Karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) antradienį taps pirmąja Didžiosios Britanijos monarche, apsilankysiančia Airijoje nuo šios šalies nepriklausomybės paskelbimo.

Istorinis karalienės vizitas, kuris gali būti labai svarbus Londono ir Dublino susitaikymui po taikos atkūrimo Britanijos valdomoje Šiaurės Airijoje, truks keturias dienas.

Prieš 85 metų monarchės ir vėliau įvyksiantį JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) vizitą Airijos saugumo pajėgose paskelbta aukščiausioji parengtis.

10 tūkst. saugumo pajėgų narių bus dislokuoti per iki šiol didžiausią šioje šalyje surengtą saugumo operaciją, atsižvelgiant į maištingų respublikonų sukarintų organizacijų, nusistačiusių prieš bet kokį britų pareigūnų lankymąsi Airijoje, grasinimus.

Antradienį policija pranešė, kad Airijos pareigūnai neutralizavo sprogstamąjį užtaisą, rastą viename autobuse netoli Dublino apylinkėse.

“Detonavimui paruoštas sprogstamasis užtaisas buvo rastas vakar vakare viename autobuse Meinute” netoli Dublino, sakė policijos atstovas. Jis pridūrė, kad pareigūnai apie sprogmenį buvo informuoti telefonu nežinomo asmens.

Nuosaikusis respublikonų judėjimas “Sinn Fein”, kuris yra nebeveikiančios Airijos respublikos armijos (IRA) politinis sparnas, taip pat neigiamai vertina Elizabeth II ir jos vyro princo Philipo (Filipo) viešnagę.

“Sinn Fein” lyderis Gerry Adamsas (Džeris Adamsas) šeštadienį pavadino šį vizitą “per ankstyvu ir nejautriu”.

Tačiau šiam ledus abiejų šalių santykiuose laužančiam žingsniui pritaria dauguma Airijos žmonių: neseniai atlikta apklausa rodo, kad karalienės vizitą palaiko 81 proc. respondentų.

Airijos premjeras Enda Kenny (Enda Kenis) pareiškė, jog šis įvykis taps “daugelį metų trukusio susipriešinimo pabaigos ir iš esmės naujų santykių pradžios simboliu”.

Airija tapo nepriklausoma nuo Britanijos 1922 metais, tačiau nei vienas britų monarchas joje nesilankė nuo dabartinės karalienės senelio, karaliaus Jurgio V, viešnagės 1911 metais.

Derinant šio vizito programą, nevengta prisiliesti prie pačių opiausių klausimų abiejų šalių santykiuose.

Po susitikimo su Airijos prezidente Mary McAleese (Meri Makalis), karalienė ir jos vyras padės vainikus Atminimo parke Dubline, pagerbdami žuvusius kovose dėl Airijos laisvės.

Trečiadienį Elizabeth II aplankys Krouk Parko stadioną, kuriame britų pajėgos 1920 metais nušovė 14 žmonių per baudžiamąją akciją. Šis incidentas tapo posūkio tašku Airijos kovoje dėl nepriklausomybės.

Į vizito programą taip pat įtraukta lengvesnių momentų, tokių kaip apsilankymai alaus darykloje “Guinness”, Airijos nacionaliniame žirgyne ir tradicinėje mugėje.

Abiejų šalių santykiai pastebimai pagerėjo per taikos derybas Šiaurės Airijoje, kurias vainikavo 1998 metų Didžiojo penktadienio sutartis, praktiškai nutraukusi kraujo liejimą šioje teritorijoje.

Didžioji Britanija yra didžiausia Airijos prekybos partnerė. Britai į Airiją eksportuoja daugiau negu į Kiniją, Indiją, Braziliją ir Rusiją kartu sudėjus.

Praėjus trims dienoms nuo karalienės vizito pabaigos į Airiją atvyks B. Obama. Be kita ko, JAV prezidentas aplankys kaimą, iš kurio XIX amžiuje į Ameriką emigravo vienas iš jo protėvių.

Didžiosios Britanijos princo Williamo (Viljamo) ir jo sužadėtinės Kate Middleton (Keit Midlton) vestuvės vainikuos dešimtmetį trukusią draugystę, kuri peraugo į meilę, nors kai kurie skeptikai teigė, kad tokia diena niekada neišauš.

Nors prognozuojama, jog ilga draugystė juos abu gerai paruošė tvariam vedybiniam gyvenimui, Williamo sprendimas neskubėti tuoktis daug ką stebino, o bulvarinė žiniasklaida jo išrinktąją pravardžiavo “Keityte Lauktyte ” (Waity Katy).

“Jie pakankamai ilgai praktikavosi”, – pažymėjo Williamo tėvas sosto įpėdinis princas Charlesas (Čarlzas), kai pernai lapkritį pora paskelbė susižadėjusi.

Nors Williamas ir Kate 2007 metais buvo viešai paskelbę, kad nutraukia ryšius, o princas patyrė nesėkmių karinėje karjeroje, ši pora pagaliau nusprendė sumainyti žiedus ir balandžio 29 dieną Vestminsterio abatijoje taps vyru ir žmona.

Kate pasakojo, kad su princu, kuris yra antrasis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą, susipažino 2001 metų rugsėjį, kai jie abu atvyko studijuoti Škotijoje esančiame Šv.Andriejaus universitete. Ji prisipažino, kad per pirmąjį susitikimą “smarkiai nuraudo” ir atsiprašiusi skubiai pasišalino.

Tuo tarpu Williamas per bendrą poros interviu sužadėtuvių proga teigė, jog Kate “jam visada atrodžiusi kažkuo ypatinga”.

“Mums buvo pasitaikę kai kurių kliuvinių, kaip nutinka bet kokiuose santykiuose, tačiau susiėmėme ir ėjome toliau, – teigė 28 metų princas. – Būtų kartu visai lengva, išties smagu”.

Šis interviu labai skyrėsi nuo to, kurį princo tėvai Charlesas ir Diana davė per savo sužadėtuves 1981 metais. Princo paklausus, ar jis myli savo sužadėtinę, atsakymas buvo gluminantis: “Kad ir ką reikštų meilė”.

Tuo tarpu Kate erzino Williamą, sakydama, jog nelabai moka gaminti maistą, o šis neliko skolingas, pareiškęs, kad būsimoji sužadėtinė buvo pasikabinusi plakatą su jo nuotrauka savo miegamajame, kai buvo paauglė.

“Tegul pasvajoja! Ne, ant mano sienos kabojo vaikinas iš (džinsų) “Levi’s” (reklamos)”, – šypsodamasi atrėžė Kate.

Užvirus ginčui dėl plakatų, buvo iškelta mintis, kad Kate išvyko studijuoti į Škotiją, kad “susižvejotų” princą. Tuo tarpu kritikai akcentuoja, kad būsimosios karališkosios sužadėtinės niekuo neišsiskiriantys pasiekimai moksle byloja, jog apie savarankišką karjerą ji vargu ar svajojo.

Tačiau apie karališkąją šeimą daug rašantis žurnalistas Robertas Jobsonas (Robertas Džobsonas), išleidęs knygą “Viljamas ir Keit: meilės istorija” (William and Kate: The Love Story), tvirtina, jog šios prielaidos neteisingos ir kad 29 metų būsimosios princesės palaikymas karališkosios šeimos atšalai yra labai svarbus.

“Manau, ji yra žmogus, kuriuo jis visiškai pasitiki, – R.Jobsonas sakė AFP. – Tikriausiai jam labai palengvėjo radus partnerę, kuri būtų kartu ne vien privačiame, bet ir viešajame gyvenime”.

Žurnalistas mano, kad šios savybės anksti atsiskleidė. Kai jiedu studijavo meno istoriją, Williamas nusivylė ir buvo beišeinantis iš universiteto, tačiau Kate jį įtikino pasilikti, tik pereiti į geografijos studijas.

Williamas savo ruožtu visais atvejais stengiasi ginti Kate. Princas matė, kad jo motinos gyvenimas karališkojoje šeimoje nebuvo lengvas, todėl pasiryžo pasiūlyti savo merginai galimybę “pasitraukti, jeigu jai to prireiktų, kol visko netapo per daug”.

Pirmaisiais studijų metais jiedu gyveno universiteto bendrabučio kambariuose netoli vienas kito, o 2002 metų rugsėjį persikėlė į vieną namą, kurį išsinuomavo su kitais draugais.

Tokia pati padėtis išliko trečiajame kurse, o jų santykiai buvo platoniški. 2003 metų birželį Williamas sakė žurnalistams neturintis “pastovios draugės”, o Kate tuo metu susitikinėjo su kitu vaikinu.

Tačiau, kaip pranešama, jie tapo pora iki 2003 metų Kalėdų, o kai buvo nufotografuoti kartu išvykę slidinėti per atostogas 2004 metų kovą, karališkieji rūmai nepaneigė, kad Wiliamas ir Kate sieja romantiški jausmai.

Kelias į tikrąją meilę niekada nebūna vien rožėmis klotas: 2007 metų balandį karališkųjų rūmų pareigūnai patvirtino, kad Williamas ir Kate išsiskyrė. Kai kurie šaltiniai teigė, kad poros santykiai pašlijo dėl nesėkmių princo karjeroje ir kad jis buvo nufotografuotas vakarėliuose su kitomis merginomis.

Buvo pranešimų ir apie jų ankstesnį išsiskyrimą 2005 metais. Paklaustas apie šiuos nesutarimus Williamas atsakė: “Abu buvome labai jauni’ tai nutiko universitete. Mes abu tebeieškojome savęs”.

Kate pripažino “nesijautusi labai laiminga” dėl nutrūkusių santykių, tačiau pareiškė: “Dėl to tapau stipresne asmenybe”.

Williamas ir Kate susitaikė po kelių mėnesių, tačiau tebebuvo neaišku, ar nuskambės jų vestuvių varpai. Williamas buvo sakęs vienam žurnalistui, kad neketina tuoktis, kol sulauks 28 arba galbūt 30 metų.

Princui 28 metai sukako pernai birželį. Williamas ir Kate pradėjo gyventi kartu, kai princas pradėjo dirbti paieškų ir gelbėjimo sraigtasparnio pilotu Velse, o tuoktis galutinai apsisprendė per atostogas spalį, kurias jie praleido Kenijoje.

Williamas sakė, kad šį žingsnį jiedu svarstė apie metus, kol galiausiai “mes abu tiesiog nusprendėme, kad dabar išties yra tinkamas laikas”.

Didžioji Britanija trečiadienį pranešė, kad perkelia keturis karo lėktuvus “Typhoon”, patruliavusius neskraidymo zonoje virš Libijos, į pajėgas, atakuojančias taikinius sausumoje.

Taip reaguota į sukilėlių kritiką, jog NATO pajėgos nesugeba apsaugoti Misratos miesto.

“Pagal susitarimą su NATO, Jungtinė Karalystė šiandien sutiko perkelti keturis Karališkųjų oro pajėgų lėktuvus “Typhoon” iš neskraidymo zonos patruliavimo misijos į pajėgas, atakuojančias objektus sausumoje”, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime.

Šiuo žingsniu siekiama “toliau didinti NATO atakų sausumoje pajėgumą”, nurodoma jame.

Iki šiol pietinėje Italijos dalyje dislokuoti lėktuvai “Typhoons” patruliavo neskraidymo zonoje, o išpuolius prieš Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sausumos pajėgas rengė Karališkųjų oro pajėgų (KOP) lėktuvai “Tornado”.

Libijos sukilėlių pajėgų vadas Abdelfatahas Yunis (Abdelfatahas Junis) apkaltino NATO vadovaujamas aviacijos pajėgas, kad jos nesiima veiksmų, nors M.Kadhafi ištikimų pajėgų artilerija apšaudo Misratą, esančią už maždaug 200 km į rytus nuo Tripolio.

NATO “kas dieną leidžia mirti Misratos žmonėms”, – sakė A.Yunis antradienį žurnalistams sukilėlių tvirtove laikomame Bengazyje.

Atsakydama į šią kritiką NATO pajėgų atstovo spaudai pavaduotoja Carmen Romero (Karmen Romero) pareiškė, kad “Misrata yra mūsų pirmasis prioritetas”.

Pirmadienį lankydamasis aviacijos bazėje “Gioia del Colle” Italijoje britų premjeras Davidas Cameronas pažadėjo operacijoms Libijoje atsiųsti dar keturis lėktuvus “Tornado”.

Šio metu pagal JT rezoliuciją, kuria siekiama apginti civilius gyventojus Libijoje, veikia 20 britų KOP naikintuvų.

Tinklalapio “WikiLeaks” įkūrėjo Juliano Assange’o (Džuliano Asandžo) advokatai pateikė apeliaciją dėl teismo nutarties, jog jų klientas turi būti išduoti Švedijai, įtariančiai jį seksualiniais nusikaltimais.

Londono aukštojo teismo pareigūnai ketvirtadienį nurodė, kad apeliacija buvo pateikta, tačiau jos nagrinėjimo data dar nepaskirta.

Praeitą savaitę žemesnės instancijos teismo teisėjas nutarė, kad J.Assange’as turėtų būti išduotas Švedijai, kur jį dvi moterys kaltina veiksmais, prilygstančiais išžaginimui, taip pat seksualiniu priekabiavimu.

Teisėjas Howardas Riddle’as (Hovardas Ridlas) atmetė A.Assange’o advokatų argumentus, kad jų kliento teismas Švedijoje nebūtų sąžiningas.

J.Assange’o gynėjai taip pat abejojo dėl Švedijos teismo pareigūnų inicijuoto proceso ir teigė, kad jų klientas gali būti išduotas Vašingtonui, tiriančiam, ar “WikiLeaks” pažeidė JAV įstatymus, paviešindamas slaptus vyriausybės dokumentus.

Islandija ketina grąžinti skolas Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojams, kurie prarado santaupas žlugus šalies bankui “Icesave”, pranešė Nyderlandų finansų ministras.

Pasak Jano de Jagerio, skolos bus pradėtos grąžinti 2016 metų liepos mėnesį ir neužtruks ilgiau nei iki 2046 metų sausio 1 dienos.

J.De Jageris įspėjo, jog “Icesave” istorija dar nesibaigė”, nes šį susitarimą dar turi patvirtinti Islandijos parlamentas, prezidentas ir vyriausybė.

Ministras apibūdino susitarimą kaip “svarbų žingsnį procese, nes visi Islandijos derybininkai susitarimą pasirašė”.

Nyderlandai siekia atgauti prarastus 1,3 mlrd. eurų su 3 proc. palūkanų normomis.

Finansų ministras nenurodė, kokia suma turės būti grąžinti Didžiajai Britanijai, tačiau palūkanų norma bus didesnė – 3,3 procento.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos finansų ministerijos atstovė sakė, jog šalis “sveikina šį naują Islandijos pasiūlymą dėl “Icesave” ir laukia sėkmingo problemos sprendimo”.

Kovo mėnesį surengtame referendume Islandijos gyventojai nepritarė siūlymui kompensuoti nuostolius Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų klientams, tačiau vyriausybė pareiškė ketinanti toliau tęsti derybas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) perspėjo dėl krizės, kuri kitų metų pradžioje laukia šalių, kuriose atsiskaitoma eurais.

Interviu BBC buvęs premjeras pareiškė, kad euro zona negalės išbristi iš finansinių problemų be daugiamilijardinių investicijų į savo bankus. Pasak G. Browno, dabartinis pavienių, su sunkumais susiduriančių Europos šalių gelbėjimas tik pratęsia nestabilią padėtį.

“Aš jaučiu, kad pirmaisiais 2011 metų mėnesiais mes turėsime didelę krizę euro zonoje”, – sakė jis BBC verslo žinių redaktoriui Robertui Pestonui.

Pasak jo, euro problema yra ne vien tik vyriausybių skolos. Europa taip pat turi spręsti struktūrinius klausimus ir didžiules savo bankų skolas, perspėjo jis.

G.Brownas nurodė, kad Europos bankai, tarp jų – ir Britanijos, turi didžiulių įsiskolinimų ir nepakankamai kapitalo, kad galėtų amortizoti nuostolius, todėl kyla pavojus bankų krizei visos Europos mastu.

Pasak jo, reikia struktūrinių reformų, kad euras imtų veikti kaip vieninga valiuta; tai nėra daroma ir net nesitariama.

G.Brownas tvirtina, kad Europos politikai turi “perimti iniciatyvą iš rinkų” ir parengti kompleksinį savo finansinių ir ekonominių sprendimą.

Jei euro problemos nebus išspręstos Europa bus pasmerkta “nereikalingam ir išvengiamam mažo augimo laikotarpiui su dideliu nedarbu ir blogėjančiu gyvenimo lygiu”, – sakė jis ir pridūrė, kad tai ištiks ir Jungtinę Karalystę, nes 60 proc. šalies prekybos vyksta su likusia Europos dalimi.

“Mes įsipareigojome būti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) partneriais teikiant tarptautinę paramą Airijos ūkiui”, – sakė G.Osborne’as, praėjus vienai dienai po to, kai skolų prislėgta Airija kreipėsi pagalbos į Europos Sąjungą (ES) ir TVF.

“Tačiau mes taip pat įsipareigojome apsvarstyti dvišalę paskolą, atspindinčią faktą, kad nesame euro zonos dalis ir nenorime ja būti, tačiau Airija yra mūsų artimiausia ekonominė kaimynė”.

Paklaustas, ar bendra suma siekia apie 7 mlrd. svarų, G.Osborne’as atsakė, jog “tai bus milijardai, o ne dešimtys milijardų”.

Didžiosios Britanijos princas Williamas (Viljamas), kuris yra antrasis eilėje į sostą, kitąmet susituoks su savo ilgamete drauge Kate Middleton (Keit Midlton), antradienį paskelbė Klarenso rūmai.

28 metų princas Williamas, kuris yra sosto įpėdinio princo Charleso (Čarlzo) ir velionės princesės Dianos vyriausias sūnus, susižadėjo su to paties amžiaus K.Middleton spalį per atostogas Kenijoje, nurodoma pranešime.

“Velso princui malonu pranešti apie princo Viljamo ir panelės Catherine Middleton (Ketrin Midlton) sužadėtuves. Vestuvės įvyks 2011 metų pavasarį arba vasarą Londone”, – informuojama pranešime.

“Princas Williamas ir panelė Middleton susižadėjo spalio mėnesį privačių atostogų metu Kenijoje. Princas Williamas apie tai informavo karalienę ir kitus artimiausius šeimos narius”.

“Princas Williamas taip pat prašė panelės Middleton tėvo leidimo. Po vestuvių pora gyvens Šiaurės Velse, kur princas Williamas tęs tarnybą Karališkose oro pajėgose”, – teigiama rūmų pranešime.

Savo ruožtu Bakingamo rūmai antradienį pranešė, kad karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) yra “visiškai patenkinta”, kad jos vaikaitis princas Willliamas ir K.Middleton susižadėjo.

“Ir karalienė, ir Edinburgo hercogas yra visiškai jais patenkinti”, – sakė Bakingamo rūmų atstovė.

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovė spaudai pranešė, kad premjeras džiaugsmingai sutiko šią žinią ir perdavė porai savo sveikinimus.

Jau kurį laiką sklandančias kalbos apie tuoktuves šį mėnesį patvirtino pranešimas apie K.Kiddleton tėvų Michaelo (Maiklo) ir Carole (Kerol) dalyvavimą princo Charleso rezidencijoje Škotijoje organizuotoje medžioklėje.

Pora susipažino 2001 metais Šv.Andriaus Universitete Škotijoje, kur abu studijavo istoriją ir drauge gyveno nuomojamame name. 2007 metais pora buvo išsiskyrusi, tačiau vėl susitaikė.

Vestuvės įvyks praėjus 30 metų nuo princo Charleso ir Dianos tuoktuvių, kurios tuomet buvo lyginamos su pasaka. Vis tik 1996 metais pora išsiskyrė.

Diana žuvo 1997 metais per autokatastrofą Paryžiuje, kai paparacų fotografų persekiojamas jos automobilis rėžėsi į betoninę sieną. Po šios nelaimės visa tauta ilgai gedėjo savo širdžių princesės.

K.Middleton užaugo buvusio oro linijų piloto ir skrydžių palydovės šeimoje. Dėl šio fakto princas Williamas dažnai susilaukdavo pašaipų iš savo draugų aristokratų.

Būsimoji princesė dabar dirba verslo srityje, nors anksčiau dėl pernelyg didelio susidomėjimo jos darbine veikla Londone ir fotografų persekiojimo ji buvo priversta pagrasinti, jog imsis teisinių veiksmų.

Ši didelį visuomenės susidomėjimą kelianti jauna moteris neišvengiamai yra lyginama su princese Diana.

Rugsėjo mėnesį pusantrų metų trukusius pilotų kursus baigęs princas Williamas dirba Velso šiaurės vakarinėje dalyje esančios Anglesio gelbėtojų dalies pilotu, tačiau neužmiršta ir savo įsipareigojimų karališkajai šeimai.

Princas šį sekmadienį buvo nuvykęs į Afganistaną, kur dalyvavo Kemp Bastione Helmando provincijoje surengtoje ceremonijoje. Ji įvyko Atminimo sekmadienį, kai Didžioji Britanija pagerbia karuose žuvusius savo ir Sandraugos piliečius. Afganistane žuvusių karių garbei taip pat padėjo vainiką, o paskui išskrido namo. Didžioji Britanija Afganistane, daugiausia – Helmando provincijoje, yra dislokavusi maždaug 9,5 tūkst. savo karių.

Princas Williamas jau yra lankęsis Afganistane – 2008 metais jis slapta atvyko aplankyti karių fronto linijoje Kandahare.

Jo jaunesnysis brolis, princas Harry (Haris), kartu su britų armija 10 savaičių tarnavo Afganistane, bet 2008-aisiais buvo atšauktas, nes žiniasklaida pranešė apie jo buvimą šioje šalyje.

Automobilių gamintoja “Jaguar Land Rover” ketina išsaugoti tris pagrindines gamyklas Didžiojoje Britanijoje.

Susitarime, kurį “Jaguar Land Rover” darbuotojų profsąjungos rekomenduos savo nariams, kalbama apie įmonės ketinimus peržiūrėti gamybos procesų konsolidavimo planus.

“Pagal pagrindinę susitarimo, kurį profsąjungos pasirašys per kelias ateinančias savaites, sąlygą bus išsaugotos trys pagrindinės gamyklos Didžiojoje Britanijoje … Tai leis per ateinantį dešimtmetį sukurti Didžiojoje Britanijoje tūkstančius naujų darbo vietų, nes “Jaguar Land Rover” planuoja investuoti milijardus svarų, o tai gerokai padidins ir gaminamų modelių skaičių, ir visą gamybos apimtį”, – teigiama “Jaguar Land Rover” pareiškime.

Be to, pagal naująjį susitarimą lapkritį darbuotojų darbo užmokestis bus padidintas 5 proc., o 2011 metų lapkritį – dar 3 procentais.

Didžiausia Indijos automobilių gamintoja “Tata Motors” 2008 metais įsigijo “Jaguar Land Rover” iš “Ford Motor” už 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Londonas, spalio 21 d. (“Interfax”-BNS). Automobilių gamintoja “Jaguar Land Rover” ketina išsaugoti tris pagrindines gamyklas Didžiojoje Britanijoje.

Susitarime, kurį “Jaguar Land Rover” darbuotojų profsąjungos rekomenduos savo nariams, kalbama apie įmonės ketinimus peržiūrėti gamybos procesų konsolidavimo planus.

“Pagal pagrindinę susitarimo, kurį profsąjungos pasirašys per kelias ateinančias savaites, sąlygą bus išsaugotos trys pagrindinės gamyklos Didžiojoje Britanijoje … Tai leis per ateinantį dešimtmetį sukurti Didžiojoje Britanijoje tūkstančius naujų darbo vietų, nes “Jaguar Land Rover” planuoja investuoti milijardus svarų, o tai gerokai padidins ir gaminamų modelių skaičių, ir visą gamybos apimtį”, – teigiama “Jaguar Land Rover” pareiškime.

Be to, pagal naująjį susitarimą lapkritį darbuotojų darbo užmokestis bus padidintas 5 proc., o 2011 metų lapkritį – dar 3 procentais.

Didžiausia Indijos automobilių gamintoja “Tata Motors” 2008 metais įsigijo “Jaguar Land Rover” iš “Ford Motor” už 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Po šių rinkimų Didžiojoje Britanijoje neliko dvipartinės sistemos, dabar veiksmus tarpusavyje turės derinti trijų pagrindinių partijų lyderiai: G.Brownas, D.Cameronas ir N.Cleggas

Angliška tvarka baigėsi – po rinkimų Didžiojoje Britanijoje įsivyraus toks pat chaosas, kaip ir kitose Europos šalyse, valdomose koalicinių vyriausybių.

Praėjusį trečiadienį Vakarų Europoje nebeliko vienintelės dar gyvavusios dvipartinės rinkimų sistemos – Didžiojoje Britanijoje pirmą sykį nuo neatmenamų laikų rinkimų nelaimėjo nė viena iš dviejų (torių ar leiboristų) įprastai besivaržančių partijų. Po rinkimų aiškaus laimėtojo nebuvo, tad šį kartą vietas parlamente pasidalijo trys partijos: daugiausiai jų gavo konservatoriai, truputį mažiau leiboristai ir šiek tiek, bet gana nemažai – liberalai demokratai.

Taigi rinkėjai pamiršo ilgaamžes britų tradicijas ir vieni balsus atidavė už liberaldemokratus, susižavėję šių iškalba ir pažadais, kiti balsavo ne už liberaldemokratus, o prieš torius ir leiboristus (taip, beje, dažnai būna ir Lietuvoje).

Kartu rinkėjai užbaigė šių partijų dvivaldystę ir privertė jų lyderius ištarti žodžius, kurių nėra girdėjusi nė viena britiška ausis – po rinkimų tiek trapią daugumą laimėjusios torių partijos lyderis Davidas Cameronas, tiek vos vos atsilikęs leiboristas Gordonas Brownas žada ieškoti konsensuso bei tartis ir tarpusavyje, ir su liberaldemokratų partija.

Vakarų Europoje tai vadinama koalicine vyriausybe, bet Didžiojoje Britanijoje iki šiol nebuvo net tokios sąvokos – kaip gali būti pilka ten, kur vietos užtenka tik juodai arba baltai? Bet dabar spalvų supratimas keičiasi ir Didžioji Britanija pradedama vadinti daugiapartine valstybe. Žadama, kad tai pakeis ir šalies vidaus gyvenimą, ir net užsienio politiką. Gali būti, kad Didžioji Britanija nutols nuo JAV ir taps daug artimesnė Europos šalims, nuo kurių iki šiol, bent politiniu požiūriu, laikėsi gana atokiai.

Kur trys pešasi, nelaimi niekas

“Tie, kurie laimi, užsako ir muziką, tiesa, labiau primenančią trūkinėjančią radijo stotį, nes pralaimėjusi partija nuolat kaišioja pagalius į ratus”, – ligšiolinį Didžiosios Britanijos modelį taikliai apibūdina žurnalas “Foreign Policy”.

Ir tai daug ką paaiškina. Dviejų partijų, iš kurių tik viena laimi rinkimus, valdomoje valstybėje kur kas greičiau priimami sprendimai, nes laimėjusi partija (nesvarbu, ar tai būtų Didžiosios Britanijos toriai ir leiboristai arba JAV besirungiantys respublikonai ir demokratai) su niekuo nesitaria, veikia kryptingai ir nesiblaškydami. Ilgainiui tokiose valstybėse susiformuoja agresyvus politikos stilius – politikai pajunta galią ir ima siekti įtakos ne tik savo šalyje, bet ir pasaulyje.

Štai kodėl Didžioji Britanija ir JAV ekonominio pakilimo metais siekė tapti ekonominiu pasaulio centru. Štai dėl ko jos buvo linkusios karine jėga įvesti “tvarką” Irake ar Afganistane. Būtent dėl to Vakarų Europos šalims buvo vienodai sunku rasti bendrą kalbą tiek su JAV, tiek su Didžiąja Britanija, nes abiejų valstybių vadovai nematė reikalo tartis ir diskutuoti – daryti to, kas taip įprasta daugybės politinių jėgų valdomame Senajame žemyne.

Kita vertus, šalyse, kuriose valdžios monopolis po rinkimų atitenka vienai partijai, mažiau atsižvelgiama į visuomenės interesus: socialines garantijas, lygybę, mažumų atstovavimą. Visa tai – išskirtinis Vakarų Europos bruožas, nes partijos, atsidėkodamos už rinkėjų balsus, priverstos tenkinti ir pačius įvairiausius visuomenės poreikius.

Dėl to JAV iki šiol nėra vadinamųjų valstybinių pensijų ir tik dabar vykdoma sveikatos apsaugos sistemos reforma, nors europiečiai jau daugybę metų džiaugiasi ir nemokamu gydymu, ir valstybės išmokomis.

Galiausiai kuo daugiau partijų valdžioje, tuo jų pozicijos silpnesnės, tad jos priverstos tartis ne tik su kitomis politinėmis jėgomis, bet ir su visuomene, pavyzdžiui, rengti referendumus, kurie neįsivaizduojami JAV ir labai reti Didžiojoje Britanijoje.

Daugiapartinės sistemos trūkumai

Po visų šių argumentų gali pasirodyti, kad Vakarų Europoje, kurioje nuolat verda konkurencinės kovos tarp daugelio partijų, žmogui gyventi geriau – jis svarbesnis valdžiai, o politikai nesijaučia visagaliai. Tačiau iš pirmo žvilgsnio lyg ir patrauklesnis europietiškasis modelis turi nemažai trūkumų, kurie dabar ima grėsti ir Didžiajai Britanijai.

Pavyzdys – Vokietija. Vos prieš savaitę Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje vykę regioniniai rinkimai, galima sakyti, apvertė šalies politinį gyvenimą aukštyn kojomis. Šalies kanclerės Angelos Merkel partijai nepavyko iškovoti daugumos ir jos vadovaujami krikščionys demokratai, surinkę 34 proc. rinkėjų balsų, vos per vieną dieną prarado daugumą Aukštuosiuose parlamento rūmuose.

Viena vertus, tegyvuoja demokratija. Jei tauta nusprendė, kad A.Merkel elgiasi neteisingai ir priima netinkamus sprendimus, ji gali nesunkiai pakeisti valdžią, tiesiog ateidama į rinkimus ir balsuodama už kitas politines jėgas. Kita vertus, ką tokie staigūs pokyčiai reiškia Vokietijai? Politologai įsitikinę, kad vokiečiai A.Merkel nubaudė ne už ilgalaikę politikos kryptį, o už vieną vienintelį poelgį – sprendimą finansiškai remti Graikiją, kuris buvo priimtas likus kelioms dienoms iki rinkimų.

Tačiau dabar ant plauko pakibo keleriems metams į priekį numatytos fiskalinės priemonės. Net jei parlamente po rinkimų nebus sudaryta nauja valdančioji koalicija su socialdemokratais priešaky, A.Merkel vis tiek turės kur kas labiau nei iki šiol skaitytis su socialdemokratais – šie įgijo pakankamai balsų, kad galėtų atmesti jiems nepatinkančius A.Merkel sprendimus. Didelė tikimybė, kad bus iš naujo persvarstytos fiskalinės priemonės, siekiant atgaivinti Vokietijos ekonomiką. Be to, beveik nėra abejonių, kad socialdemokratai nepritars A.Merkel iniciatyvai nuo 2012 m. Vokietijoje mažinti mokesčius. Be to, centro kairieji galės blokuoti ir valdančiųjų jau numatytą sveikatos apsaugos reformą ir atgaivinti iniciatyvą užkonservuoti šalies atominius reaktorius, kuriai nepritaria A.Merkel vyriausybė.

Taigi rinkimų rezultatai privers politikus ne vienai valandai užsidaryti posėdžių kambariuose ir įneš nemažai chaoso į šalies gyvenimą. Tad Vakarų Europai būdingos konsensuso paieškos ir begalinis vienų partijų tarimasis su kitomis nėra palankus siekiant greitai ir veiksmingai spręsti konkrečius klausimus – recesijos, nedarbo ar per didelės imigracijos.

Į nepalankią padėtį patenka ir rinkėjas. Nors jis balsuoja už vieną ar kitą partiją ir jos programą, po rinkimų gali nė nesitikėti, kad dalyti pažadai bus įgyvendinti. Mat vos patekusios į parlamentą panašiai manančios partijos ima bičiuliautis, bemat atsisakydamos tų programos nuostatų, kurios trukdo sudaryti draugiškas koalicijas. O paskui, priešingai nei JAV, mandagiai klausosi opozicijos ir priima kompromisinius sprendimus – kažką pusėtino, kas mažiausiai žeidžia kieno nors interesus, nors nėra idealu nė vienai partijai, o kartu ir rinkėjui. Į tokią “pusėtiną” padėtį po rinkimų pateks ir Didžioji Britanija.

Galima neabejoti, kad britai, pamatę pirmuosius daugiapartinės sistemos vaisius – mėnesiais trunkantį sprendimų priėmimą, ilgas diskusijas ir sprendimus, kurie iki galo netenkina nė vienos pusės, bet gali būti išdidžiai vadinami konsensusu, – bus sutrikę ir nustebę.

Taip, tai reiškia, kad Didžiosios Britanijos politinė valdymo sistema taps vakarietiškesnė. Tačiau ar dėl to bus geriau rinkėjams, parodys laikas ir kiti rinkimai.

Didžiosios Britanijos torių lyderis Davidas Cameronas (Deividas Cameronas) antradienį galiausiai užėmė ministro pirmininko postą. D.Cameronas pažadėjo, kad po praėjusią savaitę vykusių visuotinių rinkimų, kuriuose nė viena politinė jėga neužsitikrino absoliučios daugumos, jis suformuos “tvirtą ir stabilią” koaliciją.

43-ejų metų politikas, kuris yra jauniausias britų vyriausybės vadovas per maždaug du šimtmečius ir kurio žmona šiuo metu laukiasi, į premjero postą buvo paskirtas, kai iš jo atsistatydino Gordonas Brownas (Gordonas Brounas), kuris po penkias dienas tvyrojusios politinės nežinios pripažino pralaimėjimą.

Po rinkėjų eksperimento Didžiojoje Britanijoje prasideda nauja era: po trylikos metų pertraukos iš leiboristų šešėlio į dienos šviesą netvirtai išlindo konservatoriai.

“Į valdžią britai išsirinko futbolo komandą”, – konstatuoja Didžiosios Britanijos savaitraštis “The Economist”, omenyje turėdamas tai, kad po keistų rinkimų ir netvirtos konservatorių pergalės šalies vyriausybėje bus buriama tikra ministrų rinktinė.

Dar keisčiau, kad nebus bendros komandos aprangos – po trylika metų trukusio leiboristų valdymo į aikštelę išbėgs būrys torių, grupelė leiboristų ir nedidelė saujelė liberaldemokratų. Dėl visko kalti pastarieji: įsiterpę į amžiną kaip pati Anglija torių ir leiboristų kovą, jie sumaišė kortas ir vieniems, ir kitiems.

Dabar tikėtina, kad rinkimuose likę treti liberaldemokratai sumanys jungtis su leiboristais ir sudaryti mažumos vyriausybę. Arba nenorės su niekuo jungtis, tada toriai lyg ir turės daugumą, bet labai trapią, ir nežinia, kaip jiems pavyks rasti kompromisų su kitomis partijomis.

Nors Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas rinkimus apibendrina kaip rinkėjų rekomendaciją šalies partijoms tartis tarpusavyje, po praėjusį ketvirtadienį Didžiojoje Britanijoje vykusių rinkimų tikro konsensuso tikėtis labai sunku.

Užtat pagaliau tapo įdomu dirbti šalies politologams: jie entuziastingai aiškina, esą vyksta istorinis lūžis – Didžioji Britanija tampa nebe dvipartine, o daugiapartine valstybe. O tai reiškia, kad netinka iki šiol galiojusi vieno turo rinkimų sistema – esą reikėtų ją keisti.

Pragmatiškieji ekonomistai svarsto, kaip pasikeis šalies gyvenimas po pirmos per trylika metų torių pergalės: ar sumažės rekordiniai Didžiosios Britanijos įsiskolinimai, ar stabilizuosis ekonomika, ar toriams pavyks, kaip jie žada, suimti šalį į nagą.

Patys britai džiūgauja. Nesvarbu, kad valdžioje po rinkimų tvyro chaosas, svarbiausia, kad į šoną nustumti iki gyvo kaulo įgrisę leiboristai, trylika metų virę košę, kurios patys nė neparagavo.

Toriai įves tvarką?

Įveikti Didžiosios Britanijos bėdas pasiryžusi Davido Camerono vadovaujama torių partija. Pirmiausia ji skelbiasi griežtai apribosianti imigraciją. Beje, būtent ši nuostata pelnė jiems daugiausiai balsų nacionalistiškai nusiteikusiame Velse, dažnai vadinamame leiboristų daržu. Įdomu tai, kad, apklausų duomenimis, Velse už torius balsavo ne tik patys Velso gyventojai nacionalistai, bet net ir čia įsikūrusios turkų bei libaniečių bendruomenės. Mat jiems imigracijos apribojimai reiškia mažesnę konkurenciją, kurią sudaro į šalį nepaliaujamai plūstantys svetimšaliai.

O škotams toriai patinka už pažadus prikelti šalies kaimą – jie viliasi, kad D.Camerono komanda į periferiją sugrąžins pramonę, nes sunkmečiu čia užsidarė keletas stambių gamyklų, o nutraukus subsidijas daug verslininkų sustabdė veiklą ir paliko gyventojus be darbo.

Toriai žada, kad atėję į valdžią imsis naujų projektų – statys vėjo jėgaines, naujas gamyklas, pritrauks užsienio investuotojų. Ir – tai labai svarbu euroskeptiškai nusiteikusiems britams – nepasikliaus jokia ES parama, kuri per visą narystės laikotarpį Didžiajai Britanijai esą nedavė jokios apčiuopiamos naudos. D.Cameronas netgi žada apskritai reformuoti žemės ūkio politiką ir nutraukti bet kokią ES paramą šiam sektoriui.

Didžiuosiuose šalies miestuose – Londone ar Mančesteryje gyventojai iš torių laukia griežtos fiskalinės politikos, kad šie ims kontroliuoti bankus, sumažins šalies įsiskolinimus, kurie šiemet sieks 12 proc. BVP ir bus vieni didžiausių ES, bei imsis griežto rinkos reguliavimo.

Beje, britai nusiteikę net mokesčių didinimui ir valstybės išlaidų mažinimui – kaip kitaip, jei balsavo už partiją, kuri jau nuo rudens žada peržiūrėti pokrizinę leiboristų patvirtintą taupymo programą ir ją dar labiau sugriežtinti.

Europa išsigando konservatorių?

Kas po Didžiosios Britanijos rinkimų šnabždamasi Briuselio koridoriuose? Eurobiurokratus krečia šiurpas prisiminus konservatorę premjerę Margaret Thatcher ir jos geležinę frazę “grąžinkite man mano pinigus”. Jiems tikrai nemalonu, kad Didžiojoje Britanijoje vėl laimėjo euroskeptiškiausia partija.

Kita vertus, tikėtina, kad D.Cameronas  greičiausiai neužims “geležinės” pozicijos, nes jis nesijaučia esąs tikras rinkimų laimėtojas ir pats citavo D.Milibando žodžius, jog dabar nė viena šalies partija neturi moralinės teisės į valdžios monopoliją.

Galiausiai Europos Sąjungai dabar svarbiau ne tai, koks politikas stos prie Didžiosios Britanijos vairo, o kad jis imtųsi mažinti skolas, kurios muša visos ES vidurkį. D.Cameronas šiuo požiūriu – pats tinkamiausias kandidatas.