Būstas. Privati bendrovė pasiūlė naują nuomos su išsipirkimu finansinį modelį gerai uždirbantiems karjeros žmonėms.

Maždaug po poros mėnesių 29-erių informatikos technologijų specialistas Povilas Mitė (vardas ir pavardė pakeisti – A.P.) įsikels į naują dviejų kambarių butą Vilniuje, daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozo namai“. Kas mėnesį už šio 50 kvadratinių metrų buto nuomą bendrovei „Hanner“ dvejus metus jis mokės 652 eurus, kol sukaups 15 proc. buto kainos, arba būsto paskolos pradinį įnašą. Jo butas kainuoja 107 tūkst. eurų (įskaičiuota buto apdaila ir automobilio stovėjimo vieta), 85 proc. šios sumos jis skolinsis iš banko.

P.Mitė – vienas tų jaunų žmonių, kurie nusprendė pasinaudoti nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vos prieš mėnesį paskelbtu nauju būsto įsigijimo finansavimo modeliu „Būsto nuoma su išsipirkimu“ (angl. „Rent2Buy“). Savo klientams bendrovė pasiūlė pradinį įnašą nuomos mokesčio pavidalu sukaupti per dvejus metus, gyvenant išsirinktame bute. Šis modelis skirtas tiems, kurie negali buto nusipirkti už nuosavus pinigus, jų neturi ar pakankamai jų neturi pradiniam įnašui imant paskolą iš banko, tačiau turi stabilias ir nemažas pajamas.

Pagrindinis šio finansavimo modelio principas – pirkėjas pagal poreikius išsirenka butą ir jo apdaila, gali išsirinkti ir baldus, pasirašo nuomos sutartį su teise butą įsigyti ir iki dvejų metų moka fiksuotas nuomos įmokas. Jų dydis apskaičiuojamas taip, kad per nuomos laikotarpį žmogus sumokėtų 15 proc. įsigyjamo turto kainos, o pasibaigus nuomos sutarčiai jos būtų įskaitomos kaip pradinis įnašas būsto pirkimo sutartyje.

Naudojantis šia paslauga būstas, jo įrengimas ir automobilio stovėjimo vieta kainuoja tiek pat, kaip ir įsigyjant juos iš karto. Vienintelė keliama sąlyga – nuomos įmokos per numatytą 24 mėnesių laikotarpį turi padengti 15 proc. bendros sumos.

Povilas sako, jog šis bendrovės pasiūlymas jam pasirodė labai patrauklus ir lėmė tai, kad iš giminių butą nuomojęsis vyras, iki tol labai rimtai nesvarstęs įsigyti nuosavo būsto, apsisprendė pasinaudoti šia galimybe. Vienos paklausiausių šiais laikas – informacinių technologijų profesijos žmogui, per mėnesį „į rankas“ uždirbančiam 1300–1400 eurų atlyginimą, tokia galimybė įsigyti būstą yra pagal kišenę.

Didžiausia problema, pasak Povilo, ir yra sukaupti tą paskolai gauti reikalingą pradinį įnašą. Dalį pinigų vaikinas sako yra sukaupęs, todėl iš jų ketina dengti maždaug pusę mėnesinės nuomos įmokos. Jis skaičiuoja, kad iš banko ims paskolą 30-iai metų, bet sutartyje būtinai numatys galimybę grąžinti ją greičiau. Jis mano, kad pajamos jam leis paskolą grąžinti per 20 metų, kad ji labai neišbrangtų.

„Šis pasiūlymas man pasirodė labai geras, todėl apsisprendžiau gana greitai. Iš tiesų žmogui, kuris nepaveldėjo būsto iš močiutės, neturi turtingų tėvų ar kitokių galimybių įsigyti būsto, tačiau turi darbą ir neblogai uždirba, šis finansavimo modelis yra kaip tik tai, ko reikia. Pats patyriau, kad nuomojantis būstą sunku susitaupyti pinigų pradiniam įnašui, kurio bankai dabar reikalauja pagal atsakingo skolinimosi taisykles. Už tai, kad įmokos laukia dvejus metus, bendrovė neskaičiuoja jokių papildomų procentų – mėnesio įmokos kaina priklauso tik nuo perkamo nekilnojamojo turto vertės“, – pasakoja būsimasis naujakurys.

Vaikinas pasinaudojo bendrovės pasiūlymu įrengti buto apdailą, nors didžioji dalis klientų, pasak bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, vis dėlto renkasi patys įsirengti butus. Viena vertus, taip bandoma sutaupyti, antra vertus, norima įsirengti pagal savo skonį ir supratimą.

„Man patiko, kad sau tinkamas buto apdailos medžiagas galima rinktis iš trijų pasiūlytų variantų ir susikomplektuoti savąjį, o ne griežtai rinktis vieną iš trijų pasiūlytų standartų. Būtent tai man buvo nepriimtina, kai domėjausi butu kitos bendrovės pastatytame name. Šiuo atveju kaip pagrindinę pasirinkau vidutinės klasės apdailą ir kai kurias man patikusias medžiagas renkuosi iš aukštesnės klasės apdailos varianto“, – apie tai, kaip kuria savo namus, pasakoja vaikinas.

Beje, lygiai taip pat iš įvairių siūlomų variantų galima pasirinkti ir baldus.

Povilas netaupo ir įsigydamas automobilio stovėjimo vietą, nes dar turi ir motociklą, todėl perka platesnę vietą, kainuojančią 8688 eurus. Už vietą tik automobiliui reikėtų mokėti 5792 eurus. Ir šiam savo sprendimui jis turi argumentų, sakydamas, kad ten, kur gyvena dabar – Šiaurės miestelyje, automobilio stovėjimo vietos rinkoje pardavinėjamos po 12 tūkst. ir daugiau eurų.

Vaikino teigimu, nauji butai „Ozo namuose“ neatrodo tokie brangūs, kai lygini juos su butų kainomis antrinėje rinkoje. Pavyzdžiui, tame pačiame Šiaurės miestelyje už 50 kvadratinių metrų butą prašoma daugiau nei 100 tūkst. eurų.

„Naują butą, pasinaudojus nuomos su išsipirkimu finansiniu modeliu, galima nusipirkti ir dešimčia tūkstančių eurų pigiau nei „Ozo namuose“. Bendrovė tokius butus parduoda anksčiau statytoje gyvenvietėje „Bajorų kalvos“. Žinau, kad vienas mano kolega ten rengiasi tokiu būdu pirkti butą. Aš pasirinkau brangesnį variantą, nes įvertinau susisiekimo patogumą ir man buvo svarbu, kad įsigyjamas nekilnojamasis turtas būtų likvidus, kad bet kada, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, galėčiau jį parduoti ar nuomoti“, – aiškina Povilas.

Jis sako, kad, ko gero, mielai nuomotųsi butą, nei pirktų savo, jei rinkoje būtų pasiūlyta patrauklių butų nuomos variantų. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės pasiūlytų tokių butų ir jie būtų nuomojami legaliai. Toks variantas būtų priimtinas, jei nuomos mokestis nebūtų didesnis nei mėnesio įmoka už paskolą. „Kai nuomojiesi, nereikia daryti remonto, investuoti į buitinę techniką, baldus. Manau, kad visai apsimokėtų. Bet, žinoma, galų gale visi mes norime turėti savo namus, todėl ir perkame“, – svarsto Povilas, pats sau netikėtai apsisprendęs nepraleisti geros progos įsigyti nuosavą būstą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Net jei nesame patyrę, kas yra gaisras, daugelis gerai žinome nemalonų išgąsčio jausmą, kuris ištinka prisiminus galbūt namuose paliktą įjungtą lygintuvą. Gerai, jei esame tik darbe ir galime į namus sugrįžti. O ką daryti, jei lipame į lėktuvą, pasiruošusį mus nuskraidinti į egzotišką užsienio kurortą?

Ir nuo išgąsčio be pagrindo, ir nuo tikrai palikto veikiančio lygintuvo bei daugelio kitų potencialių pavojų namuose patikimai saugo pastatų automatika. Išmaniųjų namų ekspertas, „Jung Vilnius“ kompanijos direktorius Raimundas Skurdenis pasakoja, kaip pastatų automatika suteikia daugiau saugumo nuo mūsų pačių keliamų grėsmių ir net nuo force majeure, pvz., sprogusio vandentiekio vamzdžio.
Jei skambina… vonia?
Su mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais ryšį palaikantys išmanieji namai saugo dvejopai: gali įspėti apie namuose vykstančią nelaimę (pranešti SMS žinute apie tą patį paliktą veikiantį lygintuvą ar viryklę) arba apsaugo nuo galimo nelaimingo atsitikimo avansu. „Pavyzdžiui, visa elektros instaliacija gali būti taip įrengta, jog vos vienu mygtuko paspaudimu (tas mygtukas gali būti kad ir signalizacija, kurią įjungiate išeidami iš namų) elektros tiekimas bus praktiškai nutrauktas tiems prietaisams, kuriuos namų šeimininkai, kuomet bus programuojama  būsto automatika, pažymės kaip potencialiai nesaugius. Todėl, vos tik išėjus iš namų ir surinkus signalizacijos kodą, šie prietaisai bus išjungti automatiškai, kartu su elektra, ir palikti veikti tik budėjimo režimu“, – pasakojo R. Skurdenis.
Išmanieji namai gali apdrausti ne tik nuo gaisro, bet ir nuo galimų vandentiekio avarijų. Jei jų baiminamasi, pastatų automatika gali būti suprogramuota taip, kad, išeidami iš namų ilgesniam laikui, pvz., į darbą ar savaitgaliui, ar išvykdami atostogų, tiesiog automatiškai išjungtumėte ir vandens tiekimą. Žinoma, nesudėtingai, be rizikos pamiršti ir papildomo rūpesčio.
Kitas išmaniųjų namų siūloma būdas apsisaugoti nuo potvynio – vonios ar kitų patalpų grindyse (o gal net kambario, kuriame stovi jūsų akvariumas?) įrengti davikliai. Vos ant grindų užfiksuojamas didesnis kiekis vandens nei įprasta maudantis, sistema automatiškai blokuoja vandenį ir apie pavojų praneša šeimininkams į mobilųjį. Problema išsispręs greitai, tad su aplinkiniais galėsite pajuokauti, kad, ak, ir vėl jums skambina jūsų brangioji… vonia.
Valdoma per atstumą
Nuotoliniu būdu valdomas namas teikia didžiulį psichologinį komfortą, ramybę dar ir dėl to, jog jūs visuomet galite patikrinti ar namai palikti tvarkingai bei kontroliuoti pastato automatiką – kad ir kur bebūtumėte. Jei namuose sumontuotos kameros, bet kuriuo paros metu jas galima aktyvinti – įjungti ir pasižiūrėti, ar tikrai ant viryklės nekunkuliuoja palikta sriuba. Ir, jei reikia, tiesiog išjungti tebeverdančią sriubą kartu su visa virykle. „Kad galėtumėte pasitikrinti, ar viskas namuose gerai, apsidrausti ir net išspręsti problemą, jei tokia yra, jums net automobilio apgręžti nereikės. Nebent – sustoti šalikelėje tam, kad per savo mobilųjį įvertintumėte padėtį ir atliktumėte reikalingus veiksmus“, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas.
Kad naktį iki šaldytuvo nusigautumėte saugiai
Išmanusis namas – ne draudimas, bet jis saugo ir nuo nelaimingų atsitikimų ar galimybės susižaloti. Pavyzdžiui, jei naktį prireikė į vonios kambarį ar į virtuvę, šviesos jutikliai jūsų kelią apšvies blausia vos 10 proc. nuo viso pajėgumo šviesa, kuri nepažadins ir neišgąsdins artimųjų, o einantį apsaugos nuo potencialių traumų – galimybės užsigauti į durų staktas, baldus ar net nusiristi nuo laiptų. Ir net namuose dings elektra, įsijungs atsarginis elektros generatorius arba energijos ypatingam atvejui prikaupęs elementas.
Jei turite gyvūną ir naudojatės išmanių patalpų teikiama galimybe išleisti jį į lauką tuomet, kai jūsų nėra namuose, automatizuotos namų valdymo sistemos apsaugos nuo nepageidaujamų svečių – jūsų keturkojo į namus parsivestos kompanijos. Namas atpažins ant gyvūno kaklo esantį pavadėlį su specialiu jutikliu ir per durų angą įsileis tik savą – tik šeimos narį.
Kad vaikas mobilaus neišskalbtų
Išmanieji namai saugo vaikus tuomet, kai jie vieni namuose, o namus – nuo mažųjų išdaigų. Tam pasitelkiama išmaniųjų namų galimybė priskirti skirtingas funkcijas skirtingiems šeimos nariams ar kitiems į namus ateinantiems žmonėms. Pavyzdžiui, iš įėjimo kodo ar net piršto atspaudo atpažinęs, kas parėjo į namus, išmanusis namas tiesiog neleis vaikams įjungti virtuvinio kombaino, skalbyklės ar bet kurio kito buities įrenginio, kuris suaugusiems atrodo pavojingas.
Dėl galimybės skirtingiems žmonėms priskirti skirtingas funkcijas namuose, galima apsisaugoti ir nuo smalsios namų tvarkytojos. Pavyzdžiui, namą galima suprogramuoti taip, kad su tvarkytojos kodu įeinantis asmuo būtų tiesiog neįleidžiamas į tas patalpas, į kurias jūs nenorite, kad būtų įeita. Durys į tuos kambarius ar garažą, ar dar kurią kitą patalpą tiesiog užsirakina.
Tėvai jau amžiuje, bet nori gyventi vieni?
Lietuvoje tai – dar tik ateitis, tačiau labiau pažengusiose Europos šalyse automatizuotos namų valdymo sistemos saugo nuo nelaimingų nutikimų bei sveikatos sutrikimų, kuomet jų tikimybė yra padidėjusi. Pavyzdžiui, kuomet senyvo amžiaus žmonės ar žmonės su negalia gyvena vieni. „Filmuoti asmenis jų namuose yra draudžiama, tai – privatumo pažeidimas. Tačiau namų sistemas galima sureguliuoti pagal žmogaus gyvenimo algoritmus, kurios leidžia stebėti pastato gyventojus itin etišku, subtiliu būdu. Pavyzdžiui, jei asmuo namuose ir tam tikru metu, kaip jam yra įprasta, nesiverda kavos ar nebesijungia šviesa vonios kambaryje, išmanusis namas siunčia šią informaciją-įspėjimą socialiniams darbuotojams, kurie gali paskambinti ir paklausti namo gyventojo, ar viskas gerai, taip niekam nesukeliant didesnių nepatogumų. Ir tik jei žmogus kelis kartus neatsiliepia į skambutį, vykstama į namus“, – apie etišką būdą stebėti žmones ir taip ir jais pasirūpinti, o sykiu ir mūsų laikais ypač vertinamą galimybę gyventi vieniems, savarankiškai, pasakojo R. Skurdenis.

Prabangūs namai turi savo pirkėjus, kurie vertina tam tikrus, paprastam mirtingajam sunkiai prieinamus, privalumus. Tiesa, prabangos lygis ir koks namas jau yra vadinamas prabangiu, apibrėžiama skirtingai.

Nekilnojamojo turto įmonės „Baltic Sotheby’s International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas teigia, kad prabangus būstas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Visų pirma, jis turi būti tam tikroje vietoje. Kalbant apie Vilnių, ekspertas įvardijo šiuos prestižinius rajonus: Senamiestis, Žvėrynas, Antakalnis, Valakampiai.
„Tačiau to neužtenka – atsižvelgiame į kaimynystę. Jei vieta gera, o kaimynai asocialūs, to nevertiname kaip prabangaus būsto. Deja, tokių pavyzdžių Vilniuje galima rasti ne vieną“, – pasakoja pašnekovas. Jis paminėjo ir tokius prabangos kriterijus kaip infrastruktūra, pastatą supanti aplinka, statybos ir medžiagų kokybė.

Vilnius ir kurortai
Prabangių namų dairosi ne vien užsieniečiai, tradiciškai tikint, kad jie yra turtingesni, bet ir nemažai prasigyvenusių lietuvių. „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigia, kad užsieniečiai Vilniuje nuperka vos kelis prabangius būstus. Lyginant santykį su lietuviais, būtų 1 ir 9 lietuvių naudai. Tačiau kurortuose, pavyzdžiui, Druskininkuose, Palangoje, šis santykis gerokai skiriasi, ten daugiau nekilnojamojo turto įsigyja būtent užsieniečiai. O kituose miestuose prabangių būstų rinka apskritai neegzistuoja.
„Pagrindiniai prabangaus turto pirkėjai Lietuvoje yra lietuviai, nors savo garsiu vardu sugebame pritraukti ir naujų pirkėjų iš Skandinavijos bei Rytų Europos valstybių. Nuomininkai dažniausiai yra užsieniečiai, kurie dirba ar turi verslą Lietuvoje, taip pat užsienio ambasadų darbuotojai“ – teigė „Baltic Sotheby`s International Realty“ bendraturtis P.Gebrauskas.
Prabangių objektų pirkimas reikalauja didesnės agentų atsakomybės nei įprasto nekilnojamojo turto pirkimo atveju. Sandorio sudarymas, derybos, pasitikėjimo įgijimas – tai būtina, norint sudaryti prabangaus būsto sandėrį.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 252014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2014-m

Meno kūriniais puošti namus – ir menas, ir mokslas. Išsirinkti meno kūrinį namams – nemenkas darbas, svarbu ne tik domėtis  menu, bet ir nuspręsti, kokią funkciją namuose jis atliks. Kaip tinkamai papuošti savo namus meno kūriniais, pataria menininkė Jūratė Rekevičiūtė, menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė ir interjero salono „Kemenos namai“ „Domus galerijoje“ vadovė Rita Tėvainienė.

1.    Pirmiausia – susipažinkite su meno stiliais ir žanrais
Pasiryžus išsirinkti meno kūrinį namams, pirmiausia, derėtų skirti laiko ir pasivaikščioti po galerijas, pasidomėti kūrinių žanrais, rasti patrauklų sau stilių, patarė didžiausios Lietuvos dailės parodos „Menas namams“ kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė. „Nemažai Lietuvos menininkų darbų galima apžiūrėti internete, kai kurių jų darbus galima išvysti didžiosiose miestų galerijose. Susipažinti su menu padės ir grupinės parodos tokios kaip „Menas namams“, kur galima pamatyti šimtų Lietuvos menininkų darbus vienoje vietoje. Tokio pobūdžio parodose rasite įvairaus stiliaus ir žanro meno kūrinių, tad neabejotinai rasite jums patraukliausią. Tik žinodami, kokiam menui teikiate pirmenybę, galite pradėti rinktis meno kūrinius interjerui“, – sakė parodos „Menas namams“ „Domus galerijoje“ kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė.

2.    Interjero dizainerių pagalba
Anot menininkės Jūratės Rekevičiūtės, interjero dekoravimo specialistai gali tik patarti, kokie meno kūriniai praturtins jūsų interjerą. Tinkamiausius meno kūrinius namams išsirinks tik namų šeimininkai. „Meno kūrinys namuose, pirmiausia, yra žmogaus stiliaus ir gyvenimo būdo išraiška. Tai – ne tik graži dekoracija, meno kūrinys spinduliuoja emociją, sukuria erdvės nuotaiką, turi savo istoriją, jame užkoduota žinia, nuotaika. Jis tam tikra aura užprogramuoja namus. Kai šeimininkai išsirenka meno kūrinius namams, interjero dizaineris gali padėti juos pritaikyti interjere. Geram specialistui tikrai pavyks net itin skirtingus meno kūrinius paversti pagrindiniais interjero akcentais“, – akcentavo menininkė.

3.    Apsvarstykite, ko siekiate
Menininkė J. Rekevičiūtė pataria, prieš renkantis meno kūrinį, apsvarstyti, kokią funkciją namuose jis atliks. Meno kūrinys gali papildyti namų interjerą, tapti kontrastinga interjero detale, jis gali prikaustyti svečių dėmesį, spinduliuoti šeimininkų emocijas arba tapti ilgamete investicija. Meno kūrinio funkcija lemia, ir kokį kūrinį rinktis, ir kaip jį priderinti prie jau esamo ar kuriamo namų interjero.

Ką rinktis, jei norime pabrėžti interjero sprendimus?
¬¬¬Jei meno kūriniais norima papildyti, paryškinti namų interjerą, geriausia rinktis interjero stilių atitinkantį kūrinį. Minimalistinius skandinaviškus interjerus puikiai papildo abstrakčios tapybos darbai, nepretenzinga grafika, abstrakti skulptūra, art deco  stiliaus kūriniai. Tokiems interjerams pabrėžti tinka monochrominės tapybos ar griežti, monumentalūs keramikos dirbiniai. Klasikiniam interjerui tiks klasikinio stiliaus gamtos peizažus vaizduojanti tapyba, renesanso stiliaus darbai, klasikinė skulptūra. Romantiškuose interjeruose tiks impresionistinė tapyba, lengva grafika, mažoji skulptūra ir romantiški, lengvi, rytietiškos manieros tekstilės ar keramikos dirbiniai. „Interjerą atliepiantys meno kūriniai tęsia interjero idėją, puikiai ją papildo, tačiau netampa pagrindiniais namų akcentais. Yra tikimybė, kad meno kūrinius užgoš modernūs baldai, erdvės išplanavimo sprendimai, spalvų paletė namuose. Jei norime išryškinti meno kūrinius, reikia imtis tam tikrų gudrybių arba rinktis kontrastingus meno kūrinius“, – įspėjo menininkė J. Rekevičiūtė.

Kaip išryškinti meno kūrinį interjere?
Norint išryškinti interjero stilių atliepiančius meno kūrinius, menininkė patarė pasirinkti netradicinius kūrinio rėmelius, naudoti molbertus, kurie sutelkia dėmesį į meno kūrinius. Skulptūras ar keramikos dirbinius patartina dėlioti ant minimalistinių stalelių, kurie taps tarsi meno salelėmis jūsų namuose. „Galima rinktis ir prie interjero stiliaus nederančius meno kūrinius, prie erdvės stilistikos juos pritaikyti padės rėmelio stilius, spalva“, – patarė menininkė J. Rekevičiūtė.

Vergo pančiais dar neseniai vadintas centrinis šildymas ne vienam vartotojui šiandien atrodo geidžiamas būsto šildymo būdas. Ypač jei šiandienė alternatyva – mediena kūrenamas židinys, o įmetėjusiam vartotojui malkų skaldymas ar židinio kurstymas nebeatrodo nei paprasta, nei patraukli užduotis. Klausimas tik tai, ar vartotojus nenoriai į laisvę paleidusios šilumos tiekimo įmonės visada džiaugsis galimybe juos susigrąžinti. „Statyba ir architektūra“ aiškinosi nedidelių miestų šilumos tiekimo įmonių poziciją.

Nuostolius sumažino
optimizavę tinklą

Dzūkijos krašto atstovas – bendrovės „Varėnos šiluma“ direktorius Virginijus Guoga – pasakojo, kad nepriklausomybės metais prasidėjęs vartotojų, panorusių atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, vajus Varėnos rajone buvo didelis. Įvertinę šilumos brangimą, senos statybos, energijai imlių individualiųjų namų gyventojai pradėjo atsisakinėti „Varėnos šilumos“ paslaugų: pjovė vamzdžius, vieni statė kietojo kuro ar dujų katilus, kiti kūreno malkomis, ir visi džiaugėsi, kad pigiai moka.

Šioms permainoms neprieštaravę šilumos tiekėjai galiausiai vieną dieną turėjo konstatuoti, kad kai kuriais atvejais teikti paslaugą atskiriems vartotojams tiesiog nebeturi teisės – tai būtų pačios įmonės varymas į bankrotą. Problema tai, kad senos trasos, einančios per gyventojų, atsijungusių nuo šildymo, sklypus, namų rūsius ir kita, kurių techninės būklės prižiūrėti ar remontuoti privačioje teritorijoje šilumos tiekėjai neturėjo teisės, dažnai ėmė kelti avarines situacijas. „Varėnos šilumos“ tiekiama šiluma šildė ne namus, o pievas, dėl to susidarydavo didelių nuostolių, už kuriuos kažkam reikėjo sumokėti. Tokiomis įmonei visiškai neparankiomis aplinkybėmis vienintelė išeitis buvo optimizuoti tinklą.

„Jei kvartale, kur 25 namai, yra likęs vienas namas kvartalo gale, kurio savininkas nenori ar neturi kur pasistatyti šildymo katilo, o šiluma turi nukeliauti visą ilgą trasą, šildymo paslauga mums tampa labai nuostolinga“, – aiškino
V. Guoga. „Varėnos šilumos“ administracija nusprendė, kad įmonei tokiu atveju parankiau suderėti su tuo paskutiniu vartotoju, individualiojo namo savininku, dėl jo atjungimo sumokant kompensaciją, kad šis turėtų už ką pasistatyti, tarkime, biokuro katilą. Tokia praktika ir buvo įvesta.

Tokiu pat būdu Varėnos šilumininkai atjungė nuo centralizuotų šilumos tinklų ir įmonę „Dzūkijos šilas“ – apskaičiavo, kad paslaugos teikimas kilometro ilgio trasa per metus generuoja maždaug 100 tūkst. litų nuostolį. Įvyko derybos, susitarta. Šiai įmonei irgi buvo sumokėta kompensacija.

„Rezultatas – mūsų trasų nuostoliai smarkiai sumažėjo: pernai šis „Varėnos šilumos“ rodiklis buvo kone skandinaviško lygio – 12 proc.“, – pasidžiaugė įmonės vadovas.

Kalbėdamas apie šiandienes galimybes prie centrinio šildymo sistemos prisijungti individualiesiems namams, V. Guoga nejučia pradėjo agituoti už individualius sprendimus. „Juk galima visai patogiai kūrentis medžio granulėmis“, – sakė įmonės direktorius ir atvirai pripažino, kad sprendimas prijungti pavienius vartotojus šiandien apsvarstomas ypač reikliai.

„Neseniai skaičiavome vieno kvartalo prijungimo galimybę. Trasoms reikėtų daugiau kaip 1 mln. litų, o naudojimas čia bus nedidelis. Žodžiu, vesti tokiose vietose tinklus būtų galima tik tokiu atveju, jei atsirastų projektų, finansuojančių tokius neatsiperkančius planus, – svarstė V. Guoga. – Projektų atsiras, jei žmonės, potencialūs vartotojai, reikš pageidavimų. Tokios iniciatyvos turi kilti iš apačios. Bet vargu ar tai nutiks, nes tas klausimas aktualus tik pavieniams gyventojams. Tokiais atvejais įprastai priimami ir politiniai sprendimai – tiesiog nutariama, kad kažkas už tai sumokės. Bet greitos galimybės prijungti individualiųjų namų kvartalus nematau – tam juk irgi reikėtų skolintis taip pat, kaip ir naujiems biokuro katilams montuoti ar tinklų renovacijai.“

V. Guoga atkreipė dėmesį: atjungus individualiuosius namus nuo centrinio šildymo, nebenaudojami, taigi neužpildyti, vamzdynai sunyksta ypač greitai. Tad nėra ko tikėtis, kad problema bus išspręsta vėl privirinus nupjautą čiaupą – trasas reikia tiesti iš naujo. Vadinasi – brautis į žmonių valdas, derinti projektus ir kita.

„Varėnos šiluma“ šiandien daugiausia šildo daugiabučius namus, ligoninę, polikliniką, mokyklas, prekybos centrus – visi naujai pastatytieji prisijungė prie centrinio šildymo sistemos. Dar vienas prekybos centras planuojamas, šilumos tiekėjai laukia ir pristabdytų daugiafunkcio komplekso statybų pabaigos. Tai – dar vienas būsimas „Varėnos šilumos“ klientas.

Sprendimus lemia net
santykiai su kaimynais

Įmonės Tauragės šilumos tinklų vadovą Vaclovą Karbauskį kolegų iš Varėnos praktika mokėti kompensacijas vadinamaisiais „apendicitais“ tapusiems vartotojams nustebino. „Už ką turėtume mokėti? Mes taip nedarome“, – patikino V. Karbauskis. Tiesa, jis pripažino, kad tokiais atvejais, kai kurioje nors atkarpoje iš dešimties vartotojų lieka vienas, ieškoti techninių sprendimų būtina. Tauragiškiai šią problemą rimtai analizuoti ėmėsi šiemet.

Tauragės šilumos tinklų direktorius teigė, kad masinio atsijungimų vajaus nepatyrė. Paraiškų iš atskirų daugiabučių butų nebuvo jau kelerius metus, o individualiajame sektoriuje judėjimas vyksta abiem kryptimis. Vieni prisijungia, kiti prašo atjungti. Privačių namų savininkų noras atsisakyti centralizuoto šildymo, anot V. Karbauskio, dažnu atveju susijęs su nemenka problema – ima kiurti senos, privačiomis lėšomis statytos trasos.

„Žmonės nenori jų renovuoti savo lėšomis, be to, juos gąsdina formalioji šių darbų dalis: daugeliu atvejų prieš 30 metų įrengtos trasos nebuvo priduotos, dabar gyventojams reikia tvarkytis servitutus, spręsti įvairius kitus su kaimynyste susijusius klausimus. Ir žmonės išsigąsta laukiančių problemų – jiems paprasčiau ne bandyti susikalbėti su kaimynais, o nusipirkti šildymo katilą, tad paprašo atjungti nuo centralizuotų trasų ir statosi nuosavą įrenginį, – aiškino V. Karbauskis. – Čia nieko negali padaryti. Bet mes tokias problemas nagrinėjame labai rimtai, inventorizuojame kiekvieną situaciją atskirai, kalbamės su kiekvienu vartotoju, taip pat – potencialiu vartotoju, išsiaiškiname norus, perspektyvas. Kalbamės ir su tais, kurie turi prieigą prie centralizuoto šilumos tiekimo, bet porą metų ja nesinaudoja – gal norėtų sugrįžti. Jei vis dėlto atsakymas neigiamas, turime atlikti būtinus darbus – tą dalį galutinai atjungti: atsikasti, įrengti papildomas sklendes ir t. t. Žodžiu, darbų turime tikrai bent porai metų.“

Vartotojų skaičius – stabilus

Bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovas Pranas Mickaitis didelių perspektyvų didinti individualių šilumos vartotojų skaičių nemato. „Po vieną kitą naują abonentą kasmet prijungiame. Visi tie, kuriems tiekti šilumą ekonomiška, efektyvu, kur nereikia tiesti pernelyg ilgų tinklų, jau prijungti – praktiškai nebeturime, iš ko išspausti naudos, – sakė P. Mickaitis. – Didžiąją dalį gamybininkų šildome mes. Tačiau mes ir neturime tokių didelių objektų kaip Utena ar Birštonas, gal tik įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ dar liko. Jai, beje, labai mielai tiektume šilumą.“

P. Mickaitis pabrėžė: maksimalus galimas vartotojų skaičius Radviliškio rajone šiandien fiksuojamas todėl, kad čia nebuvo atsijungimų: „Esame dėkingi rajono valdžiai, kad nepaleido šitos nesąmonės ir tai neišpopuliarėjo. Teko su kai kuriais, tiesa, pasipykti, net pasibylinėti… Bet išlaikėme visus. Žinokite, atsijungti nėra paprasta – juk nė vienam to nedraudėme ir nedraudžiame, tik surašome visas technines ir juridines sąlygas, kurias reikia įvykdyti.“

Klientai grįžta atpigus paslaugai

Bendrovės „Širvintų šiluma“ direktorius Sigitas Jozonis irgi nebemato didelio privačių vartotojų prisijungimo potencialo – bemaž visi pageidaujan-
tys ir esantys arčiau centro jau naudojasi centrinio šildymo privalumais. „Ilgas mūsų miestelis, pakraščių siekti mums nė neapsimoka. Niekada neatsipirktų investicijos – juk apkrovos čia nebus didelės“, – komentavo
S. Jozonis.

„Širvintų šilumos“ vadovas pasidžiaugė: 2002–2003 metais centrinio šildymo atsisakę didieji pastatai dabar grįžta su prašymais prijungti prie sistemos: „Nesistebiu – tai tikrai labai pigus šildymas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip tik patvirtino: nuo sausio
1 dienos kaina pigs dar 2 centais – kainuos apie 18 centų už kilovatvalandę, o Vilniuje – 28 centus. Anksčiau mus pirštais badydavo, dabar mes galime tai sau leisti daryti.“

“Statyba ir architektūra”

Ateities namų prietaisai savo šeimininkams padės socializuotis gaminant maistą, tvarkytis, įdedant kuo mažiau pastangų ir oro valymą praturtins papildomomis savybėmis.

Tokias kryptis šiemet diktuoja koncepcinių buitinių prietaisų konkursas „Electrolux Design Lab“, paskelbęs 8 geriausius studentų projektus. Jie, atsakydami į „Įkvepiančio gyvenimo mieste“ temą, apjungia idėjas, kilusias įvairių kultūrų atstovams iš Pietų Amerikos (Brazilijos, Kolumbijos), Skandinavijos (Suomijos, Švedijos), Azijos (Korėjos Singapūro) ir Vakarų Europos (Prancūzijos, Ispanijos).

“Iš 1700 projektų atrinkome aštuonias kūrybiškas ir mąstyti skatinančias koncepcijas, kurios pateikia vartotojų poreikiais paremtus sprendimus, tačiau kartu stebina patirties būdais, kurie mūsų laukia ateityje”, – sako  “Electrolux” dizaino vadovas ir žiuri pirmininkas Stefano Marzano.

Valymo koncepcijos

3F
Germain Verbrackel (Prancūzija, EDNA (Ecole de Design Nantes Atlantique)

Šio prietaiso pavadinimas ‘”3F” reiškia forma seka funkciją (angl. Form Follows Function). Fizinė šio dulkių siurblio forma gali keistis priklausomai nuo užduoties. Šio produkto įkvėpimo šaltinis – baleto šokis: veikiant jis primena sijoną, elegantiškai sklendžiantį virš žemės. Abiem atvejais – naudojant jį ir kompaktišku, ir išskleistu būdu, šis siurblys yra efektyvus, išmanus ir draugiškas vartotojui. “3F” ne tik taupo laiką ir vietą, bet ir skleidžia norimą aromatą.

Mab
Adrian Perez Zapata (Kolumbija, Universidad San Buenaventura Medellín, Universidad Pontificia Bolivariana)

“Mab” yra automatizuota valymo sistema, sudaryta iš šimtų skraidančių mini robotų, kurie valo visus paviršius, kasdieniniams darbams suteikdami magijos. “Mab” nuskenuoja erdvę ir nustato erdves, kurioms reikalingas individualizuotas valymas.  Mini robotai valo paviršius paliesdami ir užrakindami savyje purvo daleles, taip užtikrindami maksimalią švarą. Prietaiso dizainas neutralus ir elegantiškas, tinkamas įvairiems interjerams.

Oro filtravimo koncepcijos

Kvėpuojanti siena
Jeabyun Yeon (Korėja, SADI University)

“Kvėpuojanti siena” – tai į sieną integruoto oro valytuvo koncepcija žmonėms, kurie gyvena tankiai apgyvendintuose miestuose ir nori atsipalaiduoti švarioje namų atmosferoje. Šios koncepcijos įkvėpimo šaltinis – žuvies žiaunos ir jų judėjimas kvėpuojant. Į sieną integruojamas sprendimas transformuojasi priklausomai nuo valymo proceso. “Kvėpuojanti siena” gali prisitaikyti prie individualių poreikių, keičiant 6 jos funkcijas – oro, atminties, reakcijos, kvėpavimo, nuotaikos ir bendruosius nustatymus, naudojant išmanųjį įrenginį.

OZ-1
Wei Kiat Law (Singapūras, Design and Media, Nanyang Technological University)

“OZ-1” yra nešiojamas oro valytuvas, integruotas į madingą aksesuarą. Norėdamas šį stilingą aksesuarą priderinti prie dėvimų drabužių, vartotojas gali jį personalizuoti, keisdamas  paviršiaus vaizdą. Papildoma “OZ-1”  funkcija – valymo metu skleisti kvapą, kuris veikia kaip aromaterapija, mažinanti stresą. Vartotojas gali prietaisą dėvėti ir diskretiškai, paslėpdamas po apykakle, susegdamas jį priekyje.

Virtuvės koncepcijos

Nutrima
Janne Palovuori (Suomija,  Helsinki Metropolia University of Applied Sciences)

“Nutrima” – tai prietaisas, skaičiuojantis patiekalų ir jų ingredientų maistinę vertę, galimus toksinus ir šviežumą. Tai sulankstomas ir lengvai transportuojamas prietaisas, palaikomas programėlės, kuri įvertina vartotojo patirtį ir teikia rekomendacijas dėl ingredientų kokybės. “Nutrima” padeda atrasti sveiką maistą, vartoti jį tinkamu būdu ir dalintis šiais atradimais su kitais. Tai su sveiku maistu susijusi socialinė patirtis, galinti įtakoti vietinę miesto maisto rinką.

Virtuvės “centras”
Francisco Barboza Grasa (Ispanija/Italija, IED Turin)

„Virtuvės centras“ yra prietaisas, padedantis šeimai geriau ir sveikiau maitintis, taip pat mažinti išmetamo maisto kiekį. Jo pagrindinė programėlė valdo informaciją apie namie turimus produktus, o visos kitos – logiškas šios tęsinys.  Be to, kad jis kaupia apie informaciją apie šeimos narių racioną (dietas), jis taip pat suteikia galimybę naudotis receptų duombaze ir padeda apsipirkti. Kompaktiškai sudedamas prietaisas gali būti laikomas virtuvėje, nes yra lengvai plaunamas, taip pat pasiimamas į keliones.

Globalus šefas
Dawid Dawod (Švedija, Umeå Institute of Design)

“Globalus šefas” yra virtuvės prietaisas, kuris suburia žmones visame pasaulyje, naudojant lazerinės hologramos technologiją ir sukuriant vizualinį įspūdį maisto gaminimo metu. Šio prietaiso pagalba galima gaminti su mylimais žmonėmis, o taip pat mokytis iš garsiausių virtuvės šefų. Prietaisas analizuoja maistą, turi judesio atpažinimo kamerą ir gali projektuoti hologramas 360° spinduliu. Šį sprendimą įtakojo vieno žmogaus namų ūkių skaičiaus augimas tankiai apgyvendintuose miestuose. Žmonės domisi gaminimu, nori vystyti savo įgūdžius ir dalintis patirtimi, o šis gaminti ir bendrauti padedantis prietaisas skatina kūrybiškumą.

8. Atomium
Luiza Silva (Brazilija, Federal University of Technology- Parana)

“Atomium” yra 3D spausdintuvas, kuris naudoja produktų molekules atspausdinti patiekalą sluoksnis po sluoksnio. Prietaisas tinkamas naudotis vaikams, nes patiekalo gaminimą paverčia kūrybingu užsiėmimu, o valgymą sveiku ir smagiu užsiėmimu. Vaikas gali pats nupiešti patiekalo, kurį norės valgyti, formą, ir parodyti prietaisui, kuris nuskaito informaciją ir atspausdina būtent tokios formos patiekalą, parinkdamas ingredientus, kurių maistinė vertė atitinka naudotojo poreikius, siekdamas kuo sveikesnių mitybos įpročių.

Geriausias „Electrolux Design Lab 2013” projektas paaiškės po mėnesio, spalio 16 d. Stokholme. Taip pat bus išrinktas ir geriausias projektas žmonių balso nominacijoje.

Geriausia šių metų „Electrolux Design Lab“ koncepcija bus išrinkta spalio 16 d. Stokholme. Šiemet konkurse dalyvavusios Vilniaus dailės akademijos aplinkos ir gaminių dizaino programos studentės Evelina Kudabaitė su staltiesės-kaitlentės projektu „CookCloth“ ir Austėja Stiklerytė su sagės-oro valytuvo projektu „AirPin“ pateko į „Electrolux Design Lab 2013” geriausių projektų 50-uką.

Brokeriai vėl trina rankas: per pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto parduota panašiai tiek pat, kiek prieš krizę – 2008 m. pirmąjį pusmetį. Tiesa, pirkėjai tapo itin įnoringi – ilgai renkasi, įkyriai derasi ir greitai nuperka tik nedidelius, nebrangius kotedžus.

Vilnietis Ramūnas Morkūnas kitą savaitę išsikelia iš prieš penkmetį Pilaitės mikrorajone įsigyto naujos statybos dviejų kambarių buto į 130 kv. m kotedžą Pavilnyje. O jo šeimos butą jau nusižiūrėjo jauna pora, iki tol su tėvais gyvenusi senesnės statybos daugiabutyje Pilaitėje.
Tai tipinė šio pusmečio situacija, kurią jau derėtų vadinti tendencija.

Vilniečiai bodisi pirkti keturių kambarių ir didesnius butus

“Vaikų turinčios jaunos šeimos masiškai parduoda nedidelius dviejų kambarių butus ir keliasi į ekonominius blokuotus namus, – paaiškina nekilnojamojo turto bendrovės “Apus turtas” brokeris Žilvinas Steiblys, paprašytas įvertinti pirmojo šių metų pusmečio nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo priežastis. – Į jų butus paprastai keliasi jaunos, vaikų dar neturinčios poros, kurioms nedidelis butas irgi yra tarpinis etapas, kol susilauks vaikų ir kelsis į didesnį būstą.”
Nors, remiantis VĮ Registrų centro skelbiama nekilnojamojo turto sandorių statistika, per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo visų rūšių turto – butų, žemės sklypų ir namų pardavimas, iš tikrųjų brokeriams klientą lengva rasti tik parduodamiems ekonominės klasės blokuotiems namams. “Šiandien lengviausia parduoti nedidelius ir nebrangius nuo 300 iki 350 tūkst. Lt su daline apdaila arba nuo 420 iki 470 tūkst. Lt su visa apdaila blokuotus namus, vadinamuosius kotedžus. Parduoti kitokį turtą – vis dar sudėtinga. Ypač daug problemų kyla norint parduoti didesnius butus – keturių ir daugiau kambarių”, – vardija Ž.Steiblys.
Mat vaikus auginančios šeimos skaičiuoja elementariai: keturių kambarių butas šiandien kainuoja tiek pat, kiek ekonominės klasės kotedžas šalia Vilniaus, bet prie blokuoto namo yra dar ir atskiras kiemas, žemės lopinėlis. O didelis butas jokios pridėtinės vertės daugiau nesuteikia. Tad statytojai jau nebestato keturių kambarių ir didesnių butų.
“Trijų ir ypač keturių kambarių buto vieno kvadratinio metro kaina, palyginti su vieno ir dviejų kambarių butų kvadratinio metro kainomis, skiriasi netgi keletą kartų”, – antrina bendrovės “Domus optima” vadovas Aleksandras Zimnickis.

Pirkėjai nebeskuba pasirašyti preliminariųjų sutarčių

Be to, pasak kalbinto Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos valdybos nario Rimo Kirdulio, klientas jau nebe toks, koks buvo iki krizės, kai griebė viską, nepaisydami kokybės ir to, kiek tikroji vertė atitinka prašomą kainą. Šiandien klientas įnoringas, žinantis, ko nori, ilgai ieškantis. Ir perka tik gerai apsvarstęs visus pliusus ir minusus. “Prieš septynerius ar penkerius metus pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašomos spontaniškai. Šiandien sutartys pasirašomos lėtai, apmąstomas kiekvienas niuansas. O bankų finansavimas, nors ir pagerėjęs, nėra taip lengvai pasiekiamas”, – vardija R.Kirdulis.
Nekilnojamojo turto brokeriai, pasak nekilnojamojo turto agentūros “Ontex” komercijos direktoriaus Nerijaus Valančiaus, greitais sandoriais vadina tokius, kai turtas parduodamas per 90 dienų. “Jei per tiek laiko turtas neparduodamas, vadinasi, su juo kažkas negerai: per didelė kaina arba yra kitų rimtų trūkumų”, – dėsto N.Valančius.
Šiuo metu pačios populiariausios kryptys aplink sostinę, kur geriausiai perkami blokuoti namai, yra Pavilnys, Kalnėnai, Nemenčinės ir Molėtų plentas bei Pilaitė.
O štai parduoti kotedžą ar juolab didesnį individualų namą Vilniaus–Trakų kelio apylinkėse ar Minko ir Lydos plentuose gana sunku. “Čia namus paprastai perka senieji šių vietovių gyventojai, dažnai užaugę šiose apylinkėse, arba tie, kurie neišgali nusipirkti blokuotų namų kitur. Mat čia žemės sklypai visą laiką buvo pigesni, tad pigiau kainuoja ir jau pastatyti namai”, – paaiškina Ž.Steiblys.
“Apus turto” brokerio žodžiais, kad ir kaip kai kurie vilniečiai keiksnotų sodus, šiandien parduoti namą Balsių ar Nemenčinės plento soduose būtų gerokai lengviau nei panašų namą Minko ir Lydos plente arba Trakų krypties individualių namų kvartaluose. “Kai kurie sodai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė, tapo normaliomis gyvenvietėmis su asfaltuotais keliais, gatvių apšvietimu, gera kaimynyste”, – vardija Ž.Steiblys.
O parduoti didelį nuo 300 iki 500 kv. m namą, pastatytą 1990–1995 m. tokiuose rajonuose, kaip Didžioji Riešė, Zujūnai, Pilaitė ir net Antakalnis, praktiškai neįmanoma, net jei vieno kvadratinio metro kaina bus ir labai patraukli.
Paklausiausi namai su daline apdaila – nedideli, iki 150–200 kv. m, o jų kaina – iki 500 tūkst. Lt. Jei namas jau įrengtas, jį lengva parduoti, kai kaina svyruoja tarp 620 ir 700 tūkst. Lt.
O štai namų, kainuojančių per milijoną litų, pirkėjai tapo tokie priekabūs, kokie niekad nebuvo: keliami reikalavimai ne tik dėl vietos, bet ir dėl namo statybos detalių – statybinių medžiagų, apdailos, interjero smulkmenų. Tiesa, tokių namų pirkėjų visados yra, nors ir labai nedaug.

Remontuojant butą ar statantis namą neretai iškyla dilema kokį interjero sprendimą pasirinkti. Kiekvienas turime savo jaukaus interjero viziją, tačiau ne visada ji atitinka turimos erdvės galimybes.
Vienos iš labiausiai erdvę apibrėžiančių detalių yra tapetai ir užuolaidos. Apie tai kaip šie elementai įtakoja interjerą ir kaip tinkamai juos pasirinkti pasakoja namo inžinerijos ir interjero centro NIC rinkodaros vadovas Nerijus Urbonavičius.
„Šiai dienai rinka gali pasiūlyti platų asortimentą interjero dizaino idėjų bei medžiagų. Netgi aiškią savo svajonių interjero viziją turintis žmogus užsukęs į interjero dizaino saloną gali pasimesti atsidūręs prieš tapetų ar užuolaidų pavyzdžius“,- pasakoja N. Urbonavičius.

Tapetų įvairovė
Kuriant interjerą galima rinktis iš daugybės tapetų rūšių: viniliniai, popieriniai, tekstiliniai, dažomi, fototapetai, natūralaus pluošto bei netgi metalizuota sienų danga.
Vienas iš populiariausių pasirinkimų – viniliniai tapetai. Tokį pasirinkimą neretai lemia faktorius, kad šie tapetai yra atsparūs aplinkos veiksniams, tokiems kaip plovimas, mechaninis poveikis bei ultravioletiniai spinduliai. Taip pat, viniliniai tapetai pasižymi raštų ir spalvų gausa, kuri ženkliai lenkia popierinių bei plaunamų rūšių tapetų pasiūlą.
„Pastaruoju laiku kuriant namų interjerą, tapo populiaru sienas padengti tapetais su įvairiais raštais, geometrinėmis figūromis, augalijos fragmentais. Renkantis spalvas dominuoja ryškios, iššaukiančios spalvos suderintos su ramiomis, pastelinėmis“, patarimais dalinasi interjero dizainerė Kristina Grybaitė.
Sienų lipdukai – puiki išeitis tiems žmonėms, kurie nori įdomiai ir paprastai atnaujinti savo gyvenamąją erdvę. Tai pats lengviausias ir nebrangus būdas pagyvinti pabodusias kambarių sienas. Galima pasirinkti norimo dydžio, spalvos ir tematikos lipduką. Namai įgaus žaismingumo vos per kelias akimirkas. Viena patraukliausių sienų lipdukų savybių, kad jie lengvai ir paprastai nuimami.

Tapetai pagal erdves
Renkantis tapetus svarbu atsižvelgti į kambario dydį bei paskirtį. Jeigu patalpos yra erdvios patariama jas klijuoti intensyvių spalvų tapetais. Tokiu atveju tinka ir kelių spalvų tapetai ant tos pačios sienos. Pavyzdžiui, apatinę sienos dalį (iki 1 metro aukščio) galima išklijuoti viena spalva, o likusią sienos dalį – kita. Geresnis efektas išgaunamas jei apatinės sienos dalies  spalva būna tamsesnė nei viršutinė. Jei dekoruoti reikia mažesnę patalpą, geriau atrodo sienos su pastelinėmis, šviesiomis spalvomis.  O juostuoti tapetai, klijuojami horizontaliai, optiškai didina kambario tūrį.
Kuriant kambario interjerą reikia atsižvelgti į jo paskirtį. Jeigu kambarys skirtas darbui tinka ryškios spalvos, skatinančios energiją ir kūrybiškumą. Patalpoje skirtoje poilsiui labiau tinka pastelinės spalvos, padedančios nusiraminti, atsipalaiduoti.

Užuolaidos
Pasirinkus norimus sienų apmušalus pats laikas pagalvoti apie užuolaidas. Šie du interjero dizaino elementai turi derėti tarpusavyje. Dažnai tapetų gamintojai prie naujos kolekcijos sukuria ir derančias užuolaidas.
„Kuriant harmoningą interjerą užuolaidos nėra skirtos vien tam, kad vakare prisidengti nuo kaimynų akių. Tai detalė pagyvinanti kambarį bei sutekianti jam kontrastų“, pasakoja dizainerė Kristina Grybaitė.

Užuolaidos interjere
Stebint užuolaidų paklausą, pastebima, kad pradėta vertinti natūralių pluoštų, glamžyto šilko, permatomos užuolaidos. Vyrauja rusvos, gelsvos, persiko, vyšnios, dramblio kaulo spalvos. Jei nepatinka vienspalvės užuolaidos, akis maloniai paglostys floristiniai, etniniai, afrikietiški motyvai.
Kadangi užuolaidos neatskiriama interjero detalė, jas patartina derint ne tik prie tapetų bet ir prie sėdimų kambario baldų ar pagalvėlių ant jų.  Nuo užuolaidų priklauso viso interjero dermė. Užuolaidos yra paskutinis interjero akcentas, kuriam tenka dar ir labai svarbi užduotis – suvienyti grindų, sienų dangas, baldus ir šviestuvus. Pernelyg tamsią patalpą užuolaidomis galima pašviesinti, o erzinančias ryškias spalvas – prislopinti. Jei kambaryje tamsu, tiks oranžinių atspalvių dieninės užuolaidos, ažūriniai audiniai. Horizontalūs raštai patalpą optiškai paplatins, o vertikalūs – paaukštins. Pasaulyje šiuo metu labai mėgstami natūralūs audiniai: nuo natūralių atspalvių drobės iki siuvinėto ar kitaip dekoruoto šilko. Nors stambesnių gėlių raštų dar kartais baiminamasi, jie dailiai atrodo derinami su geometrinėmis figūromis.
Renkantis būsimas interjero detales į antrą planą negalima atidėti savo interjero vizijos. Kruopščiai pasirinkę interjerą susikursite vietą į kurią visada bus malonu sugrįžti. Kaip liaudies išmintis teigia: ir su savo sienomis svarbu susigyventi.

Kaip niekada gausiai šiemet į statybų ir remonto parodą RESTA renkasi projektavimo įmonės. Jų bus daugiau kaip dešimt, o su „draugiškų“ aplinkai namų projektais bus galima susipažinti specialioje ekspozicijoje.

Kalbėdama apie statybų rinkos pokyčius ir tendencijas, parodoje dalyvausiančios įmonės „TS Project“ projektų vadovė Julita Lukoševičienė pastebi, kad pastaraisiais metais lietuviai projektuotojams dažniausiai užsako sukurti ne didesnius kaip 140-160 kv. m ploto namų projektus ir pageidauja, kad namas būtų pasyvus. „Tokių „gargarų“, kokie buvo populiarūs pirmaisiais Nepriklausomybės metais, seniai niekas nebeužsako. Dabar dažniausiai projektuojame namus iki 200 kv. m. ploto. Savininkai pageidauja maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, o svarbiausias reikalavimas – kad namas būtų praktiškas ir nebrangus“, – teigia J. Lukoševičienė.

Pasak pašnekovės, dabar užsakovui prieinama begalė informacijos, tad viena vertus, lengviau susidaryti viziją, koks namas geriausiai atitiks šeimos poreikius, kita vertus, iš galybės kartais sunku išsirinkti. „Projektuotojas turi žinoti keturis – penkis kartus daugiau negu užsakovas. Klientai darosi vis reiklesni, iš projektuotojo nori sužinoti gausybę kitokios informacijos – kurią firmą samdytis gręžiniui gręžti, kitoms paslaugoms atlikti“, – pastebi J. Lukoševičienė.

24 projektavimo įmones visoje Lietuvoje vienijančios Lietuvos projektuotojų asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis teigia, kad užsakovai dažniausiai nežino, ko nori, tad projektuotojui dirbti darosi vis sunkiau. Dar sudėtingiau, kai tenka projektuoti visuomeninės paskirties statinius – viešuosius pirkimus minimalios kainos pagrindu pašnekovas vadina visiška nesąmone. Asociacija yra parengusi projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų rekomendacijas ir įteikusi jas Aplinkos ministerijai – jei šių rekomendacijų ateityje bus laikomasi, bus išvengta daugelio nesusipratimų. Vis dar dažnai nutinka, kad už minimalią kainą turėję būti suprojektuoti statiniai nebaigiami dėl lėšų stygiaus – tai paaiškėja darbų eigoje.

Parodoje RESTA veiks ir viena įdomiausių – „draugiškų“ aplinkai ir energiškai taupių būstų projektų ekspozicija. Tai „EKOcentro“ organizuojamo konkurso „Mano EKOnamai‘12“ projektavimo komandų pateikti darbai. Ekspozicijoje bus demonstruojama keturiolika projektų, kurie įvertinti energinio sertifikavimo programomis A ir dar aukštesnėmis energinėmis klasėmis. Namai suprojektuoti vadovaujantis darnaus būsto projektavimo principais, panaudojant alternatyvius energijos šaltinius ir konkrečios aplinkos teikiamas galimybes. Iš jų bus renkamas geriausias.

„Ekspozicijoje pristatomų namų projektai – išties ypatingi. Pavyzdžiui, namas, kuris gali „augti“ priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, arba namas su mobiliomis sumaniomis langinėmis, gyvenamasis namas su saulės baterijomis ar įspūdingas sferos formos namas“, – su entuziazmu pasakoja „EKOcentro“ projekto vadovė ir VšĮ „Aplink tave“ direktorė Rasa Buslavičienė, pridurdama, kad kiekvienas projektas gana greit gali virsti tikru namu, nes projektai buvo vertinami ir pagal energinio efektyvumo klasę, todėl jie turi beveik pilnas dokumentacijas.

Parodos RESTA metu „EKOcentro“ stende dirbs ne tik projektuotojai, bet ir energinį sertifikavimą išmanantis specialistas, jis atsakys į lankytojų klausimus.

Šiemet parodoje dalyvaus apie 530 kompanijų iš 12 šalių, o parodos ekspozicijos išsidėstys 33 tūkst. kv.m. plote, užimdamos visas „Litexpo“ parodų sales ir lauko aikšteles. Didžiausia parodos ekspozicijos dalis tradiciškai bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros instaliacijai. Lauko aikštelėse bus eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemonės.

Parodoje lankytojai galės susipažinti ne tik su statybos naujienomis, nekilnojamojo turto rinkos aktualijomis, bet turės galimybę pasigrožėti mini sodais bei gėlynais, kuriuos 1000 kv.m. plote sukurs Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija. Čia bus galima rasti įvairių želdinimo sprendimų, idėjų, želdinukų, mini sodų ir gėlynų kompozicijų.

Parodoje Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai rengia tarptautinę Verslo kontaktų mugę, kurioje dalyvaus per 100 įmonių iš keleto šalių. Šio renginio tikslas – padėti Lietuvos ir užsienio statybų įmonėms rasti naujų verslo partnerių ir aptarti bendradarbiavimo galimybes.

Statybų ir remonto paroda RESTA vyks š.m. balandžio 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Tarpukario Lietuvoje daugelis moterų ignoravo gydytojų pagalbą, nes labiau pasitikėjo nehigieniškais, magija apipintais gimdymo ritualais. Dabar dalis moterų taip pat spjauna į šiuolaikinę mediciną ir savo bei kūdikio gyvybę patiki pribuvėjoms ar net gudriems manipuliatoriams, siūlantiems gimdymo metu pasikliauti antgamtinėmis jėgomis.

Lietuvos pareigūnai pusantrų metų tiriantys atvejus, kuomet buvo neteisėtai teikiama pagalba gimdančioms namuose moterims, praėjusią savaitę atskleidė, kad nėščiosios yra viliojamos į kursus, kurių metu įtiki juos vedančių asmenų šventumu. Tad besąlygiškai pasitikėdamos tokiais guru, nebesivadovauja blaiviu protu ir net neabejoja, kad kūdikis į pasaulį sklandžiai atkeliaus be medikų pagalbos, nes taip moterys gimdė nuo seniausių laikų. Be to, pareigūnų duomenimis, gimdymo namuose judėjimo dalyviai, įsitikinę, kad vaikai net iki 15 min. po gimdymo gali išbūti po vandeniu. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla neabejoja, kad tai sektos požymiai.
Beje, ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo pradėtas 2011 m. vasarą vieno namuose gimusio kūdikio mirties priežasčiai nustatyti, paaiškėjo, kad iš 400 žinomų gimdymo namuose atvejų, šeši vaikai mirė, ne viena moteris patyrė žymių sveikatos sutrikimų. Mat daugiau nei dvidešimt metų gimdyvėms padėdavo moterys, kurios ne tik neturėjo licenzijos verstis medicinine praktika, bet net ir medicininio išsilavinimo.
Apibendrindamas žinomus ikiteisminio tyrimo faktus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas teigia, kad gimdoma buvo rizikingai ir taip pažeidžiama vaiko teisė gimti saugiai bei augti sveikam. Mat kvalifikuotos medicininės pagalbos teikimas gimdymo metu yra būtinas saugiam gimdymui.
Taigi, kuo moteris rizikuoja, kai sąmoningai atsisako šiuolaikinės, modernios medicinos paslaugų ir pasikliaudamos tik intuicija bei Dievu, gimdo savo lovoje ar vonioje? Kam tenka atsakomybė, kai norėdama pajusti harmoniją su gamta, gimdyvė nukraujuoja ar net praranda kūdikį?

Jokia rizika nepateisinama

Šie klausimai aktualūs ne tik mūsų šalyje, isteriškų klykavimų fone, kad moteris turi teisę pasirinkti, kur gimdyti, bet ir Vakarų Europoje, nors ten gimdymas namuose reglamentuotas jau ne vieną dešimtmetį – konkrečiai įvardyta, kokiai moters sveikatos būklei esant to daryti negalima, koks turi būti atstumas nuo namų iki ligoninės, kas turi apmokėti extra daktarų pagalbą ir kiti dalykai.
Jungtinėje Karalystėje diskusijos apie galimą žalą kūdikio sveikatai ir mamos atsakomybę paaštrėjo po praėjusiais metais visą šalį sukrėtusio tragiško gimdymo namuose, kuris baigėsi kūdikio mirtimi.
Jungtinėje Karalystėje leidžiamo medicinos etikai skirto žurnalo „Journal of Medical Ethics” redaktorius Julianas Savulescu pabrėžia, kad moterys, kurios nusprendžia gimdyti namuose turi įvertinti ne tik tai, jog rizikuoja savo bei naujagimio gyvybe, bet nepamiršti ir vaiko neįgalumo visam gyvenimui rizikos. J.Savulescu atvejus, kai gimdymo namuose metu prasideda komplikacijos ir gimdyvės nespėjama laiku atvežti į ligoninę, vadina tyliosiomis tragedijomis. Pavyzdžiui, kai vaikas lieka neįgalus dėl hipoksinio smegenų pakenkimo, kurį gali sukelti placentos atšokimas, virkštelės iškritimas, gimdos plyšimas ar ūminis nukraujavimas. Pasak J.Savulescu, jeigu neįgalumo galima išvengti, jokia rizika nepateisinama, nes akušerijos mokslas tam ir sukurtas, kad būtų užkirstas kelias nelaimėms.
Tiesa, net ir gimdant ligoninėje, aprūpintoje moderniausia aparatūra bei prižiūrint specialistams, turintiems kelių dešimtmečių praktiką, taip pat įvyksta skaudžių nelaimių. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė, gydytoja Daiva Brogienė sako, kad akušerija-ginekologija medicinoje pati rizikingiausia sritis. Prasidėjus nesklandumams ir stengiantis išvengti skaudžių pasekmių svarbi kiekviena minutė, o gimdant namuose net ir profesionalei akušerei laiku pastebėjus pirmuosius komplikacijų požymius, yra gaištamas laikas vykti į ligoninę. Pavyzdžiui, prasidėjus kraujavimui, užtenka vos kelių minučių, kad gimdyvė netektų net dviejų litrų kraujo.
„Gausus kraujavimas – viena dažniausiai pasitaikančių komplikacijų gimdymo metu. Taip pat gali neatsidalinti placenta, gimdoje likti jos likučių. O skaudžiausia komplikacijų pasekmė, kai dėl deguonies stygiaus miršta kūdikis“, – atskleidžia VUL Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro direktorius doc. Jonas Ališauskas.
D.Brogienė priduria, kad net jeigu nėščioji priklauso mažos rizikos grupei, tačiau yra labai trumpa virkštelė, gimdymas gali pasibaigti kūdikio mirtimi. Užsitęsus gimdymo sąrėmiams po įtrūkimų placentoje vaisiaus vandenų dalys per gimdos venas gali patekti į motinos kraujotaką. Ši komplikacija, jeigu laiku nesuteikiama pagalba, baigiasi moters mirtimi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Norint, kad metų metais stringantis daugiabučių renovavimo procesas įsivažiuotų, reikia teisės aktais įteisinti naują renovacijos modelį, o gyventojus dalyvauti šiame projekte vilioti paskatomis. Taip mano Kauno technologijos universiteto mokslininkai prof. habil dr. Vytautas Stankevičius, dr. Arūnas Burlingis ir dr. Jūratė Karbauskaitė. Mokslininkai pateikia savo siūlymus premjerui, ką derėtų daryti su daugiabučiais, ir atskleidžia, koks daugiabučių atnaujinimo modelis Lietuvoje veiktų geriausiai.

Didelė dalis privatizuotuose butuose gyvenančių Lietuvos gyventojų savo lėšomis šiltinti pastatų yra nesuinteresuoti – dalis gyventojų gauna kompensacijas už butų šildymą (tam išleidžiama 103 mln. Lt per metus), pensininkai dėl senyvo amžiaus pastatų atnaujinimu nesidomi, o turtingesni ir jaunesni gyventojai išsikelia į naujos statybos būstus. Tad Vyriausybės patvirtintas dabartinis daugiabučių gyvenamųjų namų šiltinimo ir finansavimo modelis, kai gyventojai patys turi imti paskolą renovacijai finansuoti, yra mažai veiksmingas ir problemos neišspręs. Iki šiol iš viso renovuota 470 – o tai sudaro tik 4,7 proc. – visų renovuotinų namų.
Daugiabučių namų atnaujinimas negalėtų būti prievartinis, lygiai taip pat, kaip ir privačių vienbučių namų. Prievarta sukeltų teisėtą nepasitenkinimą valstybe ir neteisingumo jausmą, nes namai pastatyti pagal to laikmečio reikalavimus. Todėl belieka vienintelė ir teisingiausia priemonė – paskata trims šalims: savivaldybėms, valstybei ir gyventojams.

Renovuotų investuotojas, gyventojai mokėtų 15 proc. mažiau

Šiuo metu pastatų renovavimo našta užkrauta ant butų savininkų pečių. Tačiau juk daugiabučių pastatų gyventojai nekalti, kad gavo šiluminiu požiūriu labai neekonomiškus namus nuosavybės teisėmis. Dauguma daugiaaukščių pastatyti iki 1995 metų. Buvusioje Sovietų Sąjungoje šilumos kaina buvo nedidelė, todėl gyvenamųjų namų atitvaros buvo suprojektuotos pagal to meto normatyvus, su nedidele šilumine varža. Be to, tuo metu gaminta mažai kokybiškų šilumos izoliacinių medžiagų. Dėl šios priežasties gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai dideli, o šiluminės energijos kaina nuolat didėja – namų šildymo kaina gyventojams tapo nepakeliama našta.
Vyriausybė neskiria šiai problemai reikiamo dėmesio, o daugelis butų savininkų yra neturtingi ir neorganizuoti. Mūsų nuomone, kad sėkmingai vyktų daugiabučių namų renovacija, reikia teisės aktais įteisinti naują daugiabučių atnaujinimo ir finansavimo modelį. Juo turi būti suinteresuoti butų savininkai, investuotojas (organizacija, imanti paskolą iš banko arba savomis lėšomis vykdanti renovaciją) ir valstybė. Tik esant tokioms nuostatoms pastatų atnaujinimas gali vykti sėkmingai, sparčiai ir masiškai.
Mūsų siūlomas daugiabučių renovavimo ir finansavimo modelis įvertina įvairias aplinkybes. Siūlome, kad gyventojams nereikėtų imti paskolos iš banko, o tuo pasirūpintų investuotojas – namą renovuojanti organizacija. Pagal šį modelį valstybė turėtų skirti 15 proc. daugiabučio renovacijai reikiamų lėšų, o 85 proc. skirtų investuotojas. Kai daugiabutis būtų renovuotas, jis naudotų iki 50 proc. mažiau šilumos energijos, tačiau gyventojai už šildymą turėtų mokėti tik 15 proc. mažiau – taip sutaupyta suma už šildymą atitektų investuotojui, kurio pasiskolintomis ar nuosavomis lėšomis namas ir būtų atnaujintas.
Pavyzdžiui, jei gyventojas per mėnesį už šildymą moka 600 Lt, jis mokėtų 90 Lt mažiau. Toks mokėjimo variantas galiotų tol, kol atsipirktų renovavimo sąnaudos. Mūsų skaičiavimais, tai truktų 12–15 metų. Vėliau buto savininkas apmokėtų realias buto šilumos sąnaudas. Atsiskaitymas vyktų pagal realias kintančias ekonomines sąlygas (kintanti šilumos kaina, išorės oro temperatūra ir namų šildymo trukmė).
Visą renovavimo procesą turėtų organizuoti miestų savivaldybės, o investuotojais galėtų tapti savivaldybės įsteigtos organizacijos arba privačios statybų bendrovės.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus klientai, pasirinkę jiems optimalų tarifų planą, už elektros energiją mokėtų mažiau. Siūlomi nauji tarifų planai „Namai“ arba „Namai plius“ 230 kilovatvalandžių per mėnesį ir daugiau elektros energijos suvartojantiems klientams leidžia sutaupyti reikšmingas sumas, itin palanku šiuos planus rinktis vietoje turimo tarifų plano „12000 kWh“.

Vienos laiko zonos tarifo planu „Standartinis“ šiuo metu atsiskaito apie 70 proc. buitinių elektros vartotojų. Vidutiniškai tokie namų ūkiai per mėnesį sunaudoja apie 100 kWh elektros energijos.

Kas dešimtas elektros energijos vartotojas suvartoja daugiau nei 230 kWh elektros energijos per mėnesį – jiems verta įsitikinti, ar yra pasirinkę palankiausią tarifo planą.

Tarifų planai „Namai“ ir „Namai plius“, vartotojams pasiūlyti kiek daugiau nei prieš metus, pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo – šiais tarifų planais birželio pabaigoje jau naudojosi daugiau kaip 12 000 LESTO klientų. Tarifų planams „Elektrinės viryklės“ ar „12000 kWh“ yra taikomi papildomi reikalavimai, todėl tarifų planai „Namai“ ir Namai plius“ vartotojams pasiūlyti kaip alternatyva šiems planams – be papildomų įsipareigojimų naujus tarifų planus gali pasirinkti visi vartotojai.

Pasirinkti tarifų planą „Namai plius“ vietoje turimo „12 000 kWh“ tarifų plano ypač palanku gyventojams, suvartojantiems daug elektros energijos. Tuomet nereikia įsipareigoti per 12 kalendorinių mėnesių suvartoti būtiną 12000 kWh elektros energijos kiekį, neatliekami mokėtinos sumos perskaičiavimai, nesuvartojus 12 000 kWh. Pavyzdžiui, jau suvartojus 10 000 kWh ar daugiau elektros energijos, tarifo planas „Namai plius“ dažniausiai tampa patrauklesnis už senąjį „12 000 kWh“ tarifo planą“, – aiškina Deimantė Bareikienė, LESTO Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė.

Šiuo metu vartotojas, pasirinkęs „12 000 kWh“ planą, suvartoja vidutiniškai apie 22 000 kWh elektros energijos per metus; pakeitęs tarifo planą į „Namai plius“, jis per metus sutaupytų apie 300 Lt. Kuo didesnis elektros energijos suvartojimas – tuo didesnę naudą vartotojams lemia teisingai pasirinkti tarifų planai. Per pusantrų metų vartotojų, pasirinkusių tarifo planą „12 000 kWh“, skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 4,5 tūkst. 2011 metų sausį iki 2,2 tūkst. š. m. birželio pabaigoje.

„Klientai keisti tarifo planą gali vieną kartą per 12 kalendorinių mėnesių arba pasikeitus klientui taikomiems elektros energijos įkainiams. Verta pasiskaičiuoti, kuris planas yra tinkamiausias – palankiausio tarifo plano skaičiuoklę galima rasti internetinėje svetainėje www.lesto.lt“, – aiškina D. Bareikienė.

Pažangesnis atsiskaitymas

Pasirinkus tarifų planus „Namai“ ir „Namai plius“ yra taikomas pažangesnis atsiskaitymo būdas, lyginant su tradicine atsiskaitymo knygele – kiekvienas šiuos tarifų planus pasirinkęs klientas gauna PVM sąskaitas faktūras, kurias gali pamatyti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, jas apmokėti gali tiesioginiu debetu, per elektroninę bankininkystę ar kitais įprastais būdais.

Planai „Namai“ ir „Namai plius“ sudaryti iš dviejų dedamųjų: suvartotos energijos dedamosios (ct/kWh) ir pastoviosios dedamosios (Lt/mėn.). Suvartotos elektros energijos įkainiai skiriasi, pasirinkus vienos arba dviejų laiko zonų tarifus. Mėnesio įmokos dydis apskaičiuojamas pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą arba pagal kliento deklaruotus faktinius skaitiklio rodmenis.

Gyventojams, atsiskaitantiems tarifų planu „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifu ir per metus suvartojantiems 2 727 kWh (apie 230 kWh per mėnesį) ir daugiau, naudinga apsvarstyti mokėjimo plano „Namai“ pasirinkimą. Pasirinkus planą „Namai“ kas mėnesį mokama 10 Lt pastovioji dedamoji, o elektros energijos kaina mažesnė – 41,6 ct/kWh. Jei pasirinktas dviejų laiko zonų tarifas, tuomet planas „Namai“ dažniausiai bus naudingesnis, kai suvartojama apie 3 000 kWh per metus – taikoma 10 Lt pastovioji dedamoji ir 44,6 ct/kWh kaina už dienos metu suvartojamą elektrą bei 34,3 ct/kWh kaina už naktį ir savaitgaliais vartojamą elektrą.

Daugiau nei 7 000 kWh per metus (apie 590 kWh per mėnesį) suvartojantiems ir vienos laiko zonos tarifų planu „Standartinis“ atsiskaitantiems klientams reiktų įvertinti tarifų plano „Namai plius“ pasirinkimą. Šio plano pastovioji dedamoji sudaro 20 litų, o suvartota elektros energija apmokama 39,9 ct/kWh kaina. Kai suvartojama nuo 8 300 kWh per metus, dažniausiai naudingas tampa „Namai plius“ dviejų laiko zonų tarifas. Pasirinkus dviejų laiko zonų tarifą, taikoma 20 Lt pastovioji dedamoji ir dienos metu suvartojama elektra kainuoja 42,7 ct/kWh, o naktimis ir savaitgaliais – 33,3 ct/kWh.

LESTO klientai informaciją apie jiems taikomus tarifų planus, sąskaitas ir mokėjimus gali sužinoti savitarnos svetainėje www.manoelektra.lt, taip pat telefonu 1802 ar atvykę į artimiausią klientų aptarnavimo centrą.