Sausį prie Italijos krantų įvykusi kruizinio laivo “Costa Concordia” katastrofa gerokai išgąsdino turistus ir sudavė nemenką smūgį kruizų po Viduržemio jūrą bei Karibus organizatoriams. Kai kurie iš jų sausio–kovo mėnesiais sulaukė net 20–30 proc. mažiau užsakymų nei paprastai.
Tačiau tai puiki žinia kruiziniais laivais keliauti nepabūgusiems klientams, nes šių kelionių kainos tiek Viduržemio jūroje, tiek Karibuose smuko apie 12 proc, o kai kur šis smukimas – trigubas. Pavyzdžiui, itin prabangių kelionių organizatorė “Crystal Cruises” 10 dienų transatlantinį kruizą dabar siūlo už 1,4 tūkst. JAV dolerių – tris kartus pigiau nei, tarkime, pernai. Taip stengiamasi prisivilioti entuziazmu keliauti nebetrykštančių klientų.
Ši taisyklė lietuviams, kaip įprasta, negalioja: pasak kalbintų kelionių organizatorių, mūsų tautiečiai nėra itin jautrūs nei politiniams neramumams, nei įvykusioms katastrofoms.
Kruizines keliones organizuojančios bendrovės “Fortūna Travel” vadybininkas Rytis Petersonas teigia, kad kelionių laivais iš Rygos į Stokholmą kainos nepakitusios, o klientų iš Lietuvos, besidominčių kruizais po Viduržemio jūrą, irgi liko tiek pat. Bet jų nėra daug. Kalbėdamas apie poilsines bei turistines keliones į neramumų ilgai krėstą Egiptą, R.Petersonas irgi pastebi panašias tendencijas: net jei kitų šalių turistai atsisako išvykų, lietuviai paprastai pasikliauja Turizmo departamento, Užsienio reikalų ministerijos bei kelionių organizatorių vertinimais, ar vykti saugu.
“Baltic Tours” projektų vadovės Rasos Levickaitės teigimu, dėl to kelionių į Egiptą kainos pastaraisiais metais ne tik nesumažėjo, bet net šiek tiek padidėjo, kaip ir keleivių srautai.

BFL

Geri laikai, kai atgimusi grupė “Antis” privačiuose vakarėliuose sutikdavo pasirodyti tik už 40 tūkst. Lt honorarą, o Rytis Cicinas leisdavo sau neiti į sceną be 6 tūkst. Lt už koncertą, – jau praeitis. Tokios šių atlikėjų kainos buvo lygiai prieš trejus metus – ekonominės krizės išvakarėse, o šiandien “Anties” pasirodymą jau galėtumėte užsisakyti už maždaug 7 tūkst. Lt, o R.Cicino, jei esate šio dainininko gerbėjai, – jau tik už 3–3,5 tūkst. Lt, neskaitant mokesčių.
Per sunkmetį sumažėjo daugelio garsių muzikos atlikėjų honorarai. Dėl krizės smukus koncertų paklausai honorarų nekeitė tik nedidelė dalis dainininkų, o juos netgi pasididino vos keli pavieniai šiuo metu didžiausiu populiarumu besimėgaujantys atlikėjai.

Kas pigo ir kas brango

“Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas, paklaustas, už kiek grupė sutiktų surengti koncertą privačiame įmonės vakarėlyje, pirmiausia pasitikslina, kiek svečių stebėtų koncertą. “Penkiasdešimt? Tai labai mažai”, – žurnalistei, kuri, norėdama sužinoti tikruosius, o ne pagražintus, atlikėjų honorarus, prisistatė atlikėjų savo darbuotojų ir partnerių šventei ieškančios bendrovės atstove, atsakė A.Kaušpėdas.
Bet kai jau atrodė, kad atsakymas bus neigiamas, žinomas architektas, verslininkas ir legendinės grupės atlikėjas patikino, kad tartis dėl koncerto vis dėlto galima. Kalbėdamas apie prašomą honorarą A.Kaušpėdas buvo stebėtinai atviras: jis neneigė, kad buvo metas, kai “Antį” privačiame vakarėlyje galėjai išvysti tik už Lietuvos mastu įspūdingai atrodantį 40 tūkst. Lt honorarą, bet pripažino, jog tie laikai jau praėjo.
“Krito ne tik statybininkų, bet ir atlikėjų kainos. Dabar būsime laimingi, už koncertą gaudami ir 7 tūkst. Lt”, – šiandieninę “Anties” kainą be jokios nuoskaudos balse nurodo A.Kaušpėdas.
Dauguma Lietuvos muzikos atlikėjų gerai suvokia, kad jų uždarbį lemia rinka, – jie dažnai patys rūpinasi savo koncertų vadyba, todėl nėra nutolę nuo piniginių reikalų, kaip lyg ir derėtų įžymybėms. Tad dauguma atlikėjų nė nebando neigti, kad jų honorarai stipriai sumažėjo per krizę smukus koncertų paklausai.
Galima sakyti, sunkmetis priartino žvaigždes arčiau žemės, nes dabar tiek dėl honoraro, tiek dėl koncerto vietos ar laiko susitarti gerokai paprasčiau nei 2005–2007 m., t.y. iki krizės. “Veido” eksperimentas rodo, kad prieš mėnesį galima užsisakyti praktiškai bet kurios grupės ar atlikėjo koncertą. O jei atsitinka taip, kad tą pačią dieną jau būna suplanuotas kitas norimo atlikėjo pasirodymas, jis beveik visuomet pasiūlys neskubėti ieškoti kitų dainininkų – pakoregavus koncerto laiką mielai sutinkama padirbėti net kelis kartus per dieną.
Taigi kokie šiandien žymiausių Lietuvos atlikėjų honorarai? Pavyzdžiui, Jurgos Šeduikytės, kol ji neišvykusi į Maskvą, pasirodymą galima užsisakyti už 3–6 tūkst. Lt: ši atlikėja renkasi, kur ir kam koncertuoti, todėl kaina svyruoja, be to, jeigu jai nepatiks užsakovas ar numatoma koncerto vieta, susitarti galbūt visai nepavyks. Vis dėlto iki krizės J.Šeduikytės honoraras už pasirodymą privačiuose renginiuose siekė apie 8 tūkst. Lt.
Ne visiems koncertuoja ir tokie atlikėjai, kaip Andrius Mamontovas, Marijus Mikutavičius, “Sel”. Bet jie gali sau leisti rinktis. Šie atlikėjai, anot koncertų organizatorių, šiuo metu yra “ant bangos”, – bilietai į jų koncertai išperkami geriausiai, todėl jų ir honorarai patys didžiausi.
Apskritai krizė išgrynino kelis atlikėjus (juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais), kurie dabar už koncertą uždirba tris keturis kartus daugiau nei prieš trejus metus. Vienas tokių – skandalų lydimas “Sel” lyderis Egidijus Dragūnas: kaip teigia renginių organizatoriai, šiandien tūkstantį bilietų į jo koncertą galima lengvai parduoti bet kurioje Lietuvos vietoje. Populiarumas stipriai kilstelėjo E.Dragūno honorarų kartelę – šią vasarą jo pasirodymai perkami vidutiniškai už 25 tūkst. Lt. Viename privačiame renginyje “Selas” šiemet koncertavo už 30 tūkst. Lt. Pasak vadybininko Martyno Tylos, šiuo metu norint pasikviesti “Sel” pasirodyti savo vakarėlyje reikėtų sumokėti 20–80 tūkst. Lt. Prieš kelerius metus E.Dragūno honoraras siekė apie 10 tūkst. Lt.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/342011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Po politinių neramumų egiptiečiai viešbučių kainas nuleido vidutiniškai trečdaliu, tiek atpigo kelionės į šią šalį iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos kelionių organizatoriai keliones į Egiptą pabrangino.

Dienračiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena” rašo, kad esant nemenkai paklausai ir į Egiptą iš Lietuvos per savaitę skrendant tik trims lėktuvams dirbtinai sumažinama kelionių pasiūla ir yra puiki terpė didinti kelionių kainas. Siekdami prisivilioti turistų Egipto viešbučiai taiko 30-50 proc. nuolaidas, o Lietuvos kelionių organizatoriai lygiai tiek padidino atnaujintų kelionių į šią šalį kainas.

Anot dienraščių, po to, kai pernai bankrutavo trečiasis kelionių organizatorius “Star Holidays”, “Novaturas” ir “Tez Tour” pradėjo taikyti dirbtinai sumažintos pasiūlos rinkodarą.

Turistai iš Lenkijos kovo pradžioje tuose pačiuose kurortuose ir net viešbučiuose, į kuriuos vyksta ir lietuviai, ilsėsis trečdaliu, vokiečiai – perpus pigiau.

Tiek pat, kiek lietuviai, už atostogas Egipte moka prancūzai ir britai, tik yra vienas skirtumas – jie gyvena tuose viešbučiuose, kurių lietuviams agentūros net nesiūlo.

Nuo šiandien visose MAXIMA parduotuvėse populiariausių mėsos gaminių kainos sumažintos penktadaliu. Siekdama prisidėti prie spartesnio vidaus vartojimo atsigavimo, bendrovė atpigino beveik dešimtadalio mėsos gaminių asortimento kainas.

“Situacija Lietuvos mažmeninėje rinkoje vis dar yra sudėtinga, vidaus vartojimas išlieka žemas. Todėl, siekdami išlikti konkurencingais rinkoje ir užtikrinti gyventojams galimybę kokybiškus produktus įsigyti už patrauklią kainą, nusprendėme atpiginti dalį mėsos gaminių. Maxima parduotuvėse atpigo 30 proc. šalto ir karšto rūkymo dešrų bei įvairių mėsos vyniotinių asortimento”, – sako MAXIMA LT, UAB Maisto prekių pirkimo departamento direktorius Skirmantas Nevidomskis.

Pasak jo, prekybos tinklui sprendimas sumažinti mėsos gaminių kainas per mėnesį kainuos apie 200 tūkst. litų. Bendrovė atpigino kas dešimtą mėsos gaminį. Pasak prekybos tinklo atstovo, itin kainų sumažėjimas bus juntamas MAXIMA X parduotuvėse – jose sumažėjo beveik pusės mėsos gaminių asortimento kainos.

“Nuolatos stengiamės kartu su tiekėjais ieškoti būdų, kaip išlaikyti maisto produktų kainas stabilias. Dažnai svertai ne mūsų rankose, bet tokiais atvejais siekiame, kad vartotojai turėtų galimybę pabrangus vienoms prekėms sutaupyti perkant kitus produktus mažesnėmis kainomis”, – sako MAXIMA LT, UAB Maisto prekių pirkimo departamento direktorius. Pasak S. Nevidomskio, tokie bendrovės siekiai yra ilgalaikiai – prieš kelis mėnesius MAXIMA parduotuvėse 15 proc. buvo atpiginta šviežia paukštiena.

“Savo kainos dalies nedidinome ir anksčiau, kad būtiniausių ir populiariausių prekių kainos liktų stabilios, o vidaus vartojimas nesmuktų dar žemiau. Pernai jis prilygo 2003-ųjų lygiui”, – sako S. Nevidomskis.

Siekdama skatinti vartojimo atsigavimą MAXIMA LT ieško ir kitų būdų, kaip mažinti prekių kainas, rengdama įvairias akcijas, taikydama lanksčią bendrovės prekių ženklų produktų kainodarą.

Nuo šių metų sausio 1 dienos piliečiams suteikta teisė rinktis asmens tapatybės dokumentus – norintieji turėti vieną dokumentą, gali rinktis tik asmens tapatybės kortelę arba tik pasą.

Metų pradžioje taip pat pasikeitė rinkliava už asmens tapatybės dokumentų išdavimą: asmens tapatybės kortelė atpigo, o pasas – pabrango.

Dabar asmens tapatybės kortelės kaina ją gaunant ar keičiant bendra tvarka yra 30 litų, įsigyjant per penkias darbo dienas – 70 litų, per vieną darbo dieną – 110 litų.

Paso kaina jį gaunant bendra tvarka yra 150 litų, įsigyjant per penkias darbo dienas – 200 litų, per vieną darbo dieną – 250 litų.

Iki sausio už asmens tapatybės kortelės gavimą bendra tvarka reikėjo mokėti 80 litų, o už pasą – 100 litų.

Nuo sausio už asmens tapatybės kortelės išdavimą vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, imama 15 litų valstybės rinkliava, už paso – 75 litų. Jei šie asmenys pageidauja įsigyti asmens tapatybės kortelę ir pasą, rinkliavos dydis 50 proc. sumažinamas tik už vieno iš dokumentų išdavimą ar keitimą bendra tvarka. Dokumentą išduodant skubos tvarka, mokama visa kaina, teigiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, manoma, kad sumažinus valstybės rinkliavą už asmens tapatybės kortelę, padaugės žmonių, naudojančių šį dokumentą.