija papiktino ne tik pedagogus bei tėvus, bet neįtiko ir švietimo bei mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, todėl nebus tvirtinama.

Vietoj jos 40 specialistų grupė dabar rengia neformaliojo švietimo krepšelio modelį. Esą šio projekto svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad dabar veikianti neformaliojo, taigi ir meninio, ugdymo sistema būtų stabiliai finansuojama iš dviejų šaltinių – dalį lėšų skirtų valstybė iš biudžeto, o kitą dalį – savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministro patarėjo Alberto Lakštausko tikinimu, tai padaryti būtina dėl to, kad dabar nustatyta prievolė šią veiklą finansuoti vien savivaldybėms yra per sunki. Dėl to neužtikrinama pakankama neformaliojo ugdymo kokybė ir stabilumas, o kai kurios savivaldybės iš viso nebeįstengia finansuoti muzikos ir sporto mokyklų veiklos. Todėl gali būti, kad kelios mokyklos bent provincijoje neišgyvens, nes kalbų apie optimizaciją jau dabar girdėti.

Naujasis modelis nustatys ir kiekvienam vaikui skiriamą neformaliojo ugdymo krepšelį, kurį jis galės gauti, ėmęs lankyti popamokinio ugdymo būrelius tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose. Manoma, kad tai padės į popamokinę veiklą įtraukti daugiau vaikų.

Planuojama, kad nauja sistema pradės veikti nuo 2012 m.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...