Š. m. lapkričio 7-11 dienomis Vašingtone (JAV) vykstančiame „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“ pasauliniame forume dalyvauja ir dvi Lietuvos atstovės. Prienų Žiburio gimnazijos direktorė Irma Šneiderienė ir Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė visą savaitę keisis patirtimi su novatoriškiausias pasaulio pedagogais. Daugiau nei 500 mln. JAV dolerių per dešimt programos „Partneriai mokyme“ vykdymo metų skirianti korporacija „Microsoft“ šiemet paskelbė apie naujas švietimo iniciatyvas.

Iš daugiau nei 200 tūkstančių mokyklų iš 114 šalių, kurios šiemet dalyvavo „Partneriai mokyme“ programose, į vainikuojantį forumą Vašingtone buvo atrinkti 700 dalyvių iš 70 šalių. Paskutinę forumo dieną lapkričio 10-ąją bus paskelbti 18 pasaulinio konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ nugalėtojų šešiose kategorijose: išplėstinio mokymo už klasės ribų, bendradarbiavimo, žinių ir kritinio mąstymo ugdymo, inovatyvumo sprendžiant kylančias problemas, naujausių „Microsoft“ technologijų panaudojimo mokyme bei laisvo pasirinkimo kategorijoje.

Forumas suteikia galimybę talentingiausiems pasaulio mokytojams būti pripažintiems ir pastebėtiems, pasidalinti savo patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio. „Susitikimas su geriausiais pasaulyje pedagogais turi neįkainojamą vertę, – sakė pirmąkart į forumą atvykusi Irma Šneiderienė. – Čia mes turime galimybę pasisemti pažangiausios patirties ir užduoti klausimus, į kuriuos gali atsakyti tik mokyklose dirbantys kolegos.“ Jau trečiąkart pasauliniame forume dalyvaujanti Tatjana Kriliuvienė teigė: „Geriausius vaisius subrandina ilgalaikis bendradarbiavimas. Pradžioje patys tik mokėmės, vėliau savo gimnazijoje įgyvendinome daugybę iš kitur parsivežtų idėjų, o dabar tapome mentoriais ir savo patirtimi dalinamės su Lietuvos mokyklomis.“

Milijoninės dotacijos švietimo kokybei gerinti ir išsilavinimui įgyti

Įgyvendinant programą „Partneriai mokyme“, suplanuotą dešimčiai metų ir vykdomą jau aštuntuosius metus, bendra „Microsoft“ dotacijų suma sieks 500 mln. JAV dolerių. Tačiau šiųmetinio forumo atidaryme bendrovė paskelbė iškelianti ir naujas iniciatyvas. Jomis bus siekiama kelti švietimo kokybę visame pasaulyje ir didinti vaikų galimybę mokytis besivystančiose valstybėse. Šiuo tikslu „Microsoft“ pasirašė bendradarbiavimo sutartis su kelių šalių vyriausybėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Partnerystė su pasaulyje gerai žinoma Britų Taryba numato daugiau nei 80 naujų skaitmeninių centrų įsteigimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tokioms šalims, kaip Etiopija, Gana, Kenija, Nigerija, Tanzanija ir Uganda. „Programa „Partneriai mokyme“ yra viena iš daugelio „Microsoft“ investicijų, kuriomis siekiame padėti mokytojams kuo geriau parengti moksleivius darbui ateityje, – sakė Antonis Salcitas (Anthony Salcito), „Microsoft“ viceprezidentas Švietimo reikalams.  – Mes tikime, kad nuostabiausių rezultatų galima pasiekti tada, kai verslo poreikių įgyvendinimą lydi stipri socialinė atsakomybė, kai bendradarbiauja skirtingos organizacijos, kurioms rūpi švietimas ir jo kokybė.“

Lietuvoje „Microsoft“ švietimui skirtas programas vykdo jau dešimtmetį. Pagal susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija „Microsoft“ visoms bendrojo lavinimo mokykloms už simbolinę kainą suteikia naujausią programinę įrangą.

Šios savaitės pradžioje „Microsoft“ ir kitų privačių bendrovių iniciatyva Vilniaus Žemynos gimnazijoje prasidėjo testavimas pamokose. Iki mokslo metų pabaigos gimnazistai ir jų mokytojai bandys naująjį skaitmeninio mokymosi būdą ir pateiks savo atsiliepimus.

Praeitą savaitę pirmąkart Lietuvoje įvykusioje parodoje „Mokykla 2011” “Microsoft” pristatė daugiau nei 30 produktų ir sprendimų, skirtų bendrojo lavinimo mokykloms.

Padės pritraukti talentingą jaunimą darbui mokyklose

Kaip forumo atidarymo metu kalbėjo Antonis Salcitas, talentingi mokytojai yra kritiškai svarbūs norint gerai parengti moksleivius ir užtikrinti, kad jaunimo turimos žinios ir įgūdžiai atitiktų kylančius darbo rinkos reikalavimus. Siekdama padėti patenkinti nuolat augantį poreikį kvalifikuotiems mokytojams JAV, Didžiojoje Britanijoje ir kitose pasaulio šalyse „Microsoft“ paskelbė apie bendradarbiavimą su JAV Švietimo departamentu. Projekto metu bus siekiama surasti ir pritraukti kuo daugiau talentingų studentų, norinčių tapti mokytojais. Kaip sudėtinę šios programos dalį „Microsoft“ prisiėmė tinklalapio TEACH priežiūrą. Jau ateinančiais mėnesiais bus plėtojama privačių kompanijų ir kitų organizacijų partnerystė, kuri padėtų įgyvendinti iškeltą iniciatyvą.

„Microsoft“ taip pat paskelbė tęsianti pernai Pietų Afrikos Respublikoje vykusio pasaulinio forumo metu pristatytą 3 metų trukmės programą „SHOUT“, kuri šiemet skirta vandens kokybei, jo trūkumo ar pertekliaus problemoms spręsti visame pasaulyje.

Apie programą „Partneriai mokyme“:

„Microsoft“ vykdoma programa „Partneriai mokyme“ startavo 2003 metais. Programa siekiama padėti švietimo darbuotojams visame pasaulyje keistis pažangiausia patirtimi, novatoriškomis mokymo idėjomis, kelti švietimo kokybę ir didinti galimybes vaikams gauti išsivalinimą. Per 10 programos įgyvendinimo metų „Microsoft“ įsipareigojo skirti apie 500 mln. JAV dolerių. Nuo projekto pradžios 2003 metais programa „Partneriai mokyme“ pasiekė daugiau nei 196 mln. mokytojų ir mokinių 114 pasaulio šalyse. Per aštuonerius programos vykdymo metus pasaulyje buvo apmokyta 9.355.305 mokytojų. Bendruomenė “Partneriai mokyme” internete vienija 4.721.087 narių.

BFL

Lietuvos moksleiviai nuolat keičiasi, o per 20 metų jie pasikeitė stulbinamai: pakito jų įpročiai, laisvalaikis, tarpusavio bendravimas, požiūris į mokytojus. Remdamiesi pačių moksleivių apklausomis ir mokytojų pastebėjimais, pabandėme nupiešti dabartinio Lietuvos moksleivio portretą ir sužinoti, kuo ir kaip 2011 m. gyvena mokyklinio amžiaus jaunimas.
Pirmiausia tenka konstatuoti faktą, kad auga jau kitokia moksleivių karta, ir tai pastebi ne tik vyresni, bet ir visai jauni mokytojai, dar neseniai patys sėdėję mokyklos suole. Kitokia – ir blogąja, ir gerąja prasme.
Ne paslaptis, kad dabar moksleiviai kur kas mažiau juda, statistiškai anksčiau užtraukia pirmąją cigaretę ar paragauja alkoholio, be to, apklausos rodo, kad anksčiau paaugliai pradeda ir lytinį gyvenimą (dabar vidurkis siekia 16,2 metų).
Tačiau šalia šių blogybių yra ir teigiamų skirtumų, kurių irgi negalima nutylėti. Visi mokytojai sutartinai tvirtina, kad dabar jaunuoliai kur kas drąsesni ir labiau pasitikintys savimi, o jų bendravimas su mokytojais gerokai familiaresnis, net palyginti su tuo, koks buvo įprastas prieš trejus–penkerius metus.
“Palyginti su tuo, kokie buvome mes, dabar moksleiviai yra drąsesni, daugiau sau leidžia”, – neabejoja Šeduvos gimnazijos fizikos mokytojas ir aštuntokų klasės auklėtojas Šarūnas Lukoševičius.
Jauno mokytojo teigimu, tai gerai: mokiniai nesibaimina ir visko klausinėja “tiesiai šviesiai”, jei tik kas neaišku. Antra vertus, mokytojas mokinių akyse yra praradęs autoritetą. Susidaro įspūdis, kad mokiniai mokytojus linkę laikyti tiesiog lygiaverčiais draugais, o neretai mėgina peržengti ir formalaus bendravimo ribą.
“Auklėtiniai ne tik nesivaržo paskambinti vakare ir pasišnekučiuoti apie namų darbus. Jie gali parašyti ir tokią trumpąją žinutę: “Tik neskambinkite mamai, nuo šiol tikrai lankysiu pamokas”, – apie moksleivių familiarumą pasakoja Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Snieguolė Vyšniauskienė.

Iš pamokų bėgti nebemadinga

Nuo ankstesnių moksleivių kartų dabartiniai jaunuoliai skiriasi ir tuo, kad rečiau bėga iš pamokų. Jų požiūrį iš esmės pakeitė elektroniniai dienynai, nes dabar tėvai iš namų ar darbo vietos kompiuteryje gali matyti, ar jų atžala atvyko į konkrečią pamoką, tad išsisukti pačiam pasirašius vadinamąjį pateisinamąjį raštelį moksleiviui nebepavyksta.
“Kartą visa mano auklėtinių klasė pabėgo iš paskutinės pamokos. Paaiškino nenorintys baigti mokyklos, nė karto to neišbandę”, – smagiai prisimena S.Vyšniauskienė, kurią džiugina, kad mokiniai iš tiesų gana pavyzdingai lanko pamokas.
Žinoma, kaip ir visais laikais, yra mokyklos nelankančių vaikų, bet jų mažėja. Dar prieš keletą metų mokyklą nelankančių vaikų buvo apie 14 tūkst., o dabar, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, – apie 6 tūkst.
Galbūt moksleiviai pamokas aktyviau lanko ir dėl to, kad tapo išmintingesni, labiau galvoja apie ateitį? Mokytojų teigimu, galvojimo apie ateities perspektyvas iš tiesų daugiau nei prieš keletą ar keliolika metų, tačiau pedagogai pastebi ir tai, kad dabartinė mokyklinio amžiaus jaunuolių karta tampa kur kas pragmatiškesnė, siekianti greito, materialaus rezultato.
“Dabar vaikams reikia greito ir apčiuopiamo rezultato, o pagrindinis tikslas yra “nebūti ubagu”, – aiškina S.Vyšniauskienė. Tiems, kurie mokosi geriau, šis tikslas atrodo pasiekiamas pasirenkant pelningą, naudingą specialybę. Besimokantieji prasčiau jau mokyklos suole ima galvoti apie emigraciją į užsienį paskui savo gimdytojus.
Šiuo požiūriu gerokai skiriasi miesto ir kaimo vaikai. “Kaime gyvenantys vaikai daugiau galvoja ne apie atlygį, bet apie tai, kad išvažiuos į didmiestį, studijuos universitete”, – lygina S.Vyšniauskienė.
Vis dėlto materialūs dalykai svarbūs tiek kaime, tiek mieste. Būtent socialinė padėtis, tėvų turtas yra vienas svarbiausių santykius tarp vaikų mokykloje lemiančių veiksnių.
“Konkurencija yra didžiulė. Vaikai iš turtingesnių šeimų dažnai atvirai šaiposi iš mažiau pasiturinčių”, – pastebi Š.Lukoševičius. Jo manymu, tai, kad statusas, materialinė padėtis vaikams yra labai svarbūs, galima pamatyti netgi prie saldumynų automato: tie, kurie turi mažiau pinigų, geriau sukrapštys paskutinius, kad nusipirktų brangesnį dalyką ir įrodytų, kad gali sau leisti tą patį, ką turtingesni vaikai.
Liūdniausia, kad tokius pastebėjimus tik patvirtina pačių mokinių apklausos. Štai Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto mokslo darbuotojo, VDU sociologijos doktoranto Kęstučio Trakšelio pernai atlikta Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokinių apklausa parodė, kad net 56 proc. jų draugus renkasi pagal turtinę padėtį. Dar 28 proc. vaikų dėl ekonominės socialinės padėties mokykloje gėdijasi savo artimųjų – tėvų, brolių, seserų.
Net 36,8 proc. respondentų įsitikinę, kad turtingesniems mokiniams kitos taisyklės galioja ir per pamokas. Ypač akivaizdžiai tai pastebi vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Įvairios nacionalinės moksleivių apklausos rodo, jog beveik pusė socialiai remtinų vaikų įsitikinę, kad mokytojai yra prieš juos nusiteikę ir tam įtakos turi jų ekonominė padėtis.
Socialinių skirtumų svarbos mokykloje nepadeda užglaistyti net uniformos – turtinė vaikų padėtis kaip yla iš maišo išlenda kai kurių dalykų pamokose. Pasirodo, neturtingesni moksleiviai su nerimu eina į anglų kalbos, fizinio lavinimo, darbų pamokas. Pavyzdžiui, 47 proc. apklaustųjų mano, kad turtinė padėtis išryškėja per kūno kultūros pamokas, kada akivaizdžiai matoma sportinės aprangos gamintojas, sportinių batelių ar trumpos sportinės aprangos kokybė.
26 proc. moksleivių manymu, turtinė padėtis aiškiai pastebima ir per anglų kalbos pamokas, kai reikia įsigyti brangius vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius.

Patyčios – ne iš piršto laužtos

Daug kalbama ir apie patyčias mokykloje. Skaičiai tiesiog stulbina, ir jei ne mokytojų patvirtinimas, jais būtų sunku patikėti. Tarkime, skirtingų apklausų duomenimis, mokykloje saugūs jaučiasi tik 40 proc. Lietuvos moksleivių. Na, o 21,05 proc. moksleivių pernai tikino smurtą patiriantys dažnai (nuo dviejų trijų kartų per mėnesį iki keleto kartų per savaitę).
“Teiginys, kad patyčias patiria pusė mokinių, manau, nėra tikslus, nes patyčiomis galima vadinti ir tikrą tyčiojimąsi, užgauliojimą, ir paprastą paerzinimą, prasivardžiavimą. Vis dėlto tikras patyčias mokykloje patiria labai daug vaikų – manau, apie 25 proc.”, – neabejoja S.Vyšniauskienė. Jos teigimu, per metus bent kartą nemalonių dalykų tenka išgyventi kone kiekvienam vaikui.
Mokytoja įsitikinusi, kad ypač išaugusi patyčių statistika gali būti susijusi su besikeičiančiomis šeimos vertybėmis. Viena vertus, daugėja skyrybų ir nemažai vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų. Antra vertus, nemažai tėvų yra išvykę dirbti į užsienį, o vaikus augina, pavyzdžiui, seneliai.

Laisvalaikis prie kompiuterio

Kad ir kaip keistųsi gyvenimas, vaikai vis dar noriai lanko tradicinius būrelius: šoka, dainuoja, sportuoja. “Beveik nėra mokinio, kuris nelankytų jokio būrelio. Kartais ir patys to labai nori, kartais lanko liepiami tėvų”, – pastebi S.Vyšniauskienė.
Tačiau ši laisvalaikio forma užima labai nedidelę laiko dalį, jei palygintume ją su laisvalaikiu prie kompiuterio. “Kai paklausiu vaikų, ką jie veikia laisvalaikiu, atsako paprastai – “taigi prie kompiuterio sėdime”, – įspūdžiais dalijasi Š.Lukoševičius.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro atlikto tyrimo “Pasiklydę virtualiame pasaulyje”, kuriame dalyvavo moksleiviai, tėvai ir mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Anykščių miestų ir rajonų, rezultatai rodo, kad 65 proc. moksleivių internetu naudojasi kasdien.
Lietuvos vartotojų instituto praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad vaikai internete ne tik ieško informacijos ar siunčiasi muziką bei filmus, bet ir aktyviai naudojasi įvairiomis bendravimo priemonėmis: socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis, forumais ir pan. Pavyzdžiui, 77 proc. apklaustų vaikų teigė besinaudojantys “Facebook” tinklu, 65 proc. – “One.lt”. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų “Facebook” socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną.
Mokytojams nerimą kelia tai, kad vaikai dažnai visai nesirūpina savo privatumu, o realaus pasaulio nebeatskiria nuo virtualaus. “Pradėjęs dirbti mokytoju, iš karto sulaukiau apie 60 mokinių kvietimo tapti draugais “Facebook” tinkle. Turėjau jiems paaiškinti, kad realybėje mes nesame draugai”, – stebisi Š.Lukoševičius.

Moksleivių apklausų rezultatai (proc.)

Kompiuteris:
Kasdien naudojasi internetu    65
Naudojasi socialiniu tinklu “Facebook”    77
Turi asmeninį kompiuterį    51
Pokalbių svetainėse yra bendravę ar vis dar bendrauja su nepažįstamais asmenimis    60

Mityba:
Kasdien valgo mokyklos valgykloje    66
Niekada nevalgo mokyklos valgykloje    11
Gauna nemokamą maitinimą    24,3
Nemokamo maitinimo iš jų gėdijasi    52

Žalingi įpročiai:
Yra važiavę neblaivaus nepilnamečio vairuojamu automobiliu    31,9
Nė vienos cigaretės būdami 15–16 m. amžiaus nesurūkė    29
Bent kartą narkotikų bandė    20
Bent kartą gyvenime raminamųjų gydytojui neskyrus pabandė    16

Šaltinis: įvairios moksleivių apklausos 2010–2011 m.

"Veido" archyvas

Per penkerius metus padaugėjo moksleivių, besimokančių anglų ir rusų kalbų, mažėjo pasirenkančių vokiečių kalbą, tik nedidelė dalis moksleivių renkasi prancūzų, italų ar kitas kalbas.

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2010-2011 mokslo metais, palyginti su 2005-2006-aisiais, bendrojo lavinimo mokyklose užsienio kalbų besimokančių mokinių dalis išaugo nuo 87 iki 92 procentų.

Per šį laikotarpį sparčiausiai daugėjo besimokančiųjų anglų kalbos – 2010 metais šios kalbos mokėsi 89 procentai mokinių, o prieš penkerius metus tokių buvo 80 proc.

Kiek lėčiau didėjo mokinių, besimokančių rusų kalbos dalis, – nuo 39 procentų 2005 metais iki 41 procento 2010 metais, o pasirinkusiųjų mokytis vokiečių kalbos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 17 iki 9 procentų.

Nedidelė dalis, vos 0,3 proc. mokinių, bendrojo lavinimo mokyklose mokosi italų, ispanų ir kitų užsienio kalbų.

Statistikos departamento duomenimis, dauguma bendrojo lavinimo mokyklų mokinių anglų kalbą pasirinko kaip pirmąją užsienio kalbą, tokių moksleivių yra 96 proc., o rusų kalbą – kaip antrąją užsienio kalbą – 81 proc.

Lietuvoje užsienio kalbos privaloma mokytis nuo antros klasės. 2010-2011 mokslo metų pradžioje užsienio kalbų mokėsi 85,6 tūkst., arba 98 procentai, 2-4 klasių mokinių, tuo tarpu 2005 metais užsienio kalbų mokėsi 79 proc. moksleivių.

Daugiausia jų, net 98,9 procentai, mokėsi anglų kalbos, 0,7 procento – vokiečių, 0,4 procento – prancūzų kalbos.

Antrosios užsienio kalbos Lietuvos mokyklose pradedama mokytis nuo penktos klasės. 2010-2011 mokslo metų pradžioje dviejų užsienio kalbų mokėsi 81 procentas 5-10 klasių moksleivių ir 43 procentai vidurinio ugdymo lygmens 11-12 klasių mokinių. Trijų užsienio kalbų mokėsi 1401, arba 1,6 procento, 5-12 klasių mokinių.

2010-2011 mokslo metų pradžioje profesinėse mokyklose užsienio kalbų mokėsi 29,8 tūkst., arba 60 procentų, mokinių, iš jų penktadalis – dviejų užsienio kalbų. Anglų kalbos mokėsi 84 procentai profesinių mokyklų mokinių, rusų kalbos – 23 procentai, vokiečių – 11,7 procento, prancūzų kalbos – 1,3 procento mokinių.

2010-2011 mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose dirbo 6,1 tūkst. užsienio kalbų mokytojų. Aukštosios mokyklos kasmet parengia daugiau kaip 400 užsienio kalbų mokytojų.

BFL

Daugiau nei 20 tūkst. moksleivių iš 411 mokyklų pirmadienį Europos egzamine tikrinsis žinias apie Europos Sąjungą (ES), pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Europos egzaminas jau antrus metus iš eilės organizuojamas Europos dienos proga. Pasitikrinti žinias ir atsakyti į klausimus apie ES galės ir socialinio tinklo “Facebook” vartotojai.

“Egzaminas yra rimtas žinių išbandymas. Pavyzdžiui, pernykščio egzamino dalyviai turėjo žinoti, kaip pasakyti “Labas” čekiškai, ir atsakyti, koks pareigūnas atstovauja Lietuvai ES Žemės ūkio taryboje”, – pranešime  spaudai sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Žinių apie ES patikrinimą mokyklose sudaro dvi dalys: Europos egzaminas ir Europos viktorina. 10–12 klasių moksleiviai varžysis Europos egzamine, kur jiems bus pateikti klausimai apie tai, kaip veikia ES, apie ES istoriją, piliečių teises ir bendrosios rinkos galimybes, eurą, valstybes nares ir įvairias su ES susijusias įdomybes. Iš mokykliniame ture dalyvavusių mokinių bus atrinkti 30, kurie gegužės 20 dieną varžysis dėl geriausiai ES reikalus išmanančio moksleivio vardo konkurso finale Vilniuje. Finalo prizininkai ir jų mokytojai bus apdovanoti pažintinėmis kelionėmis į ES institucijas Briuselyje.

Jaunesniųjų klasių moksleiviai dalyvaus Europos viktorinoje, kur jų lauks paprastesni klausimai.

Europos diena tradiciškai švenčiama gegužės 9-ąją, kadangi tą dieną 1950-aisiais vienas iš integruotos Europos idėjos autorių Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė deklaraciją, tapusią pagrindu Europos bendrijoms.

Seimo narys Andrius Šedžius nesutinka su Finansų ministerijos pozicija 2011 metais nustatyti dabar galiojantį Mokinio krepšelį – 3310 litų ir siūlo jį padidinti iki 3374 litų.

Vilniaus apskrityje nuo 2000 metų moksleivių skaičius sumažėjo ketvirtadaliu – beveik 35 tūkstančiais.

Statistikos departamento duomenimis, 2009-2010 mokslo metų pradžioje Vilniaus apskrities bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 105,7 tūkst. mokinių. 2000 metais Vilniaus apskrityje mokėsi 140,5 tūkst. mokinių, t.y. 34,8 tūkst. daugiau negu šiemet.

Daugiausia mokinių, pasak pranešimo, sumažėjo moksleivio Vilniaus miesto ir rajono mokyklose.

2008-2009 mokslo metais Vilniaus apskrityje mokinių buvo 4,4 tūkst. (4 proc.) daugiau.

2009-2010 mokslo metais Vilniaus apskrityje veikė 329 bendrojo lavinimo mokyklos, per metus jų skaičius liko toks pat, bet po 1 mokyklą buvo uždaryta Elektrėnų ir Ukmergės rajonuose, o tiek pat atidaryta Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse.

2009-2010 metais Vilniaus apskrities aukštosiose mokyklose studijavo 97 tūkst. studentų – 3,6 tūkst. (3,7 proc.) daugiau nei praėjusiais metais.

Pasak Statistikos departamento, Vilniaus apskrityje yra susikoncentravę du trečdaliai (63 proc.) šalies aukštųjų mokyklų.

Specialistus 2009-2010 mokslo metais rengė 6 kolegijos ir 13 universitetų.

2009 metais apskrities aukštosios mokyklos parengė 20,8 tūkst. specialistų, tai sudaro beveik pusę (46,6 proc.) šalyje parengtų specialistų.

Rugsėjo pradžioje sostinės muziejininkai vos spėja suktis: kol mokyklos nebaigtos renovuoti, pedagogai pažintines pamokas stengiasi vesti kultūros įstaigose. Štai Lietuvos nacionalinis muziejus siūlo daugiau kaip 30 teminių pamokų ne tik istorijos, bet ir dailės, muzikos ir kitų dėstomų dalykų temomis. Kaip “Veidui” sakė šio muziejaus atstovė Birutė Kazlauskienė, šįmet moksleivių laukia trys naujos ekskursijos, paįvairintos praktinėmis užduotimis: “Žalgiriui 600″, “Lietuva carų valdžioje” ir “Prancūzmečio ženklai Vilniuje”. Ekskursija muziejuje klasei kainuoja 20 Lt.

Vilniaus paveikslų galerijoje moksleiviams taip pat siūlomas naujas renginys – ekskursija “Baltasis romantizmo angelas”. Jaunuoliams siūloma persirengti dvarininkų drabužiais ir apžiūrėjus Chodkevičių rūmuose saugomus turtus dalyvauti romantinės poezijos ir muzikos viktorinoje. Nacionalinė dailės galerija, neseniai pristačiusi lietuviškos fotografijos parodą “Nuobodulys”, taip pat kviečia į edukacinius renginius su praktinėmis užduotimis. Lietuvos dailės muziejus už neįprastas pamokas iš moksleivio teprašo simbolinio lito mokesčio.

Spalį Nacionalinis muziejus ketina atgaivinti šeštadieninių užsiėmimų, skirtų visai šeimai, tradiciją. Pernai jie tapo tokie populiarūs, kad teko steigti papildomas grupes. Pageidaujančių įdomiai leisti šeštadienio popietes muziejuje šeimų registracija jau vyksta.

Artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklose skubama baigti remontus. Tačiau kai kuriose ugdymo įstaigose statybos užtruks dar bent mėnesį.

Sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijoje rekonstrukcija turėjo prasidėti dar gegužę. Tačiau realūs remonto darbai mokykloje prasidėjo liepos viduryje, rašo “Vilniaus diena”.

“Iki šiol buvo vykdomi tik griovimo darbai. Griovė viską, kas tik įmanoma, – sporto, aktų sales, langus, stogą. Dabar po truputį pradeda viską atstatyti. Langai bus sudėti iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios, iki lapkričio turėtų būti pakeisti radiatoriai”, – sakė M.Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Kad viskas tiek užsitęs, direktorius nesitikėjo: “Darbai turėjo būti baigti iki rugsėjo 1-osios, tačiau tam sutrukdė šimtas niuansų. Svarbiausias jų – kad iki šiol nepaskirtos lėšos, kurias turime gauti iš ES struktūrinių fondų. Statybininkai iki šiol nėra gavę nė lito.”

Nuspręsta gimnazijos auklėtiniams rugsėjį pamokas vesti “Sietuvos” vidurinės mokyklos antroje pamainoje.

Visų darbų statybininkai iki rugsėjo 1-osios nespės baigti ir Vilniaus “Ąžuolyno” pagrindinėje mokykloje. Tačiau pamokos čia vyks įprastu tempu, o remontas tęsis laisvu nuo jų metu.

“Tiesą sakant, variantas, kai moksleiviai eina į kitą mokyklą, kol baigsis remontas, būtų visai nieko – tuomet statybininkai turėtų daugiau laisvės. Tačiau esame pagrindinė mokykla, ne gimnazija, pas mus mokosi pirmų-aštuntų klasių mokiniai. Tikrai labai nenorėtume, kad tokius mažus moksleivius tektų perkelti kur nors kitur”, – pripažino mokyklos direktorius Audrius Tavoras.

Pernai ruošiantis mokslo metams daugiausia bėdų sostinėje turėjo Vilniaus šv. Kristoforo mokykla. Rugsėjo i-ąją į mokyklą vaikus atvedę tėvai pamatė, kad, nepaisant mokyklai tvarkyti iš savivaldybės biudžeto skirtų 250 tūkst. litų, joje niekas nebuvo padaryta ir ji neatitiko daugybės higienos specialistų reikalavimų. Moksleivius pasitiko kiauri langai, byrantys stiklo blokeliai sienose, pavojingai netvirtai kabančios lempos.

Šiemet ši mokykla nepateko į renovuojamų mokyklų sąrašą, tačiau jai buvo skirta lėšų iš savivaldybės rezervo.

Likus porai savaičių iki mokslo metų pradžios Šv. Kristoforo mokyklos koridoriuose išdėliotos statybinės medžiagos, grindys ir sienos nuklotos dulkėmis, sporto salėje aidi plaktukų dūžiai. Tačiau iki rugsėjo 1 dienos žadama susitvarkyti tiek, kad į mokyklą grįžę vaikai tikrai būtų saugūs.

“Visos mokyklos renovacijos turėsime palaukti iki kitos vasaros, nes jai tikimės gauti paramą iš ES. O ji neduodama tik paprašius – reikia paruošti daug įvairių dokumentų”, – aiškino Šv. Kristoforo mokyklos direktorė Aušra Venskuvienė. Ji mokyklai pradėjo vadovauti praėjusių metų pabaigoje, kai nuo pareigų buvo nušalinta laikinai direktoriaus pareigas einanti Romutė Šainer.

Rekonstrukcijos darbai iki rugsėjo 1-osios turėjo baigtis ir Antakalnyje V.Grybo gatvėje įsikūrusioje Vilniaus privačioje gimnazijoje Tačiau šios įstaigos kaimynai pasipiktino, kad vykdant rekonstrukciją buvo susiaurintas šaligatvis, tad kreipėsi į savivaldybę ir pareikalavo jį atstatyti į buvusią padėtį. Kol bus nuspręsta, ar toks prašymas gali būti patenkintas, darbai laikinai sustabdyti, o mokyklos vadovybė nežino, ar spės mokyklos rekonstrukciją baigti laiku.

Šiemet Vilniuje renovuojama dešimt mokyklų. Šiems darbams buvo skirta 23,6 mln. litų: 1,4 mln skyrė savivaldybė, likę gauti iš ES struktūrinių fondų. 16-os vaikų darželių renovacijai šiemet skirta 4,5 mln. litų, iš jų 700 tūkst. – iš savivaldybės biudžeto.

Šiemet Lietuvos moksleiviams gausiai užderėjo medalių tarptautinėse olimpiadose. Iškovoti net trys aukso ir po keturiolika sidabro bei bronzos medalių. Gavusi tiek medalių Lietuva užėmė antrąją vietą tarp šalių, kuriose gyvena mažiau kaip 5 mln. žmonių. Pernai lietuviams nepavyko pelnyti nė vieno aukso medalio.

Štai tarptautinėje biologijos olimpiadoje, vykusioje Pietų Korėjoje, aukso medalį iškovojo Vilniaus M.Biržiškos gimnazijos dvyliktokas Julius Juodakis. Jį ruošė mokytoja Jurga Ališauskienė. Kiti trys lietuviai šioje olimpiadoje laimėjo bronzos medalius.

Tarptautinėje chemijos olimpiadoje nepralenkiamas buvo Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Vladimiras Oleinikovas. Jį parengė mokytoja Birutė Maciulevičienė. Dar du lietuviai Japonijoje vykusioje olimpiadoje iškovojo sidabro medalius ir vieną – bronzos.

Taivano sostinėje Taipėjuje vyko VIII pasaulinė geografijos olimpiada, kurioje aukso medalį pelnė Vilniaus licėjaus moksleivis Adomas Pilinkus. Tai pirmasis mūsų šalies moksleivių pelnytas aukso medalis per ketverius metus, kai dalyvaujama tokio lygio renginiuose. Ankstesnėse pasaulinėse geografijos olimpiadose mūsų mokiniai yra iškovoję vieną sidabro ir šešis bronzos medalius.

Tikėtina, kad medalių sulauksime ir daugiau, nes dar ne visos olimpiados įvyko. Laukiama informatikos, astrofizikos, astronomijos, vokiečių kalbos olimpiadų bei ES jaunųjų mokslininkų konkurso.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys teigia, jog šie puikūs rezultatai rodo, kad mokytojai ne tik išmano savo dalyką, bet ir pasaulines tendencijas, tinkamai padeda vaikams pasiruošti. “Pasaulyje daug gabių vaikų, tačiau laimi ne kiekvienas”, – sako viceministras ir priduria, jog teisingai buvo nuspręsta šiuo krizės laiku nesumažinti finansavimo gabių vaikų programoms ir olimpiadoms.

Paprastai tarptautinėse olimpiadose dalyvauja moksleiviai iš keliasdešimties pasaulio valstybių ir į kiekvieną susirenka po maždaug 100 dalyvių. Pavyzdžiui, geografijos olimpiadoje, kuri rengiama kas dvejus metus, dalyvavo 27 valstybių komandos iš 5 žemynų. Moksleiviai turėjo varžytis trijose rungtyse: teorinių, praktinių ir vaizdinių užduočių. Be to, komandos turėjo parengti namų darbus – lietuviai sukūrė plakatą apie Kuršių neriją ir laimėjo ketvirtąją vietą. Negana to, lietuviai kultūrinėje programoje dalyvius privertė trypti suktinį ir pagal Jurgio Didžiulio “Welcome to Lithuania” rungtis giros gėrimo varžytuvėse.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką. Pagal šią tvarką nuo rugsėjo 1 d. mokiniams nebus galima tiekti sveikatai nepalankių produktų, turinčių daug sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų cheminių ar nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

“Lietuvos mokiniai privalo mokyklose gauti tik tuos produktus, kurie užtikrintų jų maisto medžiagų fiziologinius poreikius, padėtų ugdyti sveikos mitybos įgūdžius, – teigia sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. – Specialistai tvirtina, kad mūsų šalies gyventojai, ypač vaikai, maitinasi nepakankamai sveikai. Ypač vaikams skubant ar taupant tiekiamas per daug sočiųjų riebalų, druskos, paprastųjų angliavandenių, o mažai skaidulų, vitaminų, mineralų turintis maistas”.

Pagal minėtą tvarkos aprašą mokinių maitinimui nebus galima tiekti šių maisto produktų grupių: bulvių traškučių, kitų riebaluose virtų gaminių, saldainių, šokolado ir jo gaminių, konditerijos ir kitų gaminių su šokoladu ar kremu, maisto produktų su tam tikrais maisto priedais (sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, visą sąrašą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.sam.lt), gazuotų bei energinių gėrimų, sultinių koncentratų, kavamedžio pupelių kavos, rūkytos žuvies, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių (išskyrus vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus), mechaniškai atskirtos mėsos ir jos gaminių, maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų ar į kurio sudėtį įeina GMO.

Kasdien mokyklose per ilgąsias pertraukas turi būti organizuojami pietūs. Pagal suderintą valgiaraštį mokiniams turi būti sudarytos sąlygos valgyti šiltą maistą. Pietums turi būti tiekiamas karštas patiekalas, sudarytas iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pieno produktai) ir daug angliavandenių turinčių produktų (bulvės, makaronai, kruopos ir pan.), taip pat daržovės / vaisiai arba jų salotos, duona (rekomenduojama, ruginė) ir gėrimas (rekomenduojama sultys).

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo tvarkos aprašu nedraudžiama mokyklose įrengti maitinimo automatus. Tačiau juose nebus galima prekiauti šiuo metu populiariais, tačiau įtrauktais į Netiekiamų į mokyklas maisto produktų sąrašą gaminiais – bulvių traškučiais, saldumynais, gazuotais ar energetiniais gėrimais ir pan.

Mergaitės moksleivės pasiekimais berniukus ypač lenkia per lietuvių kalbos pamokas, o kituose dalykuose skirtumai nėra ryškūs, rodo naujas tyrimas.

Europos Komisijos pirmadienį pristatytoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje bendrieji mergaičių pasiekimai yra aukštesni nei berniukų, tačiau situacija nėra vienoda atskirose ugdymo srityse.

“Aktualiausia ir susirūpinimą kelianti sritis – gerokai aukštesni mergaičių nei berniukų lietuvių gimtosios kalbos mokymosi pasiekimai”, – rašoma tiriamajame darbe, kuriame analizuojama, kaip sprendžiama lyčių nelygybės problema švietimo srityje.

Per tyrimą nustatyta, kad ypač žemi kaimo ar miestelių mokyklų berniukų lietuvių kalbos pasiekimai.

Matematikoje ir gamtos moksluose, anot tyrimo, mergaičių ir berniukų pasiekimų skirtumai nėra akivaizdūs.

Statistika rodo, kad 2007 metais bendrojo lavinimo mokyklos kursą kartojo apie 1 proc. visų moksleivių, tarp kurių mergaitės sudarė apie 30 procentų.

Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje aiškius lyčių skirtumus renkantis specialybes.

“Visuose – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų – lygmenyse Lietuvoje egzistuoja moterų ir vyrų segregacija pagal studijuojamas specialybes”, – rašoma tyrime.

Rezultatai rodo, kad moterys sudaro tik apie dešimtadalį tokiose studijų srityse kaip saugos, transporto paslaugos, inžinerija, kompiuterija. Taip pat moterys buvo mažuma (apie penktadalis) tarp studijuojančiųjų paslaugų asmenims bei architektūros ir statybos studijų srityse.

Tyrimo autorių teigimu, lyčių lygybės politika švietime Lietuvoje palaipsniui formuojasi.