Pamatyti, kaip gaminamas alus ilgą laiką buvo galima tik apsilankius alaus daryklose. Nuo šiol susipažinti su alaus gimimu galima ir pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tam tereikia kompiuterio ir interneto ryšio.

Tradicinė pramonė Lietuvai reikalinga. Tuo įsitikinęs „Achemos“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Savaitraštis „Veidas“ šiemet pirmą kartą ėmėsi naujo projekto ir išrinko vertingiausias įmones, daugiausiai prisidedančias prie gyventojų ir visos mūsų valstybės gerovės.

Politikai, ekspertai ir nekilnojamojo turto pardavėjai skirtingai vertina galimas banko „Snoras“ nacionalizavimo pasekmes Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. Ekonomistai ir politikai baiminasi, kad poveikis bus neigiamas, nes sumenks bendras gyventojų pasitikėjimas bankais, tad gali sumažėti ir teikiamų būsto paskolų skaičius bei sumos.

„Sicor Biotech“ vadovas Vladas Algirdas Bumelis tvirtai žada: iki 2020 m. biotechnologijų pramonė eksportuos produkcijos už du milijardus litų. O gal ir daugiau.

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ pasiūlė SEB bankui nutraukti galimai klaidinančią investicinio produkto reklamą. Internete transliuojamuose reklaminiuose skydeliuose pateikta investicijų grąžos formuluotė gali sukelti nepagrįstus lūkesčius gyventojams, tokia reklama įvedama dviprasmybė.

Kai 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kvietėsi į Lietuvą kitų šalių pirklius, amatininkus ir žemdirbius, jis žvelgė į ateitį, buvo pirmas užsienio investicijų medžiotojas.

Savaitraštis „Veidas“ šiemet pirmą kartą ėmėsi naujo projekto ir išrinko vertingiausias įmones, daugiausiai prisidedančias prie gyventojų ir visos mūsų valstybės gerovės.

Trečią kartą „Veido“ sudarytas didžiųjų prekybos centrų reitingas atskleidė, kad vienas nuo kito jie mažai skiriasi. Viliodami išpardavimais, panašiomis pramogomis ir vienodomis paslaugomis, prekybos centrai praranda savo veidą. Tad pirkėjui dažniausiai nesvarbu, kuriame pirkti ir pramogauti.

Prasidėjus trečiajam elektros energijos rinkos liberalizavimo etapui, Lietuvos įmonės suskubo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Europos Sąjungos fondų finansinės injekcijos labai padeda tobulinti visų trijų Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą. Tik atsinaujinę ir sėkmingai dirbantys oro uostai gali pritraukti naujų oro linijų bendrovių, didinti keleivių srautus.