Tag Archive | "globalistai"

Politinis cunamis priminė apie neįveiktą pasaulinę skolų krizę

Tags: , , , , , , , , ,


T.Ramanauskas

Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose ir vis dar aktualus Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš ES yra reikšmingo antiglobalistinių ir antisisteminių nuotaikų stiprėjimo Vakarų visuomenėse atspindys. Tolesnę ekonominę ir politinę Vakarų demokratijų raidą gaubia išskirtinai didelis neapibrėžtumas, tad bandymai ją prognozuoti būtų grynai spekuliatyvūs.

 

Tomas RAMANAUSKAS, Lietuvos banko Sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas

Daug svarbiau šiuo metu suvokti, kad vykstantys seisminiai socialiniai ir politiniai pokyčiai yra ne atsitiktiniai, o dėsningi procesai, kuriuos žymia dalimi lemia ekonominiai veiksniai. Jie labai glaudžiai susiję su vadinamuoju skolos superciklu, pasauline finansų krize ir ekonominės politikos atsaku į ją. Net Tarptautinis valiutos fondas, vienas aktyviausių globalizacijos procesų šalininkų, pripažįsta, kad globalizacija ne visas šalis ir ne visas visuomenės grupes paveikė vienodai teigiamai – didelė konkurencija su mažų atlyginimų šalimis neigiamai veikė užimtumą išsivysčiusių šalių gamybos sektoriuose, neproporcingai išaugo finansinis sektorius, tarptautiniai kapitalo srautai ir padidėjo finansinio užkrato rizika, tarptautinės kompanijos gebėjo pasinaudoti mokesčių sistemų spragomis ir mokėti mažiau mokesčių, nei sąžiningai priklausytų, o piliečiai jaučiasi prarandantys ekonominės ir politinės sistemos kontrolę.

Taigi daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus.

Daugelyje šalių, ne tik JAV, smarkiai išaugo visuomenės dalis, nepalaikanti ekonominio ir politinio status quo ir linkusi balsuoti už sisteminius pokyčius, nors ir labai neapibrėžtus ar rizikingus.

Kol kas sunku vertinti, ar protekcionizmu, mokestiniu vietinio verslo skatinimu ir valdžios remiamomis investicijomis į infrastruktūrą pagrįsta JAV ekonominė politika galėtų šaliai padėti pasiekti tvirtesnę ir labiau subalansuotą ūkio plėtrą. Kartu neabejotina, kad toks JAV politikos posūkis būtų didelis sukrėtimas nusistovėjusiai tarptautinių verslo santykių ir užsienio prekybos sistemai.Pirmosiomis dienomis po JAV prezidento rinkimo rezultatų JAV akcijų indeksai reagavo stebėtinai optimistiškai, obligacijų pajamingumas didėjo rinkos dalyviams prognozuojant išaugsiantį skolinimosi poreikį ir didėsiančią infliaciją, o besivystančių šalių valiutos pigo. Tai tarsi ir byloja, kad iš principo yra galimybių aktyviau skatinti JAV ekonomiką, bet iš esmės – kitų šalių sąskaita.Tarptautinis atsiskaitymų bankas savo pastarojoje metinėje ataskaitoje taikliai pabrėžia, kad skolinimasis per ilgai buvo politinis ir socialinis pajamų augimo pakaitalas. Ir išties tai yra raktas į vykstančių socialinių ir politinių procesų ekonominių priežasčių suvokimą. Išsivysčiusių šalių darbo vietų ir gyventojų pajamų netekimą, susijusį su gamybos perkėlimu į besivystančias šalis, daugelį dešimtmečių pavyko atsverti didėjančia skola. JAV atveju – tai ir didėjanti valstybės užsienio skola, ir aktyvus privataus bei viešojo sektoriaus skolinimasis vietinėje rinkoje.

Kreditavimas iš esmės yra pinigų ir perkamosios galios kūrimas, kuris sudaro galimybes didinti vartojimo ir investicijų išlaidas. Taigi globalizacijos sąlygomis prarandamas gamybos darbo vietas keitė su kredito ir nekilnojamojo turto bumu susijusios darbo vietos statybos, prekybos, finansinio tarpininkavimo, paslaugų sektoriuose. Apskritai didėjantis įsiskolinimas yra svarbus ekonomikos augimo veiksnys, dažnai ne mažiau svarbus negu investicijos ar technologinė pažanga. Žinoma, tai yra visai kito pobūdžio, netvarus augimo veiksnys. Užtenka sumažėti naujo kreditavimo srautams, ir pajuntamas didelis neigiamas poveikis ekonominiam aktyvumui bei pajamoms.Per pastarąją pasaulinę finansų krizę daugelyje šalių būtent ir vyko sinchronizuotas, su JAV nekilnojamojo turto burbulu sprogimu susijęs finansinio ciklo perėjimas į nuosmukio fazę – daugelyje išsivysčiusių šalių privatus sektorius buvo pernelyg įsiskolinęs ir nebegalėjo ar nebenorėjo toliau skolintis. Siekiant išvengti reikšmingo ūkio aktyvumo nuosmukio, daugelyje šalių skolinimosi estafetės lazdelę buvo priverstas perimti valdžios sektorius.Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai irgi vykdė išskirtinai palankią pinigų politiką bei „serijines“ kiekybinio skatinimo programas, siekdami vėl išjudinti privataus sektoriaus kreditavimo procesus, atpiginti ir palengvinti valdžios sektoriaus skolinimąsi, pagerinti bankų balansų kokybę.

Pastaraisiais metais daugelyje išsivysčiusių šalių monetarinė politika liko „vienintelis žaidimas mieste“, t.y. kone vienintelė aktyviai taikoma ūkio plėtros skatinimo priemonė, bet akivaizdu, kad jos efektyvumas vis mažėja. Daug kur pavyko pasiekti tam tikrą, nors ir trapų, ekonominį atsigavimą. Vis dėlto neigiama ekonominės politikos atsako į krizę pasekmė yra vėl rizikingai išsipūtę skolos vertybinių popierių, akcijų, o kai kuriose valstybėse – ir nekilnojamojo turto burbulai. Akivaizdu, kad ypač žemos ar neigiamos realiosios palūkanų normos perskirsto visuomenės turtą, – tai palanku turtingiesiems visuomenės sluoksniams ir besiskolinantiems, bet nepalanku taupantiems konservatyviomis priemonėmis. Fundamentali problema ta, kad ekonomikų gyvybingumą buvo bandoma atkurti pirmiausia skatinant skolos augimą, o ne našiomis investicijomis, technologine pažanga ar sklandesnį ekonomikos funkcionavimą užtikrinančiomis struktūrinėmis reformomis. Pasaulio ekonomika vis dar yra pernelyg priklausoma nuo skolos ir finansinių ciklų, o su globalizacija susiję iššūkiai nėra sklandžiai įveikti. Nuo pat krizės pradžios didėjo rizika, kad protekcionistinės ir antiglobalistinės idėjos pateks į pagrindinę politinę darbotvarkę. Dabar ši rizika ima materializuotis, tai patvirtina JAV ir Didžiosios Britanijos balsuotojai. Kartu tai yra šaltas dušas, kuris, tikėtina, privers ekonominės politikos formuotojus atidžiai pergalvoti skolų krizės įveikimo ir tvarios plėtros strategijas, skatins visapusiškiau vertinti jų ekonominį bei socialinį poveikį ir padės įsisąmoninti, kad nesubalansuotos plėtros problemų sprendimas negali būti nuolat atidėliojamas. Šaltas dušas ne visuomet blogai…

 

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

 

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...