Tag Archive | "Lietuvos bankas"

Politinis cunamis priminė apie neįveiktą pasaulinę skolų krizę

Tags: , , , , , , , , ,


T.Ramanauskas

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir vis dar aktualus Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES yra reikšmingo antiglobalistinių ir antisisteminių nuotaikų stiprėjimo Vakarų visuomenėse atspindys. Tolesnę ekonominę ir politinę Vakarų demokratijų raidą gaubia išskirtinai didelis neapibrėžtumas, tad bandymai ją prognozuoti būtų grynai spekuliatyvūs.

 

Tomas RAMANAUSKAS, Lietuvos banko Sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas

Daug svarbiau šiuo metu suvokti, kad vykstantys seisminiai socialiniai ir politiniai pokyčiai yra ne atsitiktiniai, o dėsningi procesai, kuriuos žymia dalimi lemia ekonominiai veiksniai. Jie labai glaudžiai susiję su vadinamuoju skolos superciklu, pasauline finansų krize ir ekonominės politikos atsaku į ją. Net Tarptautinis valiutos fondas, vienas aktyviausių globalizacijos procesų šalininkų, pripažįsta, kad globalizacija ne visas šalis ir ne visas visuomenės grupes paveikė vienodai teigiamai – didelė konkurencija su mažų atlyginimų šalimis neigiamai veikė užimtumą išsivysčiusių šalių gamybos sektoriuose, neproporcingai išaugo finansinis sektorius, tarptautiniai kapitalo srautai ir padidėjo finansinio užkrato rizika, tarptautinės kompanijos gebėjo pasinaudoti mokesčių sistemų spragomis ir mokėti mažiau mokesčių, nei sąžiningai priklausytų, o piliečiai jaučiasi prarandantys ekonominės ir politinės sistemos kontrolę.

Taigi daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus.

Daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus.

Kol kas sunku vertinti, ar protekcionizmu, mokestiniu vietinio verslo skatinimu ir valdžios remiamomis investicijomis į infrastruktūrą pagrįsta JAV ekonominė politika galėtų šaliai padėti pasiekti tvirtesnę ir labiau subalansuotą ūkio plėtrą. Kartu neabejotina, kad toks JAV politikos posūkis būtų didelis sukrėtimas nusistovėjusiai tarptautinių verslo santykių ir užsienio prekybos sistemai.Pirmosiomis dienomis po JAV prezidento rinkimo rezultatų JAV akcijų indeksai reagavo stebėtinai optimistiškai, obligacijų pajamingumas didėjo rinkos dalyviams prognozuojant išaugsiantį skolinimosi poreikį ir didėsiančią infliaciją, o besivystančių šalių valiutos pigo. Tai tarsi ir byloja, kad iš principo yra galimybių aktyviau skatinti JAV ekonomiką, bet iš esmės – kitų šalių sąskaita.Tarptautinis atsiskaitymų bankas savo pastarojoje metinėje ataskaitoje taikliai pabrėžia, kad skolinimasis per ilgai buvo politinis ir socialinis pajamų augimo pakaitalas. Ir išties tai yra raktas į vykstančių socialinių ir politinių procesų ekonominių priežasčių suvokimą. Išsivysčiusių šalių darbo vietų ir gyventojų pajamų netekimą, susijusį su gamybos perkėlimu į besivystančias šalis, daugelį dešimtmečių pavyko atsverti didėjančia skola. JAV atveju – tai ir didėjanti valstybės užsienio skola, ir aktyvus privataus bei viešojo sektoriaus skolinimasis vietinėje rinkoje.

Kreditavimas iš esmės yra pinigų ir perkamosios galios kūrimas, kuris sudaro galimybes didinti vartojimo ir investicijų išlaidas. Taigi globalizacijos sąlygomis prarandamas gamybos darbo vietas keitė su kredito ir nekilnojamojo turto bumu susijusios darbo vietos statybos, prekybos, finansinio tarpininkavimo, paslaugų sektoriuose. Apskritai didėjantis įsiskolinimas yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, dažnai ne mažiau svarbus negu investicijos ar technologinė pažanga. Žinoma, tai yra visai kito pobūdžio, netvarus augimo veiksnys. Užtenka sumažėti naujo kreditavimo srautams, ir pajuntamas didelis neigiamas poveikis ekonominiam aktyvumui bei pajamoms.Per pastarąją pasaulinę finansų krizę daugelyje šalių būtent ir vyko sinchronizuotas, su JAV nekilnojamojo turto burbulu sprogimu susijęs finansinio ciklo perėjimas į nuosmukio fazę – daugelyje išsivysčiusių šalių privatus sektorius buvo pernelyg įsiskolinęs ir nebegalėjo ar nebenorėjo toliau skolintis. Siekiant išvengti reikšmingo ūkio aktyvumo nuosmukio, daugelyje šalių skolinimosi estafetės lazdelę buvo priverstas perimti valdžios sektorius.Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai irgi vykdė išskirtinai palankią pinigų politiką bei „serijines“ kiekybinio skatinimo programas, siekdami vėl išjudinti privataus sektoriaus kreditavimo procesus, atpiginti ir palengvinti valdžios sektoriaus skolinimąsi, pagerinti bankų balansų kokybę.

Pastaraisiais metais daugelyje išsivysčiusių šalių monetarinė politika liko „vienintelis žaidimas mieste“, t.y. kone vienintelė aktyviai taikoma ūkio plėtros skatinimo priemonė, bet akivaizdu, kad jos efektyvumas vis mažėja. Daug kur pavyko pasiekti tam tikrą, nors ir trapų, ekonominį atsigavimą. Vis dėlto neigiama ekonominės politikos atsako į krizę pasekmė yra vėl rizikingai išsipūtę skolos vertybinių popierių, akcijų, o kai kuriose valstybėse – ir nekilnojamojo turto burbulai. Akivaizdu, kad ypač žemos ar neigiamos realiosios palūkanų normos perskirsto visuomenės turtą, – tai palanku turtingiesiems visuomenės sluoksniams ir besiskolinantiems, bet nepalanku taupantiems konservatyviomis priemonėmis. Fundamentali problema ta, kad ekonomikų gyvybingumą buvo bandoma atkurti pirmiausia skatinant skolos augimą, o ne našiomis investicijomis, technologine pažanga ar sklandesnį ekonomikos funkcionavimą užtikrinančiomis struktūrinėmis reformomis. Pasaulio ekonomika vis dar yra pernelyg priklausoma nuo skolos ir finansinių ciklų, o su globalizacija susiję iššūkiai nėra sklandžiai įveikti. Nuo pat krizės pradžios didėjo rizika, kad protekcionistinės ir antiglobalistinės idėjos pateks į pagrindinę politinę darbotvarkę. Dabar ši rizika ima materializuotis, tai patvirtina JAV ir Didžiosios Britanijos balsuotojai. Kartu tai yra šaltas dušas, kuris, tikėtina, privers ekonominės politikos formuotojus atidžiai pergalvoti skolų krizės įveikimo ir tvarios plėtros strategijas, skatins visapusiškiau vertinti jų ekonominį bei socialinį poveikį ir padės įsisąmoninti, kad nesubalansuotos plėtros problemų sprendimas negali būti nuolat atidėliojamas. Šaltas dušas ne visuomet blogai…

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

 

Ar tikrai gyvename gerokai blogiau nei latviai ar estai?

Tags: , , , , , , , , , , , , , , ,


D.Imbrasas

 

Vertinant perkamosios galios skirtumus Baltijos valstybėse gana dažnai diskutuojama dėl tų šalių vidutinio darbo užmokesčio neatitikimų.

 

Darius Imbrasas, vyresnysis LB ekonomistas

 

Kaip žinoma, vidutinis darbo užmokestis Estijoje ir Latvijoje gerokai didesnis nei Lietuvoje. Vykstant tokioms diskusijoms neretai pamirštami kiti analizės aspektai – kitos nei darbo užmokestis pajamos bei skirtingas kainų lygis – ir daromos kartais net drastiškos išvados, kad Lietuvoje kone didžioji dalis tautos skursta. Tačiau tų aspektų analizė rodo, kad tikroji padėtis nėra tokia bloga, kaip bandoma tvirtinti.
Pažvelkime į darbo našumo skirtumus Baltijos valstybėse. Naujausiais duomenimis, 2015 m. Lietuvoje darbo našumas buvo kur kas didesnis nei Latvijoje ir šiek tiek viršijo Estijos rodiklį. Atsižvelgiant į darbo našumo skirtumus tarp Baltijos valstybių būtų galima tikėtis, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų būti gerokai didesnis nei Latvijoje ir panašus į Estijos rodiklį. Tačiau darbo užmokesčio statistika piešia kitokį paveikslą. Remiantis ja, Lietuva pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį atsilieka tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Pavyzdžiui, 2016 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos vidutinis darbo užmokestis sudarė 1048 eurus ir buvo 17 proc. mažesnis nei Estijos (1262 eurai), keliais procentais jis atsiliko nuo Latvijos (1064 eurai) darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad šiame komentare vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas naudojant nacionalinių sąskaitų
duomenis ir sąlyginį darbuotojų skaičių. Šis rodiklis skiriasi nuo dažniausiai viešojoje erdvėje cituojamo vidutinio darbo užmokesčio rodiklio, iš esmės rodančio darbo užmokestį „ant popieriaus“. Tai daroma, nes į pastarąjį darbo užmokestį neįtraukiamos su darbu susijusios arba skatinamosios piniginės perlaidos, darbuotojams teikiamos prekės ir paslaugos, atlyginimai „vokeliuose“.

Norint suprasti, kodėl atsiranda tokių neatitikimų tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbo našumas apskaičiuojamas remiantis perkamosios galios paritetu, t.y. atsižvelgiama į kainų lygio valstybėse skirtumus, o vidutinis darbo užmokestis yra vertinamas to meto (nominaliosiomis) kainomis. Tai svarbu, nes nominaliojo darbo užmokesčio dydis ne viską pasako apie gyventojų pragyvenimo lygį. Daugelis sutiks, kad svarbu ne tik tai, kokio dydžio darbo užmokestis yra gaunamas, bet ir tai, ką už jį galima įsigyti. Taigi svarbu žiūrėti ne tik į nominaliojo darbo užmokesčio dydį, bet ir į prekių bei paslaugų kainų lygį.

Būtent prekių ir paslaugų kainų lygio analizė atskleidžia, kad bene visų pagrindinių prekių ir paslaugų grupių kainos Lietuvoje mažesnės nei Estijoje ir Latvijoje. Mažiausi kainų skirtumai matyti tarp prekių ir paslaugų, kurias galima importuoti ar eksportuoti, tokių kaip apranga ir avalynė, degalai, būsto apstatymo ir apyvokos prekės, maistas ir gėrimai.

 

Kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai

Jų kainų skirtumai sudaro iki 15 proc. Kur kas didesni skirtumai išryškėja tarp prekių ir paslaugų, kurių importuoti ar eksportuoti neįmanoma. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ar susijusių su būsto eksploatacija paslaugų, kainos Lietuvoje iki 45 proc. mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje.
Atsižvelgiant į minėtus Baltijos valstybių kainų lygio skirtumus, Lietuvos vidutinis darbo užmokestis vertintinas pozityviau. Pavyzdžiui, 2015 m. Lietuvoje nominalusis vidutinis darbo užmokestis buvo 21 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 6 proc. atsiliko nuo Latvijos rodiklio. Tačiau atsižvelgiant į prekių ir paslaugų kainų skirtumus, Lietuvos gyventojų
perkamosios galios atsilikimas nuo Estijos sumažėja iki 5 proc., o Latvijos rodiklis netgi viršijamas beveik 4 proc.
Kitas svarbus, tačiau dažnai ignoruojamas aspektas yra tas, kad darbo užmokestis sudaro tik dalį namų ūkių pajamų. Gyventojai pajamų gauna ir iš ūkinės veiklos, sukaupto kapitalo, valstybės institucijų ir užsienyje gyvenančių artimųjų pervedamų lėšų. Kadangi į disponuojamąsias pajamas patenka socialinės išmokos, dividendai ir kitos su darbo santykiais
nesusijusios pajamos, pravartu vertinti disponuojamąsias pajamas ne vienam samdomajam darbuotojui, o vienam gyventojui.
Lietuvos ir Estijos nominaliosios namų ūkių disponuojamosios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, yra gana panašios – 2014 m. vieno Lietuvos gyventojo nominaliosios disponuojamosios pajamos buvo tik 5 proc. mažesnės nei Estijos gyventojo, o atitinkamą Latvijos rodiklį viršijo daugiau nei 10 proc. Tokius nedidelius skirtumus lemia tai, kad Lietuvos gyventojai kur kas daugiau pajamų gauna iš asmeninio verslo ar sukaupto kapitalo.
Skaičiai iškalbingi: prie vidutinio 269 eurus sudarančio darbo užmokesčio vienam gyventojui tenka 380 eurų kitų pajamų, iš kurių 222 eurus gyventojai gauna iš asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ar kitos panašios veiklos ir 158 eurus – iš perlaidų iš užsienio, socialinių išmokų bei kitų valstybės perlaidų. Lietuvoje gyventojai kitų nei darbo užmokesčio pajamų dydžiu gerokai lenkia tiek Latvijos, tiek Estijos gyventojus. Vienam Latvijos gyventojui minėtų pajamų tenka 290 eurų, Estijos gyventojui – 315 eurų.
Tiesa, tokia situacija, kai Lietuvos gyventojai didesnę nei latviai ar estai savo uždirbamų pajamų dalį gauna ne darbo užmokesčio forma, turi neigiamos įtakos valdžios sektoriaus finansams. Tokia padėtis susidaro dėl to, kad asmeninio verslo, sukaupto kapitalo ir panašios pajamos apmokestinamos kur kas mažiau nei su darbo santykiais susijusios pajamos.
Taigi, nors nominalus darbo užmokestis Lietuvoje gerokai mažesnis nei kitose Baltijos valstybėse, daryti išvados, kad Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis yra reikšmingai žemesnis nei Latvijos ar Estijos piliečių, nederėtų. Kitų veiksnių – kainų lygio skirtumo ir namų ūkių pajamų struktūros analizė rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia artima kitų Baltijos valstybių gyventojų perkamajai galiai.

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

V. Vasiliauskas: “Būtina neprarasti budrumo”

Tags: , , , ,


BFL

Trys klausimai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui

– Kokius tikslus keliate ir kaip žadate jų siekti per antrąją kadenciją?

– Pirmiausia – visos šalies finansų sistemos stabilumas ir tvari plėtra. Prisimenant 2008-ųjų krizės pamokas, taip pat įvertinant geopolitinius ir globaliuosius ekonominius neapibrėžtumus, būtina neprarasti budrumo. LB prisiėmė atsakomybę už visos finansų sistemos stabilumo stiprinimą. Šiai užduočiai įvykdyti jau taikomos priemonės, kurių paskirtis – apsaugoti kredito rinką nuo perkaitimo ir burbulų susidarymo, įtvirtinti atsakingo skolinimo ir skolinimosi doktriną, neaplenkiant nei smulkiausių vartojimo kredito teikėjų ar gavėjų, nei unijų, nei didžiųjų rinkos žaidėjų.

Taip pat būtina įgyvendinti esmines reformas kredito unijų ir vartojimo kreditų rinkose.

Toliau – finansinių paslaugų prieinamumas ir inovatyvių sprendimų diegimas. Ėmėmės dvejopos iniciatyvos: siekiame užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą pasitelkdami reguliacinius svertus, taip pat siekiame tobulinti mokėjimų rinkos in­frastruktūrą, skatinti inovatyvias mokėjimo priemones.

Turėtume sukurti nacionalinę mokėjimų strategiją, kurios kertiniais akmenimis turėtų tapti bekontakčių elektroninių mokėjimo priemonių plėtros skatinimas bei elektroninių mokėjimo paslaugų prieinamumo didinimas ir pasitikėjimo jomis stiprinimas. Taip pat būtina įgyvendinti esmines reformas kredito unijų ir vartojimo kreditų rinkose. Pradėjome jų sisteminę pertvarką, ėmėmės šalinti rizikų šaknis.

– Ar turite poziciją ir veiklos planą dėl greitųjų kreditų segmento?

– Turime ir planą, ir nemenką įdirbį. LB pasiūlius, neseniai įsigaliojo reikšmingi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kurie suteikė daugiau galių priežiūros institucijai ir turėtų užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą. Dabar svarbu suteiktus įgaliojimus maksimaliai veiksmingai panaudoti tam, kad naujų nuostatų įgyvendinimas duotų efektą, kurio tikimės mes ir vartotojai. Jei reikės, įvertinę rinkos raidą imsimės naujų reikalingų priemonių.

– Bankai apmokestina vis daugiau paslaugų, įvedamas vienos sąskaitos mokestis ir pan. Ką planuojate daryti?

– Mokėjimų paslaugomis naudojamės visi ir jautriai reaguojame į pokyčius, susijusius su paslaugų įkainiais. Deja, rinkos ranka čia ne visada suveikia. Todėl tenka jungti administracinio poveikio svertus, tokius kaip būtiniausių paslaugų įkainių ribojimas, ir kartu toliau kurti paskatas bei sąlygas, palankias aktyviai konkurencijai.

„Mokėjimo paslaugų krepšelis“ turėtų būti orientuotas į elektronines paslaugas ir užtikrinti ne mažiau kaip 10 elektroninių pervedimų, 550 eurų išgryninimą bankomatuose per mėnesį.

Esame pasiūlę mokėjimų įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad gyventojai galės gauti būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį už reguliuojamą, vartotojams patrauklią kainą. Projekte numatyta, kad paslaugų krepšelis apims sąskaitos tvarkymą, mokėjimo kortelę, pervedimus, gautų lėšų įskaitymo administravimą, pinigų išgryninimą, taip pat jų įnešimą. LB nuomone, pagrindinės sąskaitos paslauga, kitaip tariant, „mokėjimo paslaugų krepšelis“, turėtų būti orientuotas į elektronines paslaugas ir užtikrinti ne mažiau kaip 10 elektroninių pervedimų, 550 eurų išgryninimą bankomatuose per mėnesį, o kitos operacijos turėtų būti neribojamos.

Pasiūlymui jau pritarė Vyriausybė, įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Seimui.

 

Lietuvių finansiniai įpročiai: 6 faktai

Tags: , , ,


BFL / V.Skaraičio nuotr.

Bemaž kas antrai finansinių įsipareigojimų turinčiai šeimai prisiimti įsipareigojimai yra didelė finansinė našta, o daugiausia sunkumų patiria greituosius kreditus paėmę namų ūkiai, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių apklausa dėl finansinės elgsenos.

6 faktai apie lietuvių finansinius įpročius:

1. Linkę taupyti
2015 m. antrąjį pusmetį nors šiek tiek sutaupančių namų ūkių buvo 45,5 proc. Dažniausiai (45,7 proc. visų sutaupiusiųjų) namų ūkiai nurodė vidutiniškai per mėnesį sutaupę nuo 31 iki 150 Eur.

Nors artimiausią pusmetį sutaupysiantys dažniausiai pasisakė didesnes pajamas (nuo 900 Eur per mėn.) gaunantys namų ūkiai (75,3 proc. tokias pajamas gaunančiųjų), tačiau sutaupyti planuojantis nurodė ir beveik kas antras (45,7 proc.) mažas pajamas (iki 350 Eur per mėn.) gaunantis namų ūkis.

2. Taupo nenumatytoms išlaidoms
Populiariausios taupymo priemonės ir toliau buvo likvidus finansinis turtas: grynieji pinigai, laikomi namuose, ir sąskaita arba indėlis banke. Namų ūkiai dažniausiai taupė siekdami turėti pakankamai lėšų nenumatytoms išlaidoms (56,9 proc.) ar apsisaugoti nuo galimo pajamų sumažėjimo (51,6 proc.), o ilgalaikiams tikslams (pvz., vaikų mokslams, senatvei) nurodė taupantis kas ketvirtas namų ūkis (25,2 proc.).

3. Kas šeštas namų ūkis turi skolų
16,9 proc. apklausoje dalyvavusių namų ūkių turėjo kokių nors finansinių įsipareigojimų. Apklausti namų ūkiai dažniausiai naudojosi finansinės nuomos (lizingo) paslaugomis arba skolinosi vartojimo reikmėms.

Per artimiausią pusmetį skolintis ketina 4,9 proc. apklaustų namų ūkių. Daugiausia planuojama skolintis būsto rekonstrukcijai ar remontui (22,4 proc. planuojančiųjų skolintis) ir nuosavo būsto įsigijimui (12,2 proc.).

4. Greitieji kreditai – rimta našta
Apie pusė (47,1 proc.) apklaustų namų ūkių teigė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai jiems buvo našta. Turimus finansinius įsipareigojimus našta daugiausia (83,9 proc.) laikė tie respondentai, kurie vienu iš turimų finansinių įsipareigojimų įvardijo greituosius kreditus. Negalėję laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų, namų ūkiai sudarė mažiau nei ketvirtadalį (22,4 proc.) visų namų ūkių, kurie turi finansinių įsipareigojimų. Pagrindinės įsipareigojimų nevykdymo priežastys buvo padidėjusios gyvenimo išlaidos (57,9 proc.) ir prarastas nuolatinis pajamų šaltinis (26,3 proc.).

5. Išlaidas linkę planuoti
Daugiau nei pusė respondentų (56,4 proc.) nurodė, kad jų namų ūkis planuoja pajamas ir išlaidas. Be to, kuo didesnes pajamas namų ūkiai gavo, tuo labiau jie buvo linkę planuoti savo pajamas ir išlaidas. Namų ūkiai, kuriuose bent vienas narys turėjo aukštąjį išsilavinimą, savo pajamas planuoti buvo linkę labiau (66,4 proc.), negu tie namų ūkiai, kuriuose asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nebuvo (52,4 proc.). Pristigę pinigų apklausti namų ūkiai pirmiausia stengtųsi mažinti išlaidas – 35,7 proc. namų ūkių įvardijo tai kaip pirmąją priemonę, kurios imtųsi. Kiti dažnai nurodyti sprendimai susidūrus su finansiniais sunkumais buvo turimų santaupų naudojimas (20,5 proc.), skolinimasis iš giminaičių (20,1 proc.) ir papildomo uždarbio paieškos (12,0 proc.). Didžioji dalis namų ūkių tikėjosi, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis, o būtiniausios išlaidos didės.

6. Didžiausias nerimas – kainų augimas
Didžiausią susirūpinimą artimiausią pusmetį namų ūkiams kels maisto produktų (paminėjo 31,6 proc. namų ūkių) ir komunalinių paslaugų kainų kilimas (30,6 proc.). Apklausti namų ūkiai mažiau nerimavo dėl pajamų sumažėjimo (12,5 proc.), kuro kainų didėjimo (6,8 proc.) ir galimo darbo praradimo (6,7 proc.).

Būsto kainų kilimą 2016 m. prognozavusių namų ūkių buvo reikšmingai daugiau (46,8 proc. apklaustų namų ūkių) nei nurodžiusių, kad jos kris (8,0 proc.). Būsto kainų didėjimo besitikintys namų ūkiai dažniausiai (22,5 proc. visų apklaustųjų) manė, kad kainos kils mažiau nei 10 proc., kilimą tarp 10 ir 20 proc. paminėjo 16,9 proc. respondentų, o didesnį nei 20 proc. kainų kilimą įvardijo 7,4 proc. apklaustųjų. Daugiau nei kas penktas (21,7 proc.) namų ūkis teigė manantis, kad būsto kainos per tą patį laikotarpį nepakis.

Visą tyrimą rasite čia

3 svarbūs dalykai “SMSCredit” ir “Vivus” klientams

Tags: , ,


"SMSCredit"

Lietuvos bankas pranešė, kad dėl daugybinių teisės aktų pažeidimų, susijusių su netinkamu klientų mokumo vertinimu, prekės ženklus „SMSCredit“ ir „Vivus“ naudojanti vartojimo kreditų bendrovė UAB „4finance“ išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo.

Ką daryti klientams:

1. Gražinti skolas: „4finance“ išbraukus iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo, vartojimo kreditų gavėjų padėtis nesikeičia. „4finance“ turi teisę baigti vykdyti galiojančias vartojimo kredito sutartis, o kredito gavėjams lieka pareiga grąžinti jiems suteiktus vartojimo kreditus, toliau mokėti įmokas sutartyse numatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti kitus iš vartojimo kredito sutarties kylančius įsipareigojimus.

2. Gali keisti sutartis: Kredito turėtojams verta žinoti, kad jų prašymu „4finance“ gali atlikti galiojančių vartojimo kredito sutarčių pakeitimus (keisti įmokų mokėjimo grafiką, vartojimo kredito grąžinimo datą ir pan.).

3. Negali skolintis daugiau: Pakeitimai, kurie nulemtų jau suteiktos vartojimo kredito sumos padidinimą, negalimi, nes vartojimo kredito suma negali būti padidinta. Įmonė neturi teisės sudaryti naujų vartojimo kredito sutarčių ir tuo atveju, jeigu vartotojas jau yra pateikęs įmonei prašymą dėl vartojimo kredito suteikimo.

Plačiau skaityti čia

 

„Kai palūkanos žemos, reikia ruoštis šokui“

Tags: , , , ,


BFL

„Bankų sektoriaus perspektyva: daugiau atsakomybės, konkurencijos ir saugumo“, – sako Lietuvos banko vadovas, su kuriuo kalbamės apie šalies bankininkystės dabartį ir ateitį.

 

„Kryptys“: Lietuvos bankininkystės sektorius įsivedus eurą žengė į naują etapą: Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi, jūs – Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos nariu, formuojančiu pinigų politikos kryptis, priimančiu palūkanų sprendimus, kurie daro įtaką valstybės, verslo ir žmonių gyvenimui. Kas iš esmės pasikeitė ir ką šie pokyčiai davė šalies bankininkystei ir visai Lietuvai?

V.V.: Prisijungimas prie euro zonos reiškia Lietuvos pinigų politikos kokybinį pasikeitimą. Iki narystės euro zonoje importavome Europos centrinio banko pinigų politiką, nedalyvaudami priimant sprendimus. Dabar dalyvaujame ir tai yra esminis kokybinis pokytis – iki tol mes teoriškai turėjome pinigų politikos funkciją, dabar ją turime praktiškai. Dalyvaujame sprendimus tiek priimant, tiek juos įgyvendinant. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos bankas dalyvauja plataus masto vertybinių popierių supirkimo programoje. Centriniams bankams didelėmis sumomis perkant vertybinius popierius siekiama, kad dar labiau sumažėtų ilgalaikės palūkanų normos namų ūkiams, verslui, valdžios sektoriui ir sustiprėtų finansų institucijų bei verslo paskatos investuoti.

Įstojus į euro zoną, šalies finansinei sistemai tapo pasiekiami papildomi likvidumo instrumentai. Pasinaudodami vadinamuoju ECB langeliu, Lietuvos bankai iš Eurosistemos jau yra pasiskolinę maždaug 350 mln. eurų.

Tapome ir bendro priežiūros mechanizmo nariu, tai reiškia, kad visa šalies bankinė sistema yra prižiūrima ECB, o trys didžiausi bankai – tiesiogiai.

Aš pats kas dvi savaites vykstu į ECB būstinę Frankfurte prie Maino dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose diskutuojame pinigų politikos ir kitais  klausimais. Taigi anksčiau buvome už durų ir mums tik pranešdavo apie sprendimus, o dabar dalyvaujame diskusijose tuos sprendimus priimant, turime balsavimo teisę, galime reikšti ir reiškiame savo nuomonę.

„Kryptys“: O kiek tie pokyčiai svarbūs eiliniam Lietuvos piliečiui?

V.V.: Tiek, kiek eiliniam Lietuvos piliečiui yra svarbi integracija į euro zoną. Mažai valstybei kuo didesnė integracija, tuo geriau, nes tai sukuria papildomą saugumą, visų pirma ekonominį. Dėl netradicinių pinigų politikos priemonių taikymo (išplėstos turto įsigijimo programos) jau spėjome pajusti pastaraisiais mėnesiais reikšmingai mažėjančią palūkanų naštą. Aišku, mes, kaip centrinis bankas, esant tokioms žemoms palūkanoms matome tam tikrą riziką, susijusią su galimu palūkanų pakilimu. Žinoma, tai atsilieps ir mūsų balansui, visos euro sistemos balansui. Tai sudaro prielaidas didėti tam tikroms rizikoms kreditų rinkoje. Esant žemoms palūkanoms, gali būti pamirštas atsargumas ir dėl to didėtų prasiskolinimo rizika.

„Kryptys“: Lietuvos bankas ką tik visuomenės ir specialistų diskusijoms pateikė Atsakingo skolinimosi nuostatų pataisas. Kai kas jas jau pavadino priešiškų jėgų veiksmais, siekiant sužlugdyti Lietuvos ekonomiką, nes siūlomas sugriežtinimas apribos nemažos dalies žmonių galimybes apskritai pasiskolinti būstui. Ar toks šių pataisų tikslas?

V.V.: Mano atsakymas labai paprastas: ruošk vežimą žiemą, roges – vasarą. Kai yra žemos palūkanos, ruoškis palūkanų šokui.

Pirmiausia taip sakantys žmonės mažiausiai yra nemandagūs. Antra, jie, matyt, nesupranta, kad Lietuvos bankas turi tiesioginį mandatą daryti įtaką kreditavimo politikai, tai yra kiek įmanoma apsaugoti ekonomiką nuo kreditų burbulų pūtimosi ir skausmingo jų sprogimo, kuris nėra naudingas nei bankams, nei paskolas paėmusiems klientams. Nekilnojamojo turto pardavėjų būgštavimai dėl stosiančio skolinimo yra, švelniai tariant, perdėti. Faktas yra tas, kad šiuo metu būsto rinkoje tik apie 30 proc. visų sandorių finansuojami paskolomis. Likusios dalies Atsakingo skolinimosi nuostatai neliečia.

Be to, siūlomose pataisose numatyta nauja galimybė bankams dešimtadaliui naujai suteikiamų paskolų taikyti Atsakingo skolinimosi nuostatų išimtį. Taip pat mes siūlome nuo 40 iki 30 metų sumažinti maksimalios būsto paskolos trukmę. Tai reiškia, kad žmogui per mėnesį reikės mokėti didesnę įmoką, bet kartu yra reikšmingai sutaupoma bendra kredito palūkanų suma. Todėl reikėtų matyti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, o ne tik šiandieninę naudą.

Mes siūlome, o įsigaliojus nuostatas ir reikalausime, kad bankas klientui parodytų galimą palūkanų šoką – kas būtų, jeigu palūkanos išaugtų. Kad žmogus matytų ir galėtų įvertinti savo galimybes prisiimti tokį ilgalaikį įsipareigojimą. Todėl tikrai nemanau, kad šių priemonių visuma kažkam kenktų.

„Kryptys“: Bet negalima neigti, kad dalis jaunų žmonių neteks galimybės pasiskolinti būstui.

V.V.: Kaip jau minėjau, būsto rinkai šie pokyčiai turės minimalų poveikį, tačiau padės labiau apsaugoti nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi. Nuo 2011 m. Atsakingo skolinimosi nuostatuose numatytas reikalavimas turėti 15 proc. pradinį įnašą nuo įsigyjamo būsto vertės. Taip pat numatyta, kad paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. žmogaus mėnesio pajamų. Tai verčia galvoti.

Manau, viena priežasčių, kodėl krizė taip skausmingai palietė paskolų turėtojus, buvo ta, kad Lietuvos bankas tuo metu nebuvo įvedęs tokių taisyklių.

„Kryptys“: Bet kodėl neturime oficialios statistikos arba ji nėra skelbiama, kiek žmonių, paėmusių būsto paskolas, Lietuvoje bankrutavo?

V.V.: Tam tikri duomenys yra, bet to, matyt, reikėtų klausti Bankroto departamento prie Ūkio ministerijos. Kaip rodo jų skelbiama statistika, bendras fizinių asmenų bankrotų skaičius 2014 m. siekė beveik 350, 2013 m. buvo iškelta beveik 120 fizinių asmenų bankroto bylų. Šie bankrotai nebūtinai susiję su būsto paskola, tačiau tikrai ne paslaptis, kad prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, vėliau jo sprogimo prisidėjo neatsakingas skolinimas ir neatsakingas skolinimasis. Vaizdžiai kalbant, tai buvo abipusis aistringas tango. Todėl griežtindami skolinimą siekiame, kad ta meilė būtų brandi, o ne iš pirmo žvilgsnio, nes įsipareigojimai yra ilgalaikiai.

„Kryptys“: Kokie yra Lietuvos banko tikslai bei prioritetai šiandien ir žvelgiant į ateitį?

V.V.: Lietuvos bankas yra suformulavęs savo strateginius trejų metų laikotarpio iki 2016-ųjų tikslus. Pirmiausia tai finansų sistemos struktūrinių problemų užkardymas, numatant papildomus reikalavimus bankams. Be minėtų siūlomų atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimų, bankų laukia nemažai pokyčių, susijusių su naujų direktyvų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, šalia 8 proc. minimalaus kapitalo pakankamumo reikalavimo atsiras papildomų reikalavimų kapitalui.

2016 m. į nacionalinę teisę perkeliant būsto paskolų direktyvą, siūlysime vartotojams naudingas nuostatas. Sieksime, kad prieš pasirašydamas sutartį vartotojas gautų išsamią informaciją, ir ypač svarbu, kad ji būtų lengvai palyginama. Tam ketiname nustatyti lengvai palyginamos ikisutartinės informacijos formą. Ketiname apkarpyti galimybes užsienio valiutos riziką perkelti besiskolinančiam vartotojui. Be to, reikia sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas grąžinti paskolas anksčiau laiko. Pavyzdžiui, apriboti priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčių dydžius ir nustatyti visai rinkai bendras taisykles, kaip tokie mokesčiai turi būti skaičiuojami.

Nuolatinį dėmesį skiriame ir kitoms finansų įstaigoms. Šiuo metu kuriamas naujas kredito unijų modelis ir jau tikimės birželio mėnesį kartu su Finansų ministerija parengti naują Kredito unijų įstatymą.

Dėl greitųjų vartojimo kreditų rinkos reguliavimo savo pasiūlymus jau esame pateikę Seimui. Manau, kad tai, kas yra siūloma, tiesiog privalo būti įgyvendinta. Matome suinteresuotų žmonių daromą spaudimą, kad reguliavimas nebūtų griežtinamas. Kaip verslo spaudimą aš jį suprantu, bet nepateisinu, nes kitoje pusėje yra paprastas vartotojas. Matant finansinę grąža, kuri yra susijusi su šia verslo sritimi, reklamų biudžetus, o kitoje pusėje – didžiulį paskolas grąžinti vėluojančių asmenų skaičių, sunku tai vadinti ypač etišku verslu. Todėl greitųjų vartojimo kreditų rinkos sąlygų griežtinimas yra vienas iš šių metų Lietuvos banko prioritetų.

Dar vienas strateginis tikslas – Lietuvos banko, kaip kompetencijų centro, plėtra. Mūsų tyrimų centras yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Norime rengti sau tyrėjus. Centre jau darbuojasi užsieniečiai, užsienio universitetuose studijas baigę doktorantai, Lietuvai perduodantys savo tarptautinę patirtį. Centro darbuotojams bus privaloma tam tikrą laiko dalį skirti paskaitoms universitete, siekiant kelti ekonomikos mokslo lygį Lietuvoje.

Kaip žinoma, Lietuvos bankas valdo nemenką finansinį turtą, anksčiau vadintą užsienio atsargomis. Portfelį sudaro keli milijardai eurų, ir mūsų tikslas yra optimali grąža, be abejo, užtikrinant pakankamą šio turto likvidumą. Siekdami didesnės grąžos, mes einame į naujas rinkas ir investuojame į naujus finansinius instrumentus. Nes akivaizdu, kad investicijos į tokius tradicinius bankininkystės produktus, kaip euro zonos šalių vyriausybių vertybiniai popieriai, grąžos neužtikrina. Galime pasidžiaugti, kad esame įkėlę koją į Kinijos rinką ir, beje, buvome vienas pirmųjų tai padariusių Europos centrinių bankų.

Siekdami užtikrinti grynųjų pinigų cirkuliacijos saugumą ir efektyvumą, iki metų pabaigos ketiname parengti naują grynųjų pinigų modelį. Šiuo metu Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai, dubliuoja vieni kitus, grynųjų pinigų aptarnavimo paslaugos rinkai nieko nekainuoja, o tai daro grynuosius pinigus patrauklius. Siekiame, kad atsiskaitymų operacijose įvyktų esminis lūžis elektroninių atsiskaitymų naudai. Jei lyginsime situaciją Baltijos ir Šiaurės šalių regione, Lietuva yra visiškoje uodegoje. Iš visų kortelėmis atliekamų operacijų atsiskaitymai sudaro tik kiek daugiau nei 20 proc., o kortelės daugiausia naudojamos pinigams išgryninti. Tai nėra efektyvu. Teikiant mokėjimo paslaugas bankams tikrai yra kur pasitempti.

Su tuo susijęs perėjimas mokėjimų srityje prie SEPA standarto. Visai euro zonai taikomas standartas sudarys galimybę paprasčiau naudotis kitose ES šalyse esančių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis. Jis Lietuvoje bus taikomas nuo 2016 m. Tai vartotojams ir įmonėms sukurtų vieno langelio galimybę ir integruotų Lietuvą į bendrą 34 valstybių mokėjimo paslaugų rinką. Dabar įmonės priverstos sąskaitas turėti daugelyje bankų.

Lietuvos bankas taip pat siekia būti patrauklus ir konkurencingas darbdavys. Esame įdiegę darbuotojų vertinimo sistemą bei darbo užmokesčio sistemą, kuri leidžia mums būti konkurencingiems finansų rinkoje. Vienas mūsų strateginių tikslų – būti vienu iš trijų efektyviausių centrinių bankų Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Vaizdingai kalbant, iki struktūrinių pertvarkymų Lietuvos bankas rinkoje atrodė kaip drambliukas, dabar manau, kad esame arkliukas, bet dar ne žirgas. Kai būsime leopardas, tuomet bus galima pasakyti, kad viskas yra gerai.

Efektyvumo pavyzdžiu laikyčiau Suomijos centrinį banką, kuris išsiskiria optimaliu darbuotojų ir atliekamų funkcijų santykiu. Tačiau šis bankas, kaip ir daugelis Europos centrinių bankų, neturi priežiūros funkcijos.

„Kryptys“: Kokie pokyčiai laukia komercinių bankų?

V.V.: Kaip ir sakiau, bus didinami kapitalo pakankamumo reikalavimai, stiprinama finansinių paslaugų vartotojų apsauga ir informavimas. Bus peržiūrima indėlių draudimo sistema, kuriamas bankų gaivinimo fondas. Šiuo metu į indėlių draudimo fondą mokama nuo viso indėlio sumos. Lietuvos banko nuomone, draudimas turėtų būti mokamas nuo draudžiamos sumos – nuo 100 tūkst. eurų, indėlių draudimo bazė sumažėtų maždaug 30 proc. Tačiau būtų diferencijuojamas mokestis, atsižvelgiant į banko rizikos laipsnį. Rizikingi klientai mokėtų didesnę draudimo įmoką.

Svarbiausia, kad problemos bankiniame sektoriuje nekeltų problemų viešiesiems finansams, tai yra mokesčių mokėtojams.

„Kryptys“: Bankai deda daug pastangų keisdami savo įvaizdį: nori atrodyti draugiški ir verti žmonių pasitikėjimo. Ką patartumėte savo prižiūrimiems bankams, kad keistųsi ne tik įvaizdis, bet ir esmė?

V.V.: Iš tiesų, forma yra svarbu, bet daug svarbiau turinys. Finansinių paslaugų vartotojas yra mažiau profesionalus nei bankas, kurio paslaugomis šiuolaikiniam žmogui tenka naudotis nuolat. Todėl mes turime gerbti savo klientą ir labiau juo rūpintis. Bankinis sektorius, kaip ekonomikos finansavimo šaltinis, yra vyraujantis ir tai – Europos bei Lietuvos išskirtinumas. Todėl bankinio sektoriaus, kaip išskirtinio finansuotojo, atsakomybės standartas yra aukštesnis. Bankai neturi piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu.

„Kryptys“: Verslo kreditavimo politika: kaip ją vertinate ir kaip ji turėtų keistis?

V.V.: Dabartinis kreditavimo lygis labiau susijęs su paklausos, o ne pasiūlos  faktoriumi. Bankai tikrai turi pinigų, todėl tai yra klausimas verslui – kiek jis nori skolintis ir daryti investicijas skolintais pinigais. Šiuo metu verslo paskolų grąžinama daugiau, nei išduodama, bet ta tendencija yra mažėjanti. Visa tai, žinoma, susiję su lūkesčiais, geopolitine situacija. Vis dėlto bankai šiemet prognozuoja nedidelį verslo paskolų portfelio augimą.

„Kryptys“: Ką tik grįžote iš Vašingtono, kur dalyvavote Tarptautinio valiutos fondo pasitarimuose dėl priemonių pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. Kaip toliau bus skatinama pasaulio ekonomika ir kokie didžiausi tarptautinės finansų sistemos iššūkiai?

V.V.: Daug kur pasaulyje vyrauja skatinamoji centrinių bankų politika. Tiesa, JAV padėtis šiek tiek kitokia – tikimasi, kad centrinis bankas pradės didinti palūkanas, nes JAV ekonomikos padėtis yra nebloga. Kalbant apskritai pasaulio ekonomika auga, nors ir ne taip, kaip prognozuota. Euro zonos padėtis – gerėjanti, tačiau trapi. Besivystančiose šalyse situacija įvairi: nuo Rusijos iki Brazilijos, kurių ekonomika traukiasi, iki Kinijos, kurios ekonomika auga, bet ne tiek, kiek prognozuota, ir Indijos, kurios ekonomika auga sparčiau, nei tikėtasi.

Dabar svarbiausias klausimas – kaip skatinamoji politika atsispindės realioje ekonomikoje, ar bankai pagaliau pradės skolinti verslui, ypač tose šalyse, kurios susiduria su tam tikrais sunkumais: Italijoje, Ispanijoje. Žinoma, didžiausias galvos skausmas išlieka Graikija. Visa euro zona suinteresuota programos pratęsimu ir negalvoja apie blogąjį scenarijų. Būtina susitarti dėl reformų sąrašo, dėl būtinų įgyvendinti priemonių. Tačiau, kaip sakoma., kėdės – šiandien, pinigai – rytoj.

Aušra Pocienė

 

 

 

 

Kodėl „Swedbank“ išradimas Lietuvoje patyrė fiasko?

Tags: , , , , , , , , ,


 

Gal mūsų šalyje jau veikia efektyvi bankų klientų teisių apsauga? Deja, atrodo, kad ši istorija – tik laiminga išimtis, nulemta vieno principingo premjero patarėjo.

Septyni tūkstančiai banko „Swedbank“ klientų, kurių būsto paskolos Lietuvai įsivedus eurą būtų pabrangusios, gali jaustis tikrais laimės kūdikiais. Jiems nereikėjo kreiptis į advokatus, leisti pinigų teismams, mėnesių mėnesiais jausti įtampos kovojant dėl savo pažeistų teisių.

Praėjusių metų spalio pradžioje kiekvienam jų kilusi problema dėl gresiančių pabrangti būsto paskolų su PRIME kainodara banko klientų naudai buvo išspręsta stebėtinai greitai, vos per mėnesį, ir pačiu aukščiausiu – Vyriausybės lygiu. Apie tai savo apybraižoje šiame „Veido“ numeryje rašo vienas šios istorijos dalyvių, buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas Stasys Jakeliūnas.

Dėl euro didėja valstybės rizika?

Sklandų euro įvedimo Lietuvoje procesą, išdidžiai ir solidžiai prižiūrimą Lietuvos centrinio banko, sudrebino tikra bomba, kai likus vos trims mėnesiams iki šio išskirtinio įvykio vienas didžiausių Skandinavijos bankų Lietuvoje „Swedbank“, jau prižiūrimas paties Europos centrinio banko, nusprendė nuo šių metų sausio 1 dienos  padidinti paskolų palūkanas, taip grasindamas pažeisti esminį euro įvedimo Lietuvoje principą, kad kainos dėl euro įvedimo didėti negali.

Viskas prasidėjo nuo to, kai būsto paskolas su PRIME kainodara litais 2010–2013 m. paėmę „Swedbank“ klientai sulaukė laiškų iš banko, kuriuose jis informavo, kad dėl euro įvedimo keičiama palūkanų skaičiavimo tvarka: palūkanų dedamoji VILIBOR keičiama EURIBOR, o šalies ekonomikos rodiklis (ŠER) paskoloms litais keičiamas į ŠER paskoloms eurais ir dėl to didėja paskolų palūkanos.

Laiške klientams buvo pateiktas hipotetinis pavyzdys, mažai ką bendro turintis su konkretaus žmogaus konkrečia paskola, tačiau šis pavyzdys paskolų turėtojus šokiravo. Lentelėje buvo nurodyta, kad paskolos palūkanos dėl šių pasikeitimų padidės daugiau nei procentiniu punktu – nuo 0,510 iki 1,519 proc.

Tiesa, bankas, suprasdamas, kad šis pokytis klientams gali reikšti staigų būsto paskolų palūkanų pakilimą, informavo nusprendęs taikyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį paskoloms litais taikomas ŠER laipsniškai bus pakeistas paskoloms eurais taikomu rodikliu, o pereinamuoju laikotarpiu apskaičiuojamas kaip litų ir eurų ŠER kombinacija.

„Tai buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus, nes to tikrai nesitikėjau ir kaip daugelis žmonių maniau, kad įvedus eurą sąlygos arba liks tokios pačios, arba kažkiek keisis į vieną ar kitą pusę, atsižvelgiant į EURIBOR. Tačiau aš tikrai nesitikėjau, kad man pasakys, jog dėl to, kad atsiranda eurai, valstybė tampa labiau rizikinga. Tas šokiravo ir sukėlė didelių abejonių dėl pačios kainodaros logiškumo“, – istorijos pradžią prisimena vienas iš paskolos su PRIME kainodara turėtojų, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Kai prieš keletą metų jis apsisprendė imti paskolą, banke „Swedbank“ jam paaiškino, esą paskola litais yra pigesnė nei eurais, todėl natūralu, kad žmogus pasirinko pigesnį variantą. Paaiškinimas, kodėl paskola litais yra pigesnė, buvo labai paviršutiniškas: tokia kainodara, ir tiek.

„Žinoma, aš skaičiau tą sutartį, tačiau nesu ekonomistas. Kai matai sutartyje surašytas formules, nelabai į jas giliniesi. Gal tai ir nėra labai gerai, tačiau paskolos vartotojas yra paprastas žmogus, todėl sutarties sąlygose turėtų būti vengiama formulių arba jos turėtų būti labai aiškios. Sunku tikėtis iš eilinio žmogaus, kad jis galėtų suprasti, kas ten toje formulėje užšifruota“, – kraipo galvą žmogus.

Kas tas ŠER?

Daugelis tuomet pirmą kartą išgirdo apie mįslingą palūkanų dedamąją ŠER. „Swedbank“ buvo pirmasis ir vienintelis Baltijos šalyse bankas, įvedęs būsto paskolų kainodarą, susidedančią iš trijų dedamųjų: VILIBOR (arba EURIBOR), maržos ir šalies ekonomikos rodiklio (ŠER), kuris anksčiau dar buvo vadinamas šalies rizikos faktoriumi. Kaip žinome, įprastą palūkanų kainodarą sudaro VILIBOR (EURIBOR) ir marža.

Šalies ekonomikos rodiklis – tai būsto paskolų palūkanų bazės (PRIME) dalis, kuri priklauso nuo „Moody‘s“ reitingų agentūros Lietuvos Respublikai suteikto kredito reitingo kitimo istorijos. Tik kreditų eurais atveju ŠER buvo susietas su realiu šalies reitingu, kuris, pasak „Swedbank“ vadovės Dovilės Grigienės, 2010 m. atitiko trigubos B (BBB) kategorijos rizikos faktorių, o kreditų litais ŠER buvo susietas su realybės neatitinkančiu trigubos A (AAA) reitingu, kuris laikomas aukščiausiu šalies kreditinio saugumo lygiu.

Kam to reikėjo? Ogi todėl, kad tuo metu būsto paskolų litais dėl galimų VILIBOR indekso šuolių niekas nenorėjo imti, todėl buvo nuspręsta rasti būdą, kaip paskolas litais padaryti patrauklias klientams. Bankas pirmiausia sprendė savo problemas ir, norėdamas pagerinti savo rodiklius bei sumažinti riziką, siekė, kad jo finansinių įsipareigojimų (indėlių) ir turto (paskolų banko klientams) valiuta būtų ta pati.

Taigi ta stebuklinga lazdele ir tapo ŠER, paskolų litais atveju susieta su visiška fikcija – realiai neegzistuojančiu AAA Lietuvos reitingu. Ši abrakadabra lėmė iš tiesų labai patrauklų pasiūlymą klientams: tuo metu (2011–2012 m.), kai būsto paskolų litais vidutinės rinkos palūkanos buvo apie 4 proc., eurais – apie 3,6 proc., ši kainodara leido skolintis už vidutines 2,46 proc. palūkanas. „Swedbank“ net suskaičiavo, kad šių paskolų turėtojai, palyginti su vidutinėmis rinkos kainomis, per metus taupė apie 2400 Lt.

Tačiau ši pasaka grėsė pasibaigti įvedus eurą, nes tuomet, kaip numatyta paskolų sutartyse, ŠER reikšmė bus apskaičiuojama pagal taisykles, taikomas kreditams eurais. Vadinasi, šalies ekonominis rodiklis bus susietas su realiu „Moody‘s“ agentūros Lietuvai suteiktu kredito reitingu, kuris, natūralu, bus mažesnis už menamą aukščiausio patikimumo reitingą AAA , o tai lems didesnes paskolos palūkanas konkrečiam vartotojui.

Apie tai „Swedbank“ ir pranešė garsiaisiais savo laiškais klientams, kurie sukėlė tikrą sprogimą.

„Dabar jau aišku, kad tuomet, kai dalijo paskolas litais, bankas pats įvertino šalies ekonomikos riziką, o įvedant eurą taip vertinti jau negalėjo ir turėjo susieti su oficialiais vertinimais. Bet žmogui tai neįdomu. Jo atžvilgiu reikia elgtis sąžiningai ir pasakyti, kad paskola sudaroma tokiomis sąlygomis, tačiau jos gali keistis, ir nebūtinai kliento naudai. Apie tai, kad įvedus eurą palūkanos gali didėti, aš nebuvau įspėtas. Buvo pasakyta labai paprastai: šitas variantas yra pigesnis, imkit jį“, – prisimena banko klientas.

Jis įtaria, jog apie galimus palūkanų pokyčius įvedus eurą bankas sąmoningai nutylėjo siekdamas, kad kuo daugiau žmonių pasirinktų paskolas litais su PRIME kainodara. Ne paslaptis, kad už gerus veiklos rodiklius bankininkai apdovanojami ir solidžiomis premijomis.

„Jei bankas būtų veikęs sąžiningai, prieš duodamas pasirašyti sutartis būtų paaiškinęs, kad pats įvertino valstybės riziką, siekdamas paskolas padaryti pigesnes, tačiau įvedus eurą paskolos greičiausiai gali pabrangti. Tuomet žmogus žinotų, ko tikėtis, ir galėtų rinktis. O banko ekonomistai į sutartį, kurios šalis – paprastas žmogus, prirašė formulių ir tikisi, kad jis bandys kažkaip išsiaiškinti, kas už jų slypi. Bankas pažeidė svarbiausią principą – elgėsi nesąžiningai“, – įsitikinęs banko klientas.

Lietuvos bankas: pažeidimų nėra

Paties „Swedbank“ atstovai tikino, kad šios kainodaros keitimo principai neprieštarauja Euro įvedimo įstatymo nuostatoms, nes banko marža nedidėja, o kitos palūkanų sudedamosios dalys keičiamos teisės aktuose ir paskolų sutartyse aptarta tvarka, kaip numato Euro įvedimo įstatymas.

Daugelio nuostabai, tokiai pozicijai pritarė ir Lietuvos bankas. Banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, viešai komentuodamas „Swedbank“ ketinimus didinti būsto paskolų su PRIME kainodara palūkanas įvedus eurą, problemą įvardijo kaip neteisingą banko komunikaciją ir pareiškė, kad paskolų sąlygų keitimas įvedant eurą turi būti vykdomas griežtai vadovaujantis sutarties nuostatomis.

Tą patį tvirtino ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė   Seimo Biudžeto ir finansų  komiteto posėdyje svarstant „Swedbank“ klausimą. „Tas komunikacinis jovalas yra kenksmingas ir, mūsų nuomone, dėl to padėtis susiklostė netinkama“, – tuomet sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, Lietuvos bankas aiškinosi, ar klientams buvo aiškiai atskleista informacija apie tai, kas bus, kai pasikeis valiuta. Ir paaiškėjo, kad „klientams buvo aišku, kuo skiriasi komponentė, skaičiuojama nuo trigubo A, nuo komponentės, kuri skaičiuojama nuo faktinių Lietuvos reitingų“.

„Paskolų sutartyse labai aiškiai sutarta, kad, kai bus pereita prie euro, bus pereita ir prie eurinės ŠER komponentės. Visa bėda ta, kad ta eurinė komponentė (ŠER) yra blogesnė už ŠER litais, kuri yra nenormaliai gera. Todėl tų paskolų palūkanos yra daug mažesnės už rinkos palūkanas. Būkim biedni, bet teisingi – palūkanos, kurias dabar turi šios kainodaros klientai, yra kas tik nori, tik ne rinkos sąlygos. Netgi po euro įvedimo šios palūkanos bus kelis kartus mažesnės už tai, ką šiandien galima pasiskolinti rinkoje. Vidutinė naujų paskolų palūkanų norma šiuo metu yra nuo 3 iki 4 proc.“, – aiškino I.Šimonytė.

Kaip pavyzdį Lietuvai ji minėjo Latviją, kurioje taip pat per dvejus metus laipsniškai buvo pereita prie ŠER rodiklio, taikomo paskoloms eurais.

„Veido“ žurnalistai susisiekė su „Swedbank“ atstovais Latvijoje ir pasidomėjo, kodėl kaimyninėje šalyje dėl šios kainodaros įvedant eurą nekilo jokių problemų. „Swedbank“ privataus skolinimo sprendimų priėmimo centro Baltijos šalyse vadovas Ainaras Balceris sakė, kad ši kainodara Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo taikoma pagal vienodas taisykles ir logiką, tačiau Latvijoje paskolų su PRIME kainodara dalis buvo labai maža (kokia – nepatikslino), todėl perėjimas prie euro vyko sklandžiai.

Pasak jo, informacija apie bazinę palūkanų normą perėjimo prie eurą metu buvo išsiųsta kiekvienam klientui asmeniškai, taip pat suteikta galimybė sekti palūkanų normų pokyčius internetinės bankininkystės paskyroje. Klientams buvo pasiūlyta galimybė pereiti prie klasikinės kainodaros su kintančiomis EURIBOR palūkanomis, netaikant papildomų mokesčių. A.Balcerio aiškinimu, PRIME palūkanų normos skaičiavimo metodika buvo pakeista taip, kad būtų išvengta palūkanų didėjimo įvedus eurą. Tokiam sprendimui pritarė tiek Latvijos vartotojų teisių gynimo centras, tiek bankų priežiūrą tuo metu vykdžiusi Latvijos finansų ir kapitalo prekybos komisija. Tačiau į klausimą, ar palūkanos įvedus eurą vis dėlto padidėjo, „Swedbank“ konkrečiai neatsakė.

Atsakymo nepateikė ir Latvijos finansų ir kapitalo prekybos komisija, motyvuodama tuo, kad ši informacija konfidenciali. Komisija „Veidą“ informavo, kad, įvertinęs galimą poveikį paskolų turėtojams ir Euro įvedimo įstatymo nuostatas, „Swedbank“ prieš euro įvedimą pakoregavo palūkanų skaičiavimo metodiką. Šis sprendimas, komisijos teigimu, užkirto kelią palūkanų didėjimui po euro įvedimo, todėl nebuvo sulaukta nei klientų skundų, nei žiniasklaidos dėmesio.

Kaip vėliau šią informaciją patikslino I.Šimonytė, šis skaičiavimo metodikos modifikavimas susijęs su šalies ekonomikos rodiklio (ŠER), nustatomo naudojant kelių ketvirčių duomenis, perskaičiavimu. Jei būtų buvęs pasirinktas variantas iš karto įvedus eurą į palūkanų apskaičiavimo formulę įkelti visus pastaruosius ketvirčius, palūkanos nuo sausio 1 dienos būtų padidėjusios maždaug vienu procentiniu punktu, tačiau tai prieštarautų pačiai sutarčiai, nes praeities duomenų negalima naudoti ateičiai. Tad Latvijoje buvo pasirinktas dvejus metus trukęs laipsniško įkėlimo būdas, kai ŠER perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

„Kadangi tai vyksta laipsniškai, o faktinis valstybės reitingas, labai tikėtina, gerėja, galutinis šio perskaičiavimo poveikis, sukėlus visų ketvirčių duomenis, gali būti nykstamai mažas arba jo gali visai nebūti, priklausomai nuo to, koks tada yra valstybės reitingas ir koks yra vertybinių popierių pelningumas“, – aiškino I.Šimonytė.

Latvijos scenarijus Lietuvoje nesuveikė

Atrodo, kad iš esmės tuo pačiu keliu „Swedbank“ ketino eiti ir Lietuvoje, palūkanų padidėjimo smūgį ketindamas sušvelninti dvejų metų pereinamuoju laikotarpio, per kurį paskoloms litais taikomas ŠER laipsniškai būtų pakeistas paskoloms eurais taikomu rodikliu.

Kaip Seimo komitete aiškino I.Šimonytė, tai reiškia, kad galiausiai rezultatas priklausytų nuo to, kaip keistųsi „Moody‘s“ agentūros Lietuvai suteiktas reitingas. Pasak jos, galima tikėtis, kad Lietuvos reitingai pamažu gerės, atotrūkis bus vis mažesnis ir galiausiai palūkanų padidėjimas nesieks to procentinio punkto per metus, kaip dabar yra skaičiuojama.

I.Šimonytės teigimu, Latvijoje veikia toks pat euro įvedimo įstatymas kaip ir Lietuvoje, draudžiantis bankui primesti klientui savo, kaip stipresnės pusės, poziciją, bet nepaneigiantis sutarties sąlygų apskritai. „Įstatymas sako, kad marža negali būti padidinta tuo momentu, kai valiuta virsta euru, kad bankas, kaip stipresnė pusė, nemėgintų kompensuoti palūkanų sumažėjimo dėl VILIBOR virtimo EURIBOR. Bet šiaip maržos dvinarės kainodaros sutartyse gali keistis taip, kaip numatyta sutartyje. Juk per ne vieną dešimtmetį trunkantį sutarties laikotarpį tiek marža, tiek EURIBOR gali būti peržiūrimi ne kartą“, – sakė I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad „Swedbank“ sugalvota trinarė kainodara yra vienintelė specifinė kainodara, kuri šiuo metu jau nebetaikoma. Galima keisti įstatymą, tačiau tuomet kyla klausimas, ar šia kainodara besinaudojantys septyni tūkstančiai banko klientų nepateks į privilegijuotųjų padėtį, palyginti su tais žmonėmis, kurių paskolų marža dvinarės kainodaros atveju gali keistis, kaip numatyta sutartyse. Pasak I.Šimonytės, žmonėms, kurie ir taip moka labai mažas palūkanas, galima sudaryti palankesnes sąlygas, bet tai tikrai nebus teisinga kitų bankų klientų atžvilgiu.

„Nežinau, ar būtų geras precedentas priimti sprendimus, kurie leistų paneigti pagal sutartį šalių prisiimtus įsipareigojimus. Leiskime bankui tartis su klientais, ir jei bankas rastų abiem pusėms priimtiną sutarimą, tai būtų pats geriausias sprendimas“, – siūlė ji.

Remdamasi Lietuvos banko teisininkų nuomone, I.Šimonytė tvirtino, kad paskolų  sutarties nuostatos tiesiogiai neprieštarauja Euro įvedimo įstatymui, turint galvoje, kad tai yra sutartimi aptarti dalykai ir jie buvo tinkamai atskleisti klientams.

Kas vertas medalio?

O čia jau, kaip žinome, požiūriai gerokai skiriasi: klientai sako, kad buvo suklaidinti, o Lietuvos bankas, „Swedbank“ atstovai tvirtina priešingai: klientams paskolos sąlygos buvo atskleistos.

„Swedbank“ valdybos pirmininkė D.Grigienė Seimo komiteto posėdyje gyrėsi, kad banko atstovai jau susitiko ir pasikalbėjo su 435 klientais, iš kurių 356 sutinka su sutarties sąlygomis. „Tai rodo, kad produktas nėra per daug sudėtingas, žmonės supranta, kokią riziką prisiima. Aš garantuoju, kad jiems visiems tikrai viskas gerai išaiškinta. Dauguma nori likti prie tos pačios PRIME kainodaros“, – tikino banko vadovė.

Tuomet Seimo komiteto posėdis baigėsi saliamonišku, anot paties komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, siūlymu pritarti Lietuvos banko pozicijai ir leisti  „Swedbankui“ tartis su klientais. Tam buvo numatytas ir trijų savaičių terminas. „Jei matysime, kad problema išlieka, dar kartą grįšime prie šio klausimo. O jei viskas gerai, atitinka įstatymą, tada ko čia mums ietis laužyti. „Swedbankas“, duodamas kreditus tokiomis sąlygomis, palyginti su kitais bankais, ir taip dalį savo lėšų prarado“, – geradarį banką dar užjautė B.Bradauskas.

Prie šio klausimo B.Bradausko vadovaujamas komitetas sugrįžo tik tuomet, kai „Swedbank“ pranešė atsisakantis savo ketinimų didinti palūkanas, nes neva nesugebėjo susitarti su visais klientais. „Skaitykim, kad mūsų komitetas padarė labai gerą darbą septyniems tūkstančiams žmonių“, – tuomet komiteto nariams pareiškė B.Bradauskas ir pavedė išplatinti apie tai pranešimą, kurį S.Jakeliūnas savo apybraižoje vadina falsifikatu.

Buvęs premjero patarėjas neslepia, kad atvirai išdėstyti šios „Swedbank“ istorijos užkulisius jį privertė kitų šios istorijos dalyvių  komentarai po to, kai bankas priėmė sprendimą nedidinti paskolų kainos klientams po euro įvedimo.

Tuomet portalui „Delfi“ Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas pareiškė, kad šia tema su banku buvo diskutuota ir, jo manymu, šiuo metu tai yra geriausias sprendimas klientams ir bankui. „Dirbome savo darbą ir turime akivaizdų rezultatą“, – šie V.Vasiliausko žodžiai neleidžia abejoti, kad būtent Lietuvos banko pastangomis buvo pasiektas „akivaizdus rezultatas“.

Užtat S.Jakeliūnas teigia priešingai: visoje šioje istorijoje Lietuvos bankas veikė kaip „Swedbank“ advokatas, o paskui visus nuopelnus prisiskyrė sau.

Medalį už nuopelnus ginant banko klientų interesus tą pačią dieną, kai „Swedbank“ viešai pranešė apie klientams palankų sprendimą, suskubo užsikabinti ir  B.Bradauskas. Pasak jo, komitetas savo posėdyje bankui pasiūlė kartu su Lietuvos banku apsvarstyti, kaip būtų galima išvengti galimo Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatų pažeidimo ir kad būtų apginti banko klientų interesai.

Tai – Seimo komiteto posėdžio falsifikatas, teigia S.Jakeliūnas ir tvirtina, kad būtent B.Bradauskas lengva ranka palaimino „Swedbank“ derybas su klientais ir nė piršto nepajudino, kad būtų apginti jų interesai.

„Būtent mūsų komitetas apgynė žmonių interesus. Niekas nereagavo į problemą. Mūsų komiteto sprendimas ir lėmė, kad banko klientai buvo apginti ir jiems nebuvo padidintos palūkanos“, – ir dabar savo nuopelnais neabejoja B.Bradauskas, nors dar neseniai labiau užjautė banką dėl per didelio jo dosnumo.

Iš tiesų, kas ir kiek uždirbtų ar prarastų pinigų, jei bankas nebūtų atsitraukęs, sunku pasakyti, nes skaičiavimai, kaip ir požiūris į šią istoriją, smarkiai skiriasi. „Swedbank“ vadovės D.Grigienės teigimu, klientui, turinčiam šimto tūkstančių litų paskolą, ji per mėnesį būtų pabrangusi vos dešimčia litų, arba 120 Lt per metus.

Visai kitokius skaičiavimus pateikia Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė. Jo teigimu, jei imtume apytikriai vidutinį paskolos dydį – 150 tūkst. Lt, tai papildomas vienas metinis procentas sudarytų 1500 Lt, o per mėnesį palūkanos padidėtų maždaug 120 Lt.

Per visą maždaug 20 metų sutarties laikotarpį bendra padidėjusi suma gali siekti apie 15 tūkst. Lt, darant prielaidą, kad ŠER yra lygus vienam procentui.

Valstybės mastu, jei tokių klientų yra septyni tūkstančiai, išeina apytikriai 100 mln. Lt – tokią bendrą sumą prarastų (o bankas uždirbtų) banko klientai per paskolos laikotarpį.

„Turbūt nustebsite, kodėl taip skiriasi banko ir mūsų skaičiavimai. Priežastis labai paprasta: bankas paprasčiausiai vėl klaidina. Pirmiausia skaičiuojant paskolos suma sąmoningai sumažinama iki 100 tūkst. Lt. Skaičiuojamas laikotarpis su nuolaida, kai įmoka būtų penkis kartus sumažinta. Tačiau kadangi paskolos sutartis trunka nuo 15 iki 30 metų, ši dvejus metus galiojanti nuolaida tampa nereikšminga. Be to, rodomas mokesčių įmokos padidėjimas, nuslepiant, kad jo dydis priklauso nuo paskolos grąžinimo metodo. Taip manipuliuojant papildomi 120 Lt per mėnesį virsta vos dešimčia litų“, – piktinasi R.Paukštė.

Kas viršesnis – įstatymas ar sutartis?

Vienas svarbiausių šios istorijos veikėjų, didžiausias „Swedbank“ ir Lietuvos banko kritikas S.Jakeliūnas dar šios istorijos ištakose, kai 2010 m. buvo sukurta tokia išskirtinė kainodara, be jokių užuolankų ją vadino rizikinga ir ydinga klientų atžvilgiu.

Jo skaičiavimu, jei euras nebūtų įvestas, 300 tūkst. Lt paskolą paėmęs žmogus su dabartinėmis palūkanomis, kurios yra 0,8–0,9 proc., toliau naudodamasis šia kainodara per visą paskolos laikotarpį (20 ar 30 metų) sumokėtų apie 25 tūkst. Lt palūkanų. Pakeitus kainodarą ir žinant, kad per dvejus metus palūkanos pakils apie 1 proc., per visą paskolos laikotarpį jau sumokėtų apie 55 tūkst. Lt.

Pasak S.Jakeliūno, tokia kainodara – finansinė nesąmonė, nes šalies rizika negali priklausyti nuo to, kokia valiuta bankas išduoda paskolą gyventojui. Kitas finansinis absurdas, jo teigimu, kad Lietuvai įsivedus eurą ir dėl to bankui konvertuojant paskolų valiutą iš litų į eurus šalies rizikos faktoriaus reikšmė išauga. Juk yra atvirkščiai: įsivedus eurą finansų sistemos stabilumas padidėja ir dėl to turėtų mažėti šalies rizika.

„Kalbėkime apie platesnį kontekstą – euro įvedimo, valstybės reputacijos klausimus, o ne tik apie banko sutarties rėmus ar komunikacijos problemas“, – Lietuvos banką, politikus ragino S.Jakeliūnas.

Pasak jo, sutartis gal ir surašyta teisiškai teisingai, tačiau Euro įvedimo įstatymas aiškiai sako, kad paskolų marža neturi didėti. Tradiciškai šalies rizikos komponentas arba kitos dedamosios yra įkalkuliuojama į maržą, todėl taip pat neturėtų didėti ir keistis. Tačiau jis didinamas dėl banko sutartyje numatytų sąlygų. „Klausimas, kieno yra viršenybė – įstatymo ir jo nuostatų ar sutarties ir banko galimų susitarimų su klientais? Aš manau, kad įstatymo viršenybė“, – įsitikinęs S.Jakeliūnas.

Nors Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas teigia, kad nėra tikras, kuo baigtųsi „Swedbank“ byla teisme, jei ji ten nukeliautų, nepriklausomi teisininkai, nagrinėję šių paskolų sutartis, rado jose nemažai galimų pažeidimų. Pavyzdžiui, jie pastebėjo, kad „Moody‘s“ rodikliai kreditams litais ir eurais pastaruosius dešimt metų sutampa. Ir jeigu bankas nuo pat pradžių į paskolų litais formulę būtų įdėjęs faktinį rodiklį, paskola eurais būtų tokia pati kaip ir litais (nevertinant EURIBOR ir VILIBOR skirtumo). Tokiu atveju, matyt, niekas nebūtų ėmęs paskolų litais. Todėl bankui reikėjo į formulę įdėti palankesnį rodiklį ir jis pasirinko AAA. Toks banko elgesys, teisininkų nuomone, turi vartotojų klaidinimo pobūdį.

Teisininkų vertinimu, sutarties nuostatos pažeidžia ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kurio 12 straipsnis numato, kad keičiant VILIBOR indeksą į EURIBOR kreditorius negali padidinti maržos arba kitaip pabloginti skolininko teisinės padėties. Tačiau akivaizdu, kad dėl vienašalio palūkanų kainodaros pakeitimo banko klientų padėtis pabloginama, nes mokama palūkanų norma pagal naują kainodarą gali tik didėti. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad kainodaros pakeitimas siejamas būtent su valiutos pakeitimu, tai yra pakeitimą lemia ne objektyviai pasikeitę skolinimo rizikos veiksniai rinkoje ar pasikeitusi kliento rizika, o vienintelis faktas – euro įvedimas.

Banko kainodaroje užprogramuotas ir kitas finansinis absurdas, nes šalies rizika negali priklausyti nuo to, kokia valiuta bankas išduoda paskolą gyventojui. Kainodara akivaizdžiai prieštarauja ir protingumo principams, nes bankui konvertuojant paskolų valiutą iš litų į eurus šalies rizikos faktoriaus reikšmė išauga. Nors akivaizdu, kad įsivedus eurą finansų sistemos stabilumas turi padidėti ir dėl to sumažėti, o ne padidėti šalies rizika. Juk toks ir yra pagrindinis euro įvedimo Lietuvoje tikslas.

Todėl, jei „Swedbank“ nebūtų atsitraukęs, Lietuvoje tikriausiai būtų atsiradęs dar vienas banko klientų grupės ieškinys teismui, ko gero, leidęs išgarsėti kokiam nors jaunam ambicingam teisininkui, o bankui kainavęs ne tik nemažai pinigų, bet ir reputaciją. Žinoma, gerai, kad to neprireikė, nes, kaip rodo kitų bylų su bankais patirtis (DNB banko su akcijomis susietų obligacijų (SASO) bylos), bylinėjimasis trunka daug metų, kainuoja milijonus, o teismo sprendimai toli gražu neguodžia nuo bankų nukentėjusių žmonių.

Į klausimą, kodėl „Swedbank“ vis dėlto atsisakė ketinimų branginti paskolas, padalinio Lietuvoje vadovė D.Grigienė neatsakė, kaip ir į kitus jai pateiktus konkrečius klausimus.

Ką gi, belieka spėlioti, anot S.Jakeliūno, kas gi sutramdė „Swedbanką“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas taip pat siūlo patiems pasidaryti išvadas.

O Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas R.Paukštė džiaugiasi, kad šį kartą pavyko priversti banką atsitraukti: „Mes, bankų klientai, turime pirmiausia gerbti save, nebijoti pakovoti dėl savo interesų, pasakyti, kad nesutinkame su nesąžiningomis žaidimo taisyklėmis.“

Pasak jo, kiekvieną kartą S.Jakeliūno šalia nebus ir tai tikrai nėra vieno donkichoto  reikalas. Ši istorija parodė, kad bankų klientai jau pakelia galvas, sugeba mobilizuotis gindami savo interesus, nebijo ieškoti teisybės. „Tikrai galime pasidžiaugti tuo, kad jau nebijome pakelti galvų ir teisinėmis priemonėmis ginti savo interesų. Tai akivaizdus žingsnis į priekį“, – teigia R.Paukštė.

Aušra Pocienė, Dovaidas Pabiržis

 

 

 

 

 

 

 

Griežčiau prižiūrės kredito unijas

Tags: , ,



Lietuvos bankas praneša, kad sparčiai besiplečiančios kredito unijos bus dažniau tikrinamos, o nuo Naujųjų metų jos bus įpareigotos viešai interneto svetainėse skelbti išsamias metines finansines ataskaitas.

LB taip pat ruošia Kredito unijų įstatymo pataisas, kuriose siūloma padidinti minimalius reikalavimus privačiam kapitalui (nuo 15 iki 150 tūkst. Lt), narių skaičiui (nuo 50 iki 300) bei kitas vidaus procesų valdymo priemones.
Tokių veiksmų imtis paskatino šiais metais išryškėjusios problemos kai kuriose unijose, kurios apogėjų pasiekė spalio pabaigoje kilus įtarimams, kad iš Nacionalinės kredito unijos buvo iššvaistyta apie 17 mln. Lt.
„Provincijos kredito unijose viskas tvarkoje, tačiau kai pradėjome tikrinti Kauno ir Vilniaus unijas, pastebėjome, kad jose nemažai pažeidimų. Be to, kai kurias unijas dar ir sieja ryšiai, atveriantys galimybes maskuoti dalį problemų“, – teigia Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Pasak pašnekovo, didžiausia problema yra unijų pajininkų pasyvumas. „Tarkime, po visų Nacionalinės kredito unijos tikrinimų, į visuotinį pajininkų susirinkimą iš keleto tūkstančių atėjo vos keli žmonės“, – pastebi V.Valvonis. Šiuose susirinkimuose yra sprendžiami visi svarbiausi unijos valdymo klausimai, skiriami valdymo organai, nuo kurių priklausys, ar nebus išduodamos blogos paskolos. Toks pasyvumas atveria kelius unijas užvaldyti ir kriminaliniams elementams.
Spalio pradžioje Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, vienijančios daugiau kaip 141 tūkst. narių, kurių turtas sudarė beveik 2 mlrd. Lt – per metus jis padidėjo beveik trečdaliu. Pagrindinis unijų finansavimo šaltinis yra gyventojų indėliai, kurie sudarė 1,7 mlrd. Lt, tuo tarpu šios kredito įstaigos yra suteikusios apie 1,14 mlrd. Lt.

Lietuvos gyventojai giria V.Vasiliauską

Tags: ,



Kad ir kiek pūstųsi Reinoldijus Šarkinas, kad ir kiek girtųsi lito tėvu vadinamas Romualdas Visokavičius, Lietuvos gyventojai šiuos veikėjus vertina gana skeptiškai.

Kaip paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos, net 70,8 proc. apklaustųjų mano, kad profesionaliausias ir daugiausiai naudos mūsų valstybei davęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra Vitas Vasiliauskas, nors jis dirba dar tik devynis mėnesius. 15 metų šiame poste išdirbusį R.Šarkiną profesionaliausiu Lietuvos banko valdybos pirmininku laiko vos 0,6 proc. apklaustųjų.
Kartu apklausiamųjų teirautasi, kaip jie vertina  Lietuvos banko veiklą per visus šiuos metus ir banko “Snoras” nacionalizavimo laikotarpiu. Iš atsakymų aiškėja, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, jog Lietuvos bankas nacionalizuojant “Snorą” elgėsi teisingai, tik pavėluotai. Kiek daugiau nei penktadalis respondentų Lietuvos banko veiklą be išlygų vertina teigiamai, o 12,6 proc. – neigiamai.

Kaip jūs vertinate Lietuvos banko veiklą per visus šiuos metus ir banko “Snoras” nacionalizavimo metu? (proc.)

Jis elgėsi teisingai, bet pavėluotai    63,4
Teigiamai    21,2
Neigiamai    12,6
Nežinau / neturiu nuomonės    2,8

Jūsų vertinimu, kuris iš Lietuvos banko valdybos pirmininkų dirbo(-a) profesionaliausiai ir kurio veikla naudingiausia Lietuvos valstybei? (proc.)

V.Vasiliauskas    70,8
B.Povilaitis    13,6
V.Baldišis    8,2
Nė vienas    2,2
R.Visokavičius    1,8
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
K.Ratkevičius    0,6
R.Šarkinas    0,6
Visi    0,6

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. gruodžio 5–7 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

“Snorui” skelbiama bankroto procedūra, sulaikyti savininkai

Tags: , , , , , ,


Lietuvos banko valdyba pripažino AB bankas SNORAS nemokiu ir kreipsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama ir Lietuvos banko išduota veiklos licencija.

“Snore” yra dingę gerokai daugiau turto, nei galvota anksčiau. Bankas nebus skaidomas į „gerą“ ir „blogą”, jo veikla nebus tęsiama. Visiems banko indėlininkams valstybė per pusantro mėnesio grąžins indėlių, kurių suma neviršija 345 tūkst. litų. Visas kitas „Snorui“ paskolintas lėšas, jei bus iš ko, kreditoriai turės bandyti atgauti bankroto proceso metu pagal galiojantį Bankroto įstatymą. Akivaizdu, kad pagal šios procedūros tvarką paskutiniai eilėje yra banko akcininkai, todėl, matyt,  jiems neliks nė cento.

Kaip ketvirtadienio 10 valandą vakaro žurnalistams sakė centrinio Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, iš pradžių buvo tikėtasi, kad banko situacija nėra tokia bloga ir kad bankas galės toliau tęsti savo veiklą įvykdžius jo pertvarkymą – geros kokybės aktyvus iškėlus į naują banką. Bet dabar, kai susidurta su 3,4 mlrd. Lt finansine skyle, akivaizdu, kad tikrai nėra reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.

“Lietuvos banko valdyba  mano, kad toks kardinalus, ryžtingas chirurginis pjūvis padės visai sistemai ir leis ją stabilizuoti“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anksčiau buvo skaičiuojama, kad „Snoras“ turi 8 mlrd. Lt turto, tačiau po laikiojo administratoriaus analizės paaiškėjo, kad jame tėra 4,6 mlrd Lt. Maždaug 4,1 mlrd. Lt yra apdrausti indėliai. Anot Lietuvos banko vadovo, užsienio bankuose iš “Snoro” yra dingę beveik 600 mln. Lt, nesurasta jau minėtų 1,2 mlrd. Lt vertybinių popierių, beveik 600 mln. Lt yra blogos paskolos ir nesuformuoti atidėjiniai. “Paskutinė pozicija” yra 550 mln. Lt investicijos į Kaimanų fondus, kurių paprasčiausiai nėra“.

Įsigaliojus šiam Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatytomis sąlygomis – draudžiama suma iki 345, 2 tūkst. litų fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatyme taip pat numatyta, kad indėliai turi būti kompensuoti per 20 darbo dienų. Indėlių draudimo įmonė šį terminą gali pratęsti 10 darbo dienų.

Tuo tarpu kiek anksčiau buvo pranešta, kad Didžiojoje Britanijoje vykdant Lietuvos išduotą Europos arešto orderį sulaikyti buvę pagrindiniai banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Tą patvirtino Europos policijos biuras. Antradienį teismas patenkino Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės buvusiems banko „Snoras“ vadovams ir akcininkams. Generalinis prokuroras Darius Valys dėl šių asmenų pasirašė Europos arešto orderius.

Anksčiau buvo paskelbta, jog su Generaline prokuratūra susisiekė R.Baranausko advokatai. Kol kas neatskleidžiama, kokie verslininko atstovai atvyko į susitikimą su prokurorais ir apie ką buvo kalbama. Nacionalizuoto komercinio „Snoro“ banko prezidentas ir akcininkas R.Baranauskas žiniasklaidai sakė, kad bijo grįžti į Lietuvą ir neatmeta galimybės, jog prašys politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje.

Žinią apie V. Antonovo sulaikymą jau skelbia ir britų nacionalinis transliuotojas BBC.  Lietuvoje didiesieji  “Snoro” banko akcininkai V. Anonovas ir R. Baranauskas kaltinami lėšų pasisavinimu stambiu mastu ir dokumentų klastojimu. Už tai Lietuvoje abiems verslininkams gresia iki 10 metų nelaisvės.

Lietuvos banko prognozėse – spartesnė ūkio plėtra

Tags: , , , ,


BFL

Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 4,8 proc.

“Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų. Pastaruoju metu į ekonomikos variklį vis daugiau degalų įpurškia vidaus paklausa – daugiau vartoja gyventojai, stiprėja jų lūkesčiai”, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.

Numatoma, kad praėjusių metų pabaigoje atsigavimo ženklus pradėjęs rodyti realusis privatusis vartojimas šiemet paaugs 6,1 proc., o 2012 m. – 5,2 proc.

Pasak Lietuvos banko pranešimo, spartesniam investicijų augimui įtakos turi po kelerių metų pertraukos vėl pradėjusios augti privačios investicijos. Verslui artėjant prie gamybos pajėgumų panaudojimo lygio, buvusio iki krizės, daugiau investuojama į mašinas ir įrenginius, transporto priemones, pastatus. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus ir verslo bendros investicijos šiemet išaugs 17,7 proc.

Augančios investicijos ir vidaus vartojimas didina importą, jis nuo 2010 m. antrosios pusės jau auga sparčiau nei eksportas. Aprimus išorės paklausai eksporto augimo tempas turėtų dar šiek tiek sulėtėti. Numatoma, kad prekių ir paslaugų realusis eksportas šiemet augs 12,0 proc., kitąmet – 5,7 proc., importas atitinkamai – 14,9 ir 6,2 proc.

Sparčiau augantis importas didina prekybos deficitą. Kartu su pajamų deficitu tai lemia neigiamą einamosios sąskaitos balansą. Gerokai didesnis nei prieš metus pajamų deficitas atspindi šoktelėjusį užsienio investuotojų Lietuvoje uždirbtą pelną. Priešingai nei 2010 m., šiemet šio pelno didžioji dalis reinvestuota ir tik menka jo dalis išmokėta dividendais. Tai rodo didėjantį užsienio investuotojų pasitikėjimą.

Nedarbas turėtų mažėti

Lietuvos banko prognozėmis, auganti ekonomika šiemet lems nedarbo mažėjimą ir darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet didės 3,8 proc., 2012 m. – 5,3 proc.. Vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje skatina ir tai, kad, didėjant darbo jėgos poreikiui, ryškėja darbuotojų įgūdžių ir darbdavių poreikių neatitikimo problema.

Tiek su išorės veiksniais, tiek su vidaus ekonomine raida susijusioms kainoms kylant labiau nei tikėtasi, Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija padidės daugiau nei prognozuota anksčiau. 2011 m. vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 4,4 proc., o 2012 m – 4,1 proc. (š. m. gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 3,8 ir 3,9 proc.).

Keletas veiksnių gali lemti ir kitokią realiojo sektoriaus ir kainų raidą Lietuvoje. “Išorės paklausą nepalankiai gali veikti tebevykstanti ir planuojama fiskalinė konsolidacija kai kuriose Europos Sąjungos šalyse”, – perspėja M. Leika.

Pasak jo, mažesnė išorės paklausa turėtų tiesioginės įtakos užsienio prekybai atviriems Lietuvos ūkio sektoriams, o netiesioginės – į vidaus rinką orientuotoms veiklos rūšims. Kitokią ekonomikos raidą gali lemti ir tebesitęsiantys dideli energijos ir maisto produktų kainų svyravimai.

V.Vasiliauskas: “euras – jeigu ne 2014-aisiais, tai bent per mano kadenciją”

Tags: , , , ,


Naujuoju Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku paskirtas Vitas Vasiliauskas norėtų, kad euras būtų įvestas kaip ir planuojama – 2014-aisiais.

“Tikrai labai norėčiau, kad taip įvyktų, – jeigu ne 2014-aisiais, tai bent per mano kadenciją. Bet, aišku, įsivesime tada, kai atitiksime sąlygas”, – teigia V.Vasiliauskas interviu dienraščiui “Kauno diena”.

Jo teigimu, didžiausia problema eurui – per didelis biudžeto deficitas. “Yra intencijų per artimiausius dvejus metus iki reikalaujamo lygio sumažinti deficitą. Jeigu tai bus įgyvendinta, tuomet gali iškilti ir per didelės infliacijos reikalai. Todėl jau dabar reikėtų žiūrėti, kokių priemonių Lietuva galėtų imtis, kad infliacija mums netaptų kliūtimi įsivesti eurą”, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas mano, kad šalies bankų sistemoje pokyčiai būtini, bet jie turi būti ne revoliuciniai, o daromi žingsnis po žingsnio.

Pasak jo, bankų sektoriuje revoliucijos nelabai leistinos. “Tai būtų žiauriai neatsakingas žingsnis”, – sako V.Vasiliauskas.

Jis tvirtina, kad LB negali tiesiogiai reguliuoti komercinių bankų nustatant mokesčius už savo paslaugas -tai paslaugos teikėjo ir kliento susitarimo klausimas. “Tiesiogiai kištis, reguliuoti Lietuvos bankas turbūt negali. Konkurencija padeda tuos dalykus išspręsti. Bet, žinoma, Lietuvos bankas dirbs su asocijuotomis bankų struktūromis, kalbėsis su jais, atkreips dėmesį, jeigu iš tikrųjų kurioje nors vietoje bus netoleruotinų apraiškų”.

Anot jo, LB su kitomis valdžios institucijomis gali savo priimamais teisės aktais sudaryti sąlygas plėtotis alternatyvioms finansų priemonėms, kurios padėtų sumažinti skandinavų kapitalo dominavimą Lietuvos bankų rinkoje “Turiu galvoje Lietuvos kapitalo fondus, įvairių paskolų vertybinius popierius ir kitokius dalykus, kurie skatintų verslą plėtotis ne tik iš bankų gaunamų paskolų, bet ir panaudojant kitas priemones”, – sakė naujasis LB vadovas.

Pagal šiandien galiojantį įstatymą LB valdybos pirmininko alga siekia 6 vidutinius bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžius (dabar apie 27 tūkst. litų prieš mokesčius).

Pagal projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime, LB alga turėtų sumažėti iki 5 vidutinių bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžių – maždaug iki 23 tūkst. litų.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...