BFL

Ekonomikos augimą artimiausiu metu pajus nebent dirbantieji įmonėse, kurios eksportuoja į užsienį, tuo tarpu į vidaus rinką orientuotam smulkiajam ir vidutiniam verslui sunkūs laikai nepraėjo, įsitikinusi Seimo vicepirmininkė iš opozicinės Darbo partijos Virginija Baltraitienė.

“Ir šnekėti, ir būti tokioje euforijoje, kad pas mus viskas gerėja, yra nesąžininga ir nedora prieš žmones, nors, statistinius skaičius žiūrint, augimas, lyginant su pačiais blogiausiais metais, yra”, – sakė V. Baltraitienė trečiadienį interviu “Žinių radijui”.

Pasak Seimo vicepirmininkės, kad žmonės pajustų gerėjimą, reikia, kad ekonomikos augimas grįžtų į prieškrizinį 2008 metų lygį, o kol kas statistinį gerėjimą realybėje “suvalgo” kylančios kainos.

“Nors tas augimas gali pasidaryti žymiai didesnis, žiūrint procentą, bet kyla kainos visų produktų, ir tų, kurie yra labiausiai reikalingi, ir visų paslaugų, o atlyginimai taip nekyla”, – sakė V. Baltraitienė.

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį Statistikos departamentas paskelbė apie 6,9 proc. pirmąjį ketvirtį šoktelėjusį bendrąjį vidaus produktą. Šis augimas buvo didesnis, nei prognozavo kai kurie Lietuvos ekonomistai ir gerokai viršijo “Bloomberg” naujienų agentūros skelbtą ekonomistų vidurkį (5,1 proc.).

Scanpix

Didžiausi optimistai laukia 6 proc. metinio prieaugio, santūriausi ekonomistai prognozuoja 3,8 proc. augimą, rodo “Bloomberg” atlikta šešių ekonomistų apklausa. Analitikų prognozių vidurkis siekia 5 procentus.

Optimistiškiausias prognozes pateikia SEB, o mažiausio augimo tikisi britų makroekonominių tyrimų bendrovė “Capital Economics”.

Atsakingai vykdyta fiskalinė politika leis Lietuvos ekonomikai šiais metais augti daugiau nei 5 procentais, pirmadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip šalies vadovė patvirtino anksčiau Finansų ministerijos paskelbtas prognozes, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet gali augti 5,8 proc.

“Jau šiais metais augsime daugiau nei 5 proc., o nedarbas mažėja”, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Kroatijos prezidentu sakė D.Grybauskaitė.

“Paslaptis yra atsakinga, labai griežta ir nepopulistinė fiskalinė politika”, – sakė prezidentė.

SEB banko prognozėmis, darbo užmokestis ketvirtąjį šių metų ketvirtį turėtų būti 3,5 proc. didesnis negu atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, tačiau tikėtina, kad tiek pat šiemet sieks ir metinė infliacija.

Esama keletas veiksnių, kuriais privataus sektoriaus darbuotojai jau šiemet pasinaudos derybose dėl darbo užmokesčio, rašoma SEB bankas komentare.

“Nepaisant aukšto nedarbo lygio, kai kuriuose sektoriuose jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, atgyja krizės metu primiršta “galvų medžioklė”. Atlyginimų kilimą skatina ir emigracija bei šalies ekonomikos atsigavimas. Reikalauti didesnių atlyginimų vers ir didėjanti infliacija”, – teigia SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

SEB banko prognozėmis, šiemet metinė suderinta infliacija sieks 3,5 proc., todėl darbo užmokesčio padidėjimą iš esmės neutralizuos spartesnis kainų kilimas.

Pasak V.Tauraitės, lūkesčiai, jog atlyginimai didės, skatins paklausos infliaciją. Tikėtina, jog ims veikti darbo užmokesčio-kainų spiralė, itin kenksminga vidaus vartojimo atsigavimui.

Anot analitikės, darbo užmokestis išliks stabilus valstybės sektoriuje. Kaip ir pernai, atlyginimai skirsis eksportuojančiose ir vidaus rinkai dirbančiose įmonėse.

Pernai atlyginimai smarkiausiai augo eksporto sektoriuose, taip pat informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 2121,5 lito – 1,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 0,2 proc. daugiau negu 2009-ųjų ketvirtąjį ketvirtį.

Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje per ketvirtį padidėjo 1,8 proc., o per metus – ūgtelėjo 0,1 proc. ir ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį buvo 1649,8 lito.

Iš 300 Europos oro uostų praėjusiais metais sparčiausiai augo Kauno oro uostas, kurio vadovai sako, kad dėl to “kalčiausia” bendrovė “Ryanair”, kurios lėktuvai iš Kauno tiesioginiais reisais skraido 16 krypčių.

Ppagal reguliariais reisais skraidančių keleivių skaičių Kaunas aplenkė ir Vilnių, penktadienį skelbia dienraštis “Verslo žinios”, besiremiantis oro transporto tendencijas analizuojančiu tinklalapiu “anna.aero”.

2010 metais Kauno oro uoste keleivių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus: iš viso buvo aptarnauti 809,700 keleivių – 77 proc. daugiau nei 2009 metais.

Per metus oro uoste skrydžių skaičius padidėjo 45 proc., o krovinių skaičius -net 110 proc.

Skaičiuojant tik reguliariųjų skrydžių keleivius, sausį Kaunas aplenkė Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Pastarasis aptarnavo 69 tūkst. keleivių, o Kauno oro uostas -73 tūkst. Tiesa, pridėjus užsakomuosius ir nereguliarius skrydžius Vilniuje sausį aptarnauta 77 tūkst. keleivių.

Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas sako, kad jau paskelbtas konkursas oro uosto plėtros planui parengti – norima išplėsti skrydžių terminalą, oro uosto prieigas, stovėjimo aikštelę. Esą nuolatos ieškoma ir naujų vežėjų, kuriuos galima būtų pritraukti į Kauną. Oro uostą ypač domina pigių skrydžių bendrovės.

38 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad šiemet nedarbas dar didės, tuo tarpu 22 proc. šalies gyventojų tikisi nedarbo mažėjimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės “Rait” apklausos duomenys.

5 proc. apklaustųjų teigė, kad nedarbas šiemet labai padidės, 33 proc. Lietuvos gyventojų laukia nedidelio nedarbo augimo. 36 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, kad nedarbo lygis šiemet išliks nepakitės.

Apklausą Lietuvoje “Rait” atliko “Gallup International” asociacijos užsakymu, dalyvaudama Pasaulinio barometro projekte. Analogiškos apklausos buvo atliktos 53 pasaulio šalyse.

Bendras pasaulio rodiklis yra blogesnis nei Lietuvos gyventojų. 45 proc. apklaustųjų baiminasi, kad 2011 metais jų šalyje gali didėti nedarbas, 27 proc. tiki, kad nedarbas gali mažėti, tuo tarpu 23 proc. mano, kad užimtumo lygis išliks nepakitęs. Rytų Europoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 45 proc., 24 proc. ir 25 procentus.

Pasak “Rait” valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė, į klausimą, kaip dirbantys žmonės vertina savo darbo išlaikymo galimybes, nuomonės Lietuvoje pasiskirstė beveik vienodai.

“44 proc. Lietuvos dirbančiųjų galvoja, kad jų darbo vieta saugi, 47 proc. mano, kad jie gali tapti bedarbiais, 9 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Lyginant su pasauliniu vidurkiu – atitinkamai 62 proc., 30 proc. 8 proc. – Lietuvos gyventojai daug pesimistiškiau vertina savo asmenines galimybes”, – pranešime sakė I.Nausėdienė.

“Rait” Lietuvoje apklausė daugiau kaip 1 tūkst. 15-74 metų amžiaus gyventojų. Apklausa vyko gruodžio mėnesį. Visame pasaulyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais buvo apklausta daugiau nei 64 tūkst. gyventojų.

“Topo grupė”, valdanti vieną didžiausių technikos ir elektronikos prekybos tinklų Lietuvoje “Topo centras” teigia, kad Lietuvoje pamažu atsigauna buitinės technikos ir elektronikos prekyba.

Šiemet “Topo grupė” tikisi, jog ši rinka kils iki 10 procentų. Daugiausia tai lems gausesni televizorių pardavimai, mat artėja 2012-ieji, kai Lietuvoje numatoma išjungti analoginę televiziją, ketvirtadienį rašo “Verslo žinios”.

“Pardavimai pradėjo kilti, tai rodo, kad vartotojų lūkesčiai šalyje gerėja ir žmonės vėl leidžia pinigus”, – teigė “Topo grupės” valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika.

Pasak jo, nors gyventojų pajamos nedidėjo, buities prietaisai genda ir žmonės yra priversti įsigyti naujų. Geresnį 2010 metų rezultatą lėmė ir tai, kad lyginama su 2009 metais, kai pardavimai buvo beveik sustoję.

“2009 metais ši rinka Lietuvoje patyrė patį didžiausią nuosmukį Europoje ir susitraukė net 44 procentus”, – sakė jis.

Tyrimų bendrovės “GfK Retail and Technology Baltic” duomenimis, pernai Lietuvos buitinės technikos ir elektronikos rinka kilo 6 proc. – vertinant tiek litais, tiek vienetais.

A.Rusteika prognozuoja, kad televizorių pardavimai Lietuvoje šiemet turėtų kilti iki 30 proc., kompiuterių -15 proc., stambios buitinės technikos – 5 procentais.

“Topo grupė” šiuo mety valdo 33 “Topo centro” parduotuves ir 4 parduotuves, veikiančias su “Euronics” ženklu.

Anot A.Rusteikos, per dvejus metus planuojama atidaryti apie 15 naujų “Euronics” parduotuvių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2009 metų atitinkamu ketvirčiu, paaugo vidutiniškai 3 proc., mano “Bloomberg” prognozes pateikę penkių bankų ekspertai, rašo “Verslo žinios”.

Optimistiškiausiai nusiteikęs SEB bankas, anot jo, ketvirčio BVP šuolis bus 5 proc., o pesimistiškiausiai – “Swedbank”, prognozuojantis 2 proc. ūgtelėjimą.

“Danske” banko specialistų nuomone, BVP augimas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį turėtų siekti 3,2 proc. “Finasta” ir “Nordea” prognozuoja 3 proc. BVP kilimą.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė nesantis tikras, ar didesnės maisto atsargos ateityje padės sumažinti kainas.

Kviečių kainos 2010 metais pašoko 91 proc. dėl “sutrikusios pasiūlos ir nepalankių oro sąlygų, kartu su protekcionizmo grėsme”, sakoma banko sausio mėnesio leidinyje.

Kukurūzų kainos pernai buvo 57 proc. aukštesnės nei metais anksčiau, sojos pupelės brango 33 proc., o cukrus – 32 procentais.

Kainų augimo grėsmė išlieka stipri dėl augančios prekių, kurios naudojamos tiek maisto, tiek biokuro gamybai, paklausos, sakė ECB.

Nors maisto gamybos apimtys taip pat gali padidėti, tačiau neaišku, ar “pasiūlos mastas ir tempas atitiks numatomą paklausos didėjimą ir padės riboti maisto kainų augimą”, įspėja bankas.

Kaip praneša Kauno rinkos tyrimų bendrovė “Autotyrimai”, pernai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užregistruoti 27 506 nauji lengvieji automobiliai – 8,7 proc. daugiau nei 2009 metais, kai Baltijos šalyse buvo užregistruoti 25 299 nauji automobiliai. Tai maždaug atitinka lygį, buvusi 2002-2003 metais.

Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka pernai padidėjo 7 proc. iki 8 906, Latvijos – 18 proc. iki 6 935, Estijos – 5 proc. iki 11 665 automobilių, preliminarius duomenis pranešė bendrovė “AutoTyrimai”.

“AutoTyrimų” teigimu, visose Baltijos šalyse naujų automobilių rinkos augimą daugiausiai lėmė iš lėto atsigaunanti paklausa bei itin sumažėjusi palyginamoji bazė. Tačiau, kaip ir prieš metus, rinkos dydį ir

lyderių rikiuotę pastebimai pakoregavo naujų automobilių reeksportas, kuomet maždaug penktadalis Baltijos šalyse registruotų naujų automobilių netrukus iškeliaudavo į kitas šalis.

Pernai Lietuvai teko beveik trečdalis (32 proc.) visos Baltijos šalių naujų automobilių rinkos, Latvijai – 25 proc., Estijai – 42 procentai.

“AutoTyrimų” duomenimis, Baltijos šalyse praėjusiais metais populiariausi buvo “Toyota” markės automobiliai, kurių užregistruota 3,3 tūkst., antroje vietoje buvo “Volkswagen” (3,1 tūkst.)., o trečioje – “Renault” (2,7 tūkst.).

Populiariausias asmeninis modelis Baltijos šalyse pernai buvo “Renault Megane” (1,2 tūkst.), aplenkęs toliau besirikiuojančius “Volkswagen Golf/Plus” (1 tūkst.) bei “Škoda Octavia” (968).

Drabužių prekybos bendrovės, pernai vėl fiksavusios kritusias apyvartas, tikisi, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko tvirčiau atsispirti nuo dugno ir šiemet pardavimai turėtų didėti.

Lietuvoje 31 “Monton”, “Mosaic”, “Baltman” ir “Ivo Nikkolo” parduotuvę valdančios “Baltika Lietuva” pardavimai pernai, palyginti su jau krizės gerokai aptalžytais 2009 metais, vėl krito 17,8 procento. Tačiau, nepaisant neigiamo metinio rezultato, paskutiniais metų mėnesiais bendrovės pardavimų kreivė kilo aukštyn, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Lapkritį pardavėme 16 proc., gruodį – 6 proc. daugiau nei 2009 metais tokiame pačiame prekybos plote”, – teigė “Baltika Lietuva” direktorė Viktorija Krolytė. Anot jos, tendencijos nuteikia optimistiškai, tad šiemet jau laukiama stabilaus, nors ir ne staigaus pardavimų augimo.

Bendrovės “Lėvuo”, Lietuvoje valdančios tokias parduotuves kaip “Imitz”, “Esprit”, “Celio”, parduodamų drabužių apyvarta pernai, preliminariais duomenimis, buvo 19 proc. mažesnė negu 2009 metais. Apyvartai įtakos turėjo ne tik smunkantis vartojimas, bet ir bendrovės sprendimai uždaryti šešias parduotuves bei atsisakyti kai kurių neperspektyvių prekių ženklų.

“Paskutiniais mėnesiais matėme tendenciją, kad šiokia tokia stabilizacija jau yra. Ta stabilizacija, žinoma, yra tik 2009 metų lygmens, tad praktiškai vartojimas dar vis tiek yra labai mažas”, – teigė “Lėvens” generalinis direktorius Deimantas Dalibogas. Tačiau, anot jo, šiemet jau tikimasi nedidelio pardavimų augimo.

Šiuo metu “Lėvuo” valdo 42 drabužių parduotuves Lietuvoje. Sunkmečiu bendrovė pasitraukė iš Latvijos rinkos, mat išsilaikyti staigiai kritus vartojimui ten jau buvo per daug nuostolinga.

“Turbūt, kad krizė po truputėlį baigiasi, dugną pasiekėme, o dabar vartojimas pamažu turėtų atsigauti. Aš manau, kad 2011 metais žmonės tikrai pradės vartoti daugiau”, – tvirtino didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos bendrovės “Apranga” finansų ir ekonomikos direktorius Saulius Bačauskas.

“Aprangos” grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) pernai, palyginti su 2009-aisiais, sumažėjo 3,3 proc. iki 379,5 mln. litų, o apyvarta tik Lietuvos parduotuvėse sumažėjo 6,8 procento.

Lietuvos ekonomika, šiemet turėjusi galimybę remtis į eksportą, kitąmet turėtų būti auginama vidaus rinkos, prognozuoja didžiausio Lietuvoje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, vidaus vartojimą kol kas riboja pesimistinės žmonių nuotaikos ir taupymas blogiems laikams.

“Dabar tas itin konservatyvus elgesys, kai mėginama kiek galima daugiau pasidėti juodai dienai, turėtų keistis ir skatinti vidaus vartojimą. Tai yra nepaprastai svarbu žvelgiant į ekonomikos ateitį, nes kaip ten bebūtų, mes negalime tikėtis, kad geresni eksporto rodikliai mus ištrauks iš duobės. Jie šiais metais tikrai labai mums padėjo, bet išorės rinkose yra tam tikrų abejonių, ar pavyks išlaikyti tokį ekonomikos kilimo pagreitį Vokietijai, ar Rusijoje neįvyks nauja krizė”, – BNS sakė G.Nausėda.

Jo teigimu, didžiąją šių metų dalį Lietuvos vidaus rinka netgi šiek tiek smuktelėjo, palyginti su ir taip blogais 2009 metais.

“Kaip rodo naujausios apklausos, žmonės, nematydami kol kas prošvaisčių, yra linkę manyti, kad taip bus ir ateinančiais metais. Kai kada tokia laikysena arba elgesys pasiteisina, bet tuo metu, kai viskas keičiasi ir mes esame lūžio taške, toks pesimistiškas situacijos vertinimas ne visada būna teisingas, bet jis lemia žmonių elgesį, vartojimo įpročius”, – sakė SEB banko prezidento patarėjas.

G.Nausėdos teigimu, šiemet Lietuvos ekonomiką iš dalies gelbėjo Vokietija ir Rusija.

“Pagrindiniai mūsų prekybos partneriai Vokietija ir Rusija turėjo ne tokius ir blogus metus, taigi galėjo pirkti santykinai daugiau mūsų prekių ir paslaugų. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų įmonėms sekėsi gana neblogai eksportuoti”, – sakė jis.

SEB atstovas prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos vidaus rinka šiek tiek paaugs.

“Rizikų aplink yra labai daug ir aišku, kad būtų labai smagu pamatyti, kad Lietuva stojasi ne tik ant eksporto kojos, bet ir deda tvirtai ant žemės kitą – vidaus rinkos koją. Tai yra nepaprastai svarbu ir su tuo mes daugiausia siejame tą geresnį numatomą 2011 metų bendrojo vidaus produkto rodiklio augimą”, – teigė G.Nausėda.

SEB laukia, kad šiemet bendrasis vidaus produktas augs 1 proc., kitąmet – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 procento.