2011 Gruodžio 08

Vertingiausios Lietuvos įmonės

veidas.lt


Savaitraštis „Veidas“ šiemet pirmą kartą ėmėsi naujo projekto ir išrinko vertingiausias įmones, daugiausiai prisidedančias prie gyventojų ir visos mūsų valstybės gerovės.

Verslas – šalies maitintojas, tačiau kai kurios įmonės savo indėliu į visuomenės ir valstybės gyvenimą prilygsta bičių motinėlei, be kurios neišgyventų visas avilys. Jos svarbios dėl daugelio priežasčių – ne tik turi daug darbuotojų, bet ir moka daugiausiai mokesčių, daugiausiai eksportuoja, darbuotojams moka didžiausius atlyginimus, investuoja į naująsias technologijas ar labiausiai dalijasi savo uždirbtais pinigais su visuomene.
„Veidas“ pirmą kartą išrinko ne brangiausiai įkainotas, ne didžiausias, bet vertingiausias Lietuvos bendroves – be šių 17 įmonių (trys dalijasi 15-ą vietą) mūsų šalies pažanga tikriausiai nebūtų tokia ryški.
„Be šio sąrašo lyderių neturėtume verslo milžinų vidaus rinkoje, o kartu smarkiai nukentėtų eksportas. Kai kurios įmonės labai reikšmingos jų atstovaujamam sektoriui, todėl žalą patirtų visa vertikali tos šakos grandinė – tiek tiekėjai, tiek produkcijos pirkėjai, tiek darbuotojai. O dalis įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Orlen Lietuva“, yra tiesiog strategiškai svarbios Lietuvai ir be jų šalies verslo žemėlapis būtų visiškai kitoks“, – visapusišką šių įmonių svarbą pabrėžia specializuotos investicinės bankininkystės įmonės „Finasta Corporate Finance“ kapitalo finansavimo departamento direktorius Darius Saikevičius.

Politikai rinko „Achemą“, verslininkai – „Sicor Biotech“

Vertingiausių Lietuvos įmonių rinkimai susidėjo iš trijų etapų. Iš pradžių pagal kelis kriterijus atsirinkome didžiausias šalies įmones – 200 didžiausių darbdavių iš „Sodros“, 200 didžiausių mokesčių mokėtojų (atmetus akcizo mokestį) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, 200 bendrovių, užregistravusių daugiausiai laisvų neterminuotų darbo vietų 2009–2011 m., iš Lietuvos darbo biržos, 100 didžiausių eksportuotojų iš „Verslo žinių“ sudaryto sąrašo ir 60 didžiausių oro teršėjų iš Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat atsižvelgėme į „nuodėmės industriją“ – mūsų nuomone, naudingiausiomis visuomenei įmonėmis negalima laikyti alkoholio, cigarečių gamintojų ar platintojų, taip pat azartinių žaidimų organizatorių, todėl šios įmonės iš rinkimų buvo pašalintos.
Iš gautų sąrašų atrinkome 125 įmones, kurios pagal minėtus kriterijus surinko daugiausiai balų. Beje, į šį sąrašą nepateko bankai – tik keletas jų buvo patekę į didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus, tačiau vieno šio rodiklio neužteko atsidurti tarp 125 vertingiausių įmonių.
Per antrąjį etapą visoms 125 įmonėms išsiuntėme anketas, prašydami atsakyti į papildomus klausimus, tokius kaip atlyginimų vidurkis, investicijos į naująsias technologijas, dividendų politika, verslo ambasadorių veikla, parama, pritrauktos užsienio investicijos ir kt. Įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa įvertino šias įmones pagal finansines jų perspektyvas, o „Finastos“ analitikai apskaičiavo papildomą kriterijų – kiek kiekviena šių įmonių kuria pridėtinės vertės, kitaip tariant, koks įmonės indėlis į BVP absoliučiąja verte.
„Šiuo rodikliu parodoma, kurios įmonės sukuria daugiausiai vertės darbuotojams ir kapitalo gavėjams. Mes skaičiavome pridėtinę vertę, iš pajamų atimdami visą gamybos ir pardavimo savikainą, išskyrus žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Dėl to didžiausios darbovietės – „Maxima LT“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ir tapo didžiausios pridėtinės vertės kūrėjomis Lietuvoje“, – komentuoja „Finastos“ kapitalo rinkų analitikas Tadas Povilauskas.
Gavę informaciją iš bendrovių, visas įmones vertinome jau pagal 13 kriterijų: penkis iš pirmojo etapo ir aštuonis iš antrojo.
Įdomu, kad pagal skirtingus kriterijus į priekį išsiverždavo skirtingos bendrovės. Daugiausiai darbuotojų įdarbinusi „Maxima LT“, tačiau daugiausiai uždirba užsienio kapitalo bendrovėse dirbantys žmonės – visas įmones pagal šį kriterijų pralenkė vaistų didmeninės prekybos bendrovė „Bayer“, kurioje vidutinis atlyginimas siekia 7943 Lt neatskaičius mokesčių. Daugiausiai labdaros ir paramos atseikėjo elektros tiekėja „Inter Rao Lietuva“ (7,5 mln. Lt) ir „Lietuvos geležinkeliai“ (5,5 mln. Lt), o daugiausiai į naująsias technologijas investavo „Teo LT“ (296 mln. Lt).
Trečiuoju etapu pagal kriterijus atrinktą 20-uką pateikėme jau visuomenės elito teismui. Rinkos tyrimų bendrovė „Prime consulting“ atliko 500 verslininkų, politikų, valdininkų, savo srities profesionalų apklausą, kuri ir surikiavo vertingiausių įmonių Lietuvai ir visuomenei sąrašą.
Apklausa pateikė staigmenų – respondentai „Sicor Biotech“ ir „Achemą“ iš sąrašo vidurio iškėlė į priekį. „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius pabrėžia, kad politikai dažniau balsavo už „Achemą“ ir „Lietuvos geležinkelius“, o verslininkai – už „Achemą“, „Kauno grūdus“ ir „Sicor Biotech“. Tuo tarpu valdininkai labiausiai išskyrė bendroves „Maxima LT“ ir „Sicor Biotech“. Kai kurių įmonių apklausos dalyviai iš viso nepaminėjo, todėl jos į sąrašą nepateko. Rezultatai taip pat lėmė, kad 15-ą vietą pasidalijo trys bendrovės.
Beje, pagal kriterijus nedaug nuo laimėtojų atsiliko bendrovės „City service“, „Agrorodeo“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Rokiškio sūris“, „Scandagra“, „Retal Europe“ ir „Agrokoncernas“.

Vyrauja lietuviškas kapitalas

Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kartą pasakė: „Geriausi protai yra ne vyriausybėje. O jei keli būtų ir ten, verslas vis tiek juos nusamdytų.“ Ši mintis apie geriausiųjų santalką versle Lietuvai ypač tinka, nes verslas per du dešimtmečius nusiyrė į priekį didžiuliais mostais. D.Saikevičius atkreipia dėmesį į iškalbingą faktą, kad tarp septyniolikos Lietuvai naudingiausių įmonių randame tik dvi susijusias su valstybiniu kapitalu („Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos dujos“). Taigi akivaizdu, kad privatus verslas sugeba dirbti kur kas efektyviau.
Investicijų bendrovės „Mes Invest“ valdybos pirmininkas Algimantas Variakojis pasakoja kartą iš užsieniečio išgirdęs taiklų kontraargumentą, prieštaraujantį statistikai, kad lietuviai neverslūs: Lietuvoje veikia tūkstančiai įmonių, iš kurių didelė dalis yra jaunos ir sparčiai besivystančios („star-tup’ai“), o Vakaruose dirba trečios ar penktos kartos verslininkai. Lietuviai viską kūrė patys, neretai nuo nulio, mokydamiesi iš savo klaidų, o vakariečiai perėmė senelių ar prosenelių įkurtą ir išplėtotą verslą.
Net ir privatizuotoms įmonėms išlaikyti iki šių dienų ir modernizuoti taip, kad jos sugebėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, reikėjo didelės įžvalgos bei polinkio rizikuoti. Juk, kaip parodė „Ekrano“, „Vilniaus vingio“ ir daugelio kitų palūžusių gigantų pavyzdžiai, perimti didžiulę įmonę – dar ne viskas.
Į vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašą patekusios prekybos žemės ūkio technika įmonės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys, kartu su kolegomis nepriklausomybės pradžioje privatizavęs šią įmonę, svarsto, kad dalis privatizuotų įmonių iki šios dienos neatsilaikė dėl to, kad vadovai užmiršo atsakomybę kolektyvui ir per greitai pradėjo kurti gerovę sau. „Aš buvau paskutinis Kaune, kuris nustojo važinėti „Volga“, ir visiškai to nesigėdijau – maniau, kad visas lėšas reikia nukreipti į įmonę, o sau užsidirbti suspėsime. Tik 2003 m. nusipirkau „Opel“ automobilį“, – nustebina A.Balsys.
Dėl to itin džiugu, kad iš 17 įmonių, patekusių į vertingiausių Lietuvos valstybei ir gyventojams įmonių sąrašą, net dešimt yra lietuviško kapitalo. „Tai reiškia, kad Lietuva turi potencialo ir gali sukurti bei užauginti verslą iki didelių mastelių“, – mano apskaitos ir finansų valdymo įmonės „M-Finance“ vadovas Eladijus Kirijanovas.
Dar vienas lietuviško kapitalo pranašumas – pinigai lieka Lietuvoje, nes akcininkai mūsų šalyje ir investuoja uždirbtą pelną, ir vartoja, o užsieniečiai akcininkai uždirbtus pinigus neretai išsiveža.
Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia ir neigiamą pusę – vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašas atskleidžia, kad, priešingai nei dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių, nesugebame pritraukti užsienio investuotojų, kurie per dvejus trejus metus tuščiame lauke sukurtų stambias gamyklas ir perteiktų čia savo patirtį. O iš vidinių išteklių tokioms įmonėms užsiauginti mums prireikė kone dviejų dešimtmečių.
„Tam tikra prasme Lietuvoje daugelyje sričių išradinėjamas dviratis, o kai išradimas jau tampa panašus į dviratį, tada gamintojas nuperkamas patyrusių tarptautinių kompanijų“, – priduria N.Mačiulis.

Maitina gamyba ir prekyba

Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis mano, kad simboliška pirmajame vertingiausių Lietuvos valstybei ir gyventojams įmonių sąrašo trejetuke matyti tris skirtingo profilio bendroves – „Achemą“, „Maximą LT“ ir „Sicor Biotech“. „Šios trys įmonės atstovauja trims stulpams, ant kurių stovi Lietuvos ekonomika, – tai pramonė, prekyba ir aukštosios technologijos. Mūsų ekonomika pakankami diversifikuota, palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ir tai padeda lengviau atlaikyti sunkius momentus, kaip įrodėme per krizę“, – lygina M.Vaičiulis.
Šios įmonės į vertingiausių bendrovių sąrašą nepateko atsitiktinai. A.Variakojis „Achemą“ gyrė už eksportą ir investicijas Lietuvoje, „Maximą“ – už modernų valdymą, gebėjimą atsilaikyti net prieš užsienio konkurentus ir lietuviškų produktų išvedimą į kaimynines šalis, o „Sicor Biotech“ – už tai, kad išsaugojo bendrovės branduolį Lietuvoje ir čia gamina didelės pridėtinės vertės produktus.
Į pirmas tris vietas patekę sektoriai atsikartoja visame sąraše: penki tradicinei pramonei atstovaujantys gamybininkai, šeši prekybininkai, dvi aukštųjų technologijų gamintojos, dvi telekomunikacijų bendrovės, du strateginiai paslaugų teikėjai. Tad realybė visai kitokia, negu piešia Lietuvos strategijos ir vizijų kūrėjai. Kad ir kiek svajotume apie aukštąsias technologijas bei paslaugų centrus, būtent gamybininkai ir prekybininkai šiandieną duoda daugiausiai naudos valstybei bei jos gyventojams.
„Šiame sąraše yra įmonių, dėl kurių galima būtų džiaugtis, nes jos augina ekonomiką parduodamos produkciją užsienyje, bet yra įmonių, dėl kurių verdame savo sultyse, – jos auga, bet iš mūsų pačių išteklių. Dėl šito reikėtų susimąstyti“, – akmenį į prekybininkų pusę meta E.Kirijanovas.
Kodėl šiame sąraše matome tiek daug prekybininkų? N.Mačiulis atsako, kad dėl didelės Lietuvos ekonomikos priklausomybės nuo vidaus vartojimo: apie 66 proc. Lietuvos BVP sudaro namų ūkių vartojimas, o, tarkim, Estijoje – 50 proc. Nenuostabu, kad valstybėje, kurios didelė ekonomikos dalis paremta vidaus vartojimu, išplėtotas platus prekybos tinklas.
Ekonomistai prekybininkus kritikuoja dėl mažų atlyginimų, dėl sukuriamo užsienio prekybos deficito. Be to, šios įmonės nekuria unikalaus produkto, tad nėra nepakeičiamos – vienai pasitraukus, jos rinkos dalį tuoj pat užimtų kita. Beje, nepaisant savo svarbos valstybėje, kritikos sulaukia ir dar keletas į sąrašą patekusių įmonių – infrastruktūrą iš sovietmečio paveldėjusios ir monopolinę padėtį užimančios bendrovės, tokios kaip „Lietuvos dujos“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“, kurioms dėl išskirtinės padėties lengviau uždirbti daug ir dalytis tuo uždarbiu su valstybe bei visuomene.
N.Mačiulio manymu, vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašo struktūra atspindi vieną šalies ekonomikos evoliucijos stadijų, ir šis sąrašas laikui bėgant keisis. Stiprios ekonomikos valstybės, kaip Šveicarija ar Skandinavijos šalys, pradėjo nuo žemės ūkio ir primityviausių pramonės šakų, o tapdamos turtingesnės galėjo pereiti prie didesnės pridėtinės vertės prekių. „Per 15 metų pasistūmėjome prekybos ir telekomunikacijų sektoriuje, atsirado šiek tiek aukštųjų technologijų įmonių. Per ateinančius 15 metų aukštųjų technologijų įmonės turėtų užimti vis didesnę dalį, o tradicinių sektorių svoris – mažėti“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Pažangos skleidėjos ir regionų gaivintojos

Nors sąraše atsidūrė įvairių sektorių bendrovės, vis dėlto daugumai jų būdinga ta kryptis, kuria žiūri visa Lietuva, – orientacija į užsienio rinkas ir naujas technologijas. Ne išimtis ir sąraše matomos su žemės ūkiu susijusios bendrovės „Kauno grūdai“, „Amilina“, „Lytagra“, „Linas Agro“.
Pasak A.Variakojo, moderni krakmolo gamintoja „Amilina“ nuo nulio išaugo iki tokio lygio, kad sugebėjo „įkąsti“ vieniems stambiausių pasaulio žaidėjų šiame segmente, – prancūzų kompanija „Roquette“ šiemet įsigijo dalį „Amilinos“ akcijų. O „Linas Agro“ vadovai jau seniai vadina savo verslą ne lietuvišku, bet tarptautiniu. „Mūsų verslas tarptautinis, nes veikiame tarptautinėse rinkose – vienoje šalyje perkame ar gaminame, kitoje parduodame“, – „Veidui“ tvirtino „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas.
Įmonė eksportuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano, o eksporto rinkų geografija nusidriekusi nuo kaimyninių rinkų, tokių kaip skandinavai, iki Saudo Arabijos ar Mozambiko.
Į sąrašą patekusios abi telekomunikacijų bendrovės prisideda prie šalies pažangos. A.Variakojis giria „Teo LT“ už tai, kad ši nenuėjo elementariu keliu, bet perėjo į naują kokybinį lygmenį – interneto tiekimą, „Gala“ televiziją, o „Omnitel“ išsiskiria kaip pionierių, kuris ne tik pirmas atvedė mobilųjį ryšį į Lietuvą, bet ir toliau išliko idėjų generatoriumi. „Mūsų sėkmę lemia ir įmonės genai, ir noras būti tais, kurie atneša pažangą į Lietuvą“, – „Veidui“ sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.
Šį norą įmonė patvirtina ne tik pirmoji pristatydama rinkos naujoves (pirmi Lietuvoje pradėjo diegti 4G mobilųjį ryšį), bet ir įvairiais socialiniais projektais. Prieš keletą savaičių „Omnitel“ surengė tarptautinį renginį – mobiliųjų programėlių kūrimo „App camp“ dirbtuves, kuriose dalyvavo 300 gabių žmonių. „Tokie renginiai – stimulas jauniems žmonėms realizuoti savo idėjas. Norime padėti jiems atsiskleisti, ir jei susikurs daugiau verslų, kurie galvos apie inovatyvius sprendimus, naudos turės ir Lietuva“, – tvirtina A.Zabulis, tikintis, kad renginyje užsimezgė naujų verslų užuomazgų.
Nors „Veido“ išrinktos vertingiausios įmonės svarbios visai šaliai, dalis jų tiesiog nepakeičiamos regionuose, kuriuose yra įsikūrusios. „Achema“ Jonavoje, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose, o „Intersurgical“ Pabradėje yra ne tik didžiausi darbdaviai ir mokesčių mokėtojai, bet ir rajono bendruomenių ramstis. Nors „Orlen Lietuva“ keikiama už didžiausias benzino kainas Baltijos šalyse ar taršą, ji yra įdarbinusi beveik du tūkstančius darbuotojų ir per porą metų skyrė 1,45 mln. Lt paramos, kuri pasiekė ir mažeikiškius.
Medicininių kvėpavimo sistemų gamintojas „Intersurgical“ rūpinasi visos Pabradės kultūros, sporto, švietimo bendruomenėmis. O tai, kad mirus „Achemos“ grupės prezidentui Bronislovui Lubiui gedėjo visa Jonava, visai nestebina – per dvejus pastaruosius metus „Achema“ skyrė 1,8 mln. Lt paramos ir rėmė kone visus Jonavos sporto klubus ir būrelius, sergančiųjų ar kultūros draugijas.
Parama, pažangos skleidimas yra itin svarbu, tačiau didžiausios pagarbos verslas nusipelno dėl to, kad yra vienintelis valstybės pajamų šaltinis, – be verslo suneštų pinigų negalėtų dirbti medikai, mokytojai, policininkai, nebūtų ir valstybės tarnautojų. N.Mačiulis įsitikinęs, kad įmonės vadovai ir darbuotojai yra tie žmonės, nuo kurių prasideda vertės kūrimas, ir tai leidžia valstybei augti, progresuoti bei evoliucionuoti.
Tad valstybė savo ruožtu taip pat turėtų stengtis tą verslą skatinti. „Mačiau nemažai pavyzdžių, kai kitose valstybėse, tokiose kaip Danija, vyriausybės didžiuojasi savo bendrovėmis, aktyviai jas stumia ir rekomenduoja, kad jos galėtų ateiti į vieną ar kitą šalį. O jei vienas ar kitas verslininkas suspindės ir papasakos savo sėkmės istoriją, atsiras šimtai norinčiųjų jais sekti“, – galimybių, kaip įsukti dar didesnį verslo ratą, mato „Omnitel“ prezidentas.

Kaip mes skaičiavome
I.  Vertingiausios Lietuvos įmonės rinkimus sudarė trys etapai
1. Iš 800 didžiųjų įmonių sąrašo atrinkta 100 geriausių įmonių, įvertinus 6 kriterijus: didžiausi darbdaviai (šaltinis – “Sodra”), didžiausi mokesčių, išskyrus akcizą, mokėtojai (šaltinis – Valstybinė mokesčių inspekcija), didžiausi eksportuotojai (šaltinis – “Verslo žinios”), didžiausi teršėjai (šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra), daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravusios įmonės 2009–2011 m. (Lietuvos darbo birža), nuodėmės industrija (išbrauktos bendrovės, gaminančios alkoholį, tabaką, užsiimančios azartinių lošimų organizavimu).
2. Iš 100 įmonių, įvertinus 13 kriterijų, atrinkta 20 Lietuvai naudingiausių įmonių. Maksimaliai buvo galima surinkti 100 balų. Po 10 balų buvo galima gauti už šiuos kriterijus: eksportas; sumokėti mokesčiai (išskyrus akcizą); darbuotojų skaičius; atlyginimų vidurkis; parama; pritrauktos užsienio investicijos; nauji etatai 2011 m. Po 5 balus suteikta už tokius kriterijus: tarša; įregistruotos laisvos darbo vietos 2009–2011 m.; investicijos į naująsias technologijas; vadovų ir akcininkų, kaip verslo ambasadorių, veikla; dividendų politika; įmonės sukuriama pridėtinė vertė.
3. “Veido” reitinge atrinktų įmonių 20-uką vertino visuomenės elitas – 500 verslininkų, politikų, valdininkų, intelektualų, savo sričių profesionalų. Pagal šią apklausą ir sudarytas galutinis Lietuvai vertingiausių įmonių sąrašas.

II.  Apie kriterijus
Įmonei nepateikus duomenų pagal kurį nors kriterijų, rašėme 0 balų ir tik prie atlyginimo vidurkio rašėme minimalų atlyginimą šalyje – 800 Lt.
Skaičiuodami reitingą vertinome 2010 m. eksportą.
Pateikiamia informacija apie sumokėtus mokesčius, įtraukiant įmokas “Sodrai”, gyventojų pajamų mokestį, bet išskaičiavus akcizo mokestį.
Jei įmonė nepateko į Lietuvos darbo biržos sudarytą 200-uką įmonių, užregistravusių daugiausiai laisvų darbo vietų 2009–2011 m., už šį kriterijų gavo 0 balų.
Į išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sudarytą 60 didžiausių oro teršėjų sąrašą nepatekusios įmonės gavo 5 balus ir reitinge nurodytos kaip mažai teršiančios. Pirmoje teršėjų sąrašo vietoje atsidūrusi įmonė neteko 5 balų, antroje – 4,5 balo.
Verslo ambasadorių veiklą vertinome balais: daugiausiai balų gavo Lietuvai užsienyje atstovaujantys, į verslo misijas vykstantys, tarptautinėse konferencijose ir visuomeninėje veikloje dalyvaujantys įmonių vadovai ir akcininkai.
Dividendų politiką vertinome taip: 5 balus (maksimalų vertinimą) gavo įmonės,  dividendus reinvestuojančios; 4–4,5 balo – dalį  pelno išmokančios dividendais arba stiprinančios kapitalą, o likusius pinigus reinvestuojančios; 3–3,5 balo – išmokančios dividendus akcininkams; 2 balus – jei pelnas naudojamas kaip apyvartinės lėšos; 0 – pelno nebuvo ir dividendai nemokėti.

Didžiausius atlyginimus mokančios bendrovės
Įmonė    Vidutinis atlyginimas (Lt), neatskaičius mokesčių
1. “Bayer”    7943
2. “Linas Agro”    6235
3. “Inter Rao Lietuva”    5022
4. “Retal Europe”    4951
5. “Gargždų mida”    4873
6. “Agrorodeo”    4743
7. “Schmitz Cargobull Baltic”    4738
8. “Sicor Biotech”    4700
9. “Scandagra”    4640
10. “Orlen Lietuva”    4598
11. “Lifosa”    4405
12. “Silberauto”    4184
13. “Dotnuvos projektai”    3900
14. “Mestilla”    4319
15. “Achema”    3600
16. “Teo LT”    3500
17. “Vailendas”    3500
18. “Amilina”    3478
19. “Lietuvos dujos”    3400
20. “City service” grupė     3037

Šaltinis: įmonių pateikti duomenys

Didžiausią pridėtinę vertę kuriančios bendrovės
Vieta    Įmonė
1. “Maxima LT”
2. “Lietuvos geležinkeliai”
3.  “Lesto”
4. “Orlen Lietuva”
5. “Teo LT”
6. “Lifosa”
7. “Lietuvos dujos”
8. “Palink”
9. “Omnitel”
10. “Norfos mažmena”
11. “Vičiūnų” įmonių grupė VICI
12. “Bitė Lietuva”
13. “Tele2″
14. “Achema”
15. “City service” grupė
16. “Pieno žvaigždės”
17. Lietuvos paštas
18. “Rokiškio sūris”
19. “Rimi Lietuva”
20. “Mars Lietuva”

Šaltinis: “Finastos” analitikų ekspertinis vertinimas

Vertingiausios Lietuvos įmonės

Įmonė    Eksportas (mln. Lt) 2010 m.; 2011 m. (trys ketvirčiai)     Darbuotojų skaičius     Sumokėta mokesčių, mln. Lt (be akcizo) 2010 m.    Užregistravo laisvų darbo vietų 2009–2011 m.    Tarša     Atlyginimų vidurkis (Lt)     Investicijos į naujas technologijas (mln. Lt)     Verslo ambasadorių veikla (balai)    Labdara/parama (mln. Lt)     Užsienio investicijos (mln. Lt)    Dividendų politika (balai)    Nauji etatai 2011 m.    Pridėtinė vertė (vieta 100-uke)

1.”Achema”    905,6; 1013    1426    29,9    0    didelė    3600    30,4    10    1,83    0    8    31    14
2.”Maxima LT”    0; 0    15 667    404,4    2526    maža    800*    0    3    3    0    0    650    1
3. “Sicor Biotech”    156,3; n.d.    150    n.d.    0    maža    4700    60,5    10    0,5    25,2    10    32    36
4. “Kauno grūdai”    185,6; 205,6    476    8,6    0    maža    2611    14,4    5    1,55    0    10    49    41
5. “Lietuvos geležinkeliai”    0; 0    10 561    n.d.    151    maža    2808    0    5    5,5    0    5    170    2
6. “Linas Agro”    195,3; 176,6    104    66,6    0    maža    6235    0    6    0,1    0    8    10    25
7. “Norfos mažmena”    0; 0    3268    48,2    971    maža    1863    13,5    1    0,15    0    10    0    10
8. “Teo LT”    0; 0    2066    94,9    0    maža    3500    296    9    3,5    0    6    0    5
9. “Orlen Lietuva”    12 227; 14 785    1926    667    0    didžiausia    4598    112    2    1,45    0    0    0    4
10. “Lytagra”, grupė    21,5; 40,8    726    65,6    0    maža    2289    38    4    0,26    0    10    67    51
11. “Omnitel”    0; 0    681    99,2    0    maža    viešai neskelbia    136,8    10    viešai neskelbia    0    0    18    9
12. “Silberauto”    0; 0    138    n.d.    0    maža    4184    0,68    6    0,1    0    10    4    93
13. “Amilina”    215; 222    306    4,7    0    maža    3478    25    8    0,05    120    10    30    44
14. “Norvelita”    268,8; 200,7    635    5,8    340    maža    1819    18    3    1,5    0    10    60    54
15. “Intersurgical”    170; 140,7    1398    14,98    236    maža    1735    25,5    8    0,14    0    10    186    42
15. “Bayer”    46,6; 32,7    43    2,9    0    maža    7943    0    2    0,78    0    4    0    nepateko
15. “Lietuvos dujos”    0; 0    624    379    0    maža    3400    viešai neskelbia    2    1,49    128    6    18    7

Šaltinis: įmonių pateikti duomenys, “Sodra”, Lietuvos darbo birža, Aplinkos apsaugos agentūra, “Finasta”
* “Maxima” vidutinio atlyginimo nepateikė, todėl reitinge skaičiuojamas kaip minimalus atlyginimas

Visuomenės elito apklausa
Lietuvos valstybei vertingiausios bendrovės    proc. balsavusiųjų
1. “Achema”    18,7
2. “Maxima”    17,6
3. “Sicor Biotech”    15,8
4. “Kauno grūdai”    10,5
5. “Lietuvos geležinkeliai”    9,1
6. “Linas Agro”    4,1
7. “Norfos mažmena”    3,7
8. “Teo LT”    2,8
9. “Orlen Lietuva”    2
10. “Lytagra” grupė    1,8
11. “Omnitel”    1,2
12. “Silberauto”    1
13. “Amilina”    0,6
14. “Norvelita”    0,4
15. “Bayer”    0,2
15. “Intersurgical”    0,2
15. “Lietuvos dujos”    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. lapkričio 16–22 d. atlikta Lietuvos elito apklausa (apklausta 100 politikų, 100 verslininkų, 100 valdininkų, 100 intelektualų bei inteligentų ir 100 savo sričių profesionalų (teisininkų, medikų, inžinierių ir kt.). Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...