2014 Balandžio 16

Aušra Maldeikienė

Koks ryšys tarp darbo našumo ir atlyginimų?

veidas.lt

Konstantino Karašausko nuotr.
Augant ledų pardavimo apimtims, daugėja ir skenduolių. Akivaizdu, ar ne? Įtikino? Jei turite sveiko proto – vargu. Jei mokėtės statistikos, tai tiesiog žinote, kad čia susidūrėte su netikra koreliacija, arba, kasdieniškai kalbant, priklausomybe. Kadangi tokių klaidinančių koreliacijų nemaža, statistikai kuria sudėtingus metodus, kurie leidžia jas atpažinti ir bandyti aptikti trečiąjį veiksnį, vadinamąjį latentinį (paslėptą) kintamąjį, kuris ir sieja šiuos dalykus.

Trumpa įžanga šaunu du zuikius. Pirma, primenu: jei mokykloje nesimokėte matematikos, neverkite, kad kimbate ant bet kurio demagogo kabliuko. Kita vertus, primindama elementarią statistikos ir makroekonomikos teoriją, jei ne visiems laikams, tai bent trumpam, paneigiu Lietuvoje gajų mitą, tiražuojamą net garbių bankų ekspertų, kad mažas darbo užmokestis yra mažo šalies gyventojų darbo našumo pasekmė.
Priklausomybę tarp ledų apyvartos ir skenduolių skaičiaus sieja trečias kintamasis – vasara ir šilti orai. Mažas darbo užmokestis ir darbo našumas taip pat nesusiję dalykai, tiesiog Lietuvos institucinė – įstatymų bei papročių ir įsigalėjusių tikėjimų – aplinka lemia labai silpnas derybines darbuotojų galias, o tai lemia ir mažus jų darbo užmokesčius.
Pradžioje tiesiog skaičiavimo technika. Apskaičiuodami darbo našumą statistikai įvertina šalyje sukurtą pridedamąją vertę, kurią po to padalija arba iš visų užimtųjų (turime pridėtinę vertę, tenkančią vienam užmintajam), arba iš faktiškai dirbtų valandų (pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai). Kaip įvertinama, kiek sukuriame pridėtinės vertės?
Privačiame versle (finansiniame ir ne finansų sektoriuose) ta pridedamoji vertė nustatoma kaip skirtumas tarp produkcijos (čia jau įskaičiuotas darbo užmokestis) ir tarpinių sąnaudų. Galime sakyti, kad dėl didėjančio darbo našumo įmonės, nedidindamos kainų ir nemažindamos pelno, gali padidinti darbo užmokesčio dydį (vadinamasis neoklasikinis paaiškinimas, akcentuojant mikroekonominę prieigą). Tiesa, galime sakyti ir taip, kad dėl didėjančio darbo našumo įmonės, nekeisdamos kainų ir nekeisdamos (arba mažindamos, arba didindamos – santykio klausimas) darbo užmokesčio, gali pasididinti pelną. Ar ne? Elementari logika.
Viešajame sektoriuje viskas dar paprasčiau. Ta pridedamoji vertė yra tiesiog darbo užmokestis. Pastaruoju atveju aritmetika sako, kad jeigu atlyginimai didesni, tai esant tam pačiam užimtųjų (dirbtų valandų) skaičiui darbo našumas bus didesnis. Kitaip sakant, jeigu gydytojo darbo užmokestis bus padidintas, o operacijų skaičius sumažės, tai jo darbo našumas padidės tiek, kiek padidėjo atlyginimas. Kita vertus, jeigu tą patį darbą ir taip pat kokybiškai dirbantis Lietuvos gydytojas gauna penkiskart mažiau už kolegą kitoje šalyje, tai statistikai vertina, kad jo darbo našumas irgi penkis kartus mažesnis.
Taigi nuo ko iš tikrųjų priklauso maži Lietuvos gyventojų atlyginimai? Elementari bet kuriame makroekonomikos vadovėlyje pateikiama priklausomybė rodo, kad darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo kainų ir nedarbo lygio bei dar keleto veiksnių (nedarbo draudimo sąlygų bei nedarbo draudimo išmokų dydžio, profsąjungų įtakos, valstybės pasiryžimo rinkoje žaidimo sąlygas vienodai teisingai taikyti abiem darbo rinkos pusėms, imigracijos, visuomenės požiūrio į dirbantį žmogų ir t.t.). Visi tie minėti veiksniai gali būti apibrėžti kaip tos visuomenės teisinė ir paprotinė (taip taip, nerašytos taisyklės irgi labai veikia, kiek galiausiai uždirbs darbuotojas) aplinka arba jos institucijų kiekybė ir kokybė. Kuo jie silpnesni, tuo menkesnės darbuotojų derybinės galios ir tuo mažesni jų darbo užmokesčiai.
Akivaizdu, kad kol nedarbo lygis Lietuvoje yra ganėtinai aukštas, tol jis stabdys darbo užmokesčio didėjimą. Neatsitiktinai Lietuvos darbdaviai taip trokšta imigrantų: paprastai žmonės, kurie nėra integruoti į socialinius šalies tinklus, sutinka dirbti už gerokai mažesnius atlyginimus, taip numušdami ir vietinės darbo jėgos kainą.
Tačiau net ir nedarbui artėjant prie kažkokio natūralaus nedarbo lygio (taip ekonomistai vadina nedarbo lygį, kuriam esant, manoma, gamyba išnaudoja visą savo potencialą), darbo užmokesčiai nepradės didėti, kol nepasikeis institucinė šalies aplinka. Jei nedarbo draudimo išmokos ir toliau bus juokingai mažos, nesitikėkime, kad atlyginimai kils.
Beje, daugumos Lietuvos gyventojų įsivaizdavimas, kad sumažinus nedarbo išmokas jų pajamos padidės, yra dar viena trivialaus mąstymo išraiška. Išties viskas priešingai: mažos nedarbo draudimo išmokos ir apsunkintos jų gavimo sąlygos stiprina darbdavių padėtį ir jie gali mokėti (ir moka, kaip rodo statistika) mažesnius darbo užmokesčius. Beje, viena esminių priežasčių, lemiančių bendrą aukštesnį atlyginimų lygį Estijoje, yra nepalyginti dosnesnės tos šalies nedarbo išmokos.
Analogiškai darbo užmokesčius veikia ir profsąjungos: jei žmonės tikrai norėtų didesnių atlyginimų ir galvotų, o ne vien verktų, tai jie jungtųsi į profsąjungas ir išsirinktų tikrovėje bei ekonomikoje susivokiančius lyderius, o ne tą komišką sovietinį panoptikumą, kuris dabar save tuo vardu vadina.
Neproporcinga valstybės parama verslui, kuris esą kuria darbo vietas visai neatsižvelgdamas į tų darbo vietų kokybę, irgi mažina darbuotojų derybines galias. Kol kas valdžia akivaizdžiai žaidžia darbdavių, ir visų pirma didžiųjų darbdavių bei investuotojų pusėje, ir ji taip elgiasi pirmiausia todėl, kad patys darbuotojai jai nesiunčia jokių rimtų signalų, kad esama padėtis netinkama. Pasirinktos strategijos – verkti tyloje, protestuoti internete arba emigruoti – padėties nepakeis.
Mažina tas derybines galias ir panieka tiems, kurie mažai uždirba: taip darbdaviai turi galimybių demagogiškai aiškinti, kad kiekvienas gauna ko vertas. Kad ir kaip žiūrėsi, frazė labai juokinga (kaip, pavyzdžiui, ją galima pritaikyti mokytojui, kuriam mokama ne už darbo kokybę, o už išdirbtas valandas ir stažą, arba prekybos centro kasininkei, kuriai mokama tiek, kiek susiklostė rinkoje, kur darbuotojas neturi jokių teisių).
Beje, jeigu nuolat platinama ideologinė klišė turėtų rimtesnį faktinį pamatą, tai Lietuvos ekonomikai ir darbo našumui augant didėtų ir atlyginimai, tačiau išties didėja tik nuosavybės pajamos (palūkanos, dividendai, renta). 2012 m. Lietuvos BVP viršija 2008 m. rodiklį per 1,8 mlrd. Lt, tačiau samdomų darbuotojų atlygiai 2012 m. buvo 5,3 mlrd. Lt mažesni, o nuosavybės pajamos – 4,4 mlrd. Lt didesnės (vien dividendų prieaugis sudarė 5 mlrd. Lt).
Pradiniai 2013 m. duomenys rodo, kad ėmus mažėti nedarbui atotrūkis traukiasi, tad BVP per praėjusius metus padidėjus 5,7 mlrd. Lt kompensacijos dirbantiesiems išaugo 2,9 mlrd. Lt, nors jos vis dar 1,3 mlrd. Lt atsilieka nuo samdomo darbo pajamų 2008 m.

Mažos nedarbo draudimo išmokos ir apsunkintos jų gavimo sąlygos stiprina darbdavių padėtį ir jie gali mokėti (ir moka, kaip rodo statistika) mažesnius darbo užmokesčius.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Aušra Maldeikienė:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. dkmssn dkmssn rašo:

    LENGVAS UŽDARBIS NAMUOSE (VEIKIA 100) Jeigu ieškai gerai ir tikrai apmokamo darbo namuose, būtinai tai perskaityk, nes naudinga. Skaitant šį straipsnį jūs galite pakeisti savo gyvenimą! ANKSČIAU ŠITAS UŽDARBIO MECHANIZMAS NEMANAU, KAD VEIKĖ GERAI, NES PERVEDANT PINIGUS KITAM ASMENIUI REIKIA NUORODYTI NE TIK SĄSK. NUMERĮ, BET IR VARDĄ PAVARDĘ, NES TO REIKALAUJA BANKAS. DABAR VEIKIA 100. Tai pakeitė mano gyvenimą. Aš aptikau tai viename iš skelbimų ir nusprendžiau pabandyti. Dalyvaujant įvairiuose forumuose, aš randu šitą straipsnį, kuriame sakoma, kad galima padaryti tūkstančius litų per keletą savaičių investuojant tik 12litų. Skaistalai, pagalvojau, tai turėtų būti eilinis būdas apmauti, bet nusprendžiau perskaityti ir sužinoti kas siūloma. Toliau ten sakoma, kad reikia persiųsti po 2lt į banko sąskaitą, kiekvienam iš sąrašo apačioje. Paskui išbraukti pirmą sąskaitos numerį ir įrašyti savo sąskaitos numerį ir vardą pavardę (nes kitaip nepersives pinigai) į paskutinę šeštą eilutę, ir talpinate šitą straipsnį kaip minimum 200 forumuose ir skelbimuose. Jokių apgauliu Aš pamąsčiau, kad nieko neprarandu išskyrus savo 12lt ir nusprendžiau pabandyti. Ir atspėkit kas? Po kelių dienų man į sąskaitą pradėjo kauptis pinigai Aš negalėjau patikėti savo akimis, jog tai veikia. Per pora savaičių susikaupė apie 1000lt., po trijų savaičių prisidėjo dar apie 2000lt. dabar turiu uždirbęs 4000lt. ir neskaitant smulkių išlaidų. Po pusantro mėnesio turėtų būti apie 7000lt . Ir šita suma po truputi toliau didės. O prasidėjo tik nuo 12lt. Noriu su jumis pasidalinti kaip tai dirba, nes tai naudinga ir jums, ir man. Aš jums pažadu, jeigu jūs tiksliai seksite instrukcija ir neturėsite vilčių gudrauti, jūs pradėsite gauti daug daugiau pinigų, negu tikėsitės, per daug nesistengdami. Pasiūlymas: Perskaitykite tai pora kartu! Išsaugokite savo kompiuteryje, sekite instrukciją ir pinigai neprivers jūsų laukti. Sutikite – tai paprasta! Tai absoliučiai legalu, tai tik bankine pinigų pavedimo operacija, ir jūsų indėlis yra tik 12lt. ir pora valandų internete Svarbu: Tai ne apgavystė ir visiškai legalu ir jūs niekuo nerizikuojate ir neprarandate, bet tai tikrai dirba! Atkreipkit dėmesį: Tiksliai sekite instrukcija ir 60000lt ir daugiau bus jūsų nuo 40 iki 80 dienų laikotarpyje. Visa tai sėkmingai veikia dėl dalyvių sąžiningumo. ANKSČIAU ŠITAS UŽDARBIO MECHANIZMAS NEMANAU, KAD VEIKĖ GERAI, NES PERVEDANT PINIGUS KITAM ASMENIUI REIKIA NUORODYTI NE TIK SĄSK. NUMERĮ, BET IR VARDĄ PAVARDĘ, NES TO REIKALAUJA BANKAS, KITAIP NEPERSIVES PINIGAI. DABAR VEIKIA 100. Yra trys paprasti ŽINGSNIAI: 1. Jei dar neturite, jums reikia atsidaryti sąskaita bekuriame Lietuvos banke. 2. Pirmiausiai žemiau esančia 6 banko sąskaitą perveskite 2lt. Po to perveskite po 2lt. ir į sekančias banko sąskaitas. Visa tai įvykdžius, jūs padarėte paslaugą, ir svarbiausia – tai visiškai legalu. Jūs taip pat prašote teisėtos paslaugos, už kurią mokate. 1. LT745300046087246786 2. LT134640010608848705 3. LT737045060673653434 4. LT897044000293648733 5. LT277300010138293731 6. LT157300010110819667. Dabar išbraukite iš sąrašo Nr.1 sąskaitos numerį, perneškite visas sąskaitas vienu eiles numeriu i viršų, o į atlaisvintą Nr.6 eilutę įrašykite savo banko sąskaitos numerį (kad persivestų pinigai). 3. Darykite bet kokius pokyčius, bet išlaikykite pagrindine idėją, Išplatinkite šitą straipsnį kaip minimum 200 forumuose ir naujienų juostose, skelbimuose arba asmeniniais laiškais, įsidėmėkite – kuo daugiau informacijos pasklis apie šį straipsnį, tuo didesnes bus jūsų pajamos ir tos pajamos tiesiogiai priklauso nuo jūsų. Šitas biznis sėkmingai gyvuoja ir klesti dėl dalyvių sąžiningumo ir rimtumo. Todėl viską atlikite kruopščiai ir nepagailėkite 12lt., nes jums tai atsipirks su kaupu, sąžiningumas daro pinigus. Ir kada jūs pasieksite pirma eilute, jus turėsite tūkstančius lt tiesiog kaip sąrašo kūrėjas! Tai kainuoja tik 12lt ir kelias valandas nesunkaus darbo internete! Užsiimkite tuo dabar, neatidėkite rytdienai! Laikas pinigai! O dabar aš papasakosiu, kodėl jūs bet kokiu atveju nieko neprarandate, o tikrai išlošiate. Tiesiog paprasta aritmetika. Sakysim iš 200 laiškų ar straipsnių aš gausiu 5 atsakymus (menkas rezultatas), tai reiškia aš uždirbsiu 10lt būdamas šeštoje sąrašo pozicijoje. Dabar šitie 5 žmonės išplatina dar po 200 pranešimų su jūsų sąskaitos numeriu jau 5 pozicijoje, ir pastariesiems taip pat atsako tik po 5 žmones tai jau 500lt i sąskaitą. Toliau šitie 25 žmonės daro po 200 patalpinimų su jūsų sąsk. Nr. 4 pozicijoje ir atsako vėl 5 žmonės pajamos 2500lt. Toliau šitie 125 žmonės patalpinus po 200 pranešimų ir gavus po savo 5 žmones jums duoda 12500lt. pajamų (jus 3 pozicijoje) Toliau dar įdomiau: šitie 625 žmonės daro 200 patalpinimų su jūsų sąsk. Nr. 2 pozicijoje, atsako vėlgi po 5 žmonės tai 62500lt. toliau paskaičiuokite kokie pinigai čia, ir visai nesunkiai uždirbti. Ar ne įspūdingas skaičius? Ir tai tik už pirmutinius 12litų. Šiame biznyje svarbiausia būti sąžiningam, kitaip nieko nesigaus. Ar jūs galite įsivaizduoti kiek žmonių kasdien visame pasaulyje prisijungia prie interneto ir skaito šita straipsnį, kaip ir jus dabar skaitote! Kiekviena diena internete pasirodo nuo 200 iki 500 nauju vartotoju. Ir toliau didėja! Kokie šansai, kad jie užsinoręs pamėginti save kokioj nors naujovei? Ar įsivaizduojate kokios galimybes! Su 12lt ir keliomis valandomis internete. Kaip paskleisti informacija internete? 1. Atidarot paieškos serverį google.com , jei žinote kitokiu paieškos serveriu tai gerai. 2. Rašom raktinį žodį forumas, skelbimas, naujos grupes, ir kt. 3. Paieška suras šimtus forumų ir skelbimų skiltelių, kur Jūs ir galite patalpinti savo straipsnį.

  2. alop alop rašo:

    ir arkliui aisku kuo didesnis darbo nasumas tuo BVP didesnis ir atlyginimai didesni,pvz BVP USA yra apie 4 kartus didesnis uz LT,O ALGOS skiriasi 5kartus ir ten vidutine apie 10000lt i rankas,jei nera nasumo ir nera jokiu algu pvz zimbabve 300lt,gal kam kas neaisku?

  3. to alop to alop rašo:

    Kaip manai lietuviai už tą pačią algą padarytų greičiau – youtube.com/watch?v=5fNrIg2pxd8

  4. JANINA JANINA rašo:

    PRASAU PAAISKINTI ESU VALYTOJA.MAN PRIEKAISTAUJA DIREKTORE.KAD NERA DARBO NASUMO.KA TURECIAU DARYTI


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...