2011 Gruodžio 07

Banko reklama gali suklaidinti patiklius vartotojus

veidas.lt

Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ pasiūlė SEB bankui nutraukti galimai klaidinančią investicinio produkto reklamą. Internete transliuojamuose reklaminiuose skydeliuose pateikta investicijų grąžos formuluotė gali sukelti nepagrįstus lūkesčius gyventojams, tokia reklama įvedama dviprasmybė.

Asociacija pastebėjo SEB banko grupės įmonės reklamas „Investicija solidiems“ tokiuose tinklapiuose kaip „lrytas.lt“ ar „traders.lt“. Reklaminiame skydelyje rašoma, „kad klientai atgaus investuotus pinigus ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“. Kitoje reklamos versijoje žadama, kad „programos dalyviai atgaus ne tik investuotas lėšas, bet ir garantuotas 6 proc. palūkanas už visą investavimo laikotarpį“.

Detalesnė produkto analizė parodo, kad realiai siūlomos tik 1,16 proc. metinės palūkanos. Be to, vadinamasis produkto „įmokos mokestis“ sudaro 5 procentus. Vadinasi, realus kliento uždarbis po penkerių metų gali būti vos 1 procentas“, – mano asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Anot asociacijos vadovo, dviprasmybė atsiranda būtent dėl to, kad reklamoje nėra aiškiai pasakyta, per kokį laikotarpį „užauga“ 6 procentai. „Priimta, kad palūkanos visada metinės. Tuo tarpu banko reklamoje žodis „palūkanos“ susiejamas su visai kitu laikotarpiu – penkmečiu. Galima spėti, kad banko reklamos specialistai į reklamos tekstą įpynė žinią apie didesnes palūkanas, norėdami padidinti potencialių klientų srautą“, – sakė K. Kupšys.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje apibrėžta, kad reklamoje „pateikiama informacija yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs“. K. Kupšio manymu, SEB reklamoje dalis esminės informacijos pateikta dviprasmiškai, o dalis – visai nepateikta.

Anot teisinių konsultacijų bendrovės „Teisė ir komunikacija“ savininkės Daivos Dumčiuvienės, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą vertybinių popierių reklama negali klaidinti neprofesionalių investuotojų, informacija apie investicinį produktą turi būti ne tik aiški, bet ir teisinga. Jeigu žmogus buvo suklaidintas, jis gali ginti pažeistas savo teises ir su skundu kreiptis į Vertybinių popierių komisiją (nuo Naujųjų metų – į Lietuvos banką). Teisininkė mano, kad teiginys „atgaus … garantuotas 6 procentų palūkanas už visą 5 metų investavimo laikotarpį“ neprofesionalo gali būti suprantamas kaip labai viliojanti galimybė gauti 6 procentų metines palūkanas.

Tokia SEB reklama galėtų būti pripažinta klaidinančia ir jos transliavimas internete bei demonstravimas klientams kitais kanalais turėtų būti sustabdytas“, – teigia D. Dumčiuvienė.

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo K. Kupšio, Lietuvoje žinoma atvejų, kai dėl klientus suklaidinusios finansinių produktų reklamos sukeltų padarinių vyksta teismai. Žinomiausios – kai kurių DNB banko klientų, nukentėjusių nuo banko platintų SASO (su akcijomis susietų obligacijų), bylos. Vertybinių popierių komisija šių metų rugpjūtį paskelbė, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. Komisijos nuomone, bankas turėtų prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą suklaidintiems investuotojams. Banko platintą investicinį produktą įsigijo 640 neprofesionaliųjų investuotojų už daugiau kaip 700 mln. Lt, o galimi DNB klientų nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų.

Vieno asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ nario, įsigijusio DNB siūlytų SASO už skolintas lėšas, atvejis primena neteisingai suprastos palūkanų normos scenarijų. Banko kliento teigimu, garantuota obligacijų grąža, nurodyta reklaminiame DNB lankstinuke, buvo 6 procentai metinių, tačiau bankas ginasi, jog turėta mintyje 6 procentai per trejus metus. Todėl kliento investicijos, įvertinus paskolų palūkanas, virto 82 tūkst. litų nuostoliu.

DNB nepalankią Vertybinių popierių komisijos išvadą bankas yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl klientų patirtų nuostolių Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama iš viso per dešimtį civilinių bylų. Ieškovu kai kuriose bylose yra ne po vieną asmenį, todėl iš viso į procesus prieš banką yra įsitraukę apie 40 asmenų. Vienoje iš administracinių bylų kaip tretysis asmuo yra įtraukta ir asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“.

Pasaulinėje praktikoje įprasta, kad bankai kompensuoja klientams dėl netinkamai suteiktų finansinių paslaugų patirtą žalą. Šį pirmadienį pranešta, jog Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų priežiūros institucija už daliai klientų suteiktus nekorektiškus patarimus nubaudė vieną didžiausių pasaulio bankų HSBC 10,5 mln. svarų sterlingų (per 42 mln. litų) bauda, be to, bankui teks sumokėti 29 mln. svarų (apie 117 mln. litų) kompensacijų.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...