Įvertinusiems pastarųjų ketverių metų rezultatus lenkams lieka daryti išvadą, kad Mažeikių naftos gamykla – itin nesėkmingas pirkinys.

4 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų antrąjį šių metų ketvirtį per mėnesį vidutiniškai uždirbo 3800 Lt ir daugiau, t.y. draudžiamosios jų pajamos popieriuje siekė daugiau nei po 5 tūkst. Lt.

Vasarą po Lietuvą keliavę miestiečiai susidūrė su vienu atokesniuose kampeliuose dar įprastu nepatogumu – dar ne visi paslaugų teikėjai sudaro sąlygas už paslaugas atsiskaityti banko kortele.

Žemės sklypų rinka besidomintys ir skelbimus stebintys žmonės teigia, kad šiuo metu žemės sklypų pasiūla milžiniška. Tiesa, gerų ir už patrauklią kainą nėra itin daug.

Prasidėjęs ruduo žada nemalonių permainų mūsų piniginėms: greičiausiai brangs duona, pienas, mėsa, daržovės, šildymas ir vanduo, bankų paskolos, taip pat draudimo įkainiai.

Dėl menkesnio šiųmečio derliaus rudenį turėtų pabrangti duona, pienas, kava. Ekspertai stebisi Lietuvoje įsitvirtinusiu paradoksu: produktų žaliavoms brangstant kainos staigiai šauna į viršų, tačiau žaliavų kainoms nukritus gamintojai maisto produktus atpiginti dažniausiai “pamiršta”.

Šiemet aktyviausiai savo vartotojų teises gynė vilniečiai ir telšiškiai. Kaip paaiškėjo, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija per antrąjį šių metų ketvirtį ištyrė 449 vartotojų skundus. Kaip ir pernai, daugiau nei pusė skundų buvo pagrįsti.

Restoranų klientai, kuriems pritrūksta pinigų atsiskaityti, jau gali gauti greitąjį kreditą netgi nepakilę nuo stalo. Ir dėl to nebūtina lįsti į internetą, skambinti telefonu ar siųsti trumpąją žinutę. Užtenka užpildyti specialų blanką ir su asmenybę patvirtinančiu dokumentu įteikti padavėjui.

Visų “Maxima LT” tinkle nuperkamų maisto produktų lietuviška produkcija sudaro 53 proc. Kaip tvirtino “Maxima LT” atstovė Renata Saulytė, dar daugiau, 65 proc., lietuviškos prekės sudaro tarp visų nuperkamų greitai gendančių maisto produktų, tokių kaip duona, pienas, mėsa, daržovės, vaisiai, kiaušiniai.

Sunkmetis ir padidinti mokesčiai taip iškreipė darbo rinką, kad šimtai verslininkų jau be mažiausios gėdos prisipažįsta samdantys nelegalius darbuotojus ir nė neketinantys šios praktikos atsisakyti, net jeigu verslo reikalai pagerėtų.

Krizė, atrodo, traukiasi, tačiau paskui save palieka nedarbą, emigraciją, viešojo sektoriaus skolų milijardus, o tai dar ilgai neleis valstybei atsitiesti.