2015 Balandžio 24

Vitas Vasiliauskas

„Kai palūkanos žemos, reikia ruoštis šokui“

veidas.lt

BFL

„Bankų sektoriaus perspektyva: daugiau atsakomybės, konkurencijos ir saugumo“, – sako Lietuvos banko vadovas, su kuriuo kalbamės apie šalies bankininkystės dabartį ir ateitį.

 

„Kryptys“: Lietuvos bankininkystės sektorius įsivedus eurą žengė į naują etapą: Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi, jūs – Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos nariu, formuojančiu pinigų politikos kryptis, priimančiu palūkanų sprendimus, kurie daro įtaką valstybės, verslo ir žmonių gyvenimui. Kas iš esmės pasikeitė ir ką šie pokyčiai davė šalies bankininkystei ir visai Lietuvai?

V.V.: Prisijungimas prie euro zonos reiškia Lietuvos pinigų politikos kokybinį pasikeitimą. Iki narystės euro zonoje importavome Europos centrinio banko pinigų politiką, nedalyvaudami priimant sprendimus. Dabar dalyvaujame ir tai yra esminis kokybinis pokytis – iki tol mes teoriškai turėjome pinigų politikos funkciją, dabar ją turime praktiškai. Dalyvaujame sprendimus tiek priimant, tiek juos įgyvendinant. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos bankas dalyvauja plataus masto vertybinių popierių supirkimo programoje. Centriniams bankams didelėmis sumomis perkant vertybinius popierius siekiama, kad dar labiau sumažėtų ilgalaikės palūkanų normos namų ūkiams, verslui, valdžios sektoriui ir sustiprėtų finansų institucijų bei verslo paskatos investuoti.

Įstojus į euro zoną, šalies finansinei sistemai tapo pasiekiami papildomi likvidumo instrumentai. Pasinaudodami vadinamuoju ECB langeliu, Lietuvos bankai iš Eurosistemos jau yra pasiskolinę maždaug 350 mln. eurų.

Tapome ir bendro priežiūros mechanizmo nariu, tai reiškia, kad visa šalies bankinė sistema yra prižiūrima ECB, o trys didžiausi bankai – tiesiogiai.

Aš pats kas dvi savaites vykstu į ECB būstinę Frankfurte prie Maino dalyvauti valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose diskutuojame pinigų politikos ir kitais  klausimais. Taigi anksčiau buvome už durų ir mums tik pranešdavo apie sprendimus, o dabar dalyvaujame diskusijose tuos sprendimus priimant, turime balsavimo teisę, galime reikšti ir reiškiame savo nuomonę.

„Kryptys“: O kiek tie pokyčiai svarbūs eiliniam Lietuvos piliečiui?

V.V.: Tiek, kiek eiliniam Lietuvos piliečiui yra svarbi integracija į euro zoną. Mažai valstybei kuo didesnė integracija, tuo geriau, nes tai sukuria papildomą saugumą, visų pirma ekonominį. Dėl netradicinių pinigų politikos priemonių taikymo (išplėstos turto įsigijimo programos) jau spėjome pajusti pastaraisiais mėnesiais reikšmingai mažėjančią palūkanų naštą. Aišku, mes, kaip centrinis bankas, esant tokioms žemoms palūkanoms matome tam tikrą riziką, susijusią su galimu palūkanų pakilimu. Žinoma, tai atsilieps ir mūsų balansui, visos euro sistemos balansui. Tai sudaro prielaidas didėti tam tikroms rizikoms kreditų rinkoje. Esant žemoms palūkanoms, gali būti pamirštas atsargumas ir dėl to didėtų prasiskolinimo rizika.

„Kryptys“: Lietuvos bankas ką tik visuomenės ir specialistų diskusijoms pateikė Atsakingo skolinimosi nuostatų pataisas. Kai kas jas jau pavadino priešiškų jėgų veiksmais, siekiant sužlugdyti Lietuvos ekonomiką, nes siūlomas sugriežtinimas apribos nemažos dalies žmonių galimybes apskritai pasiskolinti būstui. Ar toks šių pataisų tikslas?

V.V.: Mano atsakymas labai paprastas: ruošk vežimą žiemą, roges – vasarą. Kai yra žemos palūkanos, ruoškis palūkanų šokui.

Pirmiausia taip sakantys žmonės mažiausiai yra nemandagūs. Antra, jie, matyt, nesupranta, kad Lietuvos bankas turi tiesioginį mandatą daryti įtaką kreditavimo politikai, tai yra kiek įmanoma apsaugoti ekonomiką nuo kreditų burbulų pūtimosi ir skausmingo jų sprogimo, kuris nėra naudingas nei bankams, nei paskolas paėmusiems klientams. Nekilnojamojo turto pardavėjų būgštavimai dėl stosiančio skolinimo yra, švelniai tariant, perdėti. Faktas yra tas, kad šiuo metu būsto rinkoje tik apie 30 proc. visų sandorių finansuojami paskolomis. Likusios dalies Atsakingo skolinimosi nuostatai neliečia.

Be to, siūlomose pataisose numatyta nauja galimybė bankams dešimtadaliui naujai suteikiamų paskolų taikyti Atsakingo skolinimosi nuostatų išimtį. Taip pat mes siūlome nuo 40 iki 30 metų sumažinti maksimalios būsto paskolos trukmę. Tai reiškia, kad žmogui per mėnesį reikės mokėti didesnę įmoką, bet kartu yra reikšmingai sutaupoma bendra kredito palūkanų suma. Todėl reikėtų matyti ilgesnio laikotarpio perspektyvą, o ne tik šiandieninę naudą.

Mes siūlome, o įsigaliojus nuostatas ir reikalausime, kad bankas klientui parodytų galimą palūkanų šoką – kas būtų, jeigu palūkanos išaugtų. Kad žmogus matytų ir galėtų įvertinti savo galimybes prisiimti tokį ilgalaikį įsipareigojimą. Todėl tikrai nemanau, kad šių priemonių visuma kažkam kenktų.

„Kryptys“: Bet negalima neigti, kad dalis jaunų žmonių neteks galimybės pasiskolinti būstui.

V.V.: Kaip jau minėjau, būsto rinkai šie pokyčiai turės minimalų poveikį, tačiau padės labiau apsaugoti nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi. Nuo 2011 m. Atsakingo skolinimosi nuostatuose numatytas reikalavimas turėti 15 proc. pradinį įnašą nuo įsigyjamo būsto vertės. Taip pat numatyta, kad paskolos įmoka negali viršyti 40 proc. žmogaus mėnesio pajamų. Tai verčia galvoti.

Manau, viena priežasčių, kodėl krizė taip skausmingai palietė paskolų turėtojus, buvo ta, kad Lietuvos bankas tuo metu nebuvo įvedęs tokių taisyklių.

„Kryptys“: Bet kodėl neturime oficialios statistikos arba ji nėra skelbiama, kiek žmonių, paėmusių būsto paskolas, Lietuvoje bankrutavo?

V.V.: Tam tikri duomenys yra, bet to, matyt, reikėtų klausti Bankroto departamento prie Ūkio ministerijos. Kaip rodo jų skelbiama statistika, bendras fizinių asmenų bankrotų skaičius 2014 m. siekė beveik 350, 2013 m. buvo iškelta beveik 120 fizinių asmenų bankroto bylų. Šie bankrotai nebūtinai susiję su būsto paskola, tačiau tikrai ne paslaptis, kad prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo, vėliau jo sprogimo prisidėjo neatsakingas skolinimas ir neatsakingas skolinimasis. Vaizdžiai kalbant, tai buvo abipusis aistringas tango. Todėl griežtindami skolinimą siekiame, kad ta meilė būtų brandi, o ne iš pirmo žvilgsnio, nes įsipareigojimai yra ilgalaikiai.

„Kryptys“: Kokie yra Lietuvos banko tikslai bei prioritetai šiandien ir žvelgiant į ateitį?

V.V.: Lietuvos bankas yra suformulavęs savo strateginius trejų metų laikotarpio iki 2016-ųjų tikslus. Pirmiausia tai finansų sistemos struktūrinių problemų užkardymas, numatant papildomus reikalavimus bankams. Be minėtų siūlomų atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimų, bankų laukia nemažai pokyčių, susijusių su naujų direktyvų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, šalia 8 proc. minimalaus kapitalo pakankamumo reikalavimo atsiras papildomų reikalavimų kapitalui.

2016 m. į nacionalinę teisę perkeliant būsto paskolų direktyvą, siūlysime vartotojams naudingas nuostatas. Sieksime, kad prieš pasirašydamas sutartį vartotojas gautų išsamią informaciją, ir ypač svarbu, kad ji būtų lengvai palyginama. Tam ketiname nustatyti lengvai palyginamos ikisutartinės informacijos formą. Ketiname apkarpyti galimybes užsienio valiutos riziką perkelti besiskolinančiam vartotojui. Be to, reikia sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas grąžinti paskolas anksčiau laiko. Pavyzdžiui, apriboti priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčių dydžius ir nustatyti visai rinkai bendras taisykles, kaip tokie mokesčiai turi būti skaičiuojami.

Nuolatinį dėmesį skiriame ir kitoms finansų įstaigoms. Šiuo metu kuriamas naujas kredito unijų modelis ir jau tikimės birželio mėnesį kartu su Finansų ministerija parengti naują Kredito unijų įstatymą.

Dėl greitųjų vartojimo kreditų rinkos reguliavimo savo pasiūlymus jau esame pateikę Seimui. Manau, kad tai, kas yra siūloma, tiesiog privalo būti įgyvendinta. Matome suinteresuotų žmonių daromą spaudimą, kad reguliavimas nebūtų griežtinamas. Kaip verslo spaudimą aš jį suprantu, bet nepateisinu, nes kitoje pusėje yra paprastas vartotojas. Matant finansinę grąža, kuri yra susijusi su šia verslo sritimi, reklamų biudžetus, o kitoje pusėje – didžiulį paskolas grąžinti vėluojančių asmenų skaičių, sunku tai vadinti ypač etišku verslu. Todėl greitųjų vartojimo kreditų rinkos sąlygų griežtinimas yra vienas iš šių metų Lietuvos banko prioritetų.

Dar vienas strateginis tikslas – Lietuvos banko, kaip kompetencijų centro, plėtra. Mūsų tyrimų centras yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Norime rengti sau tyrėjus. Centre jau darbuojasi užsieniečiai, užsienio universitetuose studijas baigę doktorantai, Lietuvai perduodantys savo tarptautinę patirtį. Centro darbuotojams bus privaloma tam tikrą laiko dalį skirti paskaitoms universitete, siekiant kelti ekonomikos mokslo lygį Lietuvoje.

Kaip žinoma, Lietuvos bankas valdo nemenką finansinį turtą, anksčiau vadintą užsienio atsargomis. Portfelį sudaro keli milijardai eurų, ir mūsų tikslas yra optimali grąža, be abejo, užtikrinant pakankamą šio turto likvidumą. Siekdami didesnės grąžos, mes einame į naujas rinkas ir investuojame į naujus finansinius instrumentus. Nes akivaizdu, kad investicijos į tokius tradicinius bankininkystės produktus, kaip euro zonos šalių vyriausybių vertybiniai popieriai, grąžos neužtikrina. Galime pasidžiaugti, kad esame įkėlę koją į Kinijos rinką ir, beje, buvome vienas pirmųjų tai padariusių Europos centrinių bankų.

Siekdami užtikrinti grynųjų pinigų cirkuliacijos saugumą ir efektyvumą, iki metų pabaigos ketiname parengti naują grynųjų pinigų modelį. Šiuo metu Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai, dubliuoja vieni kitus, grynųjų pinigų aptarnavimo paslaugos rinkai nieko nekainuoja, o tai daro grynuosius pinigus patrauklius. Siekiame, kad atsiskaitymų operacijose įvyktų esminis lūžis elektroninių atsiskaitymų naudai. Jei lyginsime situaciją Baltijos ir Šiaurės šalių regione, Lietuva yra visiškoje uodegoje. Iš visų kortelėmis atliekamų operacijų atsiskaitymai sudaro tik kiek daugiau nei 20 proc., o kortelės daugiausia naudojamos pinigams išgryninti. Tai nėra efektyvu. Teikiant mokėjimo paslaugas bankams tikrai yra kur pasitempti.

Su tuo susijęs perėjimas mokėjimų srityje prie SEPA standarto. Visai euro zonai taikomas standartas sudarys galimybę paprasčiau naudotis kitose ES šalyse esančių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis. Jis Lietuvoje bus taikomas nuo 2016 m. Tai vartotojams ir įmonėms sukurtų vieno langelio galimybę ir integruotų Lietuvą į bendrą 34 valstybių mokėjimo paslaugų rinką. Dabar įmonės priverstos sąskaitas turėti daugelyje bankų.

Lietuvos bankas taip pat siekia būti patrauklus ir konkurencingas darbdavys. Esame įdiegę darbuotojų vertinimo sistemą bei darbo užmokesčio sistemą, kuri leidžia mums būti konkurencingiems finansų rinkoje. Vienas mūsų strateginių tikslų – būti vienu iš trijų efektyviausių centrinių bankų Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Vaizdingai kalbant, iki struktūrinių pertvarkymų Lietuvos bankas rinkoje atrodė kaip drambliukas, dabar manau, kad esame arkliukas, bet dar ne žirgas. Kai būsime leopardas, tuomet bus galima pasakyti, kad viskas yra gerai.

Efektyvumo pavyzdžiu laikyčiau Suomijos centrinį banką, kuris išsiskiria optimaliu darbuotojų ir atliekamų funkcijų santykiu. Tačiau šis bankas, kaip ir daugelis Europos centrinių bankų, neturi priežiūros funkcijos.

„Kryptys“: Kokie pokyčiai laukia komercinių bankų?

V.V.: Kaip ir sakiau, bus didinami kapitalo pakankamumo reikalavimai, stiprinama finansinių paslaugų vartotojų apsauga ir informavimas. Bus peržiūrima indėlių draudimo sistema, kuriamas bankų gaivinimo fondas. Šiuo metu į indėlių draudimo fondą mokama nuo viso indėlio sumos. Lietuvos banko nuomone, draudimas turėtų būti mokamas nuo draudžiamos sumos – nuo 100 tūkst. eurų, indėlių draudimo bazė sumažėtų maždaug 30 proc. Tačiau būtų diferencijuojamas mokestis, atsižvelgiant į banko rizikos laipsnį. Rizikingi klientai mokėtų didesnę draudimo įmoką.

Svarbiausia, kad problemos bankiniame sektoriuje nekeltų problemų viešiesiems finansams, tai yra mokesčių mokėtojams.

„Kryptys“: Bankai deda daug pastangų keisdami savo įvaizdį: nori atrodyti draugiški ir verti žmonių pasitikėjimo. Ką patartumėte savo prižiūrimiems bankams, kad keistųsi ne tik įvaizdis, bet ir esmė?

V.V.: Iš tiesų, forma yra svarbu, bet daug svarbiau turinys. Finansinių paslaugų vartotojas yra mažiau profesionalus nei bankas, kurio paslaugomis šiuolaikiniam žmogui tenka naudotis nuolat. Todėl mes turime gerbti savo klientą ir labiau juo rūpintis. Bankinis sektorius, kaip ekonomikos finansavimo šaltinis, yra vyraujantis ir tai – Europos bei Lietuvos išskirtinumas. Todėl bankinio sektoriaus, kaip išskirtinio finansuotojo, atsakomybės standartas yra aukštesnis. Bankai neturi piktnaudžiauti vartotojų pasitikėjimu.

„Kryptys“: Verslo kreditavimo politika: kaip ją vertinate ir kaip ji turėtų keistis?

V.V.: Dabartinis kreditavimo lygis labiau susijęs su paklausos, o ne pasiūlos  faktoriumi. Bankai tikrai turi pinigų, todėl tai yra klausimas verslui – kiek jis nori skolintis ir daryti investicijas skolintais pinigais. Šiuo metu verslo paskolų grąžinama daugiau, nei išduodama, bet ta tendencija yra mažėjanti. Visa tai, žinoma, susiję su lūkesčiais, geopolitine situacija. Vis dėlto bankai šiemet prognozuoja nedidelį verslo paskolų portfelio augimą.

„Kryptys“: Ką tik grįžote iš Vašingtono, kur dalyvavote Tarptautinio valiutos fondo pasitarimuose dėl priemonių pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. Kaip toliau bus skatinama pasaulio ekonomika ir kokie didžiausi tarptautinės finansų sistemos iššūkiai?

V.V.: Daug kur pasaulyje vyrauja skatinamoji centrinių bankų politika. Tiesa, JAV padėtis šiek tiek kitokia – tikimasi, kad centrinis bankas pradės didinti palūkanas, nes JAV ekonomikos padėtis yra nebloga. Kalbant apskritai pasaulio ekonomika auga, nors ir ne taip, kaip prognozuota. Euro zonos padėtis – gerėjanti, tačiau trapi. Besivystančiose šalyse situacija įvairi: nuo Rusijos iki Brazilijos, kurių ekonomika traukiasi, iki Kinijos, kurios ekonomika auga, bet ne tiek, kiek prognozuota, ir Indijos, kurios ekonomika auga sparčiau, nei tikėtasi.

Dabar svarbiausias klausimas – kaip skatinamoji politika atsispindės realioje ekonomikoje, ar bankai pagaliau pradės skolinti verslui, ypač tose šalyse, kurios susiduria su tam tikrais sunkumais: Italijoje, Ispanijoje. Žinoma, didžiausias galvos skausmas išlieka Graikija. Visa euro zona suinteresuota programos pratęsimu ir negalvoja apie blogąjį scenarijų. Būtina susitarti dėl reformų sąrašo, dėl būtinų įgyvendinti priemonių. Tačiau, kaip sakoma., kėdės – šiandien, pinigai – rytoj.

Aušra Pocienė

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. MARY WILLIAM MARY WILLIAM rašo:

    Ieškote paskolos? Jus esate tinkamoje vietoje jusu paskola sprendimai cia! “Global Finance Limited” apdalinti paskolas imonems ir privatiems asmenims ne mažos ir prieinama palukanu norma 2%. prašome susisiekti su mumis elektroniniu paštu per marywilliam902@gmail.com


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...