2012 Kovo 10

Mūsų savijauta – mūsų rankose

veidas.lt


Daugumos Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota, jie patiria daug streso, tad ilgainiui juos ima kamuoti sveikatos problemos. Tačiau šiuo metu yra jau daug būdų ir priemonių, kaip sau padėti.

Iš gydytojų vis dažniau išgirstame, jog tos ligos, kuriomis anksčiau sirgdavo vyresni pacientai, dabar kamuoja vis jaunesnius žmones. Šis faktas liudija, jog dažnas Lietuvos gyventojais sau skiria akivaizdžiai per mažai laiko ir dėmesio. Nors mūsų išorė gali būti nepriekaištinga, tačiau vidaus organai šaukiasi pagalbos dėl nesubalansuotos mitybos, streso, aplinkos poveikio. Čia mums į pagalbą gali ateiti fiziniai pratimai, dienos režimo atstatymas, poilsis, natūralios sveikatinimo priemonės – daržovės, vaistažolių arbatos, medus, imunitetą stiprinantys, vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis gausūs, įvairių susirgimų prevencijai skirti maisto papildai.

Turėtume dažniau valgyti daržo ir sodo gėrybes

Medikai įvardija šias pagrindines Lietuvos gyventojų mitybos problemas: per mažai vartojama daržovių, vaisių, grūdinių produktų, žuvies ir jos produktų; per daug vartojama riebalų, ypač gyvūninių, saldumynų; gaunama nepakankamai – maistinių skaidulų, kai kurių vitaminų, mineralų.
Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus profesoriaus Rimanto Stuko, nors lietuviai nuo seno yra pamėgę daržininkystę, sodininkystę, tačiau šviežiomis daržovėmis ir vaisiais mes negalime mėgautis ištisus metus, o termiškai apdorotos sodo ir daržo gėrybės praranda dalį vitaminų.
„Dėl nevisavertės mitybos Lietuvos gyventojai neaprūpina organizmo būtinosiomis maistinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, – teigia profesorius. – Tai lemia imuninės organizmo sistemos nusilpimą, lėtinių neinfekcinių mitybos sąlygotų ligų plitimą, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, virškinimo sistemos ligų, vis dažniau juntamą nuovargį, dirbant įprastą fizinį ar protinį darbą“.

Ragina įvertinti vaistažolių galią

Garsi žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė, dvylika metų vadovaujanti Mažeikių rajone jos įsteigtam ekologiniam vaistažolių ūkiui, pataria ypatingą dėmesį skirti ligų profilaktikai, visus metus stiprinti organizmą.
„Vaistažolių galia yra neįtikėtina, – teigia žolininkė. – Dabar yra labai didelė vaistinių augalų pasiūla ir visi galime pasirinkti, kokių vaistažolių vartoti. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamas vaistažoles ir gerti jų arbatas, gaminti nuovirus“.
Tačiau, anot J. Balvočiūtės, nereikia būti kategoriškam, galvojant, kad vien žolelėmis galima įveikti visus negalavimus. „Tačiau jau nuo seno visi žinome, kaip padeda vaistažolių arbatos sergančiajam virusinėmis ligomis, kamuojamiems uždegimų. Žolelės tuomet puikiai atlieka savo darbą, pagreitina gyjimo procesą“, – tvirtina vaistažolių žinovė.

Jau prieš tūkstantmečius vartoti maisto mišiniai organizmui stiprinti

Šiaip jau visų organizmui būtinų medžiagų turėtume gauti su maistu, tačiau Lietuvos gyventojų mitybos tyrimo duomenys atskleidžia, kad daugelio gyventojų mityba nevisavertė. Todėl įvairių medžiagų stygių gali kompensuoti maisto papildai bei medicininės paskirties produktai. Tiesa, maisto papildai turi būtų vartojami atsakingai, tada, kai organizmui jų trūksta, kad jie netaptų maisto pakaitalu.
Be to, anot medikų, nereikia laukti, kol nusilpęs organizmas siunčia mums signalą, kad jo gynybinės galios, kovojant su virusais ir bakterijomis, jau išsekusios. „Turime kiekvienam prieinamomis priemonėmis stiprinti imunitetą, daryti fizinius pratimus, kad užklupusios ligos nebūtų tokios baisios ir jas persirgtume lengva forma“, – pataria R.Stukas.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog pirmieji natūralius maisto papildus vartoti pradėjo kinai. Ši tauta įvairius maisto mišinius darbingumui didinti pradėjo vartoti prieš 5000 metų. Babiloniečiai ir egiptiečiai tai daryti pradėjo prieš 4000 metų.
Šie papildai buvo skirti, visų pirma, jėgos sporto šakų atletams ir kultūristams. Praeitame amžiuje sportininkams skirtuose žurnaluose buvo pradėti spausdinti straipsniai apie baltymų ir kitų maisto medžiagų bei papildų įtaką raumenų jėgai ir apimtims.

Kai reikia pagelbėti organizmui

Šiuo metu vis daugiau siūloma maisto papildų, skirtų vidutinio ir garbaus amžiaus asmenims, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų prevencija, skirtų moterims osteoporozės reiškiniams sumažinti, viršsvorio problemoms spręsti, sąnarių susirgimų profilaktikai.
Maistinės medžiagos, galinčios būti maisto papildo sudėtyje yra: vitaminai, mineralinės medžiagos, bioflavonoidai, baltymai, amino rūgštys, riebalai, riebalų rūgštys, angliavandeniai, skaidulinės medžiagos, valgomųjų vaisių, uogų, daržovių koncentratai, taurinas, kreatinas, karnitinas, inozitolis.
„Būkime realistai – nė vieno mityba neatitinka tobulos mitybos piramidės, todėl turime pagelbėti savo organizmui, ypač tuomet, kai trūksta vitaminų, mineralų, – teigia Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas. – Aš manau, kad šiame amžiuje yra prasminga vartoti maisto papildus – jų yra tokia gausybė – tereikia pasirinkti tinkamus. Čia jau labai svarbi ir medikų nuomonė, gali patarti ir vaistininkas“.
Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose pernai buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai. Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotkos, visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus. Maisto papilduose buvo tiriami švino, kadmio, gyvsidabrio ir genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai.
Pastaraisiais metais maisto papildų paklausa mūsų šalyje didėja, tai liudija ir importo duomenys.Tarkime, 2011 m. maisto papildų į Lietuvą importuota 70 tonų daugiau negu 2010 m. (180 t). Dvigubai išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, maisto papildų sudėtis yra griežtai reglamentuota, yra stebima, kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Tiesa, šiuo metu dar nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota, kiek maisto papilde gali būtų daugiausia ar mažiausia tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagų.

Reikia ir profesoriui, ir studentui

Prieš perkant maisto papildus specialistai rekomenduoja pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Rinktis derėtų tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos.
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus R.Stuko teigimu, žmogui reikia tinkamai įvertinti savo savijautą ir, pasitarus su specialistais, rinktis jam tinkamiausius papildus. „Beje, aš irgi vartoju maisto papildus, praturtintus vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Taip pat esu pasirinkęs ir papildą su kofermentu Q10. Šie deriniai man tinka, tai, žinoma, nereiškia, kad juos vartodamas aš, tarkim, jaučiuosi tarsi atjaunėjęs dešimčia metų. Tiesiog aš padedu savo organizmui atlikti fiziologines funkcijas“, – dėsto R.Stukas.
Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą.
Statistika liudija, jog daugiausia maisto papildų kasdien vartojama: Japonijoje – apie 90 proc. gyventojų, JAV – apie 80 proc. gyventojų, Vakarų Europoje – apie 60 proc. gyventojų.
Nacionalinio Amerikos sveikatos statistikos centro duomenimis, maisto papildų vartojimas šalyje vis auga. Centro specialistai analizavo 37,5 tūkst. vyresnių nei 20 metų amžiaus gyventojų įpročius. Tyrimo metu siekta nustatyti, ar JAV gyventojai linkę vartoti papildus, vitaminų, mineralų kompleksus, folio rūgštį, vitaminą D ir kalcį.
Paaiškėjo, kad kalcio suvartojimas tarp moterų, vyresnių nei 60 metų, išaugo 33 proc., papildų vartojimas išaugo apie 10 proc. Pastebima, kad moterys papildus vartojo dažniau nei vyrai.
Taip pat pastebima, kad moterys nuo 20 iki 39 metų suvartoja daugiau folio rūgšties. Vitamino D suvartojimas ir tarp moterų, ir tarp vyrų didėjo. Folio rūgštį vartojo vaisingo amžiaus moterys. Tokio amžiaus moterys paminėjo, kad jos vartoja taip pat daugiau žalialapių daržovių, pupelių, ankštinių daržovių.

Kad atsidėkotų organizmas

Pasak žolininkės J.Balvočiūtės, šiuo metu kiekvienas gali įsigyti pačių įvairiausių vaistažolių, jų mišinių, pagaliau ir patys jų prisirinkti neužterštose pievose, ar miškuose. „Tereikia būti smalsiam ir domėtis, kaip sau padėti. Nelaukti, kol imunitetas nusilps. Save reikia mylėti. Tuomet ir organizmas mums atsidėkos gera savijauta, ligos mums bus nebaisios“, – primena ekologinio vaistažolių ūkio šeimininkė.
Vilniaus universiteto profesorius R.Stukas pritaria žolininkės teiginiams ir ragina sustiprinti imuninę sistemą, vartojant vitaminus bei mineralines medžiagas. „Taip pat yra daug papildų įvairioms amžiaus grupėms, žmonėms, kurių dienotvarkė itin intensyvi, arba tiems, kurie dažnai patiria nervinę įtampą ar nemigą – gydytojas, vaistininkas visuomet pagelbės, išsirenkant tinkamiausią“, – apibendrina visuomenės sveikatos specialistas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...