A. Koroliovo nuotr.

Iškelta galva, pripažinta nuo Amerikos iki Izraelio, prašmatni kanapė grįžta į Lietuvos daržą, iš kurio prieš pusšimtį metų buvo išvyta kaip netikėlė palaidūnė. Niekuo dėta pluoštinė kanapė prieš bene septynis dešimtmečius buvo prakeikta už sesės marihuanos nuodėmes. Šiandien jai tiesiamas raudonas kilimas ir lenkiamos galvos prieš šio nepaprasto augalo didybę.

Rima JANUŽYTĖ

Kanapė nepasipūtusi. Ir ne iš tų emigrantų, kurie sako niekada negrįšią. Lietuvoje kanapei patinka, o agronomai tikina, kad čia jai yra tikra Tenerifė: mūsiškėse geografinėse platumose ir ilgumose kanapės tarpsta ir be drėkinimo, ir be trąšų. Tolimajame Denveryje ar Kolorado plantacijose jos kur kas įnoringesnės, o jas auginantiems žemdirbiams tai nepalyginti brangesnis užsiėmimas: vienur kanapėms prireikia žiemos sodų su tinkamu apšvietimu ir temperatūra, kitur – sudėtingų drėkinimo sistemų. O Lietuvoje – kaip dainoje: „Aš pasėjau kanapėlę, ei džium džium skarotą, ir į saulę ji iškėlė stiebą augalotą“.

Kaip sako kanapių laukų šeimininkė Jolanta Pilionė, tereikia laiku pasėti, laiku derlių nuimti. Na, dar nusimanyti, kam jį panaudoti.

Kanapiniai „žuvų taukai“

Galima grįžti atgal į praeitį ir, kaip mūsų senoliai, kanapes sėti vadovaujantis paprasčiausia logika „viena kanapė, vienas kopūstas“ ir šiuo augalu šiurpinti kopūstinius baltukus. Galima jas naudoti sėjomainai – kaip lubinus ar barkūnus. Žemaičiai iš kanapių grūdų dar buvo įsigudrinę gaminti kanapinę druską, kurios turguje, beje, buvo galima nusipirkti ir iki 2014-ųjų sausio, kol kanapės Lietuvoje oficialiai dar buvo uždraustos.

Tačiau Lietuvoje ne dėl sėjomainos ir ne dėl nostalgijos tradiciniams patiekalams kanapių plotai vos per dvejus metus priartėjo iki beveik 3 t9kst. hektarų ir ėmė lipti ant kulnų prancūzams. Lietuviai jau prieš gerą šimtmetį buvo įsitikinę gydomosiomis kanapių galiomis. Ant skaudamų sąnarių jie dėdavo į maršką suvyniotas pašildytas kanapių sėklas, o išspausto kanapių aliejaus po šaukštelį duodavo mažiems vaikams ir ligoniams, kad nesirgtų ar greičiau sustiprėtų.

Nors lietuviai to veikiausiai nenutuokė, kanapės panašiems medicininiams tikslams buvo pradėtos naudoti prieš tūkstančius metų. Senovės Indijoje, kur kanapės buvo plačiai naudojamos ir religinėms apeigoms, jų svarba medicinai buvo žinoma net Vedų civilizacijoje. Kanapės jau 2 tūkst. m. prieš Kristų indams padėdavo nuo nemigos, virškinimo sutrikimų ir bet kokio skausmo, pradedant gimdymu, baigiant migrena.

Kanapės indams padėdavo išgydyti dizenteriją, palengvinti saulės smūgio simptomus. Senovės Kinijoje šis augalas, vadintas „ma“, buvo naudojamas ne tik reumatui, bet ir podagrai, maliarijai, vadinamajai beri-beri (sutrikusio virškinimo) ir kitoms ligoms gydyti.

Tikėta, kad jis turėjo ir moteriškosios in, ir vyriškosios jang energijos, tad padėdavo subalansuoti žmogaus kūną ir protą. Kinai pirmieji šį augalą panaudojo ir nuskausminimui: kanapių miltus sumaišę su ryžių vynu, jie šiuo anestetiku, pavadintu „ma-yo“, girdydavo ligonius prieš sunkias operacijas. Beje, tam buvo naudojama ne marihuana, o pluoštinė kanapė: jos giminaitę kinai „atrado“ daug vėliau, apie keistą šio augalo poveikį protui sužinoję iš Indijos.

Tik tuomet „ma“ įgavo naują prasmę, ir dabar šis žodis kinų kalboje reiškia sąstingį ar beprasmybę.

Nepaisant to, kinų medicinoje kanapė ir šiandien yra 50 pačių svarbiausių gydomųjų augalų sąraše, o knygose rašoma, kad šis augalas vaistams gali būti naudojamas daugiau nei 120 formų.

Kanapė buvo vertinama ir senovės Egipte, kur šis augalas naudotas vaistams nuo hemorojaus ir akių peršėjimo gaminti. Senovės Graikijoje sužeistiems arkliams ant žaizdų dėdavo kanapių kompresus, o žmonėms jos buvo naudojamos stabdant kraujavimą iš nosies, jų antpilas padėdavo esant ausies uždegimui, o mikstūros buvo geriamos siekiant išvaryti iš organizmo kaspinuotį. Be to, Graikijoje kanapės buvo naudojamos garinėse pirtyse, siekiant sukelti pirtininkams „ypatingą būseną“.

Viduramžių islamo valstybėse kanapės buvo naudojamos kaip diuretikas, vaistas nuo vėmimo, epilepsijos, karščiavimo, uždegimo: nors mokslinių įrodymų nebuvo, žmonės iš patirties žinojo, kad kanapėse yra labai daug veikliųjų medžiagų, kuriomis galima gydyti labai daug ligų.

Panacėja nuo epilepsijos

Senolių intuiciją dabar su kaupu patvirtina mokslas: kanapės pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis, kurias mokslininkai jau pritaikė kurdami bei gamindami vaistus nuo maliarijos ir epilepsijos. Pastarosios ligos gydymui kanapės ypač svarbios, ir būtent dėl šios priežasties kanapių auginimą viena po kitos legalizuoja JAV valstijos.

Šiandien kanapės medicininiams tikslams auginamos ir tiriamos 23 JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje. JAV mokslininkai jau įsitikino, kad tokio kiekio pakanka gydyti net sunkioms epilepsijos formoms, o į Denverį, kuriame kanapių auginimas yra legalus, persikėlė tūkstančiai amerikiečių šeimų, auginančių epilepsija sergančius vaikus. „National Geographic“ pateikia epilepsija sergančios mergaitės pavyzdį, kuris visam pasauliui padėjo patikėti, kad kanapių preparatai 20 epilepsijos priepuolių per dieną šiai mergaitei padėjo sumažinti iki 1–2 arba nė vieno.

JAV pėdomis seka ir Europos Sąjungos šalys. Tiesa, ne visos ir ne vienodu tempu, tačiau kanapių laukai Europos Sąjungoje plečiasi ir šiandien jų siekia beveik 20 tūkst. hektarų.

Kaip tvirtina Lietuvoje kanapes auginti ir tirti pradėję entuziastai, per pasaulį besiritanti kanapių legalizavimo ir mokslinių tyrimų banga Lietuvai yra ypatinga proga, kurią pagriebti stengiasi ne tik augintojai, bet ir biotechnologai. Jiems į talką stoja Izraelio mokslininkai, kurie Lietuvos laukus buvo nusižiūrėję jau seniai: suprasdami, koks aukso grynuolis yra šis augalas ir kaip jam patinka lietuviška žemė, jie tik ir laukė, kol konservatyvus Lietuvos Seimas paseks Europos šalių pavyzdžiu ir parsivilios kanapę atgal į laukus. Kol JAV, Europoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių kanapė it atstumtoji galėjo gyventi nebent raudonųjų žibintų kvartale, Izraelio laboratorijose buvo tyliai kaupiami įrodymai siekiant paskelbti kanapę oficialia šventąja.

Visa tai ne apie marihuaną, nors Izraelio universitetuose pripažįstamos, o kai kuriose JAV valstijose ir drąsesnėse ES šalyse atrandamos ir šios padūkėlės gerosios savybės. Kalbame apie pluoštinę kanapę, Cannabis Sativa L. Svarbu žinoti du trumpinius – THC ir CBD. Pirmasis (tetrahidrokanabinolis) yra psichotropinė medžiaga, dėl kurios kanapė kadaise prarado gerą vardą. Antrasis (kanabidiolis) yra tik dabar atrandamas kanapėje slypintis gamtos stebuklas, suteikiantis šiam augalui nenuginčijamą šventumo aurą.

„Gerosios“ medžiagos kanabidiolio yra tiek pluoštinėse kanapėse, tiek marihuanoje, o štai „blogosios“ THC pluoštinėse kanapėse tėra pėdsakai.

Neseniai kanapių auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ištyrė Lietuvoje auginamų kanapių mėginius ir patvirtino, kad Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse leistinas narkotinės medžiagos THC kiekis neviršija 0,2 proc.

Kaip sako mokslininkai, norint pajusti psichotropinį THC poveikį, pakaktų sutraukti kelis marihuanos dūmus, bet tektų surūkyti bent 20 hektarų pluoštinių kanapių.

O štai gerasis CBD poveikis pasireikštų kasdien išgeriant po šaukštelį pluoštinių kanapių aliejaus.

Mokslininkai įrodinėja, kad ir nedidelė CBD koncentracija padeda gydant miego, apetito sutrikimus, veikia kaip analgetikas, antiemetinis vaistas, bronchodilatorius, malšina uždegimą, padeda stiprinti imuninę sistemą. Tačiau tikroji kanapės naudojimo kulminacija dar laukia ateityje: mokslininkai viliasi, kad šiame augale esančios medžiagos padės sukurti efektyvius vaistus nuo vėžio ir AIDS.

„Visi kanapę matė tik kaip paprastą augalą, tačiau tai painus nenustatytų junginių mišinys“, – yra sakęs kanapių tėvu vadinamas dabar jau 84-erių Izraelio mokslininkas Rafaelis Mehulamas, kurio žodžius cituoja ir vienas Lietuvoje startavusios biotechnologijų įmonės „SatiMed“ įkūrėjų, „verslo angelas“ Tomas Andrejauskas. Ši įmonė, sukūrusi unikalias papildų, kremų ir gelių iš kanapių formules, tikisi, kad tinkamai pasirengusi sugebės išsiveržti į panašius produktus gaminančių pasaulio kompanijų lyderes.

Lietuviai – pasaulio pirmenybėse

„Esame toje pačioje startinėje pozicijoje kaip ir visas pasaulis. Tokių kompanijų kaip mes yra viena kita, bet nė viena dar nėra toli pabėgusi, todėl šie ir kiti metai – kritinis laikas, kurio reikėtų neprarasti ir išnaudoti siekiant lyderio pozicijų pasaulinėje rinkoje“, – verslo sėkme tiki T.Andrejauskas, kurio vadovaujama įmonė iš kanapėse esančių fitokanabinoidų gamina maisto papildus, gydomuosius kremus, kosmetiką, dairosi ir į vadinamąjį funkcinį maistą.

Jo įmonė visą procesą laiko savo rankose: patys augina kanapes, patys ima žemės mėginius, dalyvauja nuėmimo procese, kad jo metu neįsiveistų įvairių grybų, vėliau produktuose galinčių sukelti įvairius mikotoksinus. Bendradarbiaudama su penkiomis Lietuvos mokslo įstaigomis ir bent dešimčia profesorių, kurių vienas iš Izraelio, bendrovė yra ir gaminamų preparatų formulių savininkė. Juos „SatiMed“ ketina pardavinėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijoje.

„Dairomės ir į Jungtines Valstijas, kurios ne tik yra didžiausia rinka, bet ir kanabinoidų žinomumas ten gana didelis. Amerikoje planuojame startuoti rudenį, šiuo metu baigiamos derinimo procedūros. Žiūrime plačiai, manau, perspektyvos didelės“, – ambicijų neslepia T.Andrejauskas.

Rinka – užsienyje

Kaip ir „SatiMed“, daugelis kitų Lietuvoje kanapėmis verstis pradėjusių gamintojų ir ūkininkų sako, kad pagrindiniai jų produkcijos pirkėjai bent kol kas yra užsienyje. Ypač didelė lietuviškų kanapių ir jų produkcijos dalis eksportuojama į JAV, Vokietiją ir Skandinavijos šalis.

Didžiausius kanapių laukus Lietuvoje turinčios bendrovės „Agropro“ vadovas Paulius Paršeliūnas skaičiuoja, kad jo vadovaujama bendrovė eksportuoja 98 proc. pagamintos produkcijos – kanapių aliejaus, proteino, miltų ir lukštentų sėklų, o ši produkcija jau surado savo nuolatinių pirkėjų Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje, Skandinavijos šalyse, JAV.

Eksportuojamas ir kanapių pluoštas, nes Lietuvoje dar nėra nė vieno rimto pluošto perdirbimo fabriko.

Tačiau, kaip sako J.Pilionė, jausmas toks, kad netrukus įvyks „sprogimas“. Kanapių pasiūla ir paklausa išties didėja neįtikėtinai sparčiai. Jau minėta bendrovė „SatiMed“ veiklos apimtis per vienus metus padidino 20 kartų.

Bendrovė „Agropro“ tapo viena didžiausių kanapių augintojų Europoje ir bene didžiausia ekologiškų kanapių augintoja pasaulyje. Pradėjusi nuo kelių šimtų, šiemet ji augina jau 1,5 tūkst. hektarų kanapių, o 2016 m. planuoja užsėti jau ne mažiau kaip 2–2,5 tūkst. hektarų „Finola“ veislės kanapių.

Tokios pačios auginimo tendencijos pastebimos ir smulkiuosiuose kanapių ūkiuose. „Dalis ūkių yra labai nedideli, ypač ekologiniai. Kai kurie ūkininkai kanapių augina vos po hektarą ar du, tačiau šių ūkių labai sparčiai daugėja“, – aiškina J.Pilionė.

Ir nors kol kas Lietuvoje kanapė dar nėra panaudojama taip, kaip galėtų būti, T.Andrejauskas ją vadina unikaliu augalu, kuris visas yra vertingas, taigi ateis diena, kai Lietuvos ūkininkai ir perdirbėjai iš jos pradės gauti maksimalią naudą. Tam reikia nemenkų investicijų, tačiau jos, pašnekovų teigimu, yra tikrai perspektyvios. Juk net kinai popierių išrado tik todėl, kad augino kanapes, o ant kanapinio popieriaus yra išspausdinta net ir JAV nepriklausomybės deklaracija.

Kanapės – ir pirmieji pasaulyje „kariniai“ javai: tie patys kinai kanapių pluoštą panaudojo šaudymo lankams gaminti, nes pastebėjo, kad įtempus kanapinį lanką strėlės lekia toliau, negu lankams naudojant bambuką. Šiandien lankų kariniams tikslams niekas nebegamina, tačiau kanapių panaudojimas išlieka labai platus, pradedant tekstile, baigiant biokuru.

„Kanapes galima naudoti ekstraktams, naudoti jų biomasę, kulti sėklas, iš jų spausti aliejų ar išgauti proteiną. Nuo stiebo nuėmęs pluoštą, jį gali panaudoti biokompozitų pramonei. Kanapes atranda net automobilių gamintojai“, – galimybes vardija T.Andrejauskas, pridurdamas, kad kanapių pluoštas, tinkamai jį perdirbus, jau pradedamas naudoti automobilių kėbulų, stiklo gamyboje.

Ateities namai – iš kanapių

Kauno rajone šį rudenį bus pastatytas vienas pirmųjų kanapinių namų – jam apšiltinti buvo panaudotos ekologiškos izoliacinės medžiagos iš kanapių spalių. Tiesa, šie apšiltinimo blokeliai buvo atsivežti iš Nyderlandų, tačiau netrukus statybinės medžiagos iš kanapių jau bus kasdienybė ir Lietuvoje: VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos mokslininkai sukūrė statybinių blokelių iš kanapių technologiją ir tikisi, kad jie ne vien praktiškumu, bet ir populiarumu pralenks kitas statybines medžiagas, nes tokie blokeliai ne tik ekologiški, bet ir pasižymi nepaprastai puikiomis termoizoliacinėmis savybėmis.

„Daugelio šiuo metu naudojamų statybinių medžiagų gamyba imli energijai. Mūsų siūlomi ekologiški blokeliai yra pigesni ir paprasčiau pagaminami, pasižymi geresnėmis akustinėmis bei termoizoliacinėmis savybėmis. Be to, medžiagos, naudojamos blokeliams gaminti, yra organinės kilmės, taigi jas daug lengviau utilizuoti, galima panaudoti kaip pakratus žemės ūkyje“, – teigia VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyresnysis inžinierius Giedrius Balčiūnas.

Termoizoliacines kanapinių statybinių medžiagų savybes giria ir statybinius blokelius iš kanapių jau keletą metų gaminantis Šakių rajono ūkininkas Egidijus Zėringis. Iš kanapių pagaminti statybiniai blokeliai turi 3,5 karto didesnę šiluminę varžą nei mediena. Vadinasi, iš kanapių suręstas namas turėtų būti labai šiltas.

Be to, kanapiniai blokeliai pasižymi ir dar viena itin svarbia savybe – jie priklauso A1 nedegumo klasei. Kitaip sakant, visos kitos ekologiškos statybinės medžiagos dega, o kanapių blokeliai ugniai yra itin atsparūs.

Kanapės priešų nemažėja

Pagyras kanapei galima sakyti be paliovos, tačiau šis augalas vis tiek daugelio vertinamas skeptiškai. „Veido“ kalbinti pašnekovai sakė ne kartą susidūrę su neigiamu visuomenės požiūriu ir įtarinėjimais. Septyni dešimtmečiai priešiško nusistatymo paliko savo žymę, ir turės praeiti laiko, kol bus suprasta, kad Lietuvos laukuose auga tikras lobis, o ne pragaištingos piktžolės.

Kol kas Lietuvoje galioja vienos griežčiausių pluoštinių kanapių taisyklių visoje ES. Pavyzdžiui, visi pluoštinių kanapių augintojai yra įpareigoti auginamų kanapių laukus deklaruoti, nepaisant to, ar pretenduos gauti išmokas, ar ne. Turintieji ne vieną pluoštinių kanapių lauką augintojai turėjo sumokėti ne už vieną viso deklaruoto ploto mėginį, bet atskirai už kiekvieno laukelio, atskirto keliuku, melioracijos grioviu ar net istorine linija, mėginį. Kadangi vienas laukas gali susidėti iš keleto tokių laukelių, o vieno mėginio paėmimas kainuoja 123 eurus, augintojui gali susidaryti nemaža mokėtina suma.

Augintojams reikia deklaruoti ir sandėlius, kuriuose laikomas nuimtas kanapių sėklų bei stiebelių derlius, taip pat pateikti sutartis su perdirbėjais. Augalininkystės tarnyba, gavusi pranešimus apie augintojus, nedeklaravusius pluoštinių kanapių pasėlių, jiems taiko Administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytą nuobaudą už įpareigojimų nesilaikymą.

Tokių griežtų taisyklių nėra jokioje kitoje ES pluoštinių kanapių auginimą įteisinusioje šalyje, tad Lietuvos augintojų pastangomis Žemės ūkio ministerija jau parengė ir Vyriausybei pateikė Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektą, kuriame mėginių paėmimas siejamas su sėjomaininiu, o ne deklaruotu lauku, kaip buvo iki šiol. Be to, augintojai tikisi, kad Seimo rudens sesijos metu bus peržiūrėti ir mėginių paėmimo įkainiai.

Ar šiek tiek sumažėję suvaržymai, kasdien didėjanti kanapių paklausa ir ypač kanapėms auginti tinkami Lietuvos laukai taps nauja mūsų šalies sėkmės formule, parodys laikas. Bet šiandien kanapė į Lietuvą grįžta užsidėjusi karalienės karūną ir mėgins tapti mūsų Mis Visata. Galbūt kadaise iš daržų su šaknimis išrauta kanapė ir iš jos pagaminti technologiniai bei farmaciniai stebuklai sugebės užkariauti Europos, Amerikos, o gal net Izraelio rinką ir ištaisyti skriaudą, kurią kanapei padarėme prieš septynis dešimtmečius.

Lengviau auginti prieskonines žoleles, tačiau labiau nudžiugina pomidorų ar paprikų derlius…

Augalai geriau jaučiasi įstiklintame balkone, tačiau jiems tinka ir atviras. Svarbiausia, kad vieta būtų apsaugota nuo vėjo, tiesioginių saulės spindulių. Taip pat reikėtų apsispręsti, kokių augalų tikrai verta užsiauginti. Pavyzdžiui, kam sėti krapus, jeigu šeima jų nemėgsta…
Grožis ir nauda balkone ar ant palangės
Vazonus su prieskoninėmis žolelėmis sudėkite vieną šalia kito, tada susidarys jiems augti palankus mikroklimatas (saulė neįkaitins vazonų, ne taip greitai iš dirvos išgaruos drėgmė ir t.t.). Augaliukus galite susodinti ir į vieną indą (sodo reikmenų parduotuvėse rasite specialiai tam skirtų įvairaus dydžio vazonų), tik daugiamečių žolelių nesodinkite kartu su vienmetėmis.
Šiuo metu geriausia išeitis – nusipirkti norimų prieskoninių augaliukų, išskyrus krapus, daigų (turguje) arba jau paaugintų augalų (parduotuvėse) ir juos persodinti į didesnius vazonus. Pirmas dvi savaites po persodinimo augaliukus rekomenduojama laikyti pusiau pavėsyje.
Paprastieji krapai. Šie vienmečiai augalai plonyčiais plunksniškais lapais ir puošniais geltonais žiedynais (žydi liepą–rugpjūtį) puikiausiai tinka auginti balkone ar virtuvėje ant palangės. Jų lapeliai tiks patiekalams gardinti, o žiedynai – puokštelėms. Krapams parinkite gilesnius vazonus (20–25 cm gylio), nes jie užaugina ilgas liemenines šaknis. Sėkite tiesiai į nuolatinę vietą, nes persodinti blogai prigyja. Krapai geriausiai augs pusiau pavėsyje, tik nepamirškite palieti.
Mėtos. Šie prieskoniniai augalai geriau auga pusiau pavėsyje, ten, kur patenka tik rytinė ir vakarinė saulė. Jei netrūksta drėgmės, gali augti ir saulės spinduliuose, tačiau kai saulės per daug, lapai gali būti ne tokios gražios žalios spalvos. Pirktas mėtas persodinkite į vazoną su sunkoka, humusinga dirva. Vasarą reguliariai nugenėkite, tada gražiai išsikeros. Galite užsiauginti padalijusi kerą, tada lapeliai bus kvapnesni nei iš sėklų užauginto augalo.
Vaistiniai čiobreliai. Šie daugiamečiai augalai žydi rausvais arba violetiniais žiedais nuo birželio iki rugsėjo. Stiprus čiobrelių kvapas atbaido amarus nuo kitų augalų. Mėgsta saulę, todėl jiems labiausiai tinka pietinė palangė arba balkonas. Geriausiai auga lengvame, gerai vandenį ir orą praleidžiančiame kalkingame dirvožemyje su priemoliu. Augimo laikotarpiu ir kai nužydi po truputį nugenėkite.
Mairūnai. Daugiamečiai augaliukai žydi švelniai rausvais arba baltais žiedeliais, užaugina nedidelius kartokus lapelius. Kvapiesiems mairūnams reikia šiltos ir saulėtos vietos (ypač tinka pietinis balkonas ar palangė). Į balkoną patartina išnešti vasarą, nes augaliukai jautrūs šalčiui. Dirva vazonėliuose turi būti humusinga, gerai praleidžianti vandenį, netinka molinga žemė. Laistykite rečiau, bet gausiau. Jeigu auginsite tik dėl lapelių, žiedynus nuskabykite.
Rozmarinai. Gerai prižiūrimi ir tinkamoje vietoje laikomi augalai užauga net iki 2 m, plačiai išsikeroja. Žydi nuo gegužės iki birželio mėnesio, po to galima patrumpinti. Kvapiesiems rozmarinams parinkite šviesią, saulėtą vietą. Karštis skatina gamintis kvapiąsias medžiagas. Geriausiai jaučiasi smėlingoje, gerai orą ir vandenį praleidžiančioje dirvoje. Kas 3–4 savaites nugenėkite. Laistykite negausiai, tačiau neleiskite dirvai išdžiūti.
Paprastieji raudonėliai. Daugiamečiai augaliukai su smulkiais pilkai žalios spalvos lapeliais vasarą žydi švelnios violetinės spalvos žiedeliais, tada atrodo labai puošniai. Geriausiai jaučiasi saulės spinduliuose, tik tada lapeliai būna kvapnūs. Paprastiesiems raudonėliams reikia mažiau drėgmės nei kitiems augalams, tarp laistymų dirvai leiskite išdžiūti. Kadangi augalai plačiai kerojasi, jiems reikia plataus vazono. Jeigu norite, kad augtų nauji lapuoti ūgliai, žiedynus nuskabykite.
Bazilikai. Šių vienmečių augaliukų verta įsigyti skirtingų veislių – ir žaliais, ir rudai raudonais lapeliais. Kvapiesiems bazilikams reikia daug šilumos ir saulėtos vietos (pavėsyje skursta, pernelyg ištįsta). Puikiai tiks pietinė, rytinė ar vakarinė palangė ar balkonas. Geriausia sodinti į smėlingą, gerai orą ir vandenį praleidžiančią dirvą.
! Bazilikai jautrūs šalčiui, todėl į atvirą balkoną juos galima išnešti gegužės pabaigoje ar vasaros pradžioje, o jeigu vasaros naktys šaltokos, vakarais reikėtų sunešti į vidų.
Maistui bazilikų lapelius skinkite nuo viršaus, neleiskite jiems žydėti. Taip paskatinsite augalus kerotis į šonus.
* Bazilikus reikia dažnai palieti, nes dėl drėgmės trūkumo jie labai greitai ima vysti. Tiesa, augaliukai greitai atsigauna, kai gausiai paliejami ir pastatomi saulėtoje vietoje.
Lauramedžiai. Iš visžalio augaliuko tamsiai žaliais aromatingais lapais galima suformuoti gražų medelį. Kadangi lauramedis atsparus šalčiui, gegužės mėnesį jau galima išnešti į balkoną.
* Pirktą lauramedį persodinkite į didesnį vazonėlį, pripildytą gerai orą ir vandenį praleidžiančios dirvos. Tinka lapinės ir velėninės žemės, komposto, durpių ir smėlio mišinys (2:1:2:1:1). Laikykite pietiniame ar rytiniame balkone, nes augaliukai klesti šviesioje vietoje, puikiai jaučiasi tiesioginiuose saulės spinduliuose. Nuo pavasario iki rudens, kai lauramedis auga, reikia laistyti gausiai ir kasdien apipurkšti nusistovėjusiu kambario temperatūros vandeniu. Karštomis dienomis patartina palieti du kartus – ryte ir vakare (svarbu, kad dirva neišdžiūtų). Nuo pavasario iki rudens kartą per mėnesį pamaitinkite kompleksinėmis kambarinių augalų trąšomis. Vasaros pabaigoje, kai nustos augti, nugenėkite.

BLOKAS
Daržovių derlius džiugina labiausiai…
Pomidorai. Ypač gražiai atrodys neaukšti ir labai dekoratyvūs augaliukai, tinkami auginti vazonuose kambaryje ar balkone, pvz., ’Venus’, ’Vilma’, ’Duo’, ’Aztek’, ’Bajaja’, ’Black cherry’ veislių pomidorai. Jų vaisiai – apvalūs, iki 15–30 g svorio, švelnaus salsvo skonio ir labai kvapnūs. Kadangi šiuo metu sėti sėklas jau per vėlu, šių veislių daigų paieškokite turguje, sodininkams skirtose parduotuvėse
Dirvos pomidorams reikia purios, laidžios vandeniui ir orui, derlingos, geriau – neutralios reakcijos. Kadangi augalai reiklūs maisto medžiagoms, juos geriau auginti dideliame vazone (vienam kerui reikia 4–5 l žemės) su skylutėms vandens pertekliui nutekėti. Iš pradžių žemės patartina pripildyti tris ketvirtadalius vazono, o paskui jos vis užberkite iš viršaus.
* Mano patirtis. Pernai auginau ’Venus’ veislės pomidorus, ant vieno krūmo sunoko apie 20 vaisių (rašoma, kad užsimezga 50 ir daugiau). Derliaus sulaukiau vėlai (paskutinius pomidorus skyniau lapkričio mėnesį, jie sunoko dėžutėje), nes daigus auginau ant tamsokos palangės (jie buvo silpnoki, augo lėtai, labai ištįso, ilgai nekrovė pumpurų). Augaliukai atsigavo ir suklestėjo tik tuomet, kai radau jiems tinkamą vietą – saulėtą mamos palangę. Beje, pomidorus auginau perpus mažesniuose vazonuose nei rekomenduojama, tikriausiai dėl to ir derlius buvo mažesnis.  Nors ant sėklų pakuotės rašoma, kad kero nereikia pririšti, iš tiesų reikia tai padaryti.

Salotos. Joms tinka puri, derlinga, drėgna ir nerūgšti dirva. Per rūgščioje salotos blogai auga, pagelsta lapai. Pasėtas sėklas užžerkite žeme ir gerai prispauskite, tada geriau susilies su ja ir tolygiau sudygs. Sėkite į drėgną dirvą: kol sudygsta, nereikės laistyti. Derliaus sulauksite maždaug po 40–50 dienų.
! Salotas galima sodinti ir daigais, tada užauga anksčiau. Neišmeskite salotų, kurių nusipirksite parduotuvėje (užaugintų indeliuose), šaknų. Pasodinkite į vazonėlį ar lovelį ir jos atžels. Beje, salotas galite sėti (sodinti daigais) kas dvi savaitės. Taip jų derlių imsite visą vasarą ir rudenį. Salotos mėgsta šviesą. Jeigu auginsite pavėsyje, ištįs ir blogai augs. Taip pat svarbu, kad balkone nebūtų pernelyg karšta, nes salotos sparčiai augs ir greitai formuosis žiedynai. Salotų lapai bus skanūs (neapkars), jeigu reguliariai laistysite (geriau rečiau, bet didesniu vandens kiekiu). Taip pat svarbi vandens nepadauginti, nes lapai deformuosis.
Tinkamos veislės: ‘Grand Rapid’, ‘Geizer’, ‘Dubrava’, ‘Kredo’, ‘Rubis’, ‘Rica’, ‘Kristine’, ‘Lollo Rossa’, ‘Valdal’, ‘Black Seeded’ ir kt.

Vienmetės paprikos.  Šie augalai tikrai papuoš balkoną, nes vaisiais apkibę kerai atrodo labai dekoratyviai. Paprikos žydi nuo liepos iki rugsėjo. Vaisiams subręsti reikia daug saulės, todėl tinkamiausia vieta – pietų pusėje. Juos galima skinti iki spalio mėnesio. Vazonus į lauką išneškite vasarą, augaliukus reguliaria laistykite, svarbu, kad dirva nuolat būtų drėgna. Per karščius laistykite kasdien.

Rūta Staučytė
Moters savaitgalis, Nr. 21

Daugumos Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota, jie patiria daug streso, tad ilgainiui juos ima kamuoti sveikatos problemos. Tačiau šiuo metu yra jau daug būdų ir priemonių, kaip sau padėti.

Iš gydytojų vis dažniau išgirstame, jog tos ligos, kuriomis anksčiau sirgdavo vyresni pacientai, dabar kamuoja vis jaunesnius žmones. Šis faktas liudija, jog dažnas Lietuvos gyventojais sau skiria akivaizdžiai per mažai laiko ir dėmesio. Nors mūsų išorė gali būti nepriekaištinga, tačiau vidaus organai šaukiasi pagalbos dėl nesubalansuotos mitybos, streso, aplinkos poveikio. Čia mums į pagalbą gali ateiti fiziniai pratimai, dienos režimo atstatymas, poilsis, natūralios sveikatinimo priemonės – daržovės, vaistažolių arbatos, medus, imunitetą stiprinantys, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis gausūs, įvairių susirgimų prevencijai skirti maisto papildai.

Turėtume dažniau valgyti daržo ir sodo gėrybes

Medikai įvardija šias pagrindines Lietuvos gyventojų mitybos problemas: per mažai vartojama daržovių, vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų; per daug vartojama riebalų, ypač gyvūninių, saldumynų; gaunama nepakankamai – maistinių skaidulų, kai kurių vitaminų, mineralų.
Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus profesoriaus Rimanto Stuko, nors lietuviai nuo seno yra pamėgę daržininkystę, sodininkystę, tačiau šviežiomis daržovėmis ir vaisiais mes negalime mėgautis ištisus metus, o termiškai apdorotos sodo ir daržo gėrybės praranda dalį vitaminų.
„Dėl nevisavertės mitybos Lietuvos gyventojai neaprūpina organizmo būtinosiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, – teigia profesorius. – Tai lemia imuninės organizmo sistemos nusilpimą, lėtinių neinfekcinių mitybos sąlygotų ligų plitimą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, virškinimo sistemos ligų, vis dažniau juntamą nuovargį, dirbant įprastą fizinį ar protinį darbą“.

Ragina įvertinti vaistažolių galią

Garsi žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė, dvylika metų vadovaujanti Mažeikių rajone jos įsteigtam ekologiniam vaistažolių ūkiui, pataria ypatingą dėmesį skirti ligų profilaktikai, visus metus stiprinti organizmą.
„Vaistažolių galia yra neįtikėtina, – teigia žolininkė. – Dabar yra labai didelė vaistinių augalų pasiūla ir visi galime pasirinkti, kokių vaistažolių vartoti. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamas vaistažoles ir gerti jų arbatas, gaminti nuovirus“.
Tačiau, anot J. Balvočiūtės, nereikia būti kategoriškam, galvojant, kad vien žolelėmis galima įveikti visus negalavimus. „Tačiau jau nuo seno visi žinome, kaip padeda vaistažolių arbatos sergančiajam virusinėmis ligomis, kamuojamiems uždegimų. Žolelės tuomet puikiai atlieka savo darbą, pagreitina gyjimo procesą“, – tvirtina vaistažolių žinovė.

Jau prieš tūkstantmečius vartoti maisto mišiniai organizmui stiprinti

Šiaip jau visų organizmui būtinų medžiagų turėtume gauti su maistu, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugelio gyventojų mityba nevisavertė. Todėl įvairių medžiagų stygių gali kompensuoti maisto papildai bei medicininės paskirties produktai. Tiesa, maisto papildai turi būtų vartojami atsakingai, tada, kai organizmui jų trūksta, kad jie netaptų maisto pakaitalu.
Be to, anot medikų, nereikia laukti, kol nusilpęs organizmas siunčia mums signalą, kad jo gynybinės galios, kovojant su virusais ir bakterijomis, jau išsekusios. „Turime kiekvienam prieinamomis priemonėmis stiprinti imunitetą, daryti fizinius pratimus, kad užklupusios ligos nebūtų tokios baisios ir jas persirgtume lengva forma“, – pataria R.Stukas.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog pirmieji natūralius maisto papildus vartoti pradėjo kinai. Ši tauta įvairius maisto mišinius darbingumui didinti pradėjo vartoti prieš 5000 metų. Babiloniečiai ir egiptiečiai tai daryti pradėjo prieš 4000 metų.
Šie papildai buvo skirti, visų pirma, jėgos sporto šakų atletams ir kultūristams. Praeitame amžiuje sportininkams skirtuose žurnaluose buvo pradėti spausdinti straipsniai apie baltymų ir kitų maisto medžiagų bei papildų įtaką raumenų jėgai ir apimtims.

Kai reikia pagelbėti organizmui

Šiuo metu vis daugiau siūloma maisto papildų, skirtų vidutinio ir garbaus amžiaus asmenims, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų prevencija, skirtų moterims osteoporozės reiškiniams sumažinti, viršsvorio problemoms spręsti, sąnarių susirgimų profilaktikai.
Maistinės medžiagos, galinčios būti maisto papildo sudėtyje yra: vitaminai, mineralinės medžiagos, bioflavonoidai, baltymai, amino rūgštys, riebalai, riebalų rūgštys, angliavandeniai, skaidulinės medžiagos, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių koncentratai, taurinas, kreatinas, karnitinas, inozitolis.
„Būkime realistai – nė vieno mityba neatitinka tobulos mitybos piramidės, todėl turime pagelbėti savo organizmui, ypač tuomet, kai trūksta vitaminų, mineralų, – teigia Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas. – Aš manau, kad šiame amžiuje yra prasminga vartoti maisto papildus – jų yra tokia gausybė – tereikia pasirinkti tinkamus. Čia jau labai svarbi ir medikų nuomonė, gali patarti ir vaistininkas“.
Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose pernai buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotkos, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus. Maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai.
Pastaraisiais metais maisto papildų paklausa mūsų šalyje didėja, tai liudija ir importo duomenys.Tarkime, 2011 m. maisto papildų į Lietuvą importuota 70 tonų daugiau negu 2010 m. (180 t). Dvigubai išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota, yra stebima, kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Tiesa, šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota, kiek maisto papilde gali būtų daugiausia ar mažiausia tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagų.

Reikia ir profesoriui, ir studentui

Prieš perkant maisto papildus specialistai rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Rinktis derėtų tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus R.Stuko teigimu, žmogui reikia tinkamai įvertinti savo savijautą ir, pasitarus su specialistais, rinktis jam tinkamiausius papildus. „Beje, aš irgi vartoju maisto papildus, praturtintus vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Taip pat esu pasirinkęs ir papildą su kofermentu Q10. Šie deriniai man tinka, tai, žinoma, nereiškia, kad juos vartodamas aš, tarkim, jaučiuosi tarsi atjaunėjęs dešimčia metų. Tiesiog aš padedu savo organizmui atlikti fiziologines funkcijas“, – dėsto R.Stukas.
Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą.
Statistika liudija, jog daugiausia maisto papildų kasdien vartojama: Japonijoje – apie 90 proc. gyventojų, JAV – apie 80 proc. gyventojų, Vakarų Europoje – apie 60 proc. gyventojų.
Nacionalinio Amerikos sveikatos statistikos centro duomenimis, maisto papildų vartojimas šalyje vis auga. Centro specialistai analizavo 37,5 tūkst. vyresnių nei 20 metų amžiaus gyventojų įpročius. Tyrimo metu siekta nustatyti, ar JAV gyventojai linkę vartoti papildus, vitaminų, mineralų kompleksus, folio rūgštį, vitaminą D ir kalcį.
Paaiškėjo, kad kalcio suvartojimas tarp moterų, vyresnių nei 60 metų, išaugo 33 proc., papildų vartojimas išaugo apie 10 proc. Pastebima, kad moterys papildus vartojo dažniau nei vyrai.
Taip pat pastebima, kad moterys nuo 20 iki 39 metų suvartoja daugiau folio rūgšties. Vitamino D suvartojimas ir tarp moterų, ir tarp vyrų didėjo. Folio rūgštį vartojo vaisingo amžiaus moterys. Tokio amžiaus moterys paminėjo, kad jos vartoja taip pat daugiau žalialapių daržovių, pupelių, ankštinių daržovių.

Kad atsidėkotų organizmas

Pasak žolininkės J.Balvočiūtės, šiuo metu kiekvienas gali įsigyti pačių įvairiausių vaistažolių, jų mišinių, pagaliau ir patys jų prisirinkti neužterštose pievose, ar miškuose. „Tereikia būti smalsiam ir domėtis, kaip sau padėti. Nelaukti, kol imunitetas nusilps. Save reikia mylėti. Tuomet ir organizmas mums atsidėkos gera savijauta, ligos mums bus nebaisios“, – primena ekologinio vaistažolių ūkio šeimininkė.
Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas pritaria žolininkės teiginiams ir ragina sustiprinti imuninę sistemą, vartojant vitaminus bei mineralines medžiagas. „Taip pat yra daug papildų įvairioms amžiaus grupėms, žmonėms, kurių dienotvarkė itin intensyvi, arba tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą ar nemigą – gydytojas, vaistininkas visuomet pagelbės, išsirenkant tinkamiausią“, – apibendrina visuomenės sveikatos specialistas.

Kalbama, kad pasaulyje prasideda maisto stygiaus krizė, jis toliau tik brangs, ir tai esą ne vienkartinis, su prastu praėjusių metų derliumi susijęs reiškinys, o dar tik įsibėgėjanti tendencija. Tai nėra labai baisi žinia artimo ryšio su kaimu dar nespėjusiems prarasti lietuviams – juk daugelis yra atgautų žemių savininkai, o žemdirbystės įgūdžių, pasirodo, tebeturi didesnė pusė tautiečių.
Iš naujausios “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos matyti, kad net 56,2 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų šiemet vienaip ar kitaip planuoja patys užsiauginti daržovių ir vaisių savo reikmėms. Pasak bendrovės direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, vieni tai darys patys, kiti pasinaudos tėvų bei giminių pagalba ir dalyvaus talkose, tuo prisidėdami prie auginimo. Iš viso neketinančiųjų užsiimti žemės ūkiu yra tik 17 proc. 36.6 proc. apklaustųjų bent dalį reikalingų produktų patys užsiaugina visada, o neramios pastarojo laiko tendencijos verčia apie tai susimąstyti dar 42 proc. miestiečių.

Ar ketinate šiais metais patys užsiauginti daržovių ir vaisių? (proc.)

Taip 56,2
Ne 17
Dar nesvarsčiau 26,8

Kokie jūsų savarankiško ūkininkavimo įgūdžiai? (proc.)
Visą gyvenimą bent dalį reikalingų produktų užsiauginu pats/pati 42
Užsiimti daržininkyste privertė tik ekonominė krizė 36,6
Neramios pasaulinės tendencijos verčia susimąstyti, ar nevertėtų maisto užsiauginti pačiam 15
Jokios krizės neprivers manęs eiti į daržą, maisto visada galima nusipirkti 6,4

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia kol kas neketinanti įvesti priemokų už gydymo paslaugas. Tai siūlančiam teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui kolega sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys siūlo spręsti savo srities problemas.

“Norint auginti sodinukus svetimame sode, reikėtų bent retkarčiais žvilgtelti ir į savo daržą”, – pirmadienį išplatintame SAM pranešime teigia R.Šukys.

R.Šimašius praėjusią savaitę užsiminė apie galimas priemokas kaip priemonę pažaboti korupcijai sveikatos apsaugos srityje. Jis teigė aptaręs tai su sveikatos apsaugos ministru.

Tačiau SAM pirmadienį išplatintame pranešime tvirtina jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia ir nėra priėmusi – esą šiuo metu tam nepalankus metas.

“SAM manymu, ekonominis sunkmetis – nepalankus metas įvesti vieningas visuotines priemokas, nes tokių priemokų atsiradimas dar labiau pablogintų finansinę gyventojų padėtį. SAM nuomone, svarstymai apie tokių priemokų atsiradimą galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2012 metais”, – teigiama ministerijos pranešime.

SAM teigia atsiribojanti nuo “viešojoje erdvėje pastaruoju metu sistemingai primetamos diskusijos dėl visuotinių pacientų priemokų įvedimo”.

R.Šukys aiškina, kad teisingumo ministrui vertėtų atkreipti dėmesį į problemas jo paties kuruojamoje srityje.

“Suprantu ir vertinu teisingumo ministro rūpestį dėl korupcijos išgyvendinimo, tačiau prieš siūlant revoliucines permainas sveikatos apsaugos sistemoje, reikėtų įsivesti bent elementarią tvarką Teisingumo ministerijos administruojamoje srityje”, – pareiškė R.Šukys.

Anot jo, SAM “užversta skundais dėl apgailėtinos Teisingumo ministerijai pavaldžių įkalinimo įstaigų veiklos: tragiškos šių įstaigų būklės, prasto gydymo paslaugų teikimo, nesureglamentuotų ten dirbančių gydytojų ir aptarnaujančio personalo atlyginimų, nesuvaldytų narkotikų srautų ir dėl to nuolat kylančių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose”.

“SAM taip pat priversta laužyti galvą, kaip spręsti periodiškai dėl higienos normų nepaisymo licenciją dirbti galinčios prarasti Teisingumo ministerijai pavaldžios Teismo medicinos tarnybos problemą”, – aiškina R.Šukys.

SAM teigimu, praėjusių metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 150 mln. litų, kuriais kompensuojami dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirti nuostoliai

Ministerija ragina gydymo įstaigas nepiktnaudžiauti galimybe tam tikrais atvejais iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų imti papildomą mokestį.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojanti galimybė gauti papildomas paslaugas už tai papildomai susimokant nėra susijusi su vieninga priemokų sistema.

Egzistuoja paslaugų sąrašas, kai visi pacientai visuomet privalo mokėti už suteiktas paslaugas.

+370 5 2058510