Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lėmė, kad šią vasarą bene kas antrą savaitę Lietuvoje vyks po aukščiausio lygio koncertą.

Startas koncertų maratonui buvo duotas praėjusį savaitgalį, kai Kauno „Žalgirio“ arenoje šėlo gyvos britų elektroninės muzikos legendos „The Prodigy“. Birželio viduryje iš jų estafetę perims paauglių dievukas ir jų tėvų siaubas Marilyn Mansonas, po beveik dešimtmečio grįžtantis į Lietuvą.
Liepą išsipildys sena šalies melomanų viltis pamatyti kultinę Kalifornijos roko grupę „Red Hot Chili Peppers“. Grupės vokalisto proseneliai buvo lietuviai, jis pats neslepia savo lietuviškų šaknų, dėl to apie galimą „pipirų“ koncertą Lietuvoje kalbėta jau seniai. Tą patį mėnesį bus surengti per ilgus karjeros metus milžinišką populiarumą mūsų šalyje įgijusių scenos veteranų Bryano Adamso ir Stingo koncertai.
Prie A lygio renginių gausos nepratusiai šalies publikai vien šių birželio ir liepos koncertų sąrašas atrodytų pakankamas visai vasarai ir pusei rudens. Tačiau rugpjūtį Lietuvos laukia dar du neeiliniai vakarai. Į Palangos pajūryje organizuojamą „Pildyk draugų“ festivalį atvyks jaunas, bet jau milijono parduotų singlų ribą peržengęs britų duetas „Hurts“, o vasarą vainikuos ne be pagrindo amžiaus koncertu tituluojamas, bene ryškiausios šių dienų pasaulinės muzikos ikonos Lady Gagos pasirodymas Vingio parke. Tikimasi, kad į koncertą susirinks net 40 tūkst. žiūrovų.
„Red Hot Chili Peppers“ apšildys viena perspektyviausių britų roko muzikos naujokų laikoma grupė „The Vaccines“, Lady Gagą – taip pat britų rokeriai „The Darkness“. Vien atskiri abiejų šių grupių koncertai būtų didelio masto įvykis bet kurioje šalyje.
Turint omenyje, kad šiemet Lietuvoje jau koncertavo analogų neturintys Vokietijos metalistai „Rammstein“, o lapkritį numatytas pripažintos saldžiabalsės iš Jungtinės Karalystės Katie Melua pasirodymas, nebus per drąsu tvirtinti, kad koncertų atžvilgiu 2012-ieji bus patys sėkmingiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Nors daugelis atvykstančių žvaigždžių nebėra savo karjeros zenite ir Lietuvoje koncertuoja jau nebe pirmą kartą (pavyzdžiui, Stingas – jau penktą), „Red Hot Chili Peppers“ ir Lady Gagos koncertai kelia šalies pramogų kultūrą į dar nepatirtą lygį. Apie tokią koncertų pasiūlą Lietuvoje vos prieš metus buvo galima tik pasvajoti, o šiandien tai nauja realybė.

Koncertuoja, nes iš įrašų negauna pajamų

Priežasčių, kodėl taip įvyko, – visa puokštė. Visų pirma į koncertų organizatorių rinką atėjo naujas žaidėjas, iš karto užėmęs lyderio poziciją. Turima omenyje didžiausia renginių organizatore Baltijos šalyse prisistatanti bendrovė „BDG Music“, šiemet Lietuvoje atidariusi savo atstovybę. Ji atsakinga už „Red Hot Chili Peppers“, Lady Gagos, Marilyn Mansono, „Megadeth“ ir Stingo koncertus. (Anksčiau didžiausius renginius šalyje organizuodavusios bendrovės „Seven Live“ ir „Makroconcert“ šią vasarą siūlo tik po vieną koncertą.)
Kita svarbi priežastis – besikeičiantys pajamų šaltiniai pasaulinėje muzikos rinkoje. Kaip patvirtina B.Adamso koncertą organizuojančios bendrovės „Seven Live“ generalinis direktorius Juras Vėželis, anksčiau muzikantai galėjo leisti sau mažiau koncertuoti, nes didelė dalis pajamų būdavo gaunama iš įrašų pardavimo, o dabar jie šios privilegijos nebeturi. Kasmet smunkant kompaktinių plokštelių pardavimui ir nuostolio nekompensuojant lėšomis, uždirbtomis iš skaitmeninių įrašų, koncertai yra tapę svarbiausiu muzikantų pajamų šaltiniu.
Tai gera žinia Lietuvai ir kitoms mažai gyventojų turinčioms, dėl to anksčiau muzikantus ne taip dominusioms šalims. Sudarant koncertinių turų tvarkaraščius dabar į jas žiūrima daug rimčiau. Kiekvienas už bilietą sumokantis klausytojas pamažu tampa aukso vertės, nesvarbu, iš kokios šalies jis būtų.
Pokyčius gerai iliustruoja dueto „Hurts“ pavyzdys. Vos pernai šie vaikinai per įvairius apdovanojimus buvo įvertinti kaip vieni geriausių Jungtinės Karalystės muzikos naujokų. Anksčiau Lietuvoje pamatyti tokį statusą iškovojusią grupę buvo galima tikėtis geriausiu atveju po poros dešimtmečių, kai jos žvaigždė pasauliniame kontekste jau bus nusileidusi, kaina nukritusi. Tačiau „Hurts“ prisitaikė prie naujų sąlygų: išvykę į pirmąjį savo turą po Europą jie aplankė ne tik Vokietiją, Suomiją, Šveicariją bei kitas tradiciškai koncertams patrauklias šalis, bet ir daug „rizikingesnes“ – Ukrainą, Baltarusiją, taip pat ir Lietuvą.
Lietuva egzaminą išlaikė: pernai rudenį grupei atvykus koncertuoti į Kauną, susirinko beveik pilna „Žalgirio“ arena. Rezultatas – „Hurts“ į Lietuvą sugrįžta jau šią vasarą.
Lady Gagos pavyzdys taip pat adekvatus. Patekti į šiųmetį dainininkės koncertinį turą pasisekė ne tik Vilniui, bet ir Rygai, Bukareštui (Rumunija) ir Sofijai (Bulgarija) – sostinėms valstybių, negalinčių pasigirti nei senomis muzikos tradicijomis, nei puikia ekonomika, leidžiančia gyventojams daug lėšų skirti pramogoms.
„Pasikeitusi situacija muzikos rinkoje lems tai, kad ateityje sulauksime dar daugiau aukščiausio lygio koncertų. Galime patikinti, kad su keletu muzikantų deramės jau dabar“, – konkrečių vardų neatskleisdamas tvirtina „Seven Live“ direktorius J.Vėželis.

Jei tikrai nori į koncertą, pinigų bilietui atrasi

Taigi koncertų pasiūla didelė ir ateityje ji nelinkusi mažėti. Tačiau ar yra paklausa? Aukščiausio lygio pramoga kainuoja. Muzikantams nesvarbu ekonominė šalies padėtis – jie turi savo įkainius, kurie vienodi tiek Šveicarijoje, tiek Lietuvoje. Susumavus visas koncerto organizavimo išlaidas, bilieto kaina dažnai siekia bent 150 Lt. O pigiausi bilietai į Lady Gagos koncertą kainuoja rekordinius 225 Lt.
Sprendžiant iš vangiai gerėjančių gyventojų ekonominių lūkesčių, atrodytų, kad Lietuvoje tiesiog nėra pakankamai žmonių, galinčių tiek sunkiai uždirbtų ir griežtai taupomų pinigų skirti vienam smagiam vakarui praleisti. Tačiau faktai rodo ką kita: nors pigiausi bilietai į „Red Hot Chili Peppers“ koncertą kainavo 157 Lt, jų nebeliko dar žiemą. Koncerto metu 14 tūkst. žiūrovų galinti priimti „Žalgirio“ arena bus sausakimša.
Kaip patvirtino organizatoriai, prekyba bilietais į B.Adamso ir Lady Gagos koncertus juos visiškai tenkina. Nemažą susidomėjimą pastaruoju koncertu rodo ir užsienio melomanai. „Viskas klostosi puikiai. Kiek paskelbėme renginių, bilietai į visus gerai perkami. Galbūt nuomonė, kad žmonės taupo pramogų sąskaita, jau nebeatitinka tikrovės?“ – svarsto „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje projektų koordinatorė Erika Belaja.
Pašnekovės manymu, kai publikai pasiūlomas išties neeilinis renginys, pinigų bilietui atsiranda. „Žmonės supranta, kad turi galbūt vienintelį šansą per ateinančius dešimt metų, o gal ir per visą gyvenimą nueiti į tokį koncertą. Galbūt „Red Hot Chili Peppers“ ar Lady Gaga niekada daugiau į Lietuvą nebeatvažiuos. Kai suvoki tai ir jei iš tiesų nori tuose koncertuose būti, kaina tampa ne tokia ir svarbi“, – įsitikinusi koncertų organizatorė.
Artimiausias „BDG Music“ atstovybės Lietuvoje planas – prisijungti prie pasaulinės renginių organizavimo milžinės „Live Nation“. Lietuvos melomanams tai reiškia viena – dar daugiau grandiozinių koncertų. Bendrovės atstovai „Veidui“ patvirtino, kad kai kurių muzikantų vizitai Lietuvoje jau dabar preliminariai suplanuoti. Kas atvyks, neatskleidžiama, tačiau organizatoriai patikina: dar prieš kelerius metus būtų buvę sunku patikėti, kad tokie renginiai vyks Lietuvoje.
Matant, kokio rango muzikantai koncertuos šalyje šią vasarą, nėra pagrindo tuo netikėti.

Didžiausi koncertai Lietuvoje šią vasarą
Grupė / atlikėjas    Data    Vieta    Bilietų kainos, Lt    Kelintą kartą Lietuvoje
Candy Dulfer    Birželio 5 d.    Kongresų rūmai, Vilnius    100–180    Pirmą
Marilyn Mansonas    Birželio 12 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    140–190    Antrą
„Megadeth“    Birželio 27 d.    Ūkio banko Teatro arena, Vilnius    102–172    Pirmą
Bryanas Adamsas    Liepos 3 d.    „Siemens“ arena, Vilnius    149–189    Trečią
„Red Hot Chili Peppers“    Liepos 28 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    157–257 (išparduota)    Pirmą
Stingas    Liepos 31 d.    „Žalgirio“ arena, Kaunas    156–226    Penktą
„Hurts“    Rugpjūčio 14 d.    Palangos paplūdimys    60–120    Antrą
Lady Gaga    Rugpjūčio 21 d.    Vingio parko estrada, Vilnius    225–999    Pirmą

Žvaigždžių kulto siautėjimas Lietuvoje šaukiasi rezistencijos, o gal net būtinosios ginties.

„Laba diena. Norėtume jus pakviesti į projekto pristatymą. Jame dalyvaus…“ – toliau pradedamos vardyti nieko bendra su projektu neturinčios, tačiau televizoriuje linksniuojamos pavardės, kurios, tvirtu viešųjų ryšių vadybininkų įsitikinimu, yra garantuotas masalas žurnalistams.
„Būtent todėl nedalyvausime“, – paaiškinu, nutraukdama minėtą tiradą. Jei netgi patiems organizatoriams svarbiau šou, o ne projekto idėja, – kodėl man ji turėtų rūpėti?
Bet panašių skambučių daugėja. Lietuviai be žvaigždės seniai nebesugeba nei šokti, nei dainuoti. Valgo, atostogauja, sportuoja, sodus tvarko, vaikais ir šunimis rūpinasi tik kartu su žvaigždėmis. Nei profesijos, nei mylimojo pasirinkti be žvaigždės tarpininkavimo – jokių vilčių. O begalinis serialas „lovoje su žvaigžde“, rodomas paskutiniajame dienraščio puslapyje, nieko nebešokiruoja.
Dalykų, kurių su žvaigždėmis kol kas nedarėme, pasirinkimas beliko striukas. Dar neteko girdėti apie projektą „Tualete su žvaigžde“, nors neabejoju, kad abiejose – tiek žvaigždžių, tiek svajojančių jomis tapti – stovyklose dalyvių atsirastų. Žvaigždžių kulto sąlygomis bet koks prodiuserių siūlymas sutinkamas šablonišku entuziastingu klyksmu „fantastika!“. Tik fantastinės literatūros žanras čia niekuo dėtas.

Atsegsiu palaidinę, prisegsiu tą dirželį

Kalbėti apie atsakomybę už žvaigždžių kulto erdvės plėtojimą paskatino stambiausios Lietuvoje knygų leidybos grupės „Alma littera“ pradėta skaitymo skatinimo iniciatyva. Apklausos būdu konstatavę, kad daugiau nei trečdalis šalies vaikų nemato reikalo skaityti, nors namie knygų turi sočiai, leidėjai griebėsi primityviausio būdo padėčiai taisyti – raginimo skaityti kartu su žvaigždėmis. Praėjusią savaitę šiai kilniai misijai ryžosi vos porą dienų Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo poste teištvėręs Laimutis Sėdžius, nuolat dėl meilės romanų besiaiškinanti baltaplaukė Ineta Stasiulytė, anksčiau gatvės tekstus repuodavęs, o dabar romiai besimeldžiantis Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir iš manekenių į gėlininkes persikvalifikavusi Renata Mikailionytė.
Kitą savaitę vaikučiams knygeles „Pegasuose“ skaitys teismais labiau nei teatro vaidmenimis išgarsėjusi Eglė Jackaitė bei Karina Krysko, kažkada nuo scenos vaikams dainuodavusi tokius tekstus, nuo kurių tėvams linkdavo ausys: „Išmesiu cigaretę tiesiog savoj laiptinėj – čia kažkada užtiko mus labai pikta kaimynė. Atsegsiu palaidinę, prisegsiu tą dirželį, ir nesvarbu, kad skiria mus labai labai daug kelio…“
Kai „AL holdingo“ generalinio direktoriaus Gintauto Mažeikos pasiteiravome, ar, jo manymu, čia būtent tos asmenybės, kurias vaikams tinka kelti kaip sektiną pavyzdį, leidyklos vadovas nusistebėjo: „Nežinau, ką turite omenyje. Visi jie – žinomi veidai. Vakar, pavyzdžiui, renginys buvo labai sėkmingas: susirinko daug vaikų, kai kurie atėjo kartu su mokytojomis, ir visi liko labai patenkinti. Nuoširdžiai sakau – norinčių daugiau, nei galime priimti.“

Paskutinysis bastionas

Teko priminti, kad anksčiau, kai skaitymo rodikliai šalyje būdavo geresni, mokytojos vaikus vesdavo į susitikimus su vaikų rašytojais: Violeta Palčinskaite, Ramute Skučaite, Vytautu Zurba, Martynu Vainilaičiu… Šioje akcijoje netgi neskelbiama, kieno tekstus rengiamasi skaityti – juos pasirenka „žvaigždės“.
Tik ar išties, pasitelkę žinomus veidus, ugdome knygų, o ne paskalų skilčių skaitytojus? Klausimas svarbus, nes būtent grožinė literatūra buvo ir liko tvirčiausias rezistentų bastionas, kurio žvaigždėms nepavyko be pasipriešinimo užimti. Jų pačių literatūriniai bandymai sulaukdavo nenuolaidžių recenzijų, o keli „saviškiai“, neatsispyrę vilionėms pasirodyti šou laidose, po to turėjo ilgai muštis į krūtinę, kad bėgo ten vien medžiagos būsimoms knygoms semtis.
Jeigu šis bastionas iškeltų baltą vėliavą ir priimtų žvaigždžių rinkodaros taisykles, šnekos apie knygos, kaip žmogaus intelektinei brandai reikšmingo produkto, išskirtinumą taptų dviveidiškos. Tuomet nuosekliai tektų grįžti prie klausimo, ar lengvatinis 9 proc. PVM knygoms yra pateisinamas. Leidėjai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi.
„Kino pavasario“ konkursinę programą laimėjusioje lenkų psichologinėje dramoje „Drąsa“ bylos tyrėjas klausia brolio talžymą traukinio vagone bailiai stebėjusio herojaus: „Tarp mūsų kalbant, jei turėjote ginklą – kodėl jo nepanaudojote?“ Dabar galėsiu atsakyti: panaudojau. Prašau laikyti tai būtinąja gintimi.

Nors tarp įžymybių dabar kaip niekada anksčiau madinga būti abstinentais, vis dėlto populiariosios kultūros figūra, sulaukusi garbingos senatvės ir išėjusi anapus sava mirtimi, dar yra išimtis iš taisyklės. Whitney Houston, pasitraukusi vos 48-erių, mums tai dar kartą priminė.

Dainininkės kūnas buvo rastas vasario 11-osios popietę vieno Los Andželo viešbučio kambario vonioje. Žmogžudystės versija iš karto atmesta. Prielaida, kad dainininkė galėjo nuskęsti, nepasitvirtino – plaučiuose rastas vandens kiekis nebuvo pakankamas. Kita versija – kad apsinuodyta receptiniais vaistais, sumaišytais su alkoholiu. Vaistų viešbučio kambaryje rasta įvairiausių – nuskausminamųjų, raminamųjų ir kitokių. Ši versija šiuo metu tiriama, rezultatus planuojama paskelbti per ateinančias penkias–septynias savaites.
Kad ir kokia būtų oficiali priežastis, akivaizdu, jog tokia pabaiga buvo nulemta pačios W.Houston gyvenimo būdo, kuriuo ji garsėjo pastaruosius 10–12 metų. Tiems, kurie aktyviai nesidomi JAV žvaigždžių kasdienybe, didesnį šoką sukėlė ne pati žinia apie dainininkės mirtį, o faktai apie jos priklausomybę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų. Daugeliui tai buvo naujiena, sukėlusi diskusijas apie įžymybių gyvenimą, kuris dažnai radikaliai skiriasi nuo sceninio įvaizdžio.
Lietuvoje W.Houston išpopuliarėjo 1992 m. pasirodžius filmui „Asmens sargybinis“, kuriame atliko vieną pagrindinių vaidmenų. Filmo pabaigoje skambanti bene populiariausia jos daina „I Will Always Love You“ tapo radijo stočių hitu. Iki pat šių dienų daugelio mintyse W.Houston buvo išlikusi tokia pat graži, puikiai valdanti balsą ir lengvai įsimylima, kokią ją matėme „Asmens sargybinyje“.
Išties, iki pat dešimtojo dešimtmečio pabaigos W.Houston įvaizdis buvo kone nepriekaištingas, tačiau vėliau problemos pilte pasipylė. 2000-aisiais Havajų oro uoste dainininkės ir jos vyro, taip pat muzikanto, Bobby Browno lagaminuose buvo rasta marihuanos, vėliau ji neatvyko į kelis iš anksto sutartus pasirodymus. Jos balsas ir kūnas nyko akyse, viešumoje pasklido gandų apie galimą priklausomybę nuo narkotikų. W.Houston atstovai išvaizdos pokyčius aiškino dideliu stresu, kurį sukėlė pašliję santykiai šeimoje. Galiausiai dainininkė nustojo koncertuoti ir įrašinėti naujas dainas, atsiribojo nuo žiniasklaidos ir grimzdo toliau.
2007-aisiais W.Houston išsiskyrė su vyru ir bandė pradėti naują etapą: po poros metų išleido albumą, davė pirmą interviu po septynerių metų pertraukos. Tačiau priklausomybė nebuvo įveikta, žiniasklaidoje vis pasklisdavo informacija apie šimtamilijonines sumas, kurias ji išleidžia narkotikams, ir nesėkmingus bandymus reabilituotis.
Toks scenarijus atrodo ypač kontrastingai, palyginti su tuo, į kokias aukštumas W.Houston buvo pakilusi. Ji lig šiol yra daugiausiai apdovanojimų muzikos istorijoje laimėjusi dainininkė moteris. Jos kolekcijoje – du „Emmy“, šeši „Grammy“, 30 „Billboard“ ir 22 „Amerikos muzikos“ apdovanojimai. Parduotų albumų skaičius viršija 170 mln.

Kasmet po mirtį

Analogiškų tragedijų populiariosios kultūros istorijoje apstu. Praktiškai kasmet miršta bent po vieną itin žinomą ir dešimtys ne tokių garsių pramogų pasaulio atstovų, kurie gyvenimą baigia būdami priklausomi nuo kvaišalų ar medikamentų. Šiuo metu pasaulis gedi W.Houston, pernai dėmesys buvo sutelktas į Amy Winehouse, užpernai – į Michaelą Jacksoną. Versdami istorijos puslapius randame Marilyn Monroe (mirė 36-erių, kaip spėjama, perdozavusi barbitūratų), Elvį Presley (rastas negyvas savo namuose; dainininkui tuo metu buvo 42-eji, jis turėjo problemų dėl antsvorio, sirgo keliomis ligomis, tarp jų ir priklausomybe nuo narkotikų).
Šiuo klausimu fenomenalus vadinamasis „Klubas 27“, kurio „nariai“ – populiarūs muzikantai Jimi Hendrixas, Kurtas Cobainas, Jimas Morrisonas, Janis Joplin ir kiti. Visus juos vienija du dalykai: priklausomybė nuo narkotikų ir mirtis sulaukus vos 27-erių.
Garsenybių polinkį į svaiginimąsi lemia tiek vertybinės, tiek praktinės priežastys. Jie tai daro turėdami finansinių galimybių, o nuo vakarėlių neatskiriamas gyvenimo būdas tik vienetus palieka „švarius“.
Kita vertus, nėra įrodyta, kad įžymybės vartotų daugiau alkoholio, narkotikų ar būtų labiau priklausomos nuo vaistų nei kitų visuomenės grupių atstovai. „Situacija dėl priklausomybės nuo įvairių medikamentų vienodai bloga visoje šalyje. Tiesiog apie įžymybių problemas daugiau kalbama“, – po to, kai 2009-aisiais mirė aktorė Brittany Murphy, JAV televizijai „E!“ teigė priklausomybės ligų specialistas dr. Clare’as Kavinas. Aktorei buvo 32-eji, mirties priežastis – netinkamas receptinių vaistų vartojimas.
Tą patį įvykį komentavusi psichoterapeutė Sherry Gaba pabrėžė, kad įžymybių padėtį ypač blogina jų nenoras laiku prašyti pagalbos. Dažniausiai visuomenė apie jų bėdas sužino, kai to jau nebeįmanoma paslėpti. „Įprastai žmonių problemos neiškeliauja už jų miestelio ribų, o žinomi asmenys supranta, kad apie jų problemas bus paskelbta visam pasauliui. Dėl to jie bijo kreiptis pagalbos“, – sakė su televizijų herojais dirbanti gydytoja.
Interneto amžiuje informacijos sklaida ypač intensyvi. Pastaraisiais metais garsenybių mirčių nepadaugėjo, tačiau stebint, koks didelis dėmesys žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo skirtas M.Jacksonui, A.Winehouse, Steve’ui Jobsui o dabar ir W.Houston, gali pasirodyti kitaip. Mirtis tapo fetišizuojama įvairiais rakursais. Pavyzdžiui, vos paskelbus, kad W.Houston kūnas rastas vonioje, buvo sudarytas įžymybių, mirusių vonioje, sąrašas.
Internete galima rasti tinklalapių, kuriuose vartotojai balsuoja, kokios žvaigždės pasitrauks iš gyvenimo šiemet. Gandai apie problemas, susijusias su narkotikų vartojimu, tik padidina gautų balsų skaičių. Esant tokiam kontekstui įžymybių noras žūtbūt neviešinti savo problemų atrodo logiškas, tačiau galiausiai priveda prie pačių liūdniausių pasekmių.

Abstinentų daugėja

Vis dėlto, nors ir labai iš lėto, padėtis keičiasi. Kvaišalų vartojimą pradeda kvestionuoti vis daugiau viešumoje esančių asmenų, savo pavyzdžiu rodančių, kad galima išlikti viršūnėje ir laikantis sveiko gyvenimo būdo.
„Niekada anksčiau nebuvo taip madinga nevartoti alkoholio!“ – prieš metus paskelbė JAV žurnalas „Glamour“ ir supažindino su 25 žvaigždėmis, viešai deklaruojančiomis, kad negeria jokio alkoholio, ką jau kalbėti apie stipresnių kvaišalų vartojimą. Šiandien tarp abstinentų minimi tokie vardai, kaip Jennifer Lopez, Tomas Cruise’as, Natalie Portman, Eltonas Johnas, Ewanas McGregoras, Jimas Carrey, netgi Eminemas. Svaiginamųjų medžiagų atsisako ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir dalis politikų, pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar buvęs JAV prezidentas George’as W.Bushas.
Jungtinėje Karalystėje ši tendencija pastebėta dar anksčiau, 2008-aisiais. Reiškinį analizavęs laikraštis „The Independent“ jo priežastis sieja su alternatyvių ideologijų, tokių kaip „Straight Edge“ (pankų subkultūros atšaka, kurios atstovai atsisako bet kokių priklausomybę sukeliančių medžiagų, netgi kofeino), išpopuliarėjimu, taip pat besikeičiančiu visuomenės mąstymu. Anksčiau buvo madingas hedonizmas, o dabar madinga hedonizmą neigti.
Sunku pasakyti, kiek įžymybių elgesio kaita lemia visos visuomenės pokyčius, tačiau koreliacijų yra: tyrimai rodo, kad per nepilną dešimtmetį bendras alkoholio vartojimas Didžiojoje Britanijoje sumažėjo tarp visų amžiaus grupių, įtraukiant ir jaunimą. Pokyčių galima matyti netgi Londono gatvėse – daugybė anksčiau populiarių barų dabar virtę kavinėmis.
Kita vertus, teigti, kad gyvename „postalkoholizmo“ amžiuje, dar būtų per drąsu. Abstinencija ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas kol kas yra labiau mados dalykas, jį propaguojantieji nesudaro kritinės masės. O nuo pat rokenrolo pradžios išlikęs požiūris „gyvenk greitai, mirk jaunas“ ir šiandien daugeliui žvaigždžių atstoja filosofiją ir apibūdina gyvenimo prasmę. Ar šiam požiūriui lemta keistis, parodys tik laikas ir panašių liūdnų istorijų, kaip W.Houston, mažėjimas.

Per pastarąjį dešimtmetį nuo kvaišalų ar su jais susijusių priežasčių mirę muzikantai
Atlikėjas (amžius, kurios sulaukęs mirė)    Mirties priežastis
JAV soul dainininkė, šešių „Grammy“ apdovanojimų laimėtoja Whitney Houston (48 m.)    Spėjama, kad narkotikų, sumaišytų su alkoholiu perdozavimas
Britų soul dainininkė, penkiskart „Grammy“ laimėtoja Amy Winehouse (27 m.)    Apsinuodijimas alkoholiu
Popkaraliumi tituluojamas Michaelas Jacksonas (50 m.)    Vaistų perdozavimas
„Grammy“ apdovanotos amerikiečių metalo grupės „Slipknot“ bosistas Paulas Gray (38 m.)    Narkotikų perdozavimas
Amerikiečių nepriklausomo roko kūrėjas Elliottas Smithas (34 m.)    Depresijos ir priklausomybės nuo narkotikų paskatinta savižudybė
Įtakingiausia JAV pankroko grupe tituluojamų „The Ramones“ bosistas Dee Ramone’as (50 m.)    Narkotikų perdozavimas

BFL

Geri laikai, kai atgimusi grupė “Antis” privačiuose vakarėliuose sutikdavo pasirodyti tik už 40 tūkst. Lt honorarą, o Rytis Cicinas leisdavo sau neiti į sceną be 6 tūkst. Lt už koncertą, – jau praeitis. Tokios šių atlikėjų kainos buvo lygiai prieš trejus metus – ekonominės krizės išvakarėse, o šiandien “Anties” pasirodymą jau galėtumėte užsisakyti už maždaug 7 tūkst. Lt, o R.Cicino, jei esate šio dainininko gerbėjai, – jau tik už 3–3,5 tūkst. Lt, neskaitant mokesčių.
Per sunkmetį sumažėjo daugelio garsių muzikos atlikėjų honorarai. Dėl krizės smukus koncertų paklausai honorarų nekeitė tik nedidelė dalis dainininkų, o juos netgi pasididino vos keli pavieniai šiuo metu didžiausiu populiarumu besimėgaujantys atlikėjai.

Kas pigo ir kas brango

“Anties” lyderis Algirdas Kaušpėdas, paklaustas, už kiek grupė sutiktų surengti koncertą privačiame įmonės vakarėlyje, pirmiausia pasitikslina, kiek svečių stebėtų koncertą. “Penkiasdešimt? Tai labai mažai”, – žurnalistei, kuri, norėdama sužinoti tikruosius, o ne pagražintus, atlikėjų honorarus, prisistatė atlikėjų savo darbuotojų ir partnerių šventei ieškančios bendrovės atstove, atsakė A.Kaušpėdas.
Bet kai jau atrodė, kad atsakymas bus neigiamas, žinomas architektas, verslininkas ir legendinės grupės atlikėjas patikino, kad tartis dėl koncerto vis dėlto galima. Kalbėdamas apie prašomą honorarą A.Kaušpėdas buvo stebėtinai atviras: jis neneigė, kad buvo metas, kai “Antį” privačiame vakarėlyje galėjai išvysti tik už Lietuvos mastu įspūdingai atrodantį 40 tūkst. Lt honorarą, bet pripažino, jog tie laikai jau praėjo.
“Krito ne tik statybininkų, bet ir atlikėjų kainos. Dabar būsime laimingi, už koncertą gaudami ir 7 tūkst. Lt”, – šiandieninę “Anties” kainą be jokios nuoskaudos balse nurodo A.Kaušpėdas.
Dauguma Lietuvos muzikos atlikėjų gerai suvokia, kad jų uždarbį lemia rinka, – jie dažnai patys rūpinasi savo koncertų vadyba, todėl nėra nutolę nuo piniginių reikalų, kaip lyg ir derėtų įžymybėms. Tad dauguma atlikėjų nė nebando neigti, kad jų honorarai stipriai sumažėjo per krizę smukus koncertų paklausai.
Galima sakyti, sunkmetis priartino žvaigždes arčiau žemės, nes dabar tiek dėl honoraro, tiek dėl koncerto vietos ar laiko susitarti gerokai paprasčiau nei 2005–2007 m., t.y. iki krizės. “Veido” eksperimentas rodo, kad prieš mėnesį galima užsisakyti praktiškai bet kurios grupės ar atlikėjo koncertą. O jei atsitinka taip, kad tą pačią dieną jau būna suplanuotas kitas norimo atlikėjo pasirodymas, jis beveik visuomet pasiūlys neskubėti ieškoti kitų dainininkų – pakoregavus koncerto laiką mielai sutinkama padirbėti net kelis kartus per dieną.
Taigi kokie šiandien žymiausių Lietuvos atlikėjų honorarai? Pavyzdžiui, Jurgos Šeduikytės, kol ji neišvykusi į Maskvą, pasirodymą galima užsisakyti už 3–6 tūkst. Lt: ši atlikėja renkasi, kur ir kam koncertuoti, todėl kaina svyruoja, be to, jeigu jai nepatiks užsakovas ar numatoma koncerto vieta, susitarti galbūt visai nepavyks. Vis dėlto iki krizės J.Šeduikytės honoraras už pasirodymą privačiuose renginiuose siekė apie 8 tūkst. Lt.
Ne visiems koncertuoja ir tokie atlikėjai, kaip Andrius Mamontovas, Marijus Mikutavičius, “Sel”. Bet jie gali sau leisti rinktis. Šie atlikėjai, anot koncertų organizatorių, šiuo metu yra “ant bangos”, – bilietai į jų koncertai išperkami geriausiai, todėl jų ir honorarai patys didžiausi.
Apskritai krizė išgrynino kelis atlikėjus (juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais), kurie dabar už koncertą uždirba tris keturis kartus daugiau nei prieš trejus metus. Vienas tokių – skandalų lydimas “Sel” lyderis Egidijus Dragūnas: kaip teigia renginių organizatoriai, šiandien tūkstantį bilietų į jo koncertą galima lengvai parduoti bet kurioje Lietuvos vietoje. Populiarumas stipriai kilstelėjo E.Dragūno honorarų kartelę – šią vasarą jo pasirodymai perkami vidutiniškai už 25 tūkst. Lt. Viename privačiame renginyje “Selas” šiemet koncertavo už 30 tūkst. Lt. Pasak vadybininko Martyno Tylos, šiuo metu norint pasikviesti “Sel” pasirodyti savo vakarėlyje reikėtų sumokėti 20–80 tūkst. Lt. Prieš kelerius metus E.Dragūno honoraras siekė apie 10 tūkst. Lt.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/342011 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.