2011 Gruodžio 02

Lietuvos oro uostai sėkmingai atlieka „namų darbus“

veidas.lt


Europos Sąjungos fondų finansinės injekcijos labai padeda tobulinti visų trijų Lietuvos tarptautinių oro uostų infrastruktūrą. Tik atsinaujinę ir sėkmingai dirbantys oro uostai gali pritraukti naujų oro linijų bendrovių, didinti keleivių srautus.

Pagaliau: įpusėjus rudeniui Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šiemet sausio–spalio mėnesiais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 2,268 mln. Tai apie 20 tūkst. keleivių daugiau, nei buvo aptarnauta per 10 mėnesių sėkmingiausiais Lietuvai 2008 metais.
„Šalies oro uostuose jau antrus metus sparčiai didėjantis keleivių skaičius rodo, kad Lietuvos susisiekimas oro transportu plėtojamas itin sėkmingai. Žiemos sezono laikotarpiu reguliarius skrydžius iš šalies oro uostų vykdys 18 oro linijų bendrovių, iš Lietuvos tiesiogiai bus galima pasiekti 37 Europos oro uostus“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Per pirmus dešimt šių metų mėnesių Vilniaus oro uostas aptarnavo 1,439 mln., Kauno oro uostas – 737 tūkst., Palangos oro uostas – 92 tūkst. keleivių. Palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, šiemet labiausiai, apie 20 proc.,  keleivių daugėjo Vilniaus oro uoste.
Jei lyginsime aptarnautų keleivių skaičių su prieškriziniais 2008-aisiais, labiausiai – daugiau nei dvigubai – keleivių pagausėjo Kauno oro uoste (ir tai pasiekta iš esmės tik vienos skrydžių bendrovės – „Ryanair“ pastangomis). Reikia tikėtis, kad visų šių metų rezultatai bus dar geresni ir susisiekimo galimybių tarp Lietuvos bei kitų šalių tik daugės.

Vilnius: orientuojamės į aukščiausios kokybės standartus

Taip tvirtina Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius Tomas Vaišvila. Jo vadovaujamoje įmonėje, pasinaudojus ES paramos fondų lėšomis bei valstybės pinigais, šiais metais užbaigti keli rimti darbai.
Nestabdant skrydžių grafiko šią vasarą rekonstruota dviejų riedėjimo takų bei perono danga. Šiais metais taip pat pradėti keleivių aptarnavimo terminalo pertvarkymo parengiamieji darbai – bus modernizuota išvykstančių keleivių registruoto bagažo patikros sistema, išplėsta atvykstančių keleivių bagažo paėmimo salė.
Tad keleiviai mažiau laiko praleis eilėse prie registracijos stalų, sutrumpės jų maršrutai atvykus, o pats oro uostas sumažins eksploatacijos išlaidas. Kitais metais planuojama rekonstruoti ir TVOU tvorą. Vienas pagrindinių šio projekto tikslų yra apsaugoti aplinkinius gyventojus nuo triukšmo poveikio. Gelžbetoninę tvorą pakeis nauja tinklinė su akustiniais elementais.
„Svarbiausia vystyti oro uostą taikant tik geriausios praktikos paslaugų teikimo standartus. Tik taip užtikrinama aukšta orlaivių bei keleivių aptarnavimo kokybė, skrydžių sauga bei veiklos efektyvumas“, – tvirtina T.Vaišvila.
2007–2013 m. laikotarpiu tarptautiniame Vilniaus oro uoste panaudojant ES paramą iš viso bus įgyvendinti šeši projektai, kurių bendra vertė – beveik 200 mln. Lt. Iš jų 47,4 mln. Lt – Sanglaudos fondo parama.

KAUNAS: pigių skrydžių centras

Dėl kompleksiškai modernizuotos infrastruktūros ir didelės skrydžių geografijos Kauno oro uoste pastaraisiais metais gerokai šoktelėjo aptarnautų keleivių skaičius.
Plėsdama skrydžius per bazinį Rygos oro uostą, reguliarius skrydžius į Kauną oro linijų bendrovė „airBaltic“. 2010 m. gegužę pigių skrydžių lyderė „Ryanair“ Kaune įsteigė pirmąją savo bazę Centrinės ir Rytų Europos regione ir padvigubino aptarnaujamų keleivių srautus.
Įmonės vadovas Arijandas Šliupas pabrėžia, kad, matydamas augimą ir potencialą, šalies centre esančiu oro uostu vis aktyviau domisi ir privatus verslas: jis rodo interesą kartu plėtoti komercinės paskirties oro uosto infrastruktūrą. Todėl jau šiandien kauniečiai yra pasirašę žemės nuomos sutartis dėl viešbučio statybos, orlaivių techninio aptarnavimo centro steigimo, o komercinių plotų keleivių aptarnavimo terminale paklausa viršija pasiūlą.
2009–2010 m. gavęs ES paramą Kauno oro uostas užbaigė du infrastruktūros tobulinimo projektus. Visų pirma pastatytas naujas keleivių aptarnavimo terminalas, atitinkantis Šengeno reikalavimams. Be to, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, pakeista kilimo ir tūpimo tako danga, įrengtas naujas riedėjimo takas. Visų atliktų darbų vertė siekia 116,5 mln. Lt, iš jų 90,8 mln. Lt – ES lėšos.
2012 m. planuojama toliau dirbti plečiant keleivinių skrydžių geografiją, didinant Kauno oro uosto, kaip regioninio tranzitinio oro uosto, svarbą ir patrauklumą.
Šiuo metu parengti arba dar rengiami keli oro uosto infrastruktūros modernizavimo bei plėtros projektai: keleivių aptarnavimo terminalo plėtra, kietos dangos kilimo ir tūpimo tako šoninės saugos juostos įrengimas, pietinės aerodromo dalies išvystymas. Šiems darbams įmonė taip pat sieks gauti ES paramą.

Palanga: siekiame tapti patraukliu regioniniu oro uostu

Pats mažiausias mūsų tarptautinis oro uostas, be abejo, negali varžytis su Kaunu bei Vilniumi, tačiau ir jis turi savų ambicijų. Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė vardija vien šiemet baigtus darbus: daugiausia ES skiriamomis lėšomis pagaliau modernizuota degalų bazė (tam skirta 7,3 mln. Lt), išplėstas neseniai pastatytas ir Šengeno reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas (8,8 mln. Lt).
Kitąmet pajūrio oro uostas už 2 mln. Lt planuoja pastatyti avarinių gelbėjimo darbų pastatą. Jo statyba bus finansuojama ES paramos ir valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat bus statomas oro uosto šiaurinio orlaivių riedėjimo takas su peronu.
Plėsdamasis oro uostas, pasak J.Jucevičiūtės, sieks pritraukti daugiau oro linijų bendrovių, kurios į Vakarų Lietuvą skraidintų daugiau turistų ir verslininkų.

Oro uostai: skaičiai ir faktai (lentelė)

Vilniaus oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    1,37 mln.    1,64 mln.*    +20
Skrydžių skaičius    22 306    23 271    + 4
Kroviniai, tonomis    4270    4731    + 11
Darbuotojų skaičius    337    332    –2

* prognozė

Kauno oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.    Padidėjimas / sumažėjimas (proc.)
Keleivių skaičius    809,7 tūkst.    850,4 tūkst.*    + 5
Skrydžių skaičius    8753    8995    +3
Kroviniai, tonomis    4449    3790    –15
Darbuotojų skaičius    137    133    –3

* prognozė

Palangos oro uostas
2010 m.    2011 m. 10 mėn.
Keleivių skaičius    102,5 tūkst.    92,4 tūkst.
Skrydžių skaičius    3151    2529
Kroviniai, tonomis    63    23
Darbuotojų skaičius    70    70

Viceministro Rimvydo Vaštako komentaras

Mus džiugina, kad civilinė aviacija tapo viena aktualiausių temų, kai kalbama apie valstybės transporto plėtrą. Praūžusi krizė išmokė vertinti tai, ką turime, ir į visą sektorių žiūrėti vienu žvilgsniu.
Pastaraisiais metais visi Lietuvos tarptautiniai oro uostai – Vilniaus, Kauno ir Palangos – sparčiai modernizuojami. Didžiąją dalį šiems darbams reikalingų lėšų sudaro Europos Sąjungos parama. Be jos, naudojant vien valstybės biudžeto lėšas, daugelis projektų nebūtų įmanomi.
ES paramos skyrimas oro uostams yra Susisiekimo ministerijos ir oro uostų bendro darbo rezultatas. Planuojant projektų finansavimą vadovaujamasi ilgalaike transporto sistemos plėtros strategija, atsižvelgiama į oro uostų infrastruktūros būklę, jų siūlomus projektus bei svarbiausius darbus, būtinus sėkmingai oro uostų veiklai ir skrydžių saugai.
2007–2013 m. laikotarpiu šalies oro uostams tobulinti planuojama 17 projektų, kuriems prireiks 166,1 mln. Lt Europos Sąjungos fondų lėšų.
Didžioji dalis numatytų projektų jau baigti – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose buvo statomi nauji bei išplėsti keleivių aptarnavimo terminalai, jie pritaikyti pagal Šengeno reikalavimus, modernizuojami oro uostų peronai, lėktuvų kilimo ir tūpimo bei riedėjimo takai.
ES parama padeda tobulinti oro uostų infrastruktūrą, didinti aptarnaujamų keleivių skaičių ir kitus pajėgumus, plėtoti teikiamų paslaugų sistemą, modernizuoti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo įrangą, didinti oro uostų konkurencingumą liberalizuotoje rinkoje.
Kokia 2014–2020 m. perspektyva? Galiu patikinti, kad ateityje numatome plėtoti visus Lietuvos tarptautinius oro uostus. Svarbu, kad keleiviai juose jaustųsi patogiai, kad būtų užtikrintos sąlygos juos greitai aptarnauti, pasiūlyti saugią ir patogią kelionę. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas skrydžių saugai ir aplinkosaugai aviacijos srityje gerinti. Prioritetu taip pat išliks oro transporto infrastruktūros atnaujinimas.
Kiek šiam tikslui galėsime skirti ES paramos lėšų, kol kas pasakyti anksti. Tačiau jau planuojami būsimi darbai, kurie privalomi gerai oro uostų veiklai ir jų plėtrai užtikrinti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. reikejo reikejo rašo:

    parasyt kiek dar isvogta salia rekonstrukciju ir kad ministerijose susodintos gaujos kad galetu pasisavinti lesas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...